623df07a-b705-4a73-91cd-d633385b8eec · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-176-260/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21644-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2.; 3.2.6.12.2.; 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir 2018 m. rugsėjo 26 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018 pagal nepilnametės ieÅ¡kovės S. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų globėjų G. V. ir Ž. V., patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė nepilnametė S. V., atstovaujama įstatyminių atstovų globėjų G.

V. ir Ž. V., 2017 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismÄ su patikslintu netiesioginiu ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti atsakovei Ž. V. iÅ¡ atsakovo V. J. 31 169,15 Eur skolÄ , 4077,67 Eur palÅ«kanas ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovei Ž. V. (duomenys neskelbtini) D. B. gimė duktė S. V. (ieÅ¡kovė), 2011 m. balandžio 26 d. J. K. A. Teismo nutartimi jos globėjais paskirti G. V. ir Ž. V.. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Ž. V. 68 813,72 Eur iÅ¡laikymÄ . Nurodytos bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė Ž. V. atsakovui V. J. negrÄ Å¾ino paskolos pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011 patenkinus kreditoriaus V.

J. reikalavimus nurodyta priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės Ž. V. 31 858 Eur skolÄ , 28 990,78 Eur delspinigius ir 7 235,17 Eur palÅ«kanas. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3738-285/2012 patenkinus kreditoriaus V. J. praÅ¡ymÄ , nutarta jam iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės Ž. V. 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 60 848,78 Eur sumos nuo 2011 m. sausio 27 d. nutarties priėmimo iki visiÅ¡ko jos įvykdymo. V. J. priskaičiuota ir iÅ¡mokėta 7 235,17 Eur palÅ«kanų.

IÅ¡ varžytinių pardavus atsakovei Ž. V. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui V. J. buvo iÅ¡mokėta 68 083,95 Eur, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėta 8 111,01 Eur. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 pripažino negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovų, sÄ lygÄ , pagal kuriÄ už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai, ir sumažino delspinigių normÄ iki 0,02 proc.

Remiantis Å¡iuo teismo sprendimu buvo panaikintas teisinis pagrindas dėl atsakovui V. J. iÅ¡mokėtų 27 831,44 Eur delspinigių ir 3 337,71 Eur palÅ«kanų. Todėl atsakovas V. J. liko skolingas atsakovei Ž. V. 31 169,15 Eur. Atsakovė Ž. V. turi 60 702,71 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei. Atsakovė Ž. V. neturi jokio turto, iÅ¡skyrus bevertę transporto priemonę, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei. Atsakovė Ž. V. neįgyvendina savo teisės reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo V.

J. jos permokėtas delspinigių ir palÅ«kanų sumas, todėl pažeidžiami ieÅ¡kovės interesai. Atsakovas V. J. nepagrįstai praturtėjo atsakovės Ž. V. sÄ skaita, todėl jis privalo sumokėti 4 077,67 Eur palÅ«kanas, priskaičiuotas nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d.

3. Atsakovas V. J. 2018 m. kovo 1 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį, kuriame prašė patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui V. J. skola iÅ¡ atsakovės Ž. V. buvo iÅ¡ieÅ¡kota pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, todėl jis nėra skolingas atsakovei Ž. V.. Atsakovo teigimu, nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų ieÅ¡kovei reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė Ž. V. yra nemoki, ji turi pakankamai turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus. Dėl ieÅ¡kovės globėjų neteisėtų veiksmų buvo sumažinta atsakovei Ž. V. priklausiusio turto vertė. Atsakovas V. J. neturėjo galimybės ginčyti teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Ž. V. priteisto iÅ¡laikymo dydžio civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012, nes neteisėtai buvo paÅ¡alintas iÅ¡ trečiųjų asmenų, todėl buvo pažeistos jo teisės. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 yra neteisėtas, todėl teismas juo negali remtis.

5. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovei Ž. V. paskirtas kuratorius advokatas R. M., kuris 2018 m. birželio 26 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį, kuriame prašė patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį patenkinti.

6. Atsiliepime nurodė, kad Ž. V. iÅ¡laikymo skola S. V. 2017 m. gruodžio 19 d. sudarė 60 702,71 Eur plius vykdymo iÅ¡laidos 2 462,65 Eur. Ž. V. yra S. V. skolininkė. Atsakovui V. J. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį buvo iÅ¡mokėta 31 858 Eur negrÄ Å¾inta skola, 0,5 proc. dydžio delspinigiai sumoje 28 990,78 Eur ir nuo Å¡ios bendros sumos penkių procentų dydžio palÅ«kanos bendroje sumoje 7 235,17 Eur. Atsakovo V. J. ir Ž. V. (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartis buvo modifikuota 0,5 proc. delspinigių dydį sumažinant iki 0,02 proc. dydžio (Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas civilinėje byloj Nr. 2-758- 528/2015).

Modifikavus (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį atsakovė Ž. V. įgijo reikalavimo teisę į permokėtÄ atsakovui V. J. sumÄ 31 169,15 Eur. Atsakovas V. J. yra Ž. V. skolininkas. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas pagrįstai, nepažeidžia Ž. V. teisių, kadangi Ž. V. neteikia iÅ¡laikymo dukrai, o atsakovas V. J. skolingas Ž. V. permokėtÄ pinigų sumÄ . Ä®siteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-758- 528/2015, V. J. be teisinio pagrindo disponuoja permokėtais Ž.

V. pinigais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (įvertinus Å¡io teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iÅ¡taisytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ) patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė atsakovei Ž. V. iÅ¡ atsakovo V. J. 31 169,15 Eur skolÄ ir 3526,81 Eur palÅ«kanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (34 695,96 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, liko neiÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje paskirstymo klausimas, teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė 2018 m. rugsėjo 26 d. priimdamas papildomÄ sprendimÄ , kuriuo priteisė iÅ¡ atsakovų Ž. V. ir V. J. ieÅ¡kovei nepilnametei S. V., atstovaujamai įstatyminių atstovų globėjų Ž. V. ir G. V., lygiomis dalimis 3 390,80 Eur (po 1 695,40 Eur) iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ ir 607,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei lygiomis dalimis 1 041,64 Eur (po 520,82 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnametės S. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų globėjų Ž.

V. ir G. V., atsakovui V. J. 27,94 bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad atsakovai Ž. V. ir V. J. (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ V. J. paskolino Ž. V. 31 858 Eur, o ji įsipareigojo V. J. paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2010 m. sausio 4 d., o už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos skolos. Å ios prievolės užtikrinimui 2009 m. birželio 4 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu paskolos gavėja Ž. V. įkeitė kreditoriui V. J. jai nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-4090-285/2011).

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011 patenkino kreditoriaus V. J. reikalavimus iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Ž. V. 60 848,78 Eur skolÄ , priverstinai parduodant iÅ¡ varžytynių hipoteka įkeistÄ Å½. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3738-285/2012 nutarė iÅ¡ieÅ¡koti V.

J. iÅ¡ Ž. V. 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 60 848,78 Eur sumÄ nuo 2011 m. sausio 19 d. iki hipotekos teisėjos 2011 m. sausio 27 d. nutarties Nr. 2-4090-285/2011 visiÅ¡ko įvykdymo. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 antstolis S. U. vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės Ž. V. iÅ¡ieÅ¡kotojui V. J.. Pagal antstolio S. U. 2012 m. vasario 2 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ V. J. iÅ¡mokėta 3 140,06 Eur (10 842 Lt), iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ Ž. V. (v. b. Nr. 0034/11/00282).

Pagal 2013 m. liepos 1 d. patikslintÄ iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymÄ V. J. iÅ¡mokėta 68 549,88 Eur (236 689,04 Lt) suma, gauta pardavus Ž. V. priklausantį turtÄ , (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė S. V. gimė (duomenys neskelbtini) D. B., jos motina yra atsakovė Ž. V., tėvas nežinomas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje J. K. AukÅ¡tojo teismo pagrindinio Å¡eimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartį dėl specialios globos, kuria skyrė specialiÄ vaiko S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), globÄ G.

V. ir Ž. V. nuo (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovės globėjams iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-833-887/2012 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ atsakovės Ž. V. priteistas iÅ¡laikymas jos nepilnametei dukteriai S. V. konkrečia pinigų suma – 66 062,33 Eur (228 100 Lt) ir 2 751,39 Eur (9 500 Lt) iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Antstolė R. G. vykdomojoje byloje Nr. 0090/12/01717 vykdo iÅ¡laikymo nepilnametei S. V. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės Ž.

V. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012. Antstolė R. G. 2013 m. liepos 4 d. patvarkyme nurodyta, kad ieÅ¡kovės S. V. globėjams iÅ¡ieÅ¡kota 28 005,71 Lt skolos ir 1 377 Lt vykdymo iÅ¡laidų, liko iÅ¡ieÅ¡koti 209 594,29 Lt skolos. IÅ¡ antstolės R. G. 2017 m. gruodžio 19 d. raÅ¡to matyti, kad skolininkė Ž. V. nekilnojamojo turto neturi, turi (duomenys neskelbtini) gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iÅ¡registruotas, dalyvavimas eisme draudžiamas, likusi neiÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma nepilnametei S. V. 2017 m. gruodžio 17 d. sudarė 60 702,71 Eur.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 pripažino negaliojančia atsakovų Ž. V. ir V. J. (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties 1 punkto nuostatÄ , kurioje nustatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ skaičiuojama 0,5 proc. delspinigių, ir sumažino delspinigių procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ iki 0,02 proc. dydžio. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1647-260/2015 šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

9. Teismas nurodė, kad atsakovė Ž. V. turi reikalavimo teisę į atsakovÄ V. J. dėl nepagrįstai jam iÅ¡mokėtų 27 831,15 Eur delspinigių ir 3408,36 Eur palÅ«kanų (CPK 178, 185 straipsniai). Å iÄ reikalavimo teisę atsakovė Ž. V. įgijo įsitesėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 18 d. sprendimui, tačiau ji iki Å¡iol Å¡ios teisės neįgyvendina, tÄ pagrindžia aplinkybė, jog ieÅ¡kovė Å¡iÄ teisę įgyvendina už atsakovę Ž. V. reikÅ¡dama netiesioginį ieÅ¡kinį atsakovui V. J.. Atsakovės Ž. V. reikalavimo teisė į atsakovÄ V. J. atsirado įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 pagrindu, todėl ji yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina.

10. Remdamasis antstolės R. G. 2015 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. liepos 14 d. pažymomis apie priteistų lėšų vaikui iÅ¡laikyti mokėjimÄ , teismas nustatė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota jokia suma iÅ¡laikymo įsiskolinimui padengti. Antstolės. R. G. 2017 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te nurodyta, kad atsakovės Ž. V. iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma ieÅ¡kovei yra 60 702,71 Eur. Teismas pripažino, jog atsakovė Ž.

V. nevykdo savo pareigos teikti ieÅ¡kovei (savo nepilnametei dukteriai) iÅ¡laikymÄ , kuris bÅ«tų skirtas ieÅ¡kovei užtikrinti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokios yra reikalingos jos visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Todėl sprendė, jog dėl atsakovės Ž. V. neveikimo – neiÅ¡siieÅ¡kant delspinigių ir palÅ«kanų iÅ¡ atsakovo V. J. – pažeidžiami ieÅ¡kovės turtiniai interesai gauti jai teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovės Ž. V..

11. Teismas atmetė atsakovo V. J. argumentus, kad netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pažymėjo, kad netiesioginis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas, ginant mažametės S. V. interesus. Reikalavimo teisė pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį atsirado, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo modifikuota (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio, ir delspinigių dydis sumažintas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo 0,5 iki 0,02. Bendrasis ieÅ¡kininio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės atsiradimo į ieÅ¡kinį dienos. IeÅ¡kovės reikalavimas kildinamas ne iÅ¡ (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties, bet įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 dėl paskolos sutartyje numatyto delspinigių dydžio pakeitimo. Å is teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 16 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl ieÅ¡kovei nuo Å¡ios dienos atsirado teisinis pagrindas ir ji įgijo teisę kreiptis į teismÄ netiesioginiu ieÅ¡kiniu dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo V.

J.. Ieškinys teisme gautas 2016 m. spalio 21 d., todėl ieškinio senaties terminas pareikštiems reikalavimams nėra suėjęs.

12. Priimdamas 2018 m. rugsėjo 26 d. papildomÄ sprendimÄ , kuriuo priteisė iÅ¡ atsakovų Ž. V. ir V. J. ieÅ¡kovei nepilnametei S. V., atstovaujamai įstatyminių atstovų globėjų Ž. V. ir G. V., lygiomis dalimis 3 390,80 Eur (po 1 695,40 Eur) iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ ir 607,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas bei lygiomis dalimis 1 041,64 Eur (po 520,82 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, taip pat priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnametės S. V., atstovaujamos įstatyminių atstovų globėjų Ž.

V. ir G. V., atsakovui V. J. 27,94 bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas nurodė, kokias konkrečias iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ patyrė ieÅ¡kovė ir kokias – atsakovas, kad Å¡ios iÅ¡laidos kiekvienam iÅ¡ jų priteisiamos įvertinus patenkintų ir nepatenkintų ieÅ¡kovės reikalavimų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 13. Apeliaciniais skundais atsakovas V. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ ir 2018 m. rugsėjo 26 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliantas praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat jis praÅ¡o prie civilinės bylos medžiagos prijungti civilinę bylÄ Nr. 2-2554-584/2013, civilinę bylÄ Nr. 2-27443-713/2016, civilinę bylÄ Nr. 2-758-528/2015, civilinę bylÄ Nr. 2-833-887/2012, administracinę bylÄ Nr. 1620-402/2012, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 6-1-01017-12, civilinę bylÄ Nr. A2-5227-435/2017, civilinę bylÄ Nr. 2-18666-587/2012, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šį apelianto praÅ¡ymÄ atmetė, neatsižvelgė į tai, kad Å¡iose bylose nustatytos aplinkybės patvirtina D.

K. tėvystės pripažinimÄ , iÅ¡laikymo priteisimÄ iÅ¡ D. K. pripažino privačiu V. J. interesu, o ne vieÅ¡u, V. J. į civilinės bylos Nr. 2-833-887-2012 nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, kad ieÅ¡kovės globėjų ieÅ¡kinys yra privatus jų interesas, juo jie siekia nepagrįstai praturtėti, jose yra visi įrodymai apie skolininkės Ž. V. turėtÄ kilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat apeliantas praÅ¡o teismÄ apeliacinių skundų nagrinėjimÄ stabdyti iki bus iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5745-392/2017, Nr. 2-4749-656/2017, Nr. 2-19615-713/2018 bei kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti preliminarų nutarimÄ dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikimo Europos SÄ jungos teisės normoms ir Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimams, preliminariems nutarimams Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimais.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas priimti pažeidus arba netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, todėl pripažintini absoliutÅ«s sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindai. Skundžiamas sprendimas priimtas nedalyvaujant atsakovei Ž. V., kuriai CPK ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , tokiu bÅ«du užkertant jai keliÄ pareikÅ¡ti savo valiÄ , pateikti apeliacinį skundÄ ir jį pagrįsti.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė J. K. teisės normas dėl praneÅ¡imo apie teismo procesÄ bÅ«dų teisėtumo ir laikė, jog apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , atsakovei Ž. V. yra praneÅ¡ta J. K. įstatymų nustatyta tvarka. Nors, kaip matyti iÅ¡ 2018 m. gegužės 25 d. teisme gauto J. K. kompetentingos institucijos A. A. ir V. teismo užsienio reikalų skyriaus praneÅ¡imo dėl dokumentų įteikimo, institucija neturėjo galimybės atsakovei įteikti procesinius dokumentus, nes jos gyvenamosios vietos adresas netikslus.

Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, jog procesiniai dokumentai atsakovei neįteikti, kadangi nežinomos jos gyvenamoji ir darbo vietos, ir paskirti kuratorių. Teismas nepasinaudojo Reglamento numatomais ir kitais galimais įteikimo būdais: perdavimu konsuliniais arba diplomatiniais kanalais per Lietuvos Respublikos diplomatines ar konsulines atstovybes toje J. K., nevykdė 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos 10 straipsnio nuostatų, pažeidė konvencijos 6 straipsnio ir 13 straipsnio nuostatas.

Teismas neteisėtai nesivadovavo Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 34 straipsnio 2 punktu, kuris numato, kad valstybėje narėje priimtas sprendimas nepripažįstamas kitoje valstybėje narėje, jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu bÅ«du gauti bylos iÅ¡kėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų pasirengti gynybai, iÅ¡skyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimÄ , kai tai jam buvo įmanoma padaryti. 2.2.

Skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas priimti pažeidus proceso kalbos taisykles. Atskiri procesiniai dokumentai buvo pateikti anglų kalba, apeliantas prašė teismo juos iÅ¡versti, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. 2.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ sprendė raÅ¡ytinio proceso tvarka, nors apeliantas prašė šį klausimÄ spręsti žodinio proceso tvarka, praÅ¡ymÄ grįsdamas aplinkybe, kad advokatai R.

L. ir R. M. praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas grindė prieÅ¡ingais įkainiais bei teisės aktų nuostatomis. Taip pat teismas nepagrįstai apeliantÄ apmokestino už raÅ¡ytinių įrodymų teikimÄ , kurių R. L. net neperskaitė. 2.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas priimti pažeidus CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatÄ , kadangi teismas nenurodė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, ir tokiais savo veiksmais neteisėtai iki 20 dienų sutrumpino apeliantui apeliacinio skundo dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pateikimo Kauno apygardos teismui terminÄ bei sutrukdė apjungti visus apeliacinių skundų argumentus. 2.5.

Pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi Å¡aliÅ¡kumo vedamas, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė paskirti ir atlikti teismo lingvistinę (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties ekspertizę siekiant nustatyti esmines (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties sÄ lygas bylos ir pagrindo buvimÄ netiesioginio ieÅ¡kinio reiÅ¡kimui. Teismas buvo iÅ¡ anksto susiformavęs iÅ¡ankstinę nuomonę ir nepagrįstai bei neteisėtai netyrė, ar paskolos sutartyje numatytos palÅ«kanos, ar atsakovas V. J. dėl per didelės palÅ«kanų dalies yra laikytinas Ž.

V. skolininku. Teismas pažeidė CPK 176-178 straipsnių, 180 straipsnio, 185 straipsnio, 270 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatas, nes apeliantui neleido įrodinėti aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus, pagrindo netiesioginio ieÅ¡kinio reiÅ¡kimui pagal CK 6.68 straipsnį nebuvimÄ . IeÅ¡kinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų - nėra sumokėtas žyminis mokestis, nepateikti iÅ¡dėstytas aplinkybes bei ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ bei neteisėtumÄ patvirtinantys įrodymai.

Teismas nepagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės atstovų vadovavimu teismo procesui ir jų nurodymu ieÅ¡kinyje, kad S. V. yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas siekiant pakenkti mažamečio vaiko interesams ir V. J. interesams, o tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso sampratos. Byloje nereiÅ¡kiamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo, o reikalaujama priteisti skolÄ . Todėl ieÅ¡kovai neturėjo teisės į atleidimÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 2.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias nuostatas, atsisakydamas nustatyti, nurodyti bei vertinti atsiliepime į patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes ir argumentus, jog V.

J. su Ž. V. nėra sudaręs sutarties, kuria remiantis jis Ž. V. privalėtų mokėti netesybas ir palÅ«kanas ar bÅ«tų paėmęs paskolÄ . Teismas nepagrįstai, neargumentuotai ir neteisėtai netyrė ir nenustatė, už kokiÄ , kada atsiradusiÄ V. J. prievolę pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį atsakovei Ž. V. ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti palÅ«kanas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas netesybas ir palÅ«kanas įgijo įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 2-4090- 285/2011 ir Nr. 2-3738-285/2012, pagrindu, Å¡ios nutartys yra galiojančios, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti sprendimo atgręžimÄ netenkintas.

Todėl, nenustatęs, kurių konkrečiai teisės normų pagrindu ir kada Ž. V. tapo V. J. kreditore, o ieÅ¡kovams to nenurodžius bei neįrodžius, teismas ieÅ¡kinį privalėjo atmesti. 2.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė neiÅ¡tyręs ir neiÅ¡nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties Nr. IBPS-V-268144-668/2018 dėl Lietuvoje suklastoto S. V. gimimo liudijimo, kuriame Lietuvos valstybė kartu su globėjais V. neteisėtai nuslėpė J.

K. 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi A. T. nustatytÄ D. K. tėvystę. 2.8. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neiÅ¡tyrus ir neiÅ¡nagrinėjus visų apelianto praÅ¡ymų bei nenustačius, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) paskolos sutartimi tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidė skolininkės Ž. V. teises. 2.9. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai taikė CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kadangi Ž. V. prieÅ¡tarauja tokiam įvykdymui, nedavė tam jokio sutikimo. 2.10.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , kadangi į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsisakė įtraukti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ , Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos policijos departamentÄ , Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , advokatÄ T. V., kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. 2.11.

Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas tikrÄ jÄ Å½. V. turtinę padėtį, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad V. J. sutiko perimti iÅ¡ varžytinių neparduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ už 333 600 Lt, buvo įmokėjęs skirtumÄ tarp iÅ¡ieÅ¡komos sumos ir turto vertės į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ . Per laikÄ , kurį buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės antstolis negalėjo atlikti vykdymo veiksmų. Visockių užvaldytas turtas jų pačių buvo suniokotas.

G. V. ir Ž. V. nesiėmė jokių priemonių jį iÅ¡saugoti. Todėl žala buvo padaryta dėl pačių ieÅ¡kovės globėjų neteisėtų veiksmų. 2.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apelianto praÅ¡ymo dėl Ž. V. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo bÅ«tinu, neiÅ¡reikalavo duomenų apie jos gyvenamÄ jÄ vietÄ J. K., neiÅ¡siuntė jai Å¡aukimo apie teismo posėdį, nepaskelbė jos tarptautinės paieÅ¡kos. Ž. V. galėtų paliudyti, kad V. J. (duomenys neskelbtini) sudarydamas paskolos sutartį su ja, netapo ir negali bÅ«ti jos skolininku. 2.13.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog mano, kad skolininkė Ž. V. mano, kad jos teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto kreditoriaus V. J. praturtėjimo. Teismas neturi teisės už apelianto skolininkę valdyti jos valiÄ . Tokios teisės neturi ir ieÅ¡kovės globėjai. 2.14. Pirmosios instancijos teismas įrodymų pagrindu nepagrįstai nenustatė, jog ieÅ¡kovės globėjai netiesioginiu ieÅ¡kiniu siekia neteisėtai pasipelnyti V. J. sÄ skaita netinkamai taikant įstatymus, pažeidžiant teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, nes yra įstatymas, reglamentuojantis ginčo materialinį ir procesinį santykį. 2.15.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma apeliantui bylos nagrinėjimo metu, kad kasacinio teismo praktika 2016 m. spalio 20 d. sÄ ryÅ¡yje su nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 patvirtina, jog Ž. V. nelaikytina V. J. kreditore dėl per didelių palÅ«kanų dalies, nes teismai nenustatė palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos sutartyje nėra numatytos, o Ž. V. yra tik V. J. skolininkė. 2.16. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl esminės aplinkybės, kad ieÅ¡kovės globėjai ieÅ¡kovės iÅ¡laikymui gauna Lietuvos valstybės mokamas mėnesines 152 Eur globos iÅ¡mokas, šį faktÄ nuslėpė.

IeÅ¡kovės globėjai atsakovui nepateikė jokių dokumentų ir ataskaitos apie Lietuvos valstybės mokamų mėnesinių 152 Eur globos iÅ¡mokų panaudojimÄ . Taip pat ieÅ¡kovės globėjų gautas J. K. iÅ¡mokas ieÅ¡kovės iÅ¡laikymui, kurias atsakovui yra paliudiję D. K. tėvai A. K. ir Z. K.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės globėjai nesikreipė į Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo fondÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka dėl iÅ¡mokų mokėjimo, o Å¡ias iÅ¡mokas siekia nepagrįstai ir neteisėtai prisiteisti iÅ¡ atsakovo V.

J. - siekia nepagristai praturtėti kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kotojo V. J. sÄ skaita. 2.17. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenagrinėjo aplinkybės, jog M. A. perdavus gyvenamÄ jį namÄ gautos piniginės lėšos naudojamos ieÅ¡kovės globėjų asmeniniams poreikiams tenkinti, nors jos privalo bÅ«ti naudojamos tik vaiko interesams. 2.18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai nusprendė, jog netiesioginiu ieÅ¡kiniu apeliantui jo skolininkės kreditorės iÅ¡kelta byla nelaikytina tapačia byla CPK 293 straipsnio 3 punkto prasme, kad S. V. su globėjais turėjo ar turi reikalavimo teisę į atsakovÄ V.

J.. 2.19. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nenustatė aplinkybių, jog nėra teisinio pagrindo priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas. Ž. V. į V. J. dėl neva permokėtų palÅ«kanų ir delspinigių nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra tai, kad skolininkas neįvykdė prievolės geruoju. Tačiau iÅ¡ nagrinėjamos bylos aplinkybių bei netiesioginio ieÅ¡kinio taip ir nėra aiÅ¡ku, kokiam asmeniui atsakovas turėjo geruoju įvykdyti prievolę.

IÅ¡ teismo motyvų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl atsakovo prievolės terminÄ ieÅ¡kovai skaičiuoja nuo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo priėmimo, kadangi Å¡iuo teismo sprendimu buvo tik modifikuota atsakovų V. J. ir Ž. V. paskolos sutartis. Jokios piniginės sumos iÅ¡ V. J. nebuvo priteistos. 2.20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė ir jos globėjai praleido senaties terminÄ , neteisėtai nenurodė materialinės teisės normos, kuria remiantis atmetė apelianto argumentus dėl praleisto senaties termino, nepagrįstai bei neteisėtai nenurodė konkretaus senaties termino ieÅ¡kovės reikalavimams, kylantiems iÅ¡ (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties, o 2011 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4090-285/2011 (28 990,78 Eur delspinigių, ) ir 2012 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3738-285/2012.

Teismas minėtoms nutartims ginčyti nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ . 2.21. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o to nepadaręs pažeidė CPK 17 straipsnyje nustatytÄ Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Tokiais veiksmais teismas sudarė iÅ¡skirties sÄ lygas ieÅ¡kovams bylinėtis, nors akivaizdu, kad jų turtinė padėtis nėra bloga.

IeÅ¡kovės atstovai sumokėjo net 1 900 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, todėl turėjo galimybę sumokėti ir žyminį mokestį. 2.22. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas papildomas sprendimas priimtas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjus R. L. reikalavimų pagrįstumo ir jam nepateikus jokių konkrečių jo paslaugų teikimÄ patvirtinančių įrodymų, iÅ¡laidų apskaičiavimo, pagrindimo apie konsultacinių teikimÄ , procesinių dokumentų rengimÄ , susipažinimÄ su apelianto praÅ¡ymais, pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje numatytus protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus, CPK 12 straipsnio, 13 straipsnio, 17 straipsnio, 21 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio, 179 straipsnio, 180 straipsnio, 183 straipsnio, 185 straipsnio nuostatas.

Teismas privalėjo iÅ¡tirti įrodymus, o jų nesant turėjo taikyti minimalų dydį už advokato suteiktas paslaugas. 2.23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomÄ sprendimÄ , pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatÄ . Neatsižvelgė į tai, kad G. V. nesÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas, teismo posėdžių metu su Ž. V. apeliantÄ vieÅ¡ai žemino, o advokatas R. L. nesÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. 2.24.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konkrečiai neapskaičiavo, kokio dydžio teisinės pagalbos mokestį apskaičiavo ir iÅ¡ apelianto priteisė už Kauno apylinkės teismo priimtÄ nepagrįstÄ ir neteisėtÄ 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2017 ir R. L. suteiktÄ teisinę pagalbÄ , kurios jis ne tik neteikė, bet ir veikė prieÅ¡ teisingÄ , operatyvų, sÄ Å¾iningÄ procesÄ teismo posėdžiuose 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d.

Å io teisinės pagalbos mokesčio teismas nepagrįstai neatėmė iÅ¡ ieÅ¡kovei priteistos 3 390 Eur iÅ¡laidų sumos už advokato teisinę pagalbÄ . Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai neapskaičiavo minėtų teismo posėdžių trukmės valandomis, kuri apelianto apytikriu paskaičiavimu turėtų siekti 13 val. 11 min., todėl teisėto sprendimo atveju galėjo bÅ«ti priteista bendra ne didesnė nei 1 695 Eur iÅ¡laidų suma. Tas pats pasisakytina ir iÅ¡ apelianto norimos priteisti 411,60 Eur sumos už advokato darbÄ susipažįstant su apelianto praÅ¡ymais bei dėl 196 Eur sumos už kuratoriaus darbÄ , kuris veikė neteisėtai, prieÅ¡ savo atstovaujamosios teises ir teisėtus interesus. 2.25.

Pirmosios instancijos teismas, neteisingai iÅ¡sprendęs bylÄ , iÅ¡ apelianto bei atsakovės Ž. V. nepagrįstai priteisė 994 Eur žyminį mokestį. Apeliantas nuo prookupacinio režimo dėl persekiojimo yra patyręs Å¡imtus tÅ«kstančių eurų žalÄ , už prookupacinio režimo teismams pateiktus, bet neteisėtai atsisakomus priimti ieÅ¡kinius yra sumokėjęs tÅ«kstančius eurų žyminių mokesčių, kuriuos prookupacinio režimo teismai bei mokesčių inspekcija prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje teismai iÅ¡ apelianto neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡ esmės yra atėmę daugumÄ pilietinių teisių ir procesinį veiksnumÄ .

Todėl iš apelianto kaip politinio prookupacinio režimo kalinio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 520,82 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 47,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

15. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 17. Teisėjų kolegija bylÄ pagal atsakovo V. J. apeliacinius skundus iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

19. Atsakovas V. J. pageidavo, jog byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, naudodamasi teismui suteikta diskrecijos teise konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo V. J. pateiktus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir 2018 m. rugsėjo 26 d. papildomo sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl bylų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo 20. Apeliantas prie nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos praÅ¡o prijungti civilinę bylÄ Nr. 2-2554-584/2013, civilinę bylÄ Nr. 2-27443-713/2016, civilinę bylÄ Nr. 2-758-528/2015, civilinę bylÄ Nr. 2-833-887/2012, administracinę bylÄ Nr. 1620-402/2012, ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 6-1-01017-12, civilinę bylÄ Nr. A2-5227-435/2017, civilinę bylÄ Nr. 2-18666-587/2012, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šį apelianto praÅ¡ymÄ atmetė, neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡iose bylose nustatytos aplinkybės patvirtina D.

K. tėvystės pripažinimÄ , iÅ¡laikymo priteisimÄ iÅ¡ D. K. pripažino privačiu V. J. interesu, o ne vieÅ¡u, kad V. J. į civilinės bylos Nr. 2-833-887-2012 nagrinėjimÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, kad ieÅ¡kovės globėjų ieÅ¡kinys yra privatus jų interesas, kuriuo siekiama nepagrįstai praturtėti, jose yra visi įrodymai apie skolininkės Ž. V. turėtÄ kilnojamÄ jį turtÄ .

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliantas nurodė jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamus sprendimÄ ir papildomÄ sprendimÄ , nepagrįstai atsisakė tenkinti šį apelianto praÅ¡ymÄ , o Å¡ie įrodymai yra reikÅ¡mingi vertinant su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes, todėl praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių bylų prijungimo apeliantas reiÅ¡kia apeliacinės instancijos teismui.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad įrodymų pateikimo ribojimo apeliacinės instancijos teisme tikslas yra galimybės piktnaudžiauti procesu užkardymas, bylos dalyvių skatinimas bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų skundžiamų teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui pagal tuos argumentus, kurie nurodyti apeliaciniuose skunduose (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinti, teisėjų kolegija apelianto bendro pobÅ«džio praÅ¡ymo dėl kitų civilinių ir administracinės bylų bei ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo netenkina.

Dėl civilinės bylos sustabdymo 23. Apeliantas praÅ¡o teismo apeliacinių skundų nagrinėjimÄ stabdyti iki bus iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5745-392/2017, Nr. 2-4749-565/2017, Nr. 2-19615-713/2018 bei iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. sausio 24 d. potvarkiu Nr. 2B-5 priimtÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Nr. 1B-4/2018 iÅ¡tirti, ar CPK 306 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

24. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiÅ¡kinimo yra suformuota ir joje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylÄ tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

Jeigu teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryÅ¡io, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , kol neiÅ¡spręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiÅ¡kinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesÄ . Be pagrindo užtęsiamas bylos iÅ¡nagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK  7 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismas bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos iÅ¡nagrinėjimo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ reikalavimo.

Apeliantas nurodo, kad jo nurodytose civilinėse bylose priimti sprendimai turės įtakos nagrinėjamai bylai, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo bÅ«tinybę CPK 163 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu. Tokį apelianto praÅ¡ymÄ teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ . Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5745-329/2017 ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti, Å¡i teismo nutartis nepanaikinta.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4749-565/2017 ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmetė, Å¡is teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi palikus nurodytÄ sprendimÄ nepakeistÄ . Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-19615-713/2018 ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovams G. V. ir Ž. V. dėl turto pagrobimo, ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, laikė nepaduotu.

Taigi nėra pagrindo patenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ .

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 iÅ¡nagrinėjo konstitucinės justicijos bylÄ Nr. 1/2018 pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo praÅ¡ymÄ Nr. 1B-4/2018 iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai prieÅ¡tarauja CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), laiko, jog ir Å¡iuo pagrindu nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. Dėl bylos nagrinėjimo ribų 26. CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK  329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, nenustatė.

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad egzistuoja absoliutÅ«s pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), sprendimas nemotyvuotas, be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinius skundus (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

28. Nustatyta, kad bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos nuÅ¡alinimo klausimas buvo sprendžiamas Å¡ioje byloje Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria apelianto pareiÅ¡kimas buvo atmestas. Minėtoje nutartyje teismo pirmininko pavaduotoja konstatavo, jog nėra bylÄ nagrinėjančios teisėjos nuÅ¡alinimo pagrindų, numatytų CPK 64 straipsnyje ir 65 straipsnyje, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, o taip pat nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių jos suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliantui Lietuvos apeliacinis teismas ir kitų instancijų teismai ne kartÄ yra pasisakę, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde akcentuodamas pirmosios instancijos teismo teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones teismo Å¡aliÅ¡kumu. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai yra kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumu, objektyvumu, kompetencija, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo (CPK 185 straipsnis).

29. Nėra pagrindo panaikinti atsakovo skundžiamus teismo sprendimÄ ir papildomÄ teismo sprendimÄ dėl apelianto nurodomo absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo – kad teismo sprendimas be motyvų, nes apelianto pateiktas vertinimas, kad sprendimas nemotyvuotas, nesudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas.

Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

Apskųstasis teismo sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra tinkamai motyvuotas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo posėdžiuose byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka valstybine kalba. Iš byloje esančios medžiagos (šalių procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų, teismo procesinių sprendimų) matyti, kad visi šalių procesiniai dokumentai surašyti bei procesas pirmosios instancijos teisme vyko valstybine kalba (CPK 11 straipsnio 1 dalis). Iš visos bylos duomenų matyti ir tai, kad atsakovas V. J. suprato jam reiškiamus reikalavimus, sugebėjo reikšti atsikirtimus ir savo nuomonę byloje nagrinėtais klausimais. Todėl apelianto nurodomi deklaratyvūs argumentai, kad atskiri procesiniai dokumentai buvo pateikti anglų kalba, o apeliantui prašant, teismas atsisakė juos išversti, negali būti laikomi esminiu proceso normų pažeidimu ir absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

31. Atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimÄ , nes į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsisakė įtraukti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ , Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos policijos departamentÄ , Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , advokatÄ T. V., kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos.

32. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Nusprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

33. Nustatyta, kad byloje nebuvo sprendžiama ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų suinteresuotų asmenų – Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos policijos departamento, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, advokato T. V. – teisių ir pareigų. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nesukėlė apeliaciniame skunde minimiems suinteresuotiems asmenims jokių teisių ir pareigų.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos minėtų asmenų teisinei padėčiai. Dėl apeliacinių skundų argumentų 34. Apeliaciniuose skunduose atsakovas nurodo, kad skundžiami teismo sprendimas ir papildomas sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai – vienpusiÅ¡kai, neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai – vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai neįvertino su nagrinėjamu ginču susijusių aplinkybių.

35. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atsakovo V. J. apeliacinius skundus, su Å¡iais apeliacinių skundų argumentais nesutinka, sprendžia, jog skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, o atsakovo apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir todėl netenkintini.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinius skundus, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvuotuose sprendime ir papildomame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimÄ ir papildomÄ sprendimÄ , kurių motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiÅ¡kai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame Kodekse numatytas iÅ¡imtis.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

39. Pirmosios instancijos teismas, byloje priimtuose sprendime ir papildomame sprendime argumentuotai nurodė, kokių įrodymų pagrindu jis daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Ž. V. turi reikalavimo teisę į atsakovÄ V. J. dėl nepagrįstai jam iÅ¡mokėtų delspinigių ir palÅ«kanų, kad Å¡iÄ reikalavimo teisę atsakovė įgijo įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 18 d. sprendimui, tačiau ji iki Å¡iol Å¡ios teisės neįgyvendina, todėl ieÅ¡kovė Å¡iÄ teisę pagrįstai, reikÅ¡dama netiesioginį ieÅ¡kinį, įgyvendina už atsakovę Ž. V.. Taigi Å¡io teismo padaryta iÅ¡vada, kad yra visos CK 6.68 straipsnyje numatytos sÄ lygos ieÅ¡kovės patikslintÄ netiesioginį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies bei tuo pagrindu priteisti Å¡alių bei valstybės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėjų kolegijos vertinimu yra visiÅ¡kai pagrįsta, o byloje Å¡io teismo priimti sprendimas ir papildomas sprendimas pagrįsti ir teisėti.

40. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Teismas tokias teises gina CK 1.138 straipsnyje iÅ¡vardytais bÅ«dais. Tačiau kokį konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, sprendžia pats į teismÄ besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimÄ bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Toks ieÅ¡kovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir iÅ¡reiÅ¡kiamas raÅ¡ytiniame dokumente – ieÅ¡kinyje, kaip ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

41. IeÅ¡kinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das, o pagrindas aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, todėl, bÅ«tent Å¡is asmuo ieÅ¡kinyje (patikslintame netiesioginiame ieÅ¡kinyje), kaip vientisame Å¡alies procesiniame raÅ¡ytiniame dokumente turi pareigÄ tiksliai suformuluoti minėtus ieÅ¡kinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ir ieÅ¡kovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekse nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008).

42. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o to nepadaręs pažeidė CPK 17 straipsnyje nustatytÄ Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei sudarė iÅ¡skirties sÄ lygas ieÅ¡kovams bylinėtis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Å¡i faktinė aplinkybė nebuvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė netiesioginio ieÅ¡kinio tikslinimo aplinkybės. Jei pirmosios instancijos teismas bÅ«tų svarstęs tokias aplinkybes, teismas bÅ«tų peržengęs ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ . Todėl ir apeliacinis teismas negali iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kovės suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko apelianto apeliaciniame skunde nurodyti nauji pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai nenagrinėtini.

43. Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus.

Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiÅ¡kiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005).

44. Kadangi apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesirėmė argumentu, kad ieÅ¡kovės globėjai nesikreipė į Lietuvos Respublikos vaikų iÅ¡laikymo fondÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka dėl iÅ¡mokų mokėjimo, o Å¡ias iÅ¡mokas siekia nepagrįstai ir neteisėtai prisiteisti iÅ¡ atsakovo V. J., ir Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Å¡iais naujais argumentais neturi teisės remtis nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Apeliantas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo ir turėjo panaudoti Å¡iuos argumentus, jei jie, apelianto vertinimu, buvo svarbÅ«s nagrinėjamam ginčui teisingai iÅ¡spręsti.

45. Apeliantas nenurodo kokiu bÅ«du ar forma pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės Ž. V. teises, apelianto nurodyti teiginiai dėl netinkamo jos informavimo apie bylos nagrinėjimÄ , jos teisių suvaržymÄ yra deklaratyvÅ«s ir visiÅ¡kai neargumentuoti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovės Ž. V. teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ . Vien tai, kad buvo priimtas apeliantui nepalankus sprendimas, o pastarasis buvo įpareigotas laikytis visų procesinių teisės normų, teikiant procesinius dokumentus, įrodymus bei nagrinėjant pačiÄ civilinę bylÄ , negali bÅ«ti traktuojama kaip asmens teisių ir procesinės teisės normų pažeidimas.

Teisėjų kolegija vertina, kad bylÄ pirmosios instancijos teismas nagrinėjo laikydamasis ir tinkamai taikydamas Civilinio proceso kodekso nuostatas, susijusias su tinkamu suinteresuotų asmenų informavimu apie bylos nagrinėjimÄ bei efektyvia teismine gynyba.

46. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus, jog netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė ir jos globėjai praleido senaties terminÄ , o teismas neteisėtai nenurodė materialinės teisės normos, kuria remiantis atmetė apelianto argumentus dėl praleisto senaties termino. Skundžiamame sprendime teismas aiÅ¡kiai ir pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovei reikalavimo teisė pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį atsirado 2015 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015, nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. skaičiuotinas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris 2016 m. spalio 21 d. pateikus ieÅ¡kinį praleistas nebuvo.

47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , priimdamas papildomÄ sprendimÄ , iÅ¡sprendė raÅ¡ytinio proceso tvarka, nors apeliantas prašė šį klausimÄ spręsti žodinio proceso tvarka, taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepaskaičiavo, kokio dydžio teisinės pagalbos mokestį iÅ¡ apelianto priteisė už Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2017 priimtÄ nepagrįstÄ ir neteisėtÄ 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ , ir advokato R.

L. suteiktÄ teisinę pagalbÄ , kurios jis nė neteikė. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo papildomu sprendimu klausimÄ sprendė atsakovui V. J. praÅ¡ant, ir praÅ¡ant šį klausimÄ iÅ¡nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl pripažintina, kad teismas papildomÄ 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ priėmė savo iniciatyva ir turėjo teisę tai padaryti raÅ¡ytinio proceso tvarka, kaip tÄ nustato CPK 277 straipsnis. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. papildomo sprendimo motyvų, jame nurodytų duomenų, kokias bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡is teismas priteisia, teismas sprendė dėl visų nagrinėjant bylÄ Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tame skaičiuje ir dėl tų, kurias Å¡alys turėjo bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ir pirmÄ jį kartÄ , t. y.

Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2017 priimant 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ , kuris apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nepriteisti Å¡alims jų iki Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. priėmimo turėtų iÅ¡laidų teismas pagrindo neturėjo. Sutikti su apelianto teiginiu, kad advokatas, atstovavęs ieÅ¡kovę, byloje neteikė teisinės pagalbos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima, kadangi advokatas rengė procesinius dokumentus, atstovaudamas ieÅ¡kovę dalyvavo teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. papildomo sprendimo motyvais, pripažįsta, kad teismas byloje Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai, šį sprendimÄ naikinti, ar keisti pagrindo nėra.

48. Teisėjų kolegijai pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, pripažintina, kad kiti apeliacinių skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir motyvus, neturi reikÅ¡mės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiÅ¡kinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 49. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiÅ¡kindamas materialiosios teisės normas dėl netiesioginio ieÅ¡kinio ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo pagrindus bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimÄ , jei nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal apeliacinių skundų argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas nenuginčytas, dėl to skundžiami Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas ir 2018 m. rugsėjo 26 d. papildomas sprendimas nekeičiami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ ir 2018 m. rugsėjo 26 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas