2015-12-22 Nr. ATPB-1050-4-69-3-03861-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-102-746/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-303861-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2;

2.12.15.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu D. E. pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą nubaustas 2316 Eur bauda už tai, kad 2015 m. kovo 6 d., 2.00 val., Kaune, Nemajūnų g. 19B, jis, kaip prekių vežėjas, būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą, pažeisdamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 96 straipsnio 2 dalies nuostatas, be raštiško muitinės pareigūno leidimo perkrovė (davė leidimą perkrauti) prekes – kartono ruošinius (7281 kg bruto masė) – iš jas gabenusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) į kito vežėjo – UAB „Kaducėjus“ transporto priemonę SCANIA/(duomenys neskelbtini), kuria prekės ir buvo pristatytos paskirties įstaigai – Klaipėdos krovinių postui.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, išnagrinėjus administracinėn patraukto D. E. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, šis prašymas atmestas ir pareiškėjo apeliacinis skundas nepriimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, teismui nenustačius jo veiksmuose ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio kaltės – tyčios. Pasak pareiškėjo, byloje nekyla ginčas dėl joje nustatytų aplinkybių, t. y. dėl to, kad jo gabenamas krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę nesant raštiško muitinės leidimo, tačiau akivaizdu, kad, priešingai nei nurodoma nutarime, prekių vežėjas buvo ne jis, kaip fizinis asmuo, o jo darbdavys – UAB „Sostransa“, kurios direktorius jam ir davė nurodymą perkrauti prekes. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nutarime nurodydamas, kad jis kaip prekių vežėjas iškrovė (davė leidimą iškrauti prekes) iš jas gabenusios transporto priemonės, neatkreipė dėmesio taip pat į tai, kad jis leidimo iškrauti prekes nedavė ir negalėjo duoti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad raštišką muitinės leidimą perkrauti prekes turėjo gauti būtent vežėjas, t. y. UAB „Sostransa“, o ne jis, kaip fizinis asmuo ir UAB „Sostransa“ vairuotojas. Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, ar gautas raštiškas muitinės leidimas perkrauti prekes, tačiau, jo supratimu, tai buvo „tuo momentu teisėtas darbdavio nurodymas“, kurį jis privalėjo vykdyti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą bei darbo sutartį. Kartu pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nepagrįstai nepasisakė ir dėl būtinojo reikalingumo (ATPK 17 straipsnis), nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad lijo, dėl vėjo buvo nuplėštas priekabos, kuria buvo gabenamas kartonas, stogas, todėl, siekiant išvengti didesnės žalos ir išsaugoti gabenamą krovinį – kartoną, šis ir buvo nedelsiant perkrautas.

Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas Vilius Raginis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, priimtą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, palikti galioti be pakeitimų.

Pareigūnas nurodo, kad Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose, taikymas nėra nukreiptas kokiai nors konkrečiai subjektų grupei ir ATPK 209 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiame ATPK straipsnyje nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog vežėjo UAB „Sostransa“ atstovas D. E. vykdė transporto priemone (duomenys neskelbtini) gabenamo neplombuoto krovinio muitinio tranzito procedūrą pagal MRN15CH00000140932277, kuri turėjo būti užbaigta iki 2015 m. vasario 15 d. Vadinasi, pareigūno teigimu, vežėjo UAB „Sostransa“ atstovas D. E. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, pareigūnas atkreipia dėmesį į tai, kad jei būtų buvę kreiptasi į muitinę dėl krovinio perkrovimo, nes, kaip kad nurodo pareiškėjas, vėjas nuplėšė priekabos stogą, muitinė būtų sutikrinusi gabenamą krovinį, sudėjusi atitinkamas žymes krovinį lydinčiuose dokumentuose ir prielaidų kilti administracinei atsakomybei pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą nebūtų buvę, tačiau tai nebuvo padaryta, nors galimybė kreiptis į artimiausią muitinės įstaigą buvo – muitinės postai dirba visą parą. Kartu pareigūnas pažymi, kad D. E. veikoje nebuvo nė vienos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos, todėl nėra teisino pagrindo spręsti ir klausimo dėl veikimo pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, nekyla ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjo gabenamas krovinys buvo perkrautas į kitą transporto priemonę nesant raštiško muitinės leidimo. Tačiau pareiškėjas teigia, jog akivaizdu, kad, priešingai nei nurodoma nutarime, prekių vežėjas buvo ne jis, kaip fizinis asmuo, o jo darbdavys – UAB „Sostransa“, kurios direktorius jam ir davė nurodymą perkrauti prekes. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad raštišką muitinės leidimą perkrauti prekes turėjo gauti būtent vežėjas, t. y. UAB „Sostransa“, o ne jis, kaip fizinis asmuo ir UAB „Sostransa“ vairuotojas. Dėl to, pareiškėjo teigimu, jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, teismui nenustačius jo veiksmuose ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio kaltės – tyčios.

Pagal Bendrijos muitinės kodeksą, galiojantį visoje Europos Sąjungos muitų teritorijoje, į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiūrimos. Bet kuris asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, inter alia (be kita ko), dėl prekių perkrovimo, tampa atsakingu už prekių pristatymą į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą. Prekės, įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, pristatomos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, turi būti pateiktos muitinei asmens, kuris jas įvežė į Bendrijos muitų teritoriją arba tam tikrais atvejais asmens, prisiėmusio atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą.

Prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose. Tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį, tačiau tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė (37 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalies a punktas, 2 dalis, 40 straipsnis, 46 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą yra atsakingas jos vykdytojas, kuris atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.

Nepaisant šių tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės (Bendrijos muitų kodekso 96 straipsnis). Taigi pagal Bendrijos muitinės kodeksą muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas. Pabrėžtina, kad nurodytos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, išskyrus numatytą išlygą, yra imperatyvios ir nėra skirtos apibrėžtam subjektų ratui, todėl visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų ir yra tinkami administracinės atsakomybės subjektai.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tas, kas muitinės prižiūrimas prekes (daiktus) ir kitas vertybes iškrovė iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo, atsako pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kartu nagrinėjamo prašymo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK atsako tik fizinis asmuo – juridinio asmens atsakomybė šiame kodekse nenumatyta (ATPK 12–16, 19 straipsniai).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad: UAB „Sostransa“ vairuotojas D. E. transporto priemone iš Šveicarijos Konfederacijos į Lietuvos Respubliką atgabeno neplombuotas prekes, kurioms 2015 m. vasario 27 d. buvo įformintas tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. 15CH00000140932277; tranzito lydinčiajame dokumente T1 Nr. 15CH00000140932277 nurodyta, jog prekės gabenamos transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini); CMR važtaraštyje Nr. 4S 0000795 kaip krovinio vežėjas nurodytas UAB „Sostransa“ (16 langelis); paskirties įstaigai – Klaipėdos krovinių postui – kartu su tranzito deklaracija T1 Nr. 15CH00000140932277 pateiktame CMR važtaraštyje Nr. 4S 0000795 kaip krovinio vežėjas nurodytas UAB „Kaducėjus“ (17 langelis) ir transporto priemonė SCANIA valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (25 langelis); UAB „Sostransa“ direktorius Š. K. nurodė, jog krovinys į paskirties įstaigą buvo atgabentas kitu automobiliu, nes, D. E. vežant krovinį, vėjas nuplėšė priekabos (duomenys neskelbtini) stogą, todėl buvo priimtas įmonės sprendimas perkrauti krovinį į UAB „Kaducėjus“ transporto priemonę SCANIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini); į muitinę dėl leidimo perkrauti krovinį nebuvo kreiptasi, taip pat muitinė nebuvo informuota apie būtinybę perkrauti krovinį. Vadinasi, D. E., kaip vežėjo UAB „Sostransa“ įgaliotas atstovas – vairuotojas, neplombuota transporto priemone valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno muitinės prižiūrimas prekes, kurioms buvo įforminta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 15CH00000140932277 (t. y. vykdė muitinės tranzito procedūrą), ir jas perkrovė į kitą transporto priemonę ne muitinės nustatytoje vietoje ir be muitinės leidimo. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, D. E., kaip muitinės prižiūrimo krovinio vežėjo UAB „Sostransa“ atstovui, atsakingam už krovinio gabenimą iki paskirties įstaigos – Klaipėdos krovinių posto, kyla atsakomybė pagal Bendrijos muitinės kodeksą ir ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad D. E. dirba logistikos kompanijoje tarptautinių reisų vairuotoju ir pervežinėja tarptautinius krovinius, todėl Bendrijos muitinės kodekso bei kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios tarptautinį krovinių pervežimą, jam turi būti žinomos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog priekabos, kuria buvo gabenamas krovinys, stogas vėjo buvo nuplėštas naktį ir tam, kad krovinys nebūtų sugadintas, iškilo būtinybė perkrauti krovinį, reali galimybė įgyvendinti nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimą kreiptis į muitinę dėl krovinio perkrovimo buvo, nes muitinės postai dirba visą parą ir jų kontaktai yra viešai prieinami.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. E. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą patrauktas pagrįstai.

Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam D. E. paskirtos nuobaudos

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Teismas tokiu atveju nėra saistomas paduoto skundo (prašymo) motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

Pažymėtina, kad būtent ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad: D. E. dirba, administracine tvarka nebaustas; nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo pripažintas jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; vežamas krovinys – kartonas – buvo perkrautas, kai lyjant vėjas nuplėšė priekabos, kuria jis buvo vežamas, stogą, taip siekiant apsaugoti krovinį; perkrauti krovinį D. E. nurodė jo vadovas, t. y. UAB „Sostransa“ direktorius Š. K.; D. E. iš esmės pripažino pažeidimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, D. E. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad D. E. už ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pažeidimo padarymą paskirta sankcijoje numatyta minimali 2316 Eur bauda yra neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui, per griežta ir neteisinga nuobauda – ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą D. E. dėl ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto nusižengimo padarymo taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą paskirtą bausmę sumažinti iki 1000 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 1 dalį, D. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą paskirtą baudą sumažinti iki 1000 Eur.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Audronė Kartanienė

Jonas Prapiestis