T-213-2012 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00249-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. spalio 3 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 4 d. atsisakymą leisti išsipirkti likusią žemės ūkio paskirties žemės sklypo, suformuoto 2002 m. sausio 15 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 40 patvirtinant detalųjį planą prie pastato (duomenys neskelbtini)Kaune, dalį prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių;

2) panaikinti 2012 m. kovo 8 d. atsakovo sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-454, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies pardavimo;

3) įpareigoti atsakovą parduoti pareiškėjai 12090/56000 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-206 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,600 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį – 4,3910 ha. Pareiškėja 2011 m. gruodžio 5 d. pakartotinai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrių, prašydama leisti išsipirkti likusią žemės ūkio paskirties sklypo dalį – 1,2090 ha. 2012 m. sausio 6 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus atsakymą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo. Šį atsakymą pareiškėja apskundė atsakovui, kuris 2012 m. kovo 8 d. raštu jos prašymo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies pardavimo netenkino. Pareiškėja rėmėsi Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktu, kuris nustato, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pirmumo teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pareiškėja teigė, kad 2003 m. kovo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tapo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininke, be to, teritorijos, (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtintas detalusis planas galioja, todėl ji turi teisę įsigyti likusią žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį.

Atsiliepime į skundą atsakovas tvirtino, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės šiuo atveju netaikytinos, nes jos reglamentuoja ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą. Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 1 punkte numatyta, kad pagal šias taisykles po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esantys žemės sklypai gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jie yra įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje, buvo suformuotas prie statinių ir detalieji planai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. sausio 15 d. sprendimu, todėl pareiškėja neturi teisės pirkti dalies ginčo žemės sklypo.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareikšti reikalavimai yra susiję su žemės sklypo pirkimu-pardavimu ir iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, t. y. ginčas kyla iš ikisutartinių teisinių santykių dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Keliamas ginčas yra susijęs su pareiškėjos nurodomo žemės sklypo naudojimo santykių civiliniu teisiniu vertinimu ir civilinių teisinių prielaidų sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (teisės pirkti žemės sklypą iš valstybės buvimo) nustatymu, todėl jis iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nors valstybinės žemės pirkimas-pardavimas yra civilinis sandoris, tačiau, prieš tokį sandorį sudarant, yra atliekamos specialių teisės aktų reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, kurių metu įgalioti viešojo administravimo subjektai nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos valstybinės žemės sklypo pardavimui, parengia reikiamus dokumentus ir atlieka kitus būtinus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos paduotas skundas iš esmės yra susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu. Nagrinėjant kilusį ginčą turės būti sprendžiami ne civilinio teisinio pobūdžio valstybinės žemės pirkimo-pardavimo klausimai, bet turės būti vertinama, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos prielaidos nurodytos valstybinės žemės sklypo dalies pardavimui pareiškėjai, kas yra administracinio pobūdžio klausimas. Todėl darytina išvada, kad keliamame ginče dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pareiškėjo Ramūno Butauto skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir sutarties pakeitimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys