624064ae-c190-434e-b8cd-e5af7e17d697 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-651/2017Teisėjas Vaclovas Jurjonas                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33903-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.5.4.1; 1.2.10.1; 1.2.14.10.1; 2.1.6.1; 2.1.7.4.1;2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistiesiems E. G., L.

G., M. Ž., jų gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nukentėjusiajai R. S., jos gynėjui advokatui Laimonui Straukai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. G., L. G., M. Ž. atstovo gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 str. 1 d., 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 145 str. 1 d. ir nuteistas:pagal BK 187 str. 1 d.

– laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams;pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams;pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės pagal BK 187 str. 1 d., 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. subendrintos apėmimo būdu ir nustatytas laisvės atėmimas dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d.

Å¡i bausmė subendrinta su bausme pagal BK 145 str. 1 d. iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams aÅ¡tuoniems (8) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per vienÄ mėnesį atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, atlyginti nusikaltimais padarytÄ 2117,67 Eur turtinę žalÄ , 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.L.

G. pripažinta kalta pagal BK 187 str. 1 d., 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteista:pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams;pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems (2) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per vienÄ mėnesį atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, atlyginti nusikaltimais padarytÄ 2117,67 Eur turtinę žalÄ , 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.M.

Ž. pripažinta kalta pagal BK 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteista:pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. –laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems (2) metams.Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per vienÄ mėnesį atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Civilinės ieÅ¡kovės – Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys patenkintas ir iÅ¡ E. G., L.

G., M. Ž. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 170,35 Eur R. S. gydymo išlaidų.Nukentėjusiosios R. S. ieškinys patenkintas, priteisiant iš E. G., L. G., M. Ž. solidariai R. S. naudai 2 141,84 Eur turtinės bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Priteista iš E. G., L. G. ir M. Ž., R. S. naudai po 166,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: E. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. G., 2015 m. birželio 5 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), R.

S. namo kieme, sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: L. G. tyčia nulaužė R. S. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinius ir galinį valytuvus bendros 25 Eur vertės, iÅ¡spardė gėlynus, iÅ¡mėtė beverčius gėlių vazonus, abu bendrai nulaužė namo lietvamzdį, sugadino laukinių namo durų spynÄ ir rankenÄ , E. G. sulaužė lango apdailÄ , nuplėšė bevertį durų skambutį, taip dėl namo apgadinimo padarė bendrÄ 220,42 Eur žalÄ , primėtydami akmenų, sugadino vandens gręžinį 1724,25 Eur vertės, sugadino valymo įrenginius 148 Eur vertės. L.

G. tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , namo viduje iÅ¡mėtė R. S. priklausančius rÅ«bus ir sudaužė du beverčius vyno butelius. Taip E. G. ir L. G. nukentėjusiajai R. S. padarė bendrÄ 2117,67 euro turtinę žalÄ .Be to, E. G., L. G. ir M. Ž. neteisėtai, prieÅ¡ savininko valiÄ , įsibrovė į gyvenamÄ jį namÄ : 2015 m. birželio 5 d., apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), E. G. atplėšęs R. S. priklausančio namo katilinės plastikinį langÄ , per jį įlipo į vidų, o po to jėga atstÅ«mė katilinės duris, kurias laikė R.

S., siekdama jo neįleisti, ir E. G. atrakinus namo pagrindines duris, L. G. ir M. Ž. įėjo į vidų. Taip neteisėtai, prieÅ¡ R. S. valiÄ , įsibrovė į jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ .Be to, E. G. veikdamas bendrininkų grupe su L. G. ir M. Ž., 2015 m. birželio 5 d., apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), R. S. namuose, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų: E. G. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajai R. S. į veidÄ ir pastarajai pargriuvus ant grindų, visi bendrai rankomis ir kojomis sudavė R.

S. ne mažiau kaip 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų, tuo padarydami kairės pusės XII Å¡onkaulio lūžį, pavirÅ¡inę muÅ¡tinę deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko žaizdÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame paakyje, pasmakrėje, abiejų dilbių nugariniame pavirÅ¡iuje, kryžkaulio deÅ¡inės pusės, kairio klubakaulio sparno, abiejų kelių sÄ narių ir kairės blauzdos srityse, taip nukentėjusiajai R. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, E. G. grasino nužudyti žmogų: 2015 m. birželio 8 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), R.

S. namo kieme, pagrasino R. S. žodžiais sakydamas „patvarkysiu, tau bus dar ne taip, tau bus pyzdėc“, kÄ R. S. suprato kaip grasinimÄ nužudyti ir dėl to nukentėjusioji patyrė baimę dėl savo gyvybės, sveikatos.Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjas advokatas M. Martinaitis praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir nusižengimo požymių ir/arba pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistųjų atžvilgiu nutraukti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teigia, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nuosprendį grindė prieÅ¡taringais įrodymais, neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantų teigimu, byloje nėra įrodymų, kad buvo padarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tvirtina, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes buvo padaryti grubÅ«s ir esminiai BPK reikalavimų pažeidimai.

Anot apeliantų, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Jo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimas. Teismas suvaržė kaltinamųjų teises įrodymų tyrimo metu: nesuteikė galimybės užduoti klausimų liudytojams, ekspertui, nepagrįstai atmetė praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti dokumentus, liudytojų parodymus pagarsino grubiai pažeisdamas BPK 276 straipsnio numatytÄ tvarkÄ . Be to, teismas kaltinamuosius moralizavo ir kitokiu bÅ«du smerkė, iÅ¡varė iÅ¡ posėdžių salės. M.

Ž. vertė savarankiÅ¡kai gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų, nepaisant to, kad ji turėjo gynėjÄ . Tokiais bÅ«dais teismas parodė iÅ¡ankstinę bei neigiamÄ nuomonę apie kaltinamuosius ir bylos baigtį. PareiÅ¡kus nuÅ¡alinimÄ , teismas nenusiÅ¡alino ir taip pažeidė Teismų įstatymo 5, 6 str. reikalavimus. Teigia, kad baudžiamasis persekiojimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas pažeidžiant BPK 167 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , nes nebuvo nukentėjusiojo skundo, o prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl to byla turi bÅ«ti nutraukta (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Teigia, jog nebuvo jokių pagrindų dėl kurių prokuroras privalėjo atlikti ikiteisminį tyrimÄ pagal nurodytas veikas. 2015-12-04 reikalavime pradėti ikiteisminį tyrimÄ prokurorė nenurodė motyvų, pagrindžiančių, kad padarytos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę ar kad jos padarytos prieÅ¡ asmenį, negalintį apginti savo teisių, kaip to reikalaujama BPK 167 straipsnio 2 dalis Taip pat negalėjo vadovautis ir BPK 409 straipsnio 5 dalimi, nes pagal šį straipsnį prokuroras į bylos nagrinėjimÄ Ä¯sitraukia tik tada, kai teisme, nagrinėjant privataus kaltinimo bylÄ , paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios turi bÅ«ti palaikomas valstybinis kaltinimas.

Remdamasis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, apeliantai mano, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradžios pagal BK 145, 165, 187 straipsnius turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta nukentėjusiojo valia pateikiant skundÄ ar pareiÅ¡kimÄ , tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusioji nepareiÅ¡kė valios papildomai pradėti ar tęsti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų pagal BK 165, 145, 187 straipsnius, todėl byla turi bÅ«ti nutraukta. Be to, pažymi, kad R. S. po 2015-12-04 prokuroro suraÅ¡yto reikalavimo, nėra pripažįstama nukentėjusiÄ ja bei civiline ieÅ¡kove dėl galimai padarytos žalos pagal BK 145, 165, 187 straipsnius.

Apeliantų teigimu, nepagrįstai nusikalstama veika iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies, nepriėmus jokio procesinio sprendimo ir nepraneÅ¡us nukentėjusiajai ir įtariamiesiems, buvo perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Tvirtina, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių tokios veikos padarymÄ . Nėra duomenų, kad veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje ar paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje. Liudytojų S. S., V. V. parodymai Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Mano, kad teismas nepagrįstai iÅ¡imtinai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nenuoseklÅ«s. Neteisingai įvertino A.

G. parodymus dėl nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių ir laiko. Teigia, kad specialisto D. V. išvada, kad nukentėjusioji buvo sužalota jai suduodant kumščiais bei spardant yra objektyviai nepagrįsta. Apeliantų manymu, atlikus išsamų liudytojo A. G. parodymų bei specialisto pateiktų išvadų analizę, galima pagrįstai teigti, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pargriuvusi ant malkų ar kito kieto buko daikto. Be to, abejonių kelia ir tai, kad nukentėjusioji į medikus kreipėsi tik po 3 parų, todėl neaišku, kada ji patyrė sužalojimus.Apeliaciniame skunde teigiama, kad visų nuteistųjų veiksmuose nėra BK 165 straipsnio 1 dalyje, L.

G. ir E. G. veiksmuose BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir papildomai E. G. veiksmuose BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių. Teismas nesiaiÅ¡kino kam priklauso sugadintas turtas, iÅ¡skyrus automobilį. Liko neaiÅ¡ku, kam priklauso vandens gręžinys ir iÅ¡ viso ar ten yra gręžinys. Be to, teigia, kad nukentėjusioji negalėjo matyti kiemo vidinės pusės, nes toje namo dalyje nėra langų, todėl neaiÅ¡ku, kaip galėjo matyti, kas konkrečiai gadina jos turtÄ . Be to, neaiÅ¡ku, kodėl nukentėjusioji nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti neteisėtus veiksmus.Nesutinka su priteista turtine žala.

Mano, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma turtinė žala yra nepagrįsta. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiosios pateiktais paskaičiavimais bei pateiktomis galimų atliekamų darbų sÄ matomis ir neįvertino fakto, kad BTA draudimas žalÄ Ä¯vertino 220,42 Eur. Teismas nepagrįstai priteisė 322 Eur už valymo įrenginių atstatymÄ , nes į Å¡iÄ darbų sudėtį įeina ir fekalinės sistemos profilaktiniai darbai. VisiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡ M. Ž. solidariai su kitais nuteistaisiais priteisė turtinę žalÄ , nes ji nebuvo kaltinama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.Nesutinka su priteista neturtine žala.

Teismas netyrė jokių aplinkybių, kurios galėjo nukentėjusiajai padaryti moralinę žalÄ . NesiaiÅ¡kino, ar dabartinės bÅ«senos nelėmė užsitęsusi lėtinė liga, kuri sietina su asmens psichologinėmis problemomis. Teismas nenustatė jokių liekamųjų reiÅ¡kinių.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , įvertino įrodymų visumÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

Nesutinka su apeliantų nurodytu argumentu, jog ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį pradėtas pažeidžiant BPK 167 straipsnio nuostatÄ . Nukentėjusioji aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , iÅ¡samiai nurodė kokius veiksmus atliko kaltinamieji, todėl prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ių veikų yra pagrįstas. Teigia, kad nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta liudytojų S. S., S. Å ., N. L., R.

V., A. Å . parodymais, specialisto iÅ¡vada, eksperto iÅ¡vada ir kitais įrodymais. Nenustatytos jokios aplinkybės, kurios paÅ¡alintų nuteistųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl panaudotų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ bei neteisėtÄ Ä¯sibrovimÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ar grasinimÄ .Nesutinka su apeliantų argumentais dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Pažymi, kad praÅ¡ymų atmetimas, parodymų perskaitymas negali bÅ«ti vertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas. Teismas, vadovaudamasis BK 259 straipsniu, turi teisę paÅ¡alinti kaltinamÄ jį iÅ¡ posėdžių salės, kai nepaiso įspėjimo ir vėl pažeidžia posėdžio tvarkÄ .

Tokia teismo teisė negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡aliÅ¡kumas.Nuteistieji teismo posėdžio metu palaikė savo apeliacinius skundus ir prašė juos visiÅ¡kai tenkinti.Nuteistųjų E. G., L. G., M. Ž. atstovo gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteisti E. G., L. G. ir M. Ž.. Apeliantai savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažįstÄ ir tvirtina, jog teismo iÅ¡vada dėl jų kaltės yra nepagrįsta, nes netinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, o tai sÄ lygojo neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . Be to, tvirtina, jog teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, lėmusių neteisingo nuosprendžio priėmimÄ .Dėl nuteistųjų M.

Ž.,. E. G. ir L. G. nuteisimo pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte Nuteistieji E. G., L. G. ir M. Ž. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. birželio 5 d., apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), R. S. namuose, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. E. G. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajai R. S. į veidÄ ir pastarajai pargriuvus ant grindų, visi bendrai rankomis ir kojomis sudavė R. S. ne mažiau kaip 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų, tuo padarydami kairės pusės XII Å¡onkaulio lūžį, pavirÅ¡inę muÅ¡tinę deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko žaizdÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame paakyje, pasmakrėje, abiejų dilbių nugariniame pavirÅ¡iuje, kryžkaulio deÅ¡inės pusės, kairio klubikaulio sparno, abiejų kelių sÄ narių ir kairės blauzdos srityse, taip nukentėjusiajai R.

S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Nuteistieji tvirtina, jog jie Å¡ios veikos nepadarė. Pasak apeliantų, teismas, vertindamas nuteistųjų kaltę, dėl Å¡ios veikos pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BK 20 str.), todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jų kaltės. Teigia, kad nepagrįstai vadovavosi iÅ¡imtinai tik nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nenuoseklÅ«s ir melagingi. Be to, teismas neteisingai įvertino liudytojo A.

G. parodymus, tinkamai neiÅ¡analizavo specialisto D. V. iÅ¡vados, kuri, anot apeliantų, nepatvirtina, kad sužalojimai atsirado bÅ«tent nuo suduoto smÅ«gio kumščiais ar spardant, o ne nuo (griuvimo) atsitrenkimo į kietÄ bukÄ daiktÄ , turintį ribotÄ pavirÅ¡ių. Nesutinka ir su Å¡ios veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktÄ medžiagÄ , patvirtinančiÄ nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir sužalojimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusiajai sužalojimus padarė E. G. ir L.

G.. Tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinumu, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių ir M. Ž. dalyvavimÄ Å¡ioje nusikalstamoje veikoje. Be to, visiÅ¡kai sutiktina, kad byloje nėra įrodyta, kad nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nuteistieji E. G. ir G. sukėlė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Dėl M. Ž. dalyvavimo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nurodytina, kad objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios parodymus, patvirtinančių, kad M. Ž. atliko neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. naudojo smurtÄ ir taip sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nėra.

Pati M. Ž. nuo pat pradžių tvirtino, jog ji į vidų nėjo ir liko stovėti lauke. Nuteistieji E. G. ir L. G. nurodė, kad M. Ž., kai jie buvo nukentėjusiosios namo viduje ir kur pagal kaltinimÄ smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , buvo lauke ir į vidų ji nėjo. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas A. G., kuris tvirtino, jog jo į vidų atėjo pasiimti tik sutuoktinė ir sÅ«nus (t. 1, b. l. 86). Liudytoja R. V. nurodė, kad nukentėjusioji jai sakė, kad sumušė draugo žmona ir sÅ«nus (t. 2, b. l. 63).

Liudytoja V. V. negalėjo nurodyti, kas iÅ¡ atvykusiųjų į nukentėjusiosios kiemÄ buvo įėję ir į namo vidų, ji tik nurodė, kad jai R. S. papasakojo, kad jÄ sumušė A. G. žmona, sÅ«nus ir jo draugė. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji taip pat nuosekliai tvirtino, kad M. Ž. nėjo į namo vidų ir jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojo. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas ir teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su M. Ž. dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį M. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes jie iÅ¡ esmės grindžiami tik nukentėjusiosios parodymais (BPK 301 str. 1 d.).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barbe, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A No 146; Telfner v. Austria, No 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti); (LAT nutartis Nr. 2K-3-144/2007). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymÄ baudžiamajame procese.Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje nesurinkus patikimų įrodymų, jog nuteistoji M. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nėra pagrindo jÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn.Dėl nuteistųjų E. G. ir L.

G. nurodytina, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jie nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad Å¡iÄ veikÄ jie padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Atmestini apeliantų motyvai, kad byloje nėra atskleistas nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas ir neįrodyta, kad ji sužalojimus patyrė bÅ«tent nuo jų suduotų smÅ«gių. Apeliantai iÅ¡ esmės nesutinka, kad Å¡onkaulis lūžo ne atsitrenkus į bukÄ daiktÄ , o nuo jų smÅ«gių.

Mano, kad R. S. susilaužyti kairės pusės 12 Å¡onkaulį galėjo pagriuvusi ant malkų ar kito kieto buko daikto, turinčio ribotÄ pavirÅ¡ių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-06-11 iÅ¡vadoje (1 t., b. l. 59-62) nurodyta, kad R. S. padaryti sužalojimai: kairės pusės 12 Å¡onkaulio lūžis, pavirÅ¡inė deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko muÅ¡tinė žaizda, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame paakyje, pasmakrėje, abiejų dilbių nugariniame pavirÅ¡iuje, kryžkaulio deÅ¡inės pusės, kairio klubakaulio sparno, abiejų kelių sÄ narių ir kairės blauzdos srityse, galėjo bÅ«ti padaryti užduoties apraÅ¡omojoje dalyje nurodytu laiku (2015-06-05, apie 16 val.) ir bÅ«du, galimai suduodant kumščiais bei spardant, kraujosruvos kelių sÄ narių ir kairės blauzdos srityje galėjo atsirasti suklupus, pargriuvus, atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus bei kietÄ pagrindÄ .

Å onkaulio lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Ekspertas D. V. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad R. S. sužalojimai paaiÅ¡kinami 9 trauminiais poveikiais. Nurodė, kad 12-as Å¡onkaulis lūžta nuo stipraus smÅ«gio, jis lūžta nuo trauminio poveikio. Galėjo lūžti suduodant kumščiais ir spardant. Å onkaulis lūžo nuo buko riboto pavirÅ¡iaus daikto, o koja ar kumÅ¡tis yra tokie daiktai. Anot liudytojo, atmesti galimybės, kad Å¡onkaulis lūžo nukentėjusiajai nugriuvus ant kieto iÅ¡sikiÅ¡usio daikto, negalima, tačiau pažymėjo, kad nugriuvus ant lygaus kieto pagrindo, 12-as Å¡onkaulis nelūžta.

Kadangi Å¡onkaulis trumpas, toks lūžis galėjo gautis nuo smÅ«gio į nugaros pusę, apatinę jos dalį arba į juosmens sritį. Be to, nurodė, kad kraujosruva lūžus Å¡onkauliui gali bÅ«ti, o gali ir nebÅ«ti (50/50 proc.). Taip pat nurodė, kad sužalojimai nepatvirtina griuvinėjimo. Sužalojimai ant kojų galėjo atsirasti užkliuvus už daiktų, pargriuvus, kairio klubo kraujosruva – atskiras trauminis poveikis, Å¡onkaulio lūžis – taip pat atskiras trauminis poveikis. Pažymėjo, kad dėl kairio klubikaulio srityje esančio sužalojimo ir lūžusio Å¡onkaulio sÄ sajos nėra (t. 3, b. l. 84).Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad nukentėjusioji galėjo susilaužyti kairės pusės 12 Å¡onkaulį pargriuvusi ant malkos ar kito kieto buko daikto, turinčio ribotÄ pavirÅ¡ių, nes tai apatinis paskutinis Å¡onkaulis, bei yra kairio klubikaulio sparno srities poodinė kraujosruva, kuri nurodo į galimÄ kairio Å¡ono traumavimÄ griÅ«nant.

IÅ¡vadų 3 punkte nurodyta, kad nėra konkretaus ir aiÅ¡kaus medicininio kriterijaus, kurio pagrindu specialistas D. V. galėjo nustatyti bei atskirti, kad 12 Å¡onkaulio lūžimas gavosi nuo suduoto smÅ«gio kumščiais ar spardant, o ne nuo (griuvimo) atsitrenkimo į kietÄ bukÄ daiktÄ . Teismo posėdžio metu specialistas P. P. parodė, kad 12-o Å¡onkaulio lūžis yra padaromas kietu buku daiktu, turinčiu ribotÄ pavirÅ¡ių. Ant grindų griÅ«vant to negali įvykti, nes tai lygus pavirÅ¡ius. Žmogui griÅ«nant ant stalo kapo, malkos, galima atsiremti į kietÄ bukÄ ribotÄ daiktÄ , todėl ir tokiu bÅ«du galima patirti sužalojimÄ .

SmÅ«gis turi bÅ«ti suduotas į Å¡onÄ ar iÅ¡ nugaros. Dėl kraujosruvos nurodė, kad ji gali bÅ«ti, o gali ir nebÅ«ti. Specialistas pagal tyrimo duomenis nustatė 10 atskirų trauminių sužalojimų. Dėl poodinių kraujosruvų abiejų kelių sÄ narių srityse nurodė, kad negali atskirti ar žmogus suklupo ar jam įspirta (t. 3, b. l. 95).Apeliantai, pateikę Å¡iÄ konsultacinę iÅ¡vadÄ , siekia įrodyti, kad specialisto D. V. pateiktoje iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimo mechanizmas, nėra patvirtintas.

Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad specialisto D. V. išvadoje nėra vienareikšmiškai ir neginčijamai konstatuota, kad tokie sužalojimai atsirado tik suduodant kumščiais ar spardant. Nurodė, jog tokie sužalojimai galimai atsirado suduodant kumščiais bei spardant. Kad toks sužalojimų mechanizmo būdas yra galimas nepaneigė ir apeliantų pateikta konsultacinė specialisto išvada. Be to, teismo posėdžių metu apklausus specialistus, tyrusius nukentėjusiosios sužalojimus, esminių skirtumų nenustatyta.

Abu specialistai nurodė, jog 12-to Å¡onkaulio lūžis gali atsirasti nuo buko riboto pavirÅ¡iaus daikto, o tai gali bÅ«ti koja, kumÅ¡tis ar malka. Abu specialistai pažymėjo, jog Å¡is Å¡onkaulis nelūžta asmeniui nukritus ant lygaus pavirÅ¡iaus. Pažymėtina, kad konstatuojant vienÄ ar kitÄ aplinkybę, teismas vadovaujasi visų byloje esančių įrodymų visuma, todėl specialisto iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų, kuris vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji detaliai nurodė jos sužalojimo aplinkybes, kurios sutampa su specialisto iÅ¡vada ir liudytojų parodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Apeliantų argumentai, jog nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklÅ«s, nepasitvirtino. Nukentėjusioji nuo pat pradžių tvirtino, jog jÄ sumušė nuteistieji, įėję į jos namo vidų. Apeliantai tvirtina, jog teismas visiÅ¡kai netinkami įvertino teismo posėdžio metu duotus liudytojo A. G. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo liudytojo A. G. teisme duotų parodymų kritiÅ¡ku vertinimu. Pirma, A. G. yra nuteistojo E. G. tėvas ir L. G. sutuoktinis, todėl vien Å¡i aplinkybė verčia abejoti liudytojo A.

G. duotų parodymų patikimumu. Antra, jo parodymai nesutampa su kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai jo parodymus, kad nukentėjusioji nuolatos bÅ«dama girta visur kliÅ«davo ir susimuÅ¡davo, apvirsdavo ar, kad jie su nukentėjusiÄ ja pastoviai gėrė ir mušėsi, dėl to minėti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jų muÅ¡tynių, vertino kaip nepatikimus. Liudytoja S. S. nurodė, kad R. S. iki įvykio sumuÅ¡ta nebuvo ir jautėsi gerai (t. 2, b. l. 171–172).

Liudytojas S. Å . nurodė, jog mėlynes ant nukentėjusiosios R. S. kojų matė prieÅ¡ porÄ savaičių iki jo su draugais atvažiavimo pas nukentėjusiÄ jÄ . Paskutinę dienÄ , kad ji bÅ«tų buvusi su mėlynėmis, nepamena (t. 2, b. l. 135–136). Liudytojas N. L. pas nukentėjusiÄ jÄ buvo tik vienÄ kartÄ ir matė ant nukentėjusiosios kojos (ant kelio) mėlynę, daugiau sužalojimų nematė. Nurodė, kad nukentėjusioji ir A. G. buvo girti, tačiau sužalojimų ant A. G. nematė.

Tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad jiems atvykus pas nukentėjusiÄ jÄ parsivežti A. G. (atvykę buvo 2015 m. birželio mėn. pradžioje iki nuteistųjų atvykimo pas nukentėjusiÄ jÄ ), sužalojimų, kurie buvo užfiksuoti po nuteistųjų atvykimo, nebuvo. Liudytojų parodymai paneigia A. G. nurodytas aplinkybes apie R. S. patirtus sužalojimus dėl virtimo girtaujant ar jų tarpusavio muÅ¡tynių. A. G. nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji sužalojimus galėjo patirti ir tuo metu, kai nuteistieji jį vedė iÅ¡ namo į laukÄ ir vežėsi namo, nors ir sutampa su nuteistųjų duotais parodymais, tačiau tikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo.

Liudytoja S. S. nurodė, jog triukÅ¡mÄ girdėjo ne lauke, o viduje. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji įėjo į nukentėjusiosios namo vidų ir prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo namo viduje. Pažymėtina, kad liudytojas A. G. iÅ¡samius parodymus davė tik teisme. Nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo leista vėliau duoti iÅ¡samių parodymų, yra nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojas A. G. akistatos metu su nukentėjusiÄ ja R. S. atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius (t. 1, b. l. 48).

Vėliau, 2015-06-22 liudytojas A. G. davė parodymus ir nurodė, kad į nukentėjusiosios namus atvyko jo žmona L. G. su sÅ«numi E. G. ir jo draugė M. Ž.. Patvirtino, jog tÄ dienÄ buvo stipriai iÅ¡gėręs ir ne viskÄ atsimena. Atsimena tik tai, kad į nukentėjusiosios namus atėję žmona ir sÅ«nus paėmę jį už pažastų iÅ¡sivedė, pasodino į automobilį. Apie vykusį konfliktÄ nurodė, kad nepamena (t. 1, b. l. 86). Liudytojas A. G. 2015-12-01 davė papildomus parodymus ir nurodė, kad dienÄ prieÅ¡ atvažiuojant jo žmonai ir sÅ«nui, pas jį buvo atvažiavę S. Å ., N. L. ir dar trys kažkokie vyriÅ¡kiai ir norėjo jį iÅ¡sivežti, tačiau jis nesutiko.

Patvirtino, kad tÄ dienÄ nukentėjusioji tikrai sumuÅ¡ta nebuvo. Paminėjo, kad buvo iÅ¡gėręs ir visko nepamena (t. 1, b. l. 88). Taigi bylos duomenimis patvirtinta, kad liudytojas A. G. galėjo duoti iÅ¡samius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir tokia teisė jam nebuvo atimta. Nurodyta aplinkybė, jog tyrėja buvo Å¡aliÅ¡ka ir neužrašė jo visų parodymų dėl to, kad jis turės galimybę juos duoti teisme, yra abejotina. Ant suraÅ¡ytų parodymų liudytojas pasirašė ir patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai.

Keli kartus duodamas parodymus liudytojas aiÅ¡kiai nurodė, kad kitų aplinkybių nepamena dėl girtumo, todėl tikėti, kad teisme duoti parodymai yra teisingi, nėra jokio pagrindo. Teismas vertina byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne pavienius įrodymus. Ä®vertinus specialistų pateiktas iÅ¡vadas, kurie nepaneigė, kad patirti sužalojimai ir konkrečiai 12-o Å¡onkaulio lūžis, galėjo bÅ«ti padaryti suduodant kumščiais ar spardant, bei kitus byloje esančius įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad E. G. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajai R.

S. į veidÄ ir pastarajai pargriuvus ant grindų, jis ir L. G. bendrai rankomis ir kojomis sudavė R. S. smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų, tuo padarydami kairės pusės 12 Å¡onkaulio lūžį ir kitus sužalojimus. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , faktas, kad nukentėjusioji pagalbos dėl patirtų sužalojimų kreipėsi tik po kelių dienų, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo bÅ«tent nuteistieji.Kaltinamajame akte nurodyta, jog nukentėjusiajai suduota ne mažiau kaip 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas.

Ekspertas D. V. teismo posėdyje parodė, kad R. S. sužalojimai paaiÅ¡kinami 9 trauminiais poveikiais. Specialistas P. P. pagal tyrimo duomenis nustatė 10 atskirų trauminių sužalojimų. Sutiktina su apeliantais, kad kaltinamajame akte nurodytas smÅ«gių skaičius yra prieÅ¡taraujantis specialistų iÅ¡vadoms, tačiau pažymėtina, kad konkretus smÅ«gių skaičius Å¡iuo atveju nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes eksperto D. V. iÅ¡vadoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad bÅ«tent Å¡onkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuosprendžiu konstatuota, kad nuteistieji nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Apeliantai nesutinka su tokia iÅ¡vada ir tvirtina, jog chuliganiÅ¡kos paskatos nustatytos visiÅ¡kai nepagrįstai. Su tokia apeliantų pozicija, kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kai jis padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad chuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių sprendimui pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Pirmosios instancijos teismo manymu, chuliganiÅ¡kas paskatas patvirtino itin įžūlus ir vandaliÅ¡kas nuteistųjų elgesys ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ darė nekreipdami dėmesio į atvykusį asmenį su nepilnamečiu vaiku, kad namas yra netoli plento ir kad name gyvena senyvo amžiaus močiutė, kuriÄ nuteistųjų elgesys iÅ¡gÄ sdino. Su tokia apylinkės teismo pozicija, nesutiktina. Pirma, smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nuteistieji naudojo namo viduje, kur nebuvo jokių paÅ¡alinių asmenų.

Senyvo amžiaus močiutė buvo kitame kambaryje ir nei nuteistieji nei ji pati vieni kitų nematė. Moteris, atvykusi su nepilnamečiu vaiku pas nukentėjusiÄ jÄ , nuteistuosius matė tik lauke ir nenurodė, jog bÅ«tų mačiusi jų įžūlius ir vandaliÅ¡kus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Taigi nuteistieji Å¡iuo atveju neturėjo jokio tikslo demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir pasirinko tokį bÅ«dÄ , kuris neleidžia konstatuoti chuliganiÅ¡kų paskatų buvimÄ .Antra, iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai nustatyta, kad nuteistieji pas nukentėjusiÄ jÄ atvyko turėdami tikslÄ iÅ¡sivežti vyrÄ (tėvÄ ) iÅ¡ nukentėjusiosios namų, kur, jų manymu, jį svaigino.

Ä®vertinus nuteistųjų elgesį, motyvus dėl ko atvyko pas nukentėjusiÄ jÄ , akivaizdu, kad jie norėjo kerÅ¡yti nukentėjusiajai už jos elgesį. Taigi fizinį smurtÄ naudojo dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiÄ ja, kerÅ¡ydami jai už jos pačios poelgį. Konstatuoti, kad nuteistieji neturėjo aiÅ¡kios motyvacijos arba pasirinko kerÅ¡tui tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, nėra pagrindo.

Å iuo atveju neįžvelgtina nuteistųjų chuliganiÅ¡kų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs byloje esančių įrodymų visumÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė visi trys nuteistieji, t. y. M. Ž., E. G. ir L. G.. Be to, teismas, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavęs nuteistųjų elgesio motyvų, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. Ž. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis – M. Ž. dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisintina neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 str. 1 p.). Kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad nuteistųjų E. G. ir L. G. nusikalstama veika dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuota netinkamai, todėl vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl E. G. ir L.

G. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgusi į nuosprendžio 12–17 punktuose iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija nustatė, kad E. G. ir L. G., veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. birželio 5 d., apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), R. S. namuose nesunkiai sužalojo žmogų: E. G. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajai R. S. į veidÄ ir pastarajai pargriuvus ant grindų, abu bendrai rankomis ir kojomis sudavė R.

S. ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tampė už plaukų, tuo padarydami kairės pusės XII Å¡onkaulio lūžį, pavirÅ¡inę muÅ¡tinę deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko žaizdÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡iniajame paakyje, pasmakrėje, abiejų dilbių nugariniame pavirÅ¡iuje, kryžkaulio deÅ¡inės pusės, kairio klubakaulio sparno, abiejų kelių sÄ narių ir kairės blauzdos srityse, taip nukentėjusiajai R. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

             Dėl nuteistųjų M. Ž., E. G. ir L. G. nuteisimo pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 165 straipsnio 1 dalyje E. G., L. G. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad neteisėtai, prieÅ¡ savininko valiÄ , įsibrovė į gyvenamÄ jį namÄ : 2015 m. birželio 5 d., apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), E. G. atplėšęs R. S. priklausančio namo katilinės plastikinį langÄ , per jį įlipo į vidų, o po to jėga atstÅ«mė katilinės duris, kurias laikė R.

S., siekdama jo neįleisti, ir E. G. atrakinus namo pagrindines duris, L. G. ir M. Ž. įėjo į vidų. Taip neteisėtai, prieÅ¡ R. S. valiÄ , įsibrovė į jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ .Analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ , konstatuota, kad M. Ž. nedalyvavo Å¡ioje nusikalstamoje veikoje, nes nėra įrodymų, kad ji buvo namo viduje, kur buvo smurtaujama prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Vertinant šį nustatytÄ faktÄ , yra pagrindas iÅ¡vadai, kad M.

Ž. nepadarė ir BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgus į nuosprendžio 12–12.2 punktuose iÅ¡dėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkus patikimų įrodymų, jog nuteistoji M. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo jÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji E. G. ir L.

G. padarė BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus bÅ«sto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus bÅ«stas. Žmogaus bÅ«stas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į bÅ«stÄ neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatÄ ar turtÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis).

Pripažįstant veiksmÄ Ä¯sibrovimu, bÅ«tina nustatyti jo neteisėtumÄ . Neteisėtumui nustatyti bÅ«tini du požymiai:

1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito bÅ«sto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Ä®statymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo bÅ«dus (apgaulė, smurtas), tačiau Å¡ių bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Tai reiÅ¡kia, kad įsibrovimas gali bÅ«ti padarytas bet kuriuo bÅ«du: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliÅ«tis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritorijÄ .

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formali, todėl pakanka nustatyti, kad asmuo neteisėtai pateko į bÅ«stÄ . Be to, baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčiÄ , t. y. kaltininko supratimÄ , kad jis neteisėtai prieÅ¡ savininko ar jo įgaliotų asmenų valiÄ Ä¯sibrauna į kito žmogaus gyvenamÄ jį namÄ , butÄ ar kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ , ir norÄ taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje yloje Nr. 2K-37-942/2015).Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistieji A.

G. ir L. G. pateko į nukentėjusiosios namo vidų. Å is faktas nėra ginčijamas. Tačiau nuteistieji tvirtina, jog juos nukentėjusioji pati įsileido, o nukentėjusioji tvirtina, jog nuteistieji neteisėtai įsibrovė į jos namo vidų. Kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visetÄ konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistieji į nukentėjusiosios namo vidų pateko prieÅ¡ jos valiÄ . Å ios nusikalstamos veikos padarymÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai.Nukentėjusioji nurodė, kad ji, pamačiusi atvykusius į kiemÄ kaltinamuosius, jiems parodė, jog durų neatidarys ir į vidų neįleis.

Nukentėjusiosios aiÅ¡kinimu, iÅ¡laužęs langÄ Ä¯ vidų įlindo E. G. ir po to nugalėjęs jos pasiprieÅ¡inimÄ , atstÅ«mė katilinės duris ir pateko prie paradinio įėjimo, pro kurį įleido su juo atvykusias moteris. 2015-06-08 atliekant nusikaltimo padarymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), R. S. sodybos apžiÅ«rÄ , užfiksuota, kad yra sulaužyta lango apdaila (t. 1, b. l. 22; t. 2, b. l. 162). Liudytoja V. V. matė, kad įvykio dienÄ pas nukentėjusiÄ jÄ buvo atvykę E. G. ir L.

G. ir M. Ž., kurie buvo lauke. Pastaroji supratusi, kad pas nukentėjusiÄ jÄ atvykę asmenys yra konfliktiÅ¡kai nusiteikę, ji su anÅ«ke, pasakiusi, kad neis pas nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡vyko (t. 1, b. l. 82–83). Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino parodymus, kad ji iÅ¡ nuteistųjų pasakytų žodžių supratusi, kad gali kilti konfliktas ir dėl to iÅ¡važiavo (t. 2, b l. 134–135). Liudytoja nenurodė, kad nukentėjusioji tuo metu buvo išėjusi į laukÄ . Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad atvykę nuteistieji A.

G. ir L. G. iki įsibrovimo į patalpas, kieme gadino jos turtÄ , triukÅ¡mavo ir tik po to, E. G. įsibrovė į patalpas pro katilinės langÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nors veikos padarymo motyvai nėra bÅ«tinas Å¡ios nusikaltimo sudėties požymis, tačiau jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytÄ veikÄ . Nukentėjusiosios nurodyta įvykių seka, liudytojos V. V. parodymai bei nuteistųjų pas nukentėjusiÄ jÄ atvykimo tikslas, patvirtina, kad atvykusieji buvo nusiteikę konfliktiÅ¡kai, todėl neįtikinama versija, kad į namo vidų juos nukentėjusioji įsileido pati.

Be to, pažymėtina, kad tokiÄ versijÄ paneigia nustatytas įsilaužimo faktas per katilinės langÄ . Byloje neginčijamai įrodyta, kad nuteistieji į nukentėjusiosios bÅ«stÄ pateko jėga paÅ¡alindami kliÅ«tis.Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog abu nuteistieji aiÅ¡kiai suprato, kad veikia neteisėtai prieÅ¡ savininko valiÄ , neteisėtai įsibrovė į jos patalpas ir taip norėjo veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas, nors ir nepagrįstai pripažino, kad Å¡ioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir M.

Ž., tačiau iÅ¡ esmės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apygardos teismas, esant iÅ¡dėstytiems argumentams, konstatuoja, kad nuteistųjų E. G. ir L. G. veiksmuose yra visi Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl nuteistųjų nuteisimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalį dėl M. Ž. nuteisimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį yra pagrindas naikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį – M.

Ž. dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 str. 1 p.). Nuosprendžio dalį dėl E. G. ir L. G. pripažinimo kaltais pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista. Dėl nuteistųjų E. G. ir L. G. nuteisimo pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje E. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. G., 2015 m. birželio 5 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), R.

S. namo kieme, sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: L. G. tyčia nulaužė R. S. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinius ir galinį valytuvus bendros 25 Eur vertės, iÅ¡spardė gėlynus, iÅ¡mėtė beverčius gėlių vazonus, abu bendrai nulaužė namo lietvamzdį, sugadino laukinių namo durų spynÄ ir rankenÄ , E. G. sulaužė lango apdailÄ , nuplėšė bevertį durų skambutį, taip dėl namo apgadinimo padarė bendrÄ 220,42 Eur žalÄ , primėtydami akmenų, sugadino vandens gręžinį 1 724,25 Eur vertės, sugadino valymo įrenginius 148 Eur vertės. L.

G. tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , namo viduje iÅ¡mėtė R. S. priklausančius rÅ«bus ir sudaužė du beverčius vyno butelius. Taip E. G. ir L. G. nukentėjusiajai R. S. padarė bendrÄ 2 117,67 euro turtinę žalÄ .Nuteistieji nesutinka su jiems inkriminuojama nusikalstama veika ir tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jie tyčia tuo metu, kai buvo atvykę, atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Apeliantų manymu, teismas byloje esančius įrodymus vertino su tam tikromis iÅ¡imtimis, neatliko nuoseklios ir iÅ¡samios visų įrodymų analizės, nesiaiÅ¡kino kam priklauso sugadinti daiktai, iÅ¡skyrus automobilį, neanalizavo, kokia realiai neva sugadintų daiktų vertė ir kokia žala tiems daiktams buvo padaryta, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , dėl Å¡ios nusikalstamos veikos požymių buvimo.Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). BÅ«tent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (ATPK 503 straipsnis).

Pagal turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), Å¡io kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimÄ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ (188,30 Eur), bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur).

Nagrinėjamu atveju, kolegija sutinka su apeliantais, jog teismo iÅ¡vada dėl Å¡ios nusikalstamos veikos požymių buvimo nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuota, kad teismas, nuteisdamas apeliantus pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės rėmėsi tuo, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo sugadintas ir kad jį tyčia sugadino bÅ«tent E. G. ir. L. G.. Kaltinamajame akte nurodyto sugadinto turto vertės teismas neanalizavo, nors nuteistieji ir ginčijo nustatytÄ vertę. Tačiau kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nors apylinkės teismas ir nepadarė iÅ¡samios analizės, netyrė visų Å¡ios nusikalstamos veikos požymių buvimo, tačiau iÅ¡ esmės padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad E. G. ir L.

G. veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ .Ä®vertinus 29–30 punktuose iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį, bÅ«tina įrodyti ne tik turto sugadinimo faktÄ bet ir nustatyti sugadinto turto vertę, nes ne bet kokios vertės turto sugadinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Be to, bÅ«tina nustatyta, kad asmenys veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.).2015-06-08 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti Å¡ių daiktų sugadinimai: sudaužyti gėlių vazonai, sulaužyta lango apdaila, nulaužti automobilio Ford „Mondeo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai ir galinis langų valytuvai, nuplėštas durų skambutis, nulaužtas lietvamzdis, 2 kanalizacijos vamzdžiai be dangčių, vandens gręžinio vamzdis primestas akmenų, kambaryje užfiksuotas ant grindų išsiliejusio raudono skysčio vaizdas, šalia jo mėtosi butelio šukės (t. 1, b. l. 19–26, t. 2, b. l. ). Nukentėjusiosios atstovas advokatas L. Strauka teismo posėdžio metu pateikė nuotraukas, kuriose anot nukentėjusiosios, matyti lango ir vandens gręžinio apgadinimai (t. 2, b. l. 156–163).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad automobilio Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių ir galinių valytuvų, kuriuos tyčia nulaužė L. G., bendra vertė yra 25 Eur. Nulaužto namo lietvamzdžio, sugadintų laukinių namo durų spynos, rankenos, sulaužyto lango apdailos sutvarkymo bendra vertė 220,42 Eur. Sugadinto vandens gręžinio vertė 1 724,25 Eur, sugadintų valymo įrenginių – 148 Eur. Bendra sugadinto turto vertė – 2 117,67 Eur. Svarbu pažymėti, kad kvalifikuojant veikÄ kaip tyčinį svetimo turto sugadinimÄ , bÅ«tina nustatyti turto vertę, buvusiÄ iki sunaikinimo, t. y. svetimo turto sunaikinimas reiÅ¡kia, kad turto vertė iki sunaikinimo virÅ¡ijo 5 MGL dydį, o ne vertinti tokio sunaikinimo pasekmes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015, 2K-73-677/2016 ir kt.).

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Apeliantai nesutinka su nustatyta sugadinto turto verte. Teigia, jog nukentėjusioji neįrodė, kad tokius daiktus turėjo, kad jie buvo veikiantys ir kad bÅ«tent tokia jų vertė. IÅ¡ esmės nesutinka dėl vandens gręžinio ir valymo įrenginių buvimu ir jų paskaičiuotos vertės, kurių bendra vertė, nurodyta kaltinamajame akte, sudaro 1 872,25 Eur. Kaip nurodyta 30 punkte, norint veikÄ kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, sugadinto turto vertė, turi virÅ¡yti 5 MGL (188,30 Eur).

Kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog nuteistieji sugadino turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL, todėl apeliantų argumentai dėl Å¡io nusikalstamos veikos požymio nebuvimo, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju yra pateikti duomenys, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovė atlygino 220,42 Eur už apgadintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir pavogtÄ kilnojamÄ jį turtÄ (nulaužtÄ lietvamzdį, sugadintÄ durų spynÄ ir rankenÄ bei sugadintÄ katilinės langÄ ). Draudimo bendrovė draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo 2015-07-01. (t. 1, b. l. 101).

Tokie duomenys patvirtina, jog buvo sugadinta turto už 220,42 Eur. Nukentėjusioji pateikė duomenis, kad patyrė 84,70 Eur žalÄ už automobilio apgadinimÄ . IÅ¡ pateiktos sÄ skaitos–faktÅ«ros matyti, kad automobilio transportavimas į servisÄ kainavo 30 Eur, valytuvų komplektas –35 Eur ir automobilio nuplovimas – 5 Eur. Kaip minėta, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne dėl sunaikinto turto patiriamas pasekmes, o realiÄ Å¾alÄ dėl sugadinto turto. IÅ¡ minėtos sÄ skaitos–faktÅ«ros matyti, kad valytuvai, kuriuos nulaužė nuteistoji L.

G., kainavo 35 Eur. Kitos iÅ¡laidos, susijusios su atsiradusiomis pasekmėmis, todėl jos neturi reikÅ¡mės kvalifikuojant veikÄ pagal BK 187 straipsnį. Nustačius Å¡ias aplinkybes ir įvertinus, kad apeliantai iÅ¡ esmės ginčijo vandens gręžinio ir valymo įrenginių vertę, konstatuotina, kad ginčijamų daiktų vertė Å¡iuo atveju nepakeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Todėl net ir darant prielaidÄ , kad Å¡ių daiktų nebuvo ar kad jų vertė nustatyta netinkamai, nėra pagrindo konstatuoti, kad iÅ¡ viso sugadinto turto vertė nepatenka į BK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ .

Bendra sugadinto turto vertė 2 117,67 Eur, todėl net ir atėmus ginčijamų daiktų vertę, bendra žala liktų 255,42 Eur. Vien Å¡i suma virÅ¡ija 5 MGL, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nėra Å¡io požymio.Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju ginčijamų daiktų buvimas ir jų vertės nustatymas neturi esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl iÅ¡samiai jų analizuoti netikslinga, tačiau Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo.Nustačius daiktų sugadinimo faktÄ ir jų vertę, sudarančiÄ pagrindÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad Å¡iÄ veikÄ padarę asmenys veikė tiesiogine tyčia.

Kolegijos įsitikinimu, nuteistieji E. G. ir L. G. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir veikė tiesiogine tyčia. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji buvo atvykęs pas nukentėjusiÄ jÄ , to fakto neginčija. Taip pat nustatyta, kad jie buvo nusiteikę konfliktiÅ¡kai ir, prieÅ¡ jiems atvykstant, liudytojų teigimu, kiemas buvo tvarkingas. Nukentėjusioji detaliai nurodė, kokius veiksmus atliko nuteistieji. Nors visų veiksmų nematė, tačiau ji girdėjo, kad kieme yra triukÅ¡maujama, daužoma.

Liudytoja V. V. patvirtino, kad jai atvykus į kiemÄ pas nukentėjusiÄ jÄ 2015-06-05 kiemas buvo tvarkingas ir tik po to, kai ji pas nukentėjusiÄ jÄ atvyko birželio 7 d., pamatė iÅ¡vartytus vazonus, iÅ¡tryptus gėlynus, purvais aptaÅ¡kytÄ automobilį, nulaužtus jo valytuvus, nuplėštÄ lietvamzdį (t. 1, b. l. 82–83, t. 2, b. l. 134–135). Liudytojas E. V. nurodė kad matė iÅ¡laužtÄ maÅ¾Ä langelį. Å ias aplinkybes patvirtino ir tuo metu name buvusi S. S. (t. 2, b. l. 171). Netikėti liudytojų duotais parodymais, teismas neturi jokio pagrindo.

Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytos aplinkybės, sutampa su 2015-06-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis. Visų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. G. ir L. G. sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtÄ ir tai padarė tyčia, t. y. suvokė, jog daro pavojingÄ veikÄ ir taip norėjo veikti. Esant visiems nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiams, apylinkės teismas pagrįstai juos pripažino kaltais dėl Å¡ios veikos padarymo, todėl keisti ar naikinti Å¡ios nuosprendžio dalies apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo E. G. nuteisimo pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje E. G. nuteistas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, už tai, kad grasino nužudyti žmogų, t. y. 2015 m. birželio 8 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), R. S. namo kieme, pagrasino R. S. žodžiais sakydamas „patvarkysiu, tau bus dar ne taip, tau bus pyzdėc“, kÄ R. S. suprato kaip grasinimÄ nužudyti ir dėl to nukentėjusioji patyrė baimę dėl savo gyvybės, sveikatos.Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).Nuteistasis E. G. nepripažįsta padaręs Å¡iÄ veikÄ ir tvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tÄ dienÄ iÅ¡ viso buvo atvykęs pas nukentėjusiÄ jÄ , juolab, kad jai grasino.

Kolegijos vertinimu tokie apelianto argumentai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje surinktai medžiagai, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Å iuo atveju kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad E. G. atlikti veiksmai atitinka visus Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad E. G. pas nukentėjusiÄ jÄ atvyko 2015-06-08 ir jai grasino. Tai patvirtina liudytojas J. E. V., kuris girdėjo nukentėjusiajai iÅ¡sakytus grasinimus ir suprato, jog tai tas pats vaikinas, kuris prieÅ¡ kelias dienas nukentėjusiÄ jÄ buvo sumušęs su kitais asmenimis.

Patvirtinto, jog buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai ir kad nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, pasimetusi (t. 1, b. l. 84, t. 2, b. l. 134). Skambučių į pagalbos telefonÄ iÅ¡klotinės aiÅ¡kiai patvirtina, kad pas nukentėjusiÄ jÄ tÄ dienÄ buvo atvykęs E. G.. Operatorei nukentėjusioji nurodo, jog atvyko draugo sÅ«nus ir jai grasina. Užfiksuotas telefoninis pokalbis su liudytoja V. V. ir pačia nukentėjusiÄ ja patvirtina, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi ir iÅ¡sigandusi (t. 2, b. l. 67–70).

Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta nukentėjusiosios telefone 2015-06-08 daryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, kuriuo, pasak nukentėjusiosios, atvyko E. G.. E. G. patvirtino, jog užfiksuotas automobilis priklauso jam, tačiau nurodė, jog juo važinėja visi šeimos nariai, todėl juo atvykti galėjo bet kas (t. 3, b. l. 98). Nors ši nuotrauka nepridėta prie bylos medžiagos, tačiau teismo posėdžio metu užprotokoluotas užfiksuoto automobilio valstybinis numeris ir tai, kad nuteistasis neginčija, kad šis automobilis priklauso jam.

Minėtų duomenų visuma neginčijamai patvirtina, kad E. G. 2015-06-08 buvo atvykęs pas nukentėjusiÄ jÄ , o jo iÅ¡kelta versija, kad Å¡iuo automobiliu galėjo atvykti bet kuris Å¡eimos narys, vertintina kaip gynybinė pozicija. Taip pat bylos medžiaga patvirtinta, kad nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis E. G. gali įvykdyti savo grasinimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja prieÅ¡ kelias dienas buvęs E. G. ir kito asmens agresyvus elgesys prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kai jie ne tik sugadino svetimÄ turtÄ , bet ir smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , padarydami jai kÅ«no sužalojimus. Nukentėjusiajai E. G. iÅ¡sakytus žodžius „patvarkysiu, tau bus dar ne taip, tau bus pyzdėc“, susidariusių aplinkybių kontekste, yra pagrindas vertinti kaip panaudotÄ psichinę prievartÄ , verčiant bijoti dėl galimų neigiamų padarinių.Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad E. G. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl Å¡ios nuosprendžio dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios R. S. civilinio ieÅ¡kinio Dėl turtinės žalos Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusioji prašė iÅ¡ nuteistųjų E. G., L. G. solidariai priteisti 2 141,84 Eur turtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro: 1 724,25 Eur vandens gręžinio sutvarkymas, 84,70 Eur už automobilio sutvarkymas, 10,89 Eur iÅ¡laidos vaistams ir 322 Eur valymo įrenginio sutvarkymas ir valymo įrenginių dangčių praradimas..Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (BPK 109 str.). Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tenkinant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi bÅ«ti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kuris reiÅ¡kia, kad atitinkamÄ Å¾alÄ (padarinius) sukėlė bÅ«tent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis, kurį civilinė ieÅ¡kovė turi pagrįsti ir įrodyti.Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog jai liko neatlyginta turtinė žala už gręžinio sutvarkymÄ (1 724,25 Eur), už automobilio sugadinimÄ â€“ 84,70 Eur, už vaistus – 10,89 Eur ir už valymo įrenginių sutvarkymÄ â€“ 322 Eur. IÅ¡ viso 2 141,84 Eur.Apeliantai nesutinka su teismu ir mano, kad žalÄ , kokiÄ realiai patyrė nukentėjusioji, atlygino draudimo bendrovė „B”.

Anot apeliantų, nukentėjusioji neįrodė, kad patyrė didesnę turtinę žalÄ nei atlygino draudimo bendrovė. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad iÅ¡ esmės apeliantai nesutinka, kad nukentėjusioji patyrė žalÄ dėl vandens gręžinio ir valymo įrenginių sugadinimo. Dėl vandens gręžinio apeliantai nurodė, kad tokio įrenginio iÅ¡ viso nėra, nes toks neregistruotas vieÅ¡ajame registre, be to, 2015-06-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole jis taip pat nėra užfiksuotas.

IÅ¡ UAB „P“ pateiktos darbų sÄ matos nėra aiÅ¡ku, kokie darbai turi bÅ«ti ir kas sudaro 1 724,25 Eur sumÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, ar apskritai yra atlikti kokie nors darbai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, jog nukentėjusioji neįrodė, kad už gręžinio sutvarkymÄ patyrė 1 724,25 Eur žalÄ . Byloje pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad nukentėjusioji tokiÄ Å¾alÄ tikrai patyrė. Pirma, byloje nėra jokių duomenų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima neginčijamai teigti, kad 2015-06-08 apžiÅ«ros protokole tikrai užfiksuotas vandens gręžinys.

Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kad tokį gręžinį buvo įsirengusi. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad tas gręžinys, kuris neva sugadintas, neveikia ir dėl to nukentėjusioji priversta rengti naujÄ gręžinį. Antra, remiantis nukentėjusiosios pateikta UAB „P“ darbų sÄ mata, kurioje nurodyta, kad gręžinio įrengimo kaina bÅ«tų 1 724,25 Eur (t. 1, b. l. 52), negalima tvirtinti, kad bÅ«tent tokiÄ Å¾alÄ patyrė nukentėjusioji. Byloje nėra duomenų, kad gręžinio įrengimo darbai bÅ«tų atlikti ir kad nukentėjusioji realiai patyrė tokiÄ Å¾alÄ .

Pastebėtina, kad daiktai sugadinti 2015-06-05, tačiau nukentėjusioji iki Å¡iol teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad gręžinys tikrai buvo, kad jis tikrai sugadintas ir ji negalinti juo naudotis ir, kad įsirengė naujÄ gręžinį. Tokios aplinkybės verčia abejoti dėl paties gręžinio fakto buvimo ar jo sugadinimo. Kaip minėta, civilinė ieÅ¡kovė, turi įrodyti tikrÄ Å¾alos dydį, o ne preliminariai patirtÄ Å¾alÄ . AnalogiÅ¡ki motyvai taikytini ir sprendžiant turtinės žalos pagrįstumo klausimÄ dėl valymo įrenginių sugadinimo.

Nukentėjusioji pateikė M. M., vykdančio individualiÄ veiklÄ , sÄ matÄ , patvirtinančiÄ , kad valymo įrenginių sutvarkymas iÅ¡ viso gali kainuoti 322 Eur (t. 2, b. l. 154), tačiau duomenų, kad nukentėjusioji bÅ«tų užsakiusi Å¡ioje sÄ matoje nurodytus darbus ir už juos sumokėjusi, nėra. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ant valymo įrenginių buvo dangčiai, ir kad bÅ«tent nuteistieji juos sugadino ar pradangino.Esant iÅ¡dėstytiems argumentas, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji neįrodė, kad už gręžinio įrengimÄ ir valymo įrenginių sutvarkymÄ patyrė 2 046,25 Eur turtinę žalÄ , todėl Å¡i civilinio ieÅ¡kinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji įrodė, kad už automobilio valytuvų sutvarkymÄ bei vaistus sumokėjo iÅ¡ viso 95,59 Eur.

Automobilio sutvarkymo kaÅ¡tus patvirtina 2015-06-12 sÄ skaitÄ â€“faktÅ«ra (t. 1, b. l.

36) Kadangi turtinė žala yra ne tik daikto netekimas arba sužalojimas, tačiau ir turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), todėl iÅ¡ nuteistųjų yra pagrindas priteisti visÄ nukentėjusiosios apmokėtÄ sumÄ už automobilio sutvarkymÄ , t. y. 84,70 Eur. Vaistų įsigijimo faktÄ patvirtina vaistinės „Camelia vaistinė“ čekis (t. 3, b. l. 155), todėl ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ nuteistųjų. Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad yra pagrindas nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistųjų priteistÄ turtinę žalÄ sumažinti iki 95,59 Eur.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas turtinę žalÄ solidariai priteisė iÅ¡ E. G., L. G. ir M. Ž.. Turtinė žala atsirado dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuriuo kaltinti tik E. G. ir L. G.. M. Ž. kaltinimai padarius Å¡iÄ veikÄ , nebuvo pareikÅ¡ti, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai turtinę žalÄ , kuriÄ nukentėjusioji patyrė dėl nuteistųjų E. G. ir L. G. veiksmų, priteisė ir iÅ¡ M.

Ž.. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo iš M. Ž. turi būti naikinama. Nukentėjusiosios patirta ir pirmosios instancijos teismo priteista turtinė žala mažintina iki 95,59 Eur ir ji nukentėjusiajai R. S. solidariai priteistina iš nuteistųjų E. G. ir L. G..Dėl neturtinės žalosApeliantai nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad byloje nėra ištirta, kad dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusioji turėjo psichologinių problemų, nesiaiškinta, ar jos nebuvo kokios nors lėtinės ar užsitęsusios ligos pasekmė.

Teismas taip pat nesiaiÅ¡kino, ar yra kokių nors liekamųjų reiÅ¡kinių, trukdančių gyventi visavertį gyvenimÄ . Mano, kad neturtinė žala yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, iÅ¡ dalies sutinka su nuteistaisiais, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra neadekvatus nukentėjusiosios patirtiems iÅ¡gyvenimams. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio.

Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y.

Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalÄ dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017).Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Anot nukentėjusiosios, ji dėl to jaučia baimę, nesaugumo jausmÄ , patyrė stresÄ . Byloje pateikti duomenys, patvirtina, kad nukentėjusioji lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , vėliau buvo nukreipta psichologo konsultacijai.

IÅ¡ ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad nukentėjusioji po įvykio jautė stresÄ , įtampÄ , baimę. Psichologo konsultuota dėl emocinės bÅ«klės (t. 3, b. l. 74–80). Laikotarpis nuo kada nukentėjusiajai pablogėjo emocinė bÅ«sena ir pradėjo lankytis pas gydytojÄ ar psichologÄ (2015-06-08 – 2016-12-01), patvirtina, kad nukentėjusioji neturtinę žalÄ patyrė bÅ«tent dėl nuteistųjų veiksmų, o ne dėl kitų priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis (5 000 Eur) nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijų bei teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos dydžio tokio pobÅ«džio bylose.

Kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamu nuosprendžiu priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 1 000 Eur ir jÄ solidariai priteisti iÅ¡ E. G. ir L. G.. Dėl valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinioPirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino civilinės ieÅ¡kovės – Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį ir solidariai iÅ¡ nuteistųjų E. G., L. G. ir M. Ž. priteisė Valstybinės ligonių kasos naudai 170,35 Eur R.

S. gydymo išlaidų. Kadangi M. Ž. išteisinta dėl visų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio priteisimo solidariai iš nuteistųjų E. G., L. G. ir M. Ž. keistina ir Valstybinės ligonių kasos patirtos 170,35 Eur R. S. gydymo išlaidos priteistinos solidariai iš nuteistųjų E. G. ir L. G.. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso normų pažeidimu Apeliantai tvirtina, kad baudžiamojo proceso kodekso normos buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Tvirtina, kad baudžiamasis persekiojimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį pradėtas pažeidžiant BPK 167 straipsnio 1, 2, ir 4 dalis.Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pareiÅ¡kėjos R. S. pareiÅ¡kimÄ . Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės J. A. reikalavimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 7).

Apelianto manymu, dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį pradėjimo privalėjo bÅ«ti nukentėjusio asmens pareiÅ¡kimas, o prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimÄ reikalavimu nebuvo jokio teisinio pagrindo. IÅ¡ dalies sutiktina su apeliantais, jog prokurorui nebuvo teisinio pagrindo suraÅ¡yti reikalavimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau, kaip nustatyta, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal R. S. pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodė aplinkybes ne tik dėl jos sužalojimo, bet ir turto sugadinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji, duodama parodymus, iÅ¡samiai nurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko kaltinamieji ir taip aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį. Netinkamas pareiÅ¡kėjos valios įforminimas Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad iÅ¡ esmės buvo pažeistos BPK 167 straipsnio nuostatos. Ä®vertintina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl kurio kaltinimÄ palaiko prokuroras.

Kadangi veikos padarytos tuo pačiu metu ir tarpusavyje yra susijusios, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl visų nusikalstamų veikų palaikant valstybinį kaltinimÄ nelaikytinas BPK 167 straipsnio pažeidimu.Dėl procesinių pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu perkvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ pagrįstumo netikslinga pasisakyti, nes apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistųjų veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuota nepagrįstai ir ji perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį.Kolegija, įvertinusi apeliantų nurodytas aplinkybes dėl procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad jie nebuvo esminiai ir jie nesukliudė teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ (BPK 369 str. 3 d.).

Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apelianto teigimu teismas buvo neÅ¡aliÅ¡kas ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , anot apeliantų, pagrindžia teismo nepagrįstas kaltinamųjų bei gynybos praÅ¡ymų, susijusius su įrodymų tyrimu, atmetimas, bylos nagrinėjimas grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, t. y. bylos nagrinėjimo metu apklausė liudytojÄ L. S. (t. 2, b. l. 172), kuri negalėjo nurodyti jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, nors tokiai iniciatyvai nepritarė kaltinamieji, nedavė galimybės pasisakyti kaltinamiesiems bei užduoti klausimų liudytojas, be to, kaltinamuosius paÅ¡alino iÅ¡ teismo posėdžių salės.Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Objektyvusis neÅ¡aliÅ¡kumas dar vadinamas struktÅ«riniu ar organizaciniu neÅ¡aliÅ¡kumu. Å is neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas.Nagrinėjamos bylos atveju vertinant neÅ¡aliÅ¡kumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantas nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį suinteresuotumÄ byla.

Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ objektyviÄ ja prasme argumentuoja aplinkybėmis, kurios neatitinka nė vieno iÅ¡ BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuÅ¡alinimo pagrindų ir nesukelia jokių pagrįstų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo.Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog praÅ¡ymų atmetimas ar įrodymų vertinimas ne taip, kaip pageidavo nuteistieji, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Be to, teismo posėdžio metu užfiksuoti duomenys paneigia apeliantų argumentus dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.IÅ¡ 2016-05-10, 2016-08-02 teismo posėdžių protokolų matyti, kad apeliantai turėjo visas galimybes pasisakyti, teikti praÅ¡ymus, užduoti klausimus liudytojams.

Apeliantai pirmojo teismo posėdžio metu nurodė, jog parodymus duos po visų liudytojų parodymų, tačiau antrojo teismo posėdžio metu atsisakė juos duoti. IÅ¡ 2016-08-02 teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. G. teismo buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio teismo posėdžio metu ir tik po to jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ teismo posėdžių salės. L. G. savo iniciatyva paliko teismo posėdžių salę (t. 2, b. l. 173–174). Å ios aplinkybės užfiksuotos ir teismo posėdžio garso įraÅ¡e. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad teismas elgėsi nekorektiÅ¡kai ar parodė iÅ¡ankstinę bei neigiamÄ nuomonę apie kaltinamuosius ir bylos baigtį.Pažymėtina, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus.

Tokia teise kaltinamieji pasinaudojo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikantis BPK nustatytos tvarkos byloje toks nuÅ¡alinimo klausimo iÅ¡sprendimas, kai nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus, negali bÅ«ti laikomas bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo patvirtinimu. Dėl nuteistiesiems E. G. ir L. G. paskirtų bausmių Apeliantai apeliaciniu skundu prašė juos iÅ¡teisinti dėl visų jiems inkriminuojamų veikų, vadinasi jie iÅ¡ esmės nesutinka ir su jiems paskirtomis bausmėmis.

Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems E. G. ir L. G. paskirtų bausmių pagrįstumo. Nuteistųjų E. G. ir L. G. veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas pakeisti bausmę už Å¡iÄ veikÄ . Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ . Atsižvelgiama ir į bausmės paskirtį – vertinama ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.). BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teistam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.Bylos medžiaga nustatyta, kad abu kaltinamieji teisiami pirmÄ kartÄ , darbdavių yra charakterizuojami teigimai, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinus Å¡iuos kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad nuteistiesiems yra pagrindas parinkti sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , paskiriant bausmę artimÄ sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (BK 61 str. 2 d., 48 str.). E. G. ir L. G. skirtinas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, uždraudžiant nuteistiesiems E. G. ir L. G. lankytis nukentėjusiosios R. S. gyvenamojoje vietoje ir įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d. 2 p.).

Kolegija, atsižvelgusi į bausmių skyrimo teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems E. G. ir L. G. laisvės atėmimo bausmes už kitas nusikalstamas veikas, pažeidė bausmių skyrimÄ reglamentuojančias teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 83 punkte nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 165 straipsnio 1 dalį, o E. G. ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti keistinos į laisvės apribojimo bausmes.

Kolegijos įsitikinimu, tokia bausmės rÅ«Å¡is atitinka ne tik BK 55 straipsnio nuostatÄ , teisingumo ir protingumo principus, bet ir nuteistųjų asmenybes. Ä®vertinusi kriterijus, bÅ«tinus bausmės skyrimui, kolegija sprendžia, kad E. G. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. G. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams uždraudžiant nuteistajam E. G. lankytis nukentėjusiosios R.

S. gyvenamojoje vietoje ir įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d. 2 p.). Ä®vertinus kriterijus, bÅ«tinus bausmės skyrimui, kolegija sprendžia, kad L. G. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje yra pagrindas paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Už BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. G. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, subendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams uždraudžiant nuteistajai L.

G. lankytis nukentėjusiosios R. S. gyvenamojoje vietoje ir įpareigojant atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 str. 2 d., 5 d. 1 p., 6 d. 2 p.). Kolegijos manymu, tokia bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis atitinka ne tik BK 55 straipsnio nuostatÄ , teisingumo ir protingumo principus, bet ir nuteistųjų asmenybes, bet to, yra pagrindas manyti, kad tokios bausmės bus pakankamai efektyvios norint sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus pasiekti kiti bausmės tikslai (BK 41 str.).

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo Nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas L. Strauka pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistųjų lygiomis dalimis priteisti 200 Eur už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios įstatymo nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė visiÅ¡kai iÅ¡teisinti ir nesutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu, konstatuoja, kad nukentėjusioji, norėdama tinkamai apginti savo interesus teisme, turėjo iÅ¡laidų dėl teisinės pagalbos.

Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, vyko trys teismo posėdžiai, analizuoti klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiÄ jÄ ir jai priteista žala, todėl nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo bÅ«tina.Ä®vertinusi bylos pobÅ«dį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiosios interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktÄ , kad apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies – pripažinta, kad nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas tik iÅ¡ dalies (sumažintas civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos turtinės ir neturtinės žalos dydis), daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti tik dalį nukentėjusiosios patirtų atstovavimo iÅ¡laidų – 100 Eur, kurios lygiomis dalimis, po 50 Eur, priteistinos iÅ¡ nuteistųjų E. G. ir L.

G..Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai R. S. iš nuteistųjų E. G., L. G. ir M. Ž. lygiomis dalimis priteisė po 166,66 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų. Byloje pateikti duomenys, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų.Kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, bei tai, kad M. Ž. išteisinta dėl visų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios patirtos išlaidos mažintinos dalimi, kuri atiteko M.

Ž., t. y. iki 333,34 Eur. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nukentėjusiajai keistina ir jos priteistinos tik iš nuteistųjų E. G. ir L. G. po 166,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria M.

Ž. nuteista pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį:M. Ž. iÅ¡teisinti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį pakeisti:E. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

E. G., pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal šį straipsnį paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; E. G., pripažintam kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir nuteistam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal šį straipsnį paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; E. G., pripažintam kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal šį straipsnį paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, E. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Uždrausti E. G. lankytis nukentėjusiosios R. S. gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .L. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. L. G., pripažintai kalta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistai Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal šį straipsnį paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

L. G., pripažintai kalta pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir nuteistai Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal šį straipsnį paskirti Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti jai galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Uždrausti L. G. lankytis nukentėjusiosios R. S. gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .Civilinės ieÅ¡kovės – Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį patenkinti ir iÅ¡ nuteistųjų E. G. ir L.

G. solidariai, Valstybinės ligonių kasos naudai, priteisti 170,35 Eur R. S. gydymo iÅ¡laidų.Nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistųjų E. G. ir L. G. solidariai nukentėjusiajai R. S. priteisti 95,59 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atstovavimo iÅ¡laidas, nukentėjusiosios patirtas pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiajai R. S. priteisti iÅ¡ nuteistųjų E. G. ir L. G. po 166,66 Eur.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Iš nuteistųjų E. G. ir L. G. nukentėjusiajai R. S. priteisti po 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                               Regina Bertašienė Dalia Kursevičienė Violeta Miliuvienė