623bbd2d-dbbd-45b7-97c7-01470102b56e · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-455-238/2012;Proceso Nr. 4-05-3-00155-2012-8;Procesinio sprendimo kategorija: 48.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Å iugždinytė, teismo posėdyje raÅ¡ytino proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi R. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė : Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-16 nutarimu R.

S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) pripažino kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje, skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ , už tai, kad jis panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai savo dukters J. S., gimusios 2002-11-23, interesams, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d., piktybiÅ¡kai neatidavė dukters motinai R. K. (ankstesnės pavardės – S., V.), laikydamas mažametę dukrÄ prieÅ¡ jos valiÄ ir be motinos sutikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4166/2004 nutraukė R. S. ir R. S. (dabartinė pavardė – K.) santuokÄ ir jų nepilnametės dukters J. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina. Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl jam inkriminuotų kaltinimų nesutiko paaiÅ¡kindamas, jog 2011 m. gruodžio mėnesio antroje pusėje (galėjo bÅ«ti 16-oji diena) pas jį po pamokų atėjo nepilnametė dukra Judita, kuri nurodė, jog jai mama leido jį aplankyti.

Norėdamas įsitikinti, ar dukra kalba tiesÄ , pareiÅ¡kėjas paskambino buvusiai sutuoktinei, kuri sutiko, jog keletÄ dienų dukra pas jį pabÅ«tų. KitÄ dienÄ R. S. dukrÄ nuvežė į mokyklÄ , po pamokų dukra pas jį nebegrįžo. Tačiau tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ dukra vėl atėjo pas tėvÄ . R. S., manydamas, kad dukra pas jį vėl lankosi buvusios sutuoktinės sutikimu, atėjus vakarui, paguldė mergaitę miegoti. Po kurio laiko į butÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad gavo praneÅ¡imÄ , jog jo bute per prievartÄ laikomas vaikas.

R. S. pareigÅ«nams paaiÅ¡kino susidariusiÄ situacijÄ bei pranešė, kad dukra miega. Policijos pareigÅ«nai, patikėję pareiÅ¡kėju, iÅ¡ buto iÅ¡vyko. KitÄ dienÄ mergaitė buvo perduota motinai. Å iuos R. S. paaiÅ¡kinimus teismas laikė jo siekiu iÅ¡vengti atsakomybės, nes sprendė, jog jie yra paneigti nuosekliais liudytojų R. K., N. L., Ž. S., V. V. parodymais, nepilnametės dukters Juditos paaiÅ¡kinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl jį pripažino kaltu padarius ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Apeliaciniu skundu R.

S. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , neįsigilino į tikrÄ sias bylos aplinkybes. Tai parodo vien konstatavimas, kad apeliantas panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai savo dukters interesams, tai yra, kad jis nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. piktybiÅ¡kai neatidavė dukters jos motinai.

Apelianto nuomone, pastaroji aplinkybė nepasitvirtina vien dėl to, kad vėliau nutarime dėstoma, jog dukra buvo atvežta į apelianto namus 2011 m. gruodžio 16 d. ji pas tėvÄ pernakvojo, o kitÄ dienÄ (gruodžio 17 d.) grįžo namo (į motinos namus). Nors nutarime nurodoma, jog dukrÄ pas apeliantÄ atvežė R. K., tačiau iÅ¡ tiesų, 2011 m. gruodžio 16 d., jis pats pasiėmė dukrÄ iÅ¡ mokyklos, nes buvo sutarta, jog dukra pas jį pagyvens. Tačiau dukra panoro pasiimti savo daiktus, todėl vakare apeliantas jÄ nuvežė pas motinÄ .

Dukra ten užtruko, todėl apeliantas iÅ¡vyko namo. Vėliau dukrÄ pas tėvÄ atvežė pati motina, dukra nuėjo miegoti, tačiau neilgai trukus į jo namus atvyko policijos pareigÅ«nai iÅ¡kviesti R. K..Nors nutarimu paskirta nuobauda nematerialaus pobÅ«džio, apeliantas yra įsitikinęs, kad Å¡is faktas vėliau gali bÅ«ti panaudotas kaip įrodymas nustatant bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkÄ . Å iuo metu nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. K., tačiau bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, vadovaujantis civilinės teisės nuostatomis, nėra nustatyta.

Tai reiÅ¡kia, jog su nepilnamete dukra gali bendrauti abu tėvai bendru sutarimu, nes konkretus susitikimų grafikas nenustatytas. Apeliantui tėvo valdžia nėra apribota, todėl jis su savo nepilnamete dukra bendrauti gali. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog pati dukra liko pas jį nakvoti, prieÅ¡ dukrÄ jokia prievarta nebuvo panaudota, o dalį Å¡ių aplinkybių patvirtina byloje apklaustų pareigÅ«nų N. L. ir Ž. S. parodymai. Minimi pareigÅ«nai patvirtino, jog apeliantas juos įleido į namus, jis buvo blaivus, jo namai buvo tvarkingi.

Liudytojai taip pat patikėjo apeliantu, jog dukra jau miegojo. Patys pareigÅ«nai nepanoro patikrinti, ar dukra iÅ¡ tiesų miega, nors to jiems daryti apeliantas nekliudė. Ypač svarbu, kad abu pareigÅ«nai teismo posėdžio metu parodė, jog su apeliantu buvo ir moteris, tai yra jo sugyventinė, o Å¡i aplinkybė paneigia kartu su motina policijos įstaigoje apklaustos dukters parodymus, kad vaikui buvo liepta tylėti, jai buvo užčiaupta burna ar kad ji tėvo namuose buvo laikoma prievarta, kuriuos apylinkės teismas turėjo įvertinti kritiÅ¡kai.Apeliacinis skundas tenkintinas.ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. piktybiÅ¡kai neatidavė dukters motinai R. K., laikydamas mažametę dukrÄ prieÅ¡ jos valiÄ ir be motinos sutikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, kad bÅ«tų siekiama vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VAPÄ®) 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rÅ«pintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ privalo rÅ«pintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.

Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui gyventi ir augti Å¡eimoje ir rÅ«pintis juo (VAPÄ® 6 straipsnio 1 dalis). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniÅ¡kai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu (VAPÄ® 21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.

Ginčus dėl tokių vaiko teisių įgyvendinimo sprendžia teismas (VAPÄ® 24 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4166/2004 dėl santuokos nutraukimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepilnametės dukters J. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvenÄ vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Taigi, nesant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos tarp iÅ¡situokusio tėvo ir jo nepilnametės dukters, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog laikinas dukters buvimas arba bendravimas su tėvu buvo prieÅ¡ingas vaiko interesams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog nesant apribotai apelianto tėvo valdžiai, jis su savo nepilnamete dukra galėjo bendrauti teisėtai. Darant pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgtina ir tai, jog vaiko motina, apklausiama liudytoja, nurodė, jog ji pati dukrÄ leisdavo pabÅ«ti, pernakvoti pas tėvÄ jo namuose.

Å ių parodymų, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nepaneigia ir pareigÅ«nų N. L. ir Ž. S. parodymai, kurie patvirtino, jog gavę motinos pareiÅ¡kimÄ ir atvykę į pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jie buvo įleisti į tvarkingÄ blaivaus apelianto butÄ , kuriame kartu su juo buvo ir moteris (apelianto sugyventinė). Pastaroji aplinkybė, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, taip pat paneigia arba nepatvirtina nepilnametės dukters, kartu su jos motina apklaustos policijos įstaigoje, parodymų apie tai, kad atvykus policijos pareigÅ«nams ji buvo prievarta laikoma pas tėvÄ , kurio sugyventinė uždengė jai delnu burnÄ ir jos neiÅ¡leido pas motinÄ .R.

S. nubaustas už tai, kad piktybiÅ¡kai neatidavė dukros motinai, dukrÄ laikė prieÅ¡ jos valiÄ , taip panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai dukters interesams. Konstatuojama, kad su Å¡ia iÅ¡vada sutikti negalima, nes byloje nepateikti Å¡ios iÅ¡vados argumentai ir motyvai, nepateiktos iÅ¡vados dėl piktybiÅ¡kumo. Byloje nustatyta, kad su motinos žinia J. S. buvo ir bendravo R. S. namuose 2011-12-16. Taip pat nustatyta, kad 2011-12-16 jis nuvežė dukrÄ motinai R. K., vėliau vakare pastaroji mergaitę atvežė pas R.

S.. L. K. teigia, kad R. S. neiÅ¡leido dukros, o R. S. teigia, kad atvykusi mergaitė nuėjo miegoti, jis dukros prieÅ¡ jos valiÄ nelaikė, prieÅ¡ tai buvo gavęs L. K. leidimÄ , kad dukra pabus pas jį kelias dienas. L. K. paaiÅ¡kinime (b. l.

6) nurodyta, kad 2011-12-13 ji davė sutikimÄ iki 2011-12-16 dukrai pagyventi pas tėvÄ (R. S.). Taip pat nustatyta, kad L. K. 2011-12-16 kvietė policijÄ , atvykę policijos darbuotojai pateko į R. S. butÄ , jis to daryti netrukdė, paaiÅ¡kino, kad dukra miega. Taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp R. K. ir R. S. kilo konfliktas dėl tėvo bendravimo su dukra, o bendravimo tvarka nėra nustatyta. Konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nepatvirtinta aplinkybė, kad R. S. savo namuose laikė dukrÄ prieÅ¡ jos valiÄ ar atliko veiksmus, kurie buvo prieÅ¡ingi dukters interesams.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog apeliantas bÅ«tų padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, todėl jam iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukiama.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u t a r ė :             R. S. apeliacinį skundÄ tenkinti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarimÄ , kuriuo R.

S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir skirta nuobauda - įspėjimas, panaikinti.              Administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.             Nutartis neskundžiama.              Teisėja                                                     Danguolė Å iugždinytė