2021-05-12 Nr. AB-10205-3-66-3-00026-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eS-1-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00026-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 40; 58.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjo Pagėgių savivaldybės tarybos atstovams Edgarui Kuturiui ir Vladimirui Gorodeckiu,

atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybos nariui Kęstui Komskiui, jo advokatui Juriui Petreikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Pagėgių savivaldybės taryba (toliau – ir pareiškėjas, Taryba) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme (toliau – ir VPIDĮ) bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) nustatytų įgaliojimų. Pareiškėjas pateikė tokius argumentus:

1.1. Pagėgių savivaldybės tarybos narių grupė, susidedanti iš 11 narių, 2021 m. sausio 18 d. pasirašė teikimą pradėti Pagėgių savivaldybės tarybos nario Kęsto Komskio įgaliojimų netekimo procedūrą (toliau – ir Teikimas). Teikime nurodyta, kad Tarybos narys Kęstas Komskis nevienkartiniais veiksmais, t. y. nevengdamas interesų konflikto ir neveikimu – nenusišalinęs rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktų, taip pat nesilaikydamas draudimo atstovauti savo įmonės interesams galimai ne vieną kartą sulaužė duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tarybos nariai Teikime siūlė Tarybai pradėti Tarybos nario Kęsto Komskio įgaliojimų netekimo procedūrą dėl jo priesaikos sulaužymo bei nevykdomų VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų.

1.2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. KS-167 pripažino, kad Tarybos narys Kęstas Komskis, 2020 metais atstovavęs savo valdomai UAB „Kalibrus“ sudarant sutartis ir susitarimus (atstovavo 13 kartų) dėl darbų atlikimo su Pagėgių savivaldybės administracija, pažeidė VPIDĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą atmesti Kęsto Komskio skundą, kuriuo K. Komskis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. priimtą sprendimą Nr. 1 kaip nepagrįstą. Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisija minėtu sprendimu pripažino K. Komskį pažeidusiu VPIDĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

1.3. Pareiškėjas, gavęs Teikimą, vadovaudamasis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 251 straipsnio 6 dalimi, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, t. y. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Teikimo gavimo dienos, 2021 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. T-44 „Dėl komisijos sudarymo Pagėgių savivaldybės tarybos narių 2021 m. sausio 18 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“, kuriuo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) Teikime pateiktiems faktams ištirti ir pateikti išvadą iki 2021 m. kovo 15 d.

1.4. Komisija, ištyrusi Teikime pateiktus faktus ir dokumentus, 2021 m. kovo 10 d. išvadoje „Komisijos, sudarytos Pagėgių savivaldybės tarybos narių 2021 m. sausio 18 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“ (toliau – ir Išvada) nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog Tarybos narys Kęstas Komskis savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų. Komisijos nuomone, tikrinti faktus ir vėl iš naujo vertinti K. Komskio veiksmus, kurie jau yra įvertinti kompetentingų institucijų, tokių kaip VTEK, Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisija ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, ir pripažinti, kad jais pažeistas įstatymas, nėra tikslinga.

Komisija Išvadoje sutiko su Teikime išdėstyta Tarybos narių nuomone, kad K. Komskis padarė šiurkštų VPIDĮ pažeidimą, kadangi VPIDĮ 27 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad jeigu asmuo per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidusiu minėto įstatymo nuostatas, pakartotinai pažeidžia šį įstatymą, toks pažeidimas laikomas šiurkščiu pažeidimu. Komisija laikėsi nuomonės, kad K. Komskis pakartotinai pažeidė VPIDĮ per vienerius metus ir darė išvadą, kad K. Komskis padarė šiurkštų VPIDĮ pažeidimą.

Kęstas Komskis, Komisijos nuomone, pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Pagėgių savivaldybės tarybos autoritetą ir pažeidė tarybos nario priesaiką, kuria 2019 m. balandžio 16 d. prisiekė bei įsipareigojo gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas bei susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.

Tuo remdamasi Komisija pateikė išvadą, kad yra pagrindas Pagėgių savivaldybės tarybai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų. Taryba Komisijos pateiktą Išvadą apsvarstė ir mano, kad Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti dokumentai yra pagrįsti, todėl tai sudaro pagrindą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Tarybos narys Kęstas Komskis savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų.

1.5. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimais, išdėsto nuostatas dėl savivaldybės tarybos nario priesaikos reikšmės, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-19-143/2016. Nurodo, jog Kęstas Komskis ne tik nesilaikė valstybės politikų specialiame teisės akte – VPIDĮ įvirtintų pareigų, įgaliojimų, elgesio normų, bet ir nevienkartiniais veiksmais pažeidė minėto įstatymo normas. Mano, kad Tarybos narys Kęstas Komskis savo nevienkartiniais veiksmais, kurie kompetentingų institucijų (VTEK, Pagėgių savivaldybės tarybos etikos komisijos ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų) yra pripažinti neteisėtais, sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų. Pareiškėjo nuomone, K. Komskis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė nurodytus imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

II. 2. Atsakovas Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutinka ir prašo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas paduotas nesilaikant VSĮ nustatytos tvarkos, bei atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės, nutraukti bylos nagrinėjimą; tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų nagrinėti Tarybos prašymą, atsakovas teismo prašo konstatuoti, kad jis nesulaužė priesaikos. Išdėsto tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas atsakovo įgaliojimų netekimo procedūrą vykdė ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi nesilaikydamas VSĮ nustatytos tvarkos – pareiškėjas nesilaikė taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų ir nešališką tyrimą apkaltos proceso metu, todėl atsakovo apkaltos procedūra negali būti pripažinta teisėta. Pareiškėjo sudaryta Komisija nesudarė galimybės Komisijos darbe dalyvauti vienos iš Pagėgių savivaldybės tarybos frakcijos, kuriai priklauso atsakovas (visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“), atstovams. Nors Taryba 2021 m. vasario 18 d. sprendime Nr. T-44 „Dėl komisijos sudarymo Pagėgių savivaldybės tarybos narių 2021 m. sausio 18 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“ buvo nurodžiusi, kad Komisija sudaroma ir iš visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos deleguoto atstovo (t. y. iš visų Pagėgių savivaldybės taryboje veikiančių penkių frakcijų), tačiau ši frakcija Komisijos nebuvo informuota apie Komisijos posėdžio (-ių) laiką bei vietą ir frakcijai nebuvo sudaryta galimybė į Komisijos posėdį atsiųsti savo įgaliotą frakcijos atstovą. Kitaip tariant, visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos atstovai nebuvo kviečiami į Komisijos posėdį (-ius). Taigi Komisija nesilaikė VSĮ nustatyto imperatyvo, kad Komisijoje visoms savivaldybės taryboje veikiančioms frakcijoms turi būti proporcingai atstovaujama ir visos jos turi turėti galimybę dalyvauti komisijos darbe. Faktą, kad Komisija sąmoningai eliminavo visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakciją iš Komisijos darbo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Komisijos Išvadoje yra klaidinančiai nurodyta, kad Tarybos sprendimu „komisija sudaryta iš keturių Tarybos narių“, nors, kaip jau minėta, Taryba 2021 m. vasario 18 d. priimtame sprendime Nr. T-44 „Dėl komisijos sudarymo Pagėgių savivaldybės tarybos narių 2021 m. sausio 18 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“ buvo nurodžiusi, kad Komisija sudaroma iš 5 narių, atstovaujančių skirtingoms frakcijoms. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-20-1062/2018.

2.2. Komisijos Išvada negali būti vertinama kaip teisėta ir dėl to, kad priimant Išvadą buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam – atsakovas nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžius ir nebuvo pakviestas į juos, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl Teikime pateiktų kaltinimų, kuriuos pareiškėjas pavedė tirti Komisijai. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimu dėl teisės dalyvauti procese ir gintis bei Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 3 d. išvada. Komisija, surengusi du posėdžius (2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. kovo 3 d.), turėjo pareigą (ir objektyvią galimybę) sudaryti atsakovui galimybę realizuoti savo teisę būti išklausytam ir taip ginti savo teises. Tačiau Komisija šios pareigos nesilaikė, atsakovo apie rengiamus Komisijos posėdžius neinformavo ir į juos atsakovo nekvietė. Akivaizdu, jog, ignoruodama šias konstitucines atsakovo teises, Komisija nesilaikė teisingo teisinio proceso principų, todėl ir jos priimta Išvada negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Komisija veikė formaliai ir neatliko Tarybos pavesto tyrimo ir tuo pažeidė VSĮ 251 straipsnio reikalavimus. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-21-525/2018.

2.3. Tarybos sudaryta Komisija jokio tyrimo neatliko, ką pripažindama Išvadoje nurodė, kad „Komisijos nuomone, tikrinti faktus ir vėl per naują vertinti K. Komskio veiksmus, kurie jau yra įvertinti kompetentingų institucijų tokių kaip Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisijos ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų, ir pripažinti pažeidusiais įstatymą, nėra tikslinga“.

2.4. Be to, Komisija Išvadoje konstatavo, kad atsakovas padarė šiurkštų VPIDĮ pažeidimą, nors, vadovaujantis to paties įstatymo 22 straipsniu, Komisija neturi įgaliojimų pripažinti, kad asmuo šiurkščiai pažeidė VPIDĮ. VPIDĮ 22 straipsnyje yra nurodyti šio įstatymo kontrolės subjektai, tačiau Komisija į tų subjektų ratą nepatenka. Todėl tokie Komisijos veiksmai laikytini veikimu ultra vires.

2.5. Atsakovui taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl Komisijos veiklos organizavimo teisėtumo. VSĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente; Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144 (toliau – ir Reglamentas), 132 punkte nurodyta, jog įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Cituojamas teisinis reguliavimas reiškia, jog Taryba, sprendimu sudariusi Komisiją, taip pat turėjo patvirtinti Komisijos nuostatus. Tarybos priimtų teisės aktų duomenų bazėje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Taryba buvo patvirtinusi Komisijos nuostatus. Jeigu Taryba iš tiesų Komisijos nuostatų nebuvo patvirtinusi, tai reiškia, kad Komisijos veikla buvo organizuojama nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme ir Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatytų reikalavimų.

2.6. Šiuo atveju susiklostė beprecedentė ir su VSĮ 251 straipsnyje nustatytais reikalavimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluotais principais nesuderinama situacija, nes Tarybai buvo pateikta Komisijoje nepriimta išvada, t. y. Komisija balsavo už vienos redakcijos išvadą, tačiau Taryba posėdyje svarstė jau kitos redakcijos išvadą, už kurią Komisija nebalsavo ir kurios Komisija nepateikė Tarybai. Komisijos priimta išvada koreguota atskirų Komisijos narių iniciatyva, visų Komisijos narių apie tai neinformavus ir dėl naujos redakcijos išvados Komisijai nebalsavus (šias aplinkybes patvirtina Komisijos nario R. M. raštas „Dėl Komisijos išvados“ bei Komisijos sekretorės laiškas ir išvados projektas, taip pat Tarybos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio vaizdo įrašas, kuris pasiekiamas adresu https://www.youtube.com/watch?v=w40Tbdn9YpM). Taryba 2021 m. kovo 25 d. posėdyje svarstė išvadą, už kurią Komisija nebalsavo, ir būtent tokios išvados pagrindu priėmė sprendimą. Šios aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, jog buvo pažeisti VSĮ 251 straipsnio imperatyvai, kadangi šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog „savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų <...>”, kas reiškia, kad Taryba turėjo apsvarstyti Komisijos priimtą ir jos pateiktą išvadą, o ne atskirų Komisijos narių koreguotą išvadą. Toks apkaltos procesas, kuomet nesilaikoma įstatyme nustatytų reikalavimų, negali būti vertinamas kaip tinkamas teisinis procesas.

2.7. Tarybai 2021 m. kovo 25 d. posėdyje svarstant Išvadą ir priimant sprendimą, atsakovui taip pat nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami kaltinimai atsakovui. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam ir ginti savo teises, nors tokia politinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje. Kaip matyti iš 2021 m. kovo 25 d. Tarybos posėdžio įrašo, Taryba net nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovas nedalyvauja posėdyje (atsakovas tuo metu buvo nedarbingas ir hospitalizuotas ligoninėje), taip dar labiau sustiprindama įspūdį, jog buvo siekiama kuo skubiau priimti politiškai angažuotą sprendimą, o ne objektyviai ir nešališkai, užtikrinant atsakovo teises ir jų nepažeidžiant, išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Toks Tarybos elgesys kelia pagrįstas abejones, ar Taryba nesiekia tiesiog susidoroti su Tarybos daugumai nuolat oponuojančiu ir politinę daugumą aštriai kritikuojančiu atsakovu. Iki kreipimosi į teismą atsakovo įgaliojimų netekimo procedūrą Taryba vykdė ir prašymą teismui pateikė pažeisdama atsakovo teises ir nesilaikydama VSĮ 251 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat esminių principų, kuriuos savo jurisprudencijoje yra suformulavę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Konstitucinis Teismas.

2.8. VPIDĮ pažeidimai, kuriuos atsakovo atžvilgiu pripažino VTEK ir Tarybos Etikos komisija, negali būti vertinami kaip šiurkštūs nusižengimai, už kuriuos atsakovas turėtų netekti Pagėgių savivaldybės tarybos nario mandato. Sprendimas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriui V. K. Tarybos posėdyje priimtas 13 tarybos narių (15 balsavo už, prieš – 0, 2 tarybos nariai susilaikė). Akivaizdu, jog šis atsakovo pažeidimas nei dėl savo pobūdžio, nei dėl turinio negali būti vertinamas kaip šiurkštus nusižengimas, kuriam tarybos nario mandato netekimas būtų adekvati ir proporcinga sankcija.

2.9. Iš viso 2020 m. atsakovas, kaip UAB „Kalibrus“ vadovas, su Pagėgių savivaldybės administracija pasirašė 5 sutartis (visi kiti pasirašyti susitarimai buvo šių sutarčių priedai) ir nekelia ginčo dėl to, ar atsakovas pažeidė VPIDĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog Pagėgių savivaldybės administracija visus viešuosius pirkimus dėl tų darbų, dėl kurių buvo pasirašytos sutartys su UAB „Kalibrus“, skelbė per Centrinę perkančiąją organizaciją, viešojo pirkimo sąlygos buvo skelbiamos Centrinės perkančiosios organizacijos informacinėje sistemoje ir UAB „Kalibrus“ savo pasiūlymus teikė taip pat per Centrinės perkančiosios organizacijos informacinę sistemą. Nėra net menkiausių abejonių, kad UAB „Kalibrus“ minėtus viešuosius pirkimus laimėjo ne dėl to, kad atsakovas tuo metu taip pat ėjo Pagėgių savivaldybės tarybos nario pareigas, bet dėl to, kad UAB „Kalibrus“ tuo metu viešai pateikė geriausius pasiūlymus Pagėgių savivaldybės administracijos organizuotiems viešiesiems pirkimams. Tai nebuvo neskelbiamų derybų būdų vykdomi pirkimai ir Pagėgių savivaldybės administracija neturėjo net teorinių galimybių pasirinkti paskelbto pirkimo laimėtojo. Taigi ir šis VPIDĮ pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu nusižengimu, dėl kurio būtų galima taikyti politinę teisinę tarybos nario mandato netekimo sankciją.

3. Pagėgių savivaldybės meras papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikia tokius argumentus:

3.1. Taryba svarstė Komisijos išvadą, kuri buvo pridėta prie Tarybos 2021 m. kovo 16 d. sprendimo projekto Nr. Tl-72 „Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą“, Išvados gavimo data Pagėgių savivaldybės administracijoje yra 2021 m. kovo 12 d.

3.2. Visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcija nebuvo informuota apie Komisijos posėdžius, jų laiką ir vietą, kadangi jie atsisakė deleguoti atstovą iš savo frakcijos, tad nebuvo kam pranešti apie Komisijos posėdžius, Komisija suprato tai kaip jų nenorą dalyvauti Komisijos darbe. Komisija buvo sudaryta Tarybos 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-44. VSĮ nėra numatyta, kad, vienai iš Tarybos frakcijų atsisakius deleguoti savo atstovą į sudaromą Komisiją, į jos vietą turi būti deleguojamas kitos frakcijos atstovas. VSĮ 251 straipsnio 6 dalyje aiškiai pasakyta, kad Komisija sudaroma iš visų frakcijų laikantis proporcingumo principo. Taryboje yra įregistruotos 5 frakcijos, taigi Komisija, laikantis proporcingumo principo, turėjo būti sudaroma iš 5 narių arba iš didesnio narių skaičiaus, išlaikant proporciją. Visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijai atsisakius deleguoti savo atstovą, Komisija buvo sudaryta iš keturių narių.

3.3. Komisijos pirmininkas 2021 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Komisijos narius, ar jie pritaria 2021 m. kovo 3 d. Komisijos posėdyje nario R. M. siūlymui suteikti Kęstui Komskiui galimybę pasisakyti ar pateikti paaiškinimą. Komisijos nariai L. K. ir R. M. atsakė, kad jie nepritaria šiam siūlymui, J. Ž. neatsakė į elektroninį pirmininko laišką, tad du nariai buvo prieš siūlymą, vienas už – tai Komisijos pirmininkas, tad Komisija priėmė sprendimą nesuteikti K. Komskiui teisės pasisakyti. 2021 m. kovo 25 d. Pagėgių savivaldybės meras supažindino Tarybos narius su Komisijos Išvada, buvo tikėtasi, kad K. Komskis dalyvaus Tarybos posėdyje, bet jis, nesilaikydamas Reglamento 41 punkto („Iš anksto žinodamas, kad tarybos narys negalės atvykti į posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša posėdžio organizatoriui ne vėliau kaip prieš 2 dienas, nurodydamas priežastį“) ir 208.6 papunkčio („nesant Reglamento 41 punkte nurodytų sąlygų, posėdžio dieną informuoti posėdžių sekretorių apie nedalyvavimą posėdyje ne vėliau kaip 1 val. iki posėdžio ir nurodyti nedalyvavimo priežastis“) reikalavimų, nepranešė apie nedalyvavimą Tarybos posėdyje, kai minėti punktai įpareigoja Tarybos narį informuoti apie nedalyvavimą Tarybos posėdyje. Taigi savivaldybės meras ir kiti Tarybos nariai nežinojo, kad jis nedalyvaus Tarybos posėdyje, kai bus svarstoma Komisijos pateikta išvada ir sprendžiamas klausimas, ar kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Komisijos Išvada ir prašymo projektas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą buvo išsiuntinėti visiems Tarybos nariams, įskaitant ir Kęstą Komskį, Reglamento 103 punkto nustatyta tvarka (<...> Komiteto nariams apie būsimo komiteto posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus praneša posėdžio sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios“).

3.4. Taryba, sudarinėdama Komisiją 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-44 „Dėl komisijos sudarymo Pagėgių savivaldybės tarybos narių 2021 m. sausio 18 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“, nepatvirtino Komisijos nuostatų todėl, kad ruošiant sprendimo projektą buvo remtasi kitų savivaldybių praktika, kaip antai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-179 „Dėl komisijos sudarymo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. liepos 23 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“, kai buvo pradėta Klaipėdos miesto tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra.

3.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo Tarybos atstovai išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir pateikti Tarybos prašyme bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir pateikti atsiliepime į prašymą.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 4. Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi Pagėgių savivaldybės taryba su prašymu pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teismas tyrimo dėl išvados pateikimo ribas nustato atsižvelgdamas į savivaldybės tarybos sprendimą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje nurodytą komisijos išvadą (žr. 2016 m. birželio 17 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016, 2016 m. liepos 7 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-19-143/2016, 2018 m. kovo 1 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2018, 2018 m. gegužės 30 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-15-556/2018).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. KS-167 pripažino, jog Tarybos narys Kęstas Komskis, 2020 metais atstovavęs savo valdomai UAB „Kalibrus“ sudarant sutartis ir susitarimus (atstovavo 13 kartų) dėl darbų atlikimo su Pagėgių savivaldybės administracija, pažeidė VPIDĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą atmesti Kęsto Komskio skundą, kuriuo Kęstas Komskis kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Pagėgių savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. priimtą sprendimą Nr. 1 kaip nepagrįstą. Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisija minėtu sprendimu pripažino Kęstą Komskį pažeidusiu VPIDĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

7. Pagėgių savivaldybės tarybos narių grupė, susidedanti iš 11 narių, 2021 m. sausio 18 d. pasirašė teikimą pradėti Pagėgių savivaldybės tarybos nario Kęsto Komskio įgaliojimų netekimo procedūrą. Teikime nurodyta, kad Tarybos narys Kęstas Komskis nevienkartiniais veiksmais, t. y. nevengdamas interesų konflikto ir neveikimu – nenusišalinęs rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktų, taip pat nesilaikydamas draudimo atstovauti savo įmonės interesams galimai ne vieną kartą sulaužė duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tarybos nariai Teikime siūlė Tarybai pradėti Tarybos nario Kęsto Komskio įgaliojimų netekimo procedūrą dėl jo priesaikos sulaužymo bei nevykdomų VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų.

8. Pareiškėjas, gavęs Teikimą, vadovaudamasis VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 251 straipsnio 6 dalimi, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, t. y. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Teikimo gavimo dienos, 2021 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. T-44 „Dėl komisijos sudarymo Pagėgių savivaldybės tarybos narių 2021 m. sausio 18 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“, kuriuo sudaryta komisija Teikime pateiktiems faktams ištirti ir pateikti išvadą iki 2021 m. kovo 15 d.

9. Komisija, ištyrusi Teikime pateiktus faktus, 2021 m. kovo 10 d. išvadoje „Komisijos, sudarytos Pagėgių savivaldybės tarybos narių 2021 m. sausio 18 d. teikime pateiktiems faktams ištirti“ nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog Tarybos narys Kęstas Komskis savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų. Komisijos nuomone, tikrinti faktus ir vėl iš naujo vertinti Kęsto Komskio veiksmus, kurie jau yra įvertinti kompetentingų institucijų, tokių kaip VTEK, Pagėgių savivaldybės tarybos Etikos komisija ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, ir pripažinti, kad jais pažeistas įstatymas, nėra tikslinga.

Komisija Išvadoje sutiko su Teikime išdėstyta Tarybos narių nuomone, kad Kęstas Komskis padarė šiurkštų VPIDĮ pažeidimą, kadangi VPIDĮ 27 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad jeigu asmuo per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs minėto įstatymo nuostatas, pakartotinai pažeidžia šį įstatymą, toks pažeidimas laikomas šiurkščiu pažeidimu. Komisija konstatavo, kad Kęstas Komskis pakartotinai pažeidė VPIDĮ per vienerius metus ir priėjo prie išvados, kad Kęstas Komskis padarė šiurkštų VPIDĮ pažeidimą.

Kęstas Komskis, Komisijos nuomone, pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Pagėgių savivaldybės tarybos autoritetą ir pažeidė tarybos nario priesaiką, kuria 2019 m. balandžio 16 d. prisiekė bei įsipareigojo gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas bei susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.

Komisija pateikė išvadą, kad yra pagrindas Pagėgių savivaldybės tarybai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų. Taryba Komisijos pateiktą Išvadą apsvarstė ir manė, kad Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti dokumentai yra pagrįsti, todėl tai sudaro pagrindą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Tarybos narys Kęstas Komskis savo veiksmais sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam VPIDĮ ir VSĮ nustatytų įgaliojimų.

10. Taryba 2021 m. kovo 25 d. posėdyje apsvarsčiusi Komisijos pateiktą išvadą, priėmė sprendimą Nr. T-78 kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų (VSĮ 251 str. 7 d. 1 p.).

11. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant Tarybos pateiktą prašymą yra reikšminga aptarti nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės tarybos nario statusą. Konstitucijos 4 straipsnyje įtvirtinta, jog aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 119 straipsnio nuostatomis yra apibrėžtas, be kita ko, konstitucinis savivaldybės tarybos nario statusas (Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarimas). Savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).

12. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia. Savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas yra apibrėžtas Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas“ arba „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos turinys susideda iš trijų elementų: (1) gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, (2) sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir (3) susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus (2016 m. birželio 17 d. išvada administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016). Pastebėtina, jog prisiekdamas savivaldybės tarybos narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių ir veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika (žr. 2018 m. kovo 1 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2018).

13. Konstitucijos, oficialiosios konstitucinės doktrinos ir nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste yra pagrindas savivaldybės tarybos nario priesaiką vertinti kaip ypatingą teisinę reikšmę turintį aktą – prisiekdamas savivaldybės tarybos narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių; duodamas priesaiką išrinktas savivaldybės tarybos narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; iš savivaldybės tarybos nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti savivaldybės bendruomenės atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija ir įstatymai. Veiklos teisėtumo reikalavimas – tai ir sąžiningumo imperatyvas, pareiga rinkėjams, visuomenės atstovams pateikti teisingus faktus apie savo pareigų vykdymą, pareiga vengti elgesio, žeminančio vietos valdžios atstovo reputaciją ir autoritetą, draudimas atlikti bet kokius teisei priešingus veiksmus, kuriais kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai.

14. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti vietos savivaldos principai. Vadovaujantis savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

15. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių.

16. Tiek iš savivaldybės tarybos nario priesaikos, tiek iš Vietos savivaldos įstatymo kylantys reikalavimai vykdant tarybos nario funkcijas laikytis teisėtumo imperatyvų suponuoja tarybos nario pareigą inter alia nepažeisti etikos standartų, įtvirtintų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme.

17. Vertinant, ar savivaldybės tarybos narys nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų ir / ar sulaužė priesaiką, atsižvelgiama į savivaldybės tarybos teisinio statuso bei apkaltos procedūros ypatumus. Aiškindamas valstybės politikų apkaltos procesą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad siektina, jog visi valstybės pareigūnai vadovautųsi Konstitucija, teise ir jai paklustų, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas. Tai užtikrinant yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šiuos principus, Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje yra įtvirtinta konstituciškai pagrįsta savivaldybės tarybos teisė nustatyta tvarka priimti sprendimą, kuriuo savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras netenka savo įgaliojimų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 10 dalį, tokiam sprendimui priimti yra reikalinga, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateiktų išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Konstitucijos ir įstatymo pažeidimo nustatymas – tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas, todėl teisės klausimus Konstitucijos, įstatymo pažeidimo faktą, taigi ir Konstitucijos, įstatymo šiurkštaus pažeidimo faktą gali nustatyti tik teismas (taip pat žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvadą).

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ne bet kokie savivaldybės tarybos nario veiksmai, neatitinkantys atskirų priesaikos ar įstatymų keliamų elgesio standartų, gali būti pripažįstami Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nurodytu priesaikos sulaužymu ar jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymu (žr., pvz., 2016 m. birželio 17 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016, 2016 m. liepos 7 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-19-143/2016 ir kt.). Tik šiurkštūs nusižengimai iš savivaldybės tarybos nario priesaikos ir įstatymų kylantiems elgesio standartams gali būti pripažinti savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymu ir įstatymuose nustatytų įgaliojimų nevykdymu (žr. 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-19-143/2016, Administracinė jurisprudencija, 2016 m., Nr. 32, p. 112-130, 2018 m. kovo 1 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2018). Tai, ar nusižengimai iš savivaldybės tarybos nario priesaikos ir įstatymų kylantiems elgesio standartams yra šiurkštūs ir sudarantys pagrindą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikti išvadą, jog savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų, kiekvienu individualiu atveju yra sprendžiama vadovaujantis konkrečiomis susiklosčiusiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kartu įvertinant savivaldybės tarybos nario veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, kitas reikšmingas aplinkybes (žr. 2018 m. kovo 1 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2018, 2018 m. gegužės 30 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-15-556/2018).

19. Iš savivaldybės tarybos nario priesaikos, jo statuso kyla ir prielaidos savivaldybės nario atsakomybei kilti už Išvadoje nurodytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus.

IV. Dėl procedūrinių savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo reikalavimų laikymosi

20. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrai yra keliami aukšti procedūriniai reikalavimai, kurių yra būtina laikytis ir kurie sudaro pagrindus objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimui. Štai 2018 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-19-438/2018 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog savivaldybės taryba, sudarydama tyrimo komisiją iš trijų narių bei nekviesdama į jos veiklą Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijų atstovų, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Šios aplinkybės pagrindu pripažinta, jog savivaldybės tarybos prašymas buvo paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio nustatytos tvarkos, dėl ko šį prašymą buvo atsisakyta nagrinėti iš esmės, bylos nagrinėjimą nutraukiant (taip pat žr. 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-20-1062/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-21-525/2018). Kitu atveju konstatuota, kad tai, jog savivaldybės taryba pateikė prašymą teismui praleidusi Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, reiškia, kad prašymas teismui buvo paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos, todėl jis yra nenagrinėtinas teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-16-442/2017). Dar kitu atveju atsižvelgus į tai, jog į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą buvo kreiptasi ne savivaldybės tarybos sprendimu, bet atskiro savivaldybės tarybos nario pasirašytu prašymu dėl išvados teikimo, ir byloje taip pat nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog savivaldybės taryba būtų svarsčiusi ir pritarusi būtent pateiktajam prašymui, nuspręsta, jog prašymas negali būti nagrinėjamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-15-822/2016).

21. Savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu esmė ir teisiniai padariniai suponuoja, kad tokioms teisinėms procedūroms yra taikomi teisinei valstybei būdingi asmens teisių gynimo standartai, kurių nesilaikymas, esminių asmens teisių pažeidimas yra vertinamas kaip teisinis pagrindas atsisakyti nagrinėti savivaldybės tarybos teismui pateiktą prašymą dėl išvados pateikimo iš esmės ir bylos nagrinėjimą nutraukti.

22. Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę doktriną, aiškindamas konstitucinius imperatyvus, kurių būtina laikytis apkaltos procedūrų metu (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimą, 2004 m. kovo 31 d. išvadą, 2014 m. birželio 3 d. išvadą, 2017 m. gruodžio 22 d. išvadą).

22.1. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių teisinės valstybės požymių – asmens teisių ir laisvių apsauga. Normos, reguliuojančios apkaltą, turi ne tik sudaryti galimybę pašalinti asmenį iš pareigų ar panaikinti jo mandatą, bet ir užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu vykdoma apkalta, teises. Tam, kad apkaltos procesą būtų galima pripažinti atitinkančiu teisinės valstybės principus, jis turi būti teisingas. Tai reiškia, jog įstatymui ir apkaltą vykdančiai institucijai asmenys turi būti lygūs, jie turi turėti teisę būti išklausyti ir teisiškai garantuotą galimybę ginti savo teises. Jei vykdant apkaltą būtų nesilaikoma teisingo teisinio proceso principų, tai liudytų, jog prasilenkiama su teisinės valstybės reikalavimais.

22.2. Apkaltos konstitucinė samprata suponuoja teisingą teisinį procesą, kuriame asmens teisių apsaugai teikiamas prioritetas. Garantuojant asmens teisių apsaugą būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos ir nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisės pagrindu. Tai įmanoma, tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių, sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama. Kadangi Seimas, spręsdamas asmens pašalinimo iš pareigų ar jo mandato panaikinimo klausimą, veikia kaip jurisdikcinė institucija, apkaltos procesui taikomi tie patys reikalavimai.

22.3. Sprendžiant konstitucinės arba kitokios teisinės atsakomybės klausimą minėtieji teisinės valstybės principai realizuojami per asmens, kuriam ši sankcija taikoma, procesines teises ir jų garantijas. Asmens teisių pripažinimas – būtinas teisės viešpatavimo elementas.

22.4. Vertinant Seimo statute nustatytą apkaltos proceso tvarką pažymėta, kad būtinybė užtikrinti asmens procesines teises neturi priklausyti nuo to, ar Seime vykdoma bendroji, ar specialioji apkaltos procedūra. Nors konstitucinės atsakomybės apkaltos tvarka ir baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra tas pats (šiuo atveju – nusikaltimo padarymas), konstitucinę ir kitokias teisines sankcijas taiko skirtingos institucijos, savo sprendimais viena kitos nesaistančios. Todėl procesinės teisės turi būti užtikrinamos sprendžiant ir baudžiamosios, ir konstitucinės atsakomybės klausimą. Vykdant apkaltą Seime turi būti užtikrinta asmens, kurio konstitucinės atsakomybės klausimas sprendžiamas, teisė dalyvauti procese ir gintis. Seimas prieš priimdamas sprendimą turi išklausyti ir kitą šalį (audi alteram partem).

22.5. Dalyvauti apkaltos procese yra Seimo nario ar valstybės pareigūno, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, teisė ir iš jo priesaikos kylanti priedermė. Seimo narys ar valstybės pareigūnas, davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, privalo gerbti valstybės valdžios institucijas. Taigi Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi priedermę kviečiamas atvykti į valstybės valdžios institucijas, turinčias konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, ir pateikti paaiškinimus dėl veiksmų, kurie yra šių institucijų tyrimo ir vertinimo dalykas. Šios priedermės nevykdymas, kai asmuo yra tinkamai informuotas apie vykstantį apkaltos procesą, nėra kliūtis valstybės valdžios institucijoms, turinčioms konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, inter alia Konstituciniam Teismui, vykdyti savo įgaliojimus ir priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus.

22.6. Procedūra (Seime) turi būti reglamentuojama taip, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas, inter alia tai reiškia, jog asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi turėti realią galimybę žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus Seimui, šiam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančiai Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui, Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama, ar pradėti apkaltą, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami šiam asmeniui pateikti kaltinimai.

23. Šios Nutarties 22 punkte nurodytos oficialiosios konstitucinės doktrinos kontekste vertindama nagrinėjamo klausimo teisinę situaciją, kuri savo esme yra artima Seimo nario apkaltos procesui, išplėstinė teisėjų kolegija savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrai neturi teisinio pagrindo taikyti kitokius procedūrinius standartus, inter alia ir savivaldybės tarybos nario, dėl kurio pradėta tokia procedūra, teisių apimties ir turinio aspektais. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros metu asmeniui, dėl kurio yra pradėta tokia procedūra, turi būti sudaryta galimybė būti išklausytam, t. y. jis turi būti informuotas apie savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą ir jam teisiškai turi būti garantuojama galimybė dalyvauti šiame procese ir ginti savo teises. Ši teisė kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo doktrinos, bet ir iš Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies bei konstitucinio teisinės valstybės principo. Asmens teisės būti išklausytam neužtikrinimas savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros metu reiškia, kad yra nesilaikoma teisingo teisinio proceso principų ir prasilenkiama su teisinės valstybės principo keliamais reikalavimais.

24. Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertindama, ar atsakovui K. Komskiui buvo sudaryta galimybė ginti savo teises ir užtikrinta teisė būti išklausytam, pažymi, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog į Komisijos posėdžius atsakovas nebuvo kviečiamas, jam nebuvo pranešta apie įvyksiančius posėdžius, nepranešta apie galimybę pateikti paaiškinimus, samprotavimus ir argumentus dėl Komisijoje tiriamų faktų. Atsakovas nedalyvavo ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. posėdyje, kuriame buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo. Byloje esantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išduotas nedarbingumo pažymėjimas patvirtina, kad atsakovas nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. kovo 26 d. buvo nedarbingas.

25. Šios Nutarties 24 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui nebuvo garantuota teisė būti išklausytam nei vienoje iš savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu proceso stadijų iki administracinės bylos pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymuose nustatytų įgaliojimų, nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Tai, atsižvelgiant į oficialiosios konstitucinės doktrinos formuluojamas Konstitucijos aiškinimo nuostatas, nedera su teisinės valstybės principo reikalavimais (žr. šios Nutarties 22.1, 22.2 punktus).

26. Tai, kad atsakovas dalyvavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. posėdyje ir teikė paaiškinimus, taip pat tai, kad pasinaudojo teise į teisminę teisių gynybą ginčydamas Pagėgių savivaldybės etikos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir pats bei per atstovą išdėstė argumentus dėl byloje tiriamų faktų, negali būti pagrindu kaip nors riboti atsakovo teises, tarp jų ir teisę būti išklausytam savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros metu ar pripažinti kituose procesuose įgyvendintas teises kaip kompensacinį teisių, kurios turi būti užtikrinamos savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procese, elementą.

27. Vertinimų dėl teisės būti išklausytam įgyvendinimo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, konkrečiai – Komisijos ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio vaizdo įrašai, taip pat 2021 m. kovo 4 d. susirašinėjimas elektoriniu paštu tarp Komisijos narių, patvirtina, kad Komisijos nariai žodžiu ir raštu pareikšdami prieštaravimą suteikti atsakovui teisę dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti savo paaiškinimus veikė akivaizdžiai neteisėtai, o Pagėgių savivaldybės meras Tarybos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio metu pradėjus darbotvarkės antrojo klausimo svarstymą (žr. https://www.youtube.com/watch?v=w40Tbdn9YpM; 21:54 min.), nepaisant Komisijos priešingo teisei veikimo, nesiėmė jokių procedūrinių veiksmų, kad tarybos nariams būtų žinomos faktinės aplinkybės apie atsakovo nedarbingumą bei ši aplinkybė būtų įvertinta Tarybos posėdžio metu, ir atsakovui būtų sudaryta reali galimybė įgyvendinti teisę būti išklausytam šioje teisinio proceso stadijoje.

28. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, pripažįsta nepagrįstais Tarybos argumentus, kad atsakovas, nesilaikydamas Reglamento 41 punkto („Iš anksto žinodamas, kad tarybos narys negalės atvykti į posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša posėdžio organizatoriui ne vėliau kaip prieš 2 dienas, nurodydamas priežastį“) ir 208.6 papunkčio („nesant Reglamento 41 punkte nurodytų sąlygų, posėdžio dieną informuoti posėdžių sekretorių apie nedalyvavimą posėdyje ne vėliau kaip 1 val. iki posėdžio ir nurodyti nedalyvavimo priežastis“) reikalavimų, nepranešė apie nedalyvavimą Tarybos posėdyje, todėl Taryba teisėtai svarstė klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą ir dėl to priėmė sprendimą atsakovui nedalyvaujant.

29. Savivaldybės tarybos nario teisinės atsakomybės, nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje (savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūra), teisinio proceso esmė lemia, kad pareigos pranešti apie nedalyvavimą Tarybos posėdyje pagal bendrąsias savivaldybės tarybos Reglamente įtvirtintas taisykles neįvykdymas savaime negali paneigti savivaldybės tarybos nario, dėl kurio pradėta ir vyksta teisinės atsakomybės, nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje, procedūra, teisės būti išklausytam ir dalyvauti priimant sprendimus dėl jo teisinės atsakomybės vykstančiame teisiniame procese. Tokio tarybos nario nedalyvavimo tarybos posėdyje, kai svarstomi ir / ar priimami sprendimai dėl jo teisinės atsakomybės, nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje, priežastys turi būti vertinamos individualiai, laikantis universalios procesinės teisinės taisyklės, apibrėžiamos kaip „svarbi priežastis“, teisinių kriterijų. Šiuo atveju savivaldybės taryba taip nesielgė, Tarybos meras neinicijavo jokio atsakovo nedalyvavimo Tarybos posėdyje aplinkybių nustatymo ir vertinimo, o faktas, kad atsakovas buvo nedarbingas, pats savaime indikuoja, kad nedalyvavimo Tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas ir priimtas sprendimas teisinės atsakomybės, nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje, procedūroje kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, priežastis buvo svarbi, nebent būtų nustatyta kitaip, pavyzdžiui, konstatuotas Tarybos nario piktnaudžiavimas teise.

30. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo teisės būti išklausytam neužtikrinimas visos savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros metu lemia, kad pareiškėjo prašymas pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų, yra paduotas pažeidus Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, taip pat nesilaikant teisingo teisinio proceso principų ir prasilenkiant su teisinės valstybės principo keliamais reikalavimais. Tai pripažįstama esminiu savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu VSĮ 251 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka procedūros pažeidimu ir yra teisinis pagrindas konstatuoti šios procedūros neteisėtumą.

31. Išplėstinė teisėjų kolegija, formuodama teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šios kategorijos bylose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d.), taip pat įvertins ir pasisakys dėl kitų byloje nustatytų aplinkybių: dėl Komisijos veiklos, apie jos posėdžius nepranešus visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos nariams, teisėtumo (1); dėl Komisijos išvados teksto papildymo / keitimo po Komisijos balsavimo dėl Išvados (2); dėl pareigos patvirtinti Komisijos nuostatus nevykdymo teisinių padarinių (3).

32. Dėl Komisijos veiklos:

32.1. Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo.

32.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas analogiškoje byloje, 2018 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI-20-1062/2018, yra nurodęs, kad Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl Komisijos sudėties ir narių skaičiaus yra imperatyvios. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog dvi frakcijos atsisakė deleguoti savo atstovus į šią komisiją, Komisija vis tiek turėjo būti sudaryta ne mažiau kaip iš penkių narių, nurodant, kad komisijos sudėtyje yra skiriamos dvi vietos Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcijų atstovams, neįvardinant konkrečių šių frakcijų atstovų pavardžių. Atitinkamai šios dvi frakcijos turėjo būti informuojamos apie Komisijos posėdžio (-ų) laiką ir vietą, nurodant jiems galimybę į Komisijos posėdį atsiųsti savo įgaliotą frakcijos atstovą. Pastariesiems neatvykus į Komisijos posėdį, kiti Komisijos nariai galėjo priimti sprendimus, jeigu jų skaičius atitiko paprastos daugumos (50 procentų +1) reikalavimus.

32.3. Byloje nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcija būtų atsisakiusi deleguoti savo atstovus į Komisiją. Iš Pagėgių savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. posėdžio vaizdo įrašo www.youtube.com platformoje (žr. https://www.youtube.com/watch?v=Uk7CW1IAQQs&ab_channel=Pag%C4%97gi%C5%B3savivaldyb%C4%97, 2:30:30 min.) galima padaryti išvadą, kad du šios frakcijos nariai nusišalino nuo svarstomo klausimo dėl Komisijos sudarymo ir nusišalinimai buvo priimti, o trečiasis frakcijos narys Kęstas Komskis, pradėjus šio darbotvarkės klausimo svarstymą, nutraukė dalyvavimą posėdyje, atsijungdamas iš posėdžio „Zoom“ platformoje. Pagėgių savivaldybės taryba 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-44 sudarė Komisiją, į kurios sudėtį, neįvardinant konkrečios frakcijos atstovo pavardės, įtraukė visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos atstovą. Tačiau nei vienas šios frakcijos atstovas, t. y. kiti du Tarybos nariai, išskyrus patį Kęstą Komskį, kuris, neabejotinai, negalėjo būti ir frakcijos atstovas Komisijoje, ir asmuo, dėl kurio veiksmų Komisija teikia išvadą, apie Komisijos posėdžius nebuvo informuoti.

32.4. Tai vertintina kaip procedūrinis pažeidimas, kuriuo be teisėto pagrindo apribota visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos teisė dalyvauti Komisijos, sudarytos vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalimi, veikloje tiriant faktus, svarstant ir balsuojant dėl Išvados.

32.5. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Komisijos veikla, nors frakcijos atstovui apie Komisijos posėdį nepranešta ir / ar frakcijos atstovas posėdžiuose nedalyvauja, būtų pripažįstama teisėta, jei būtų nustatytas frakcijos ar jos atstovų piktnaudžiavimo teise dalyvauti Komisijos veikloje faktas.

32.6. Išplėstinė teisėjų kolegija ex officio šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste neturi pagrindo konstatuoti visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos atstovų piktnaudžiavimo teise teisinio fakto, todėl pripažįsta, kad buvo pažeistos šios frakcijos teisės dalyvauti Komisijos veikloje.

33. Nors procesinę bylos baigtį lemia šios Nutarties 24–30 punktuose ir 32 punkte nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, išplėstinė teisėjų kolegija pateikia ir kitų šios Nutarties 31 punkte nurodytų aplinkybių teisinį įvertinimą.

33.1. Dėl Komisijos išvados teksto papildymo / keitimo po Komisijos balsavimo dėl Išvados pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog Komisija dėl Išvados balsavo Komisijos 2021 m. kovo 3 d. posėdyje. Komisijos Išvadoje nurodyta jos priėmimo diena – 2021 m. kovo 10 d. Išvados tekstai yra du: variantas, kuris buvo pateiktas balsavimui Komisijos 2021 m. kovo 3 d. posėdyje (žr. Kęsto Komskio atsiliepimo priedą Nr. 2), ir variantas, kurio data – 2021 m. kovo 10 d. (b. l. 29–32), ir abu šie variantai skiriasi. To neneigia ir Taryba (jos atstovai). Sutiktina, kad Išvados konstatuojamoji dalis ir faktai, esantys pagrindu Išvadai priimti, yra tapatūs. Tačiau faktas, kad Išvados tekstas yra keičiamas, papildomas teisiniais argumentais ar teismų praktika, vertintinas kaip kitokio turinio dokumentas (išvada) ir suponuoja naujo Komisijos svarstymo bei balsavimo privalomumą. Kitaip vertintina situacija, kai atliekama lingvistinės kontrolės procedūra ir tekste pataisomi rašymo apsirikimai ar ištaisomos stiliaus klaidos.

33.2. Dėl Komisijos nuostatų pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

33.3. Byloje nustatyta, kad Pagėgių savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. posėdžio metu sudarius Komisiją Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalies pagrindu šios komisijos nuostatai nepatvirtinti.

33.4. Taigi Taryba neįvykdė pareigos, nustatytos Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje.

33.5. Tačiau toks pažeidimas, jeigu Komisija, sudaryta Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalies pagrindu, veikia laikydamasi iš teisinės valstybės imperatyvų kylančių reikalavimų procedūroms, inter alia užtikrinančių savivaldybės nario, dėl kurio inicijuota savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūra, teisių įgyvendinimą, negali būti pripažintas lemiančiu Komisijos Išvados neteisėtumą.

34. Dėl nurodytų argumentų ir konstatuotų esminių savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros pažeidimų, t. y. teisės būti išklausytam K. Komskiui neužtikrinimo ir visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos atstovų teisės dalyvauti Komisijos veikloje neužtikrinimo, išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjo Pagėgių savivaldybės tarybos prašymas pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų, yra paduotas pažeidus Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą ir 251 straipsnyje nustatytas pagrindines procedūras, nesilaikant teisingo teisinio proceso principų ir prasilenkiant su teisinės valstybės principo keliamais reikalavimais. Tai sudaro pagrindą išplėstinei teisėjų kolegijai atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą iš esmės bei bylos nagrinėjimą nutraukti (ABTĮ 120 str. 2 d. 3 p., 103 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 120 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar Pagėgių savivaldybės tarybos narys Kęstas Komskis sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką bei nevykdė jam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų įgaliojimų.

Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Veslava Ruskan