623a73c4-fe23-4e2f-a1bb-c193410481cb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2119-1090/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33947-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski, sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. Ž., ieÅ¡kovo advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov), atsakovei A. Ž., atsakovės advokatei E. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, ir atsakovės A. Ž. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo – AB „Swedbank“. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1.1. Ieškovas R.

Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. Ž., kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 168, dėl abejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui jo pavardę – „Ž.“, atsakovei – „Ž.“, o atsakovės prašymu – jos mergautinę pavardę „P.“;

3) sutuoktinių bendrÄ Ä¯sipareigojimÄ kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinti Å¡alių solidaria prievole;

4) padalinti kilnojamÄ jį turtÄ tarp sutuoktinių ir ieÅ¡kovui priteisti šį kilnojamÄ jį turtÄ : kieto kuro katilÄ â€žViadrus“ (vertė – 450,00 Eur); 7 komplektus užuolaidų (vertė – 100,00 Eur); benzininį kultivatorių (vertė – 300,00 Eur), o atsakovei priteisti: televizorių LG (vertė – 260,00 Eur); kompiuterį su monitoriumi (vertė – 50,00 Eur); 4 lauko stebėjimo videokameras (vertė – 74,00 Eur); skalbimo maÅ¡inÄ â€žCandi“ (vertė – 110,00 Eur);

5) priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 356,00 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkantį kilnojamÄ turtÄ natÅ«ra;

6) pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe stalinį pjÅ«klÄ (vertė – 80,00 Eur), židinį (vertė – 260,00 Eur);

7) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. 1.2. Ieškovas nurodo, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi nuo 2018 metų vasario mėnesio sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nesidomi vienas kito gyvenimu, todėl nėra tikėtina, kad vėl pradės gyventi kartu. Ieškovo nuomone, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl skirtingų sutuoktinių charakterių ir požiūrių. Ieškovas nurodo, kad vaikų sutuoktiniai nesusilaukė. 1.3.

IeÅ¡kovas teigia, kad bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Å¡alys santuokoje neįgijo, tačiau įgijo šį kilnojamÄ turtÄ : kieto kuro katilÄ â€žViadrus“, kurio vertė 450,00 Eur; 7 komplektus užuolaidų, kurių vertė 100,00 Eur; benzininį kultivatorių, kurio vertė 300,00 Eur. Å iuos daiktus praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui natÅ«ra. Taip pat nurodo, kad santuokoje Å¡alys įgijo: televizorių LG (2015 m.), kurio vertė 260,00 Eur; kompiuterį su monitoriumi (2012 m.), kurio vertė 50,00 Eur; 4 lauko stebėjimo videokameras (2012 m.), kurių vertė 74,00 Eur; skalbimo maÅ¡inÄ â€žCandi“ (2012 m.), kurios vertė 110,00 Eur.

Å iuos daiktus praÅ¡o priteisti atsakovei natÅ«ra. IeÅ¡kovas kilnojamųjų daiktų vertes nustato pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas ilgalaikio turto nusidėvėjimo normas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skelbiamus Antstolių informacinės sistemos „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais (metais)“. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti atsakovei A. Ž. 356,00 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkantį didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso Å¡ie kilnojamieji daiktai: stalinis pjÅ«klas (2012 m.), kurio vertė yra 80,00 Eur ir židinys (kapsulė), kurio vertė yra 260,00 Eur, įgyti ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo, kartu su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o Å¡iuos kilnojamuosius daiktus pripažinti asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad sutuoktiniai turi bendrÄ kreditorinį įsipareigojimÄ AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d.

Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo turi būti vykdomas solidariai (1 t., el. b. l. 1–2; 2 t., el. b. l. 93–99).

2. Atsakovė A. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei 2019 m. sausio 17 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. PraÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovės psichinė sveikata paÅ¡lijo dėl R. Ž. netinkamo elgesio. Atsakovė neturi gyvenamosios vietos ir nuosavo bÅ«sto, Å¡alims dar gyvenant kartu, tam tikru laiku galėjo judėti tik vežimėlio pagalba. Žinodamas Å¡iuos faktus, ieÅ¡kovas grubiai privertė atsakovę pakeisti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ neblaivus iÅ¡varė iÅ¡ jÄ namų be buityje reikalingų daiktų.

Atsakovė buvo priversta apsigyventi pas savo tėvÄ , gyvenantį name, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo priversta gyventi name kartu su seserimi ir jos dviem nepilnamečiais vaikais. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«lomu kilnojamųjų daiktų padalinimo bÅ«du, praÅ¡o atsakovei priteisti televizorių, skalbimo maÅ¡inÄ ir lauko stebėjimo kameras, nes atsakovė neturi nuosavo bÅ«sto, kurio įrengimui galėtų panaudoti Å¡iuos daiktus, o atsakovės tėvo gyvenamojoje vietoje Å¡ie daiktai nereikalingi.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo kilnojamųjų daiktų nusidėvėjimo apskaičiavimo bÅ«das yra netikslus, nes visų santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų vertė ženkliai sumažinta. IÅ¡ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad už įsigytas vaizdo stebėjimo kameras buvo sumokėta 902,17 Eur (3 115,00 Lt) V. B., o ieÅ¡kovas įvertino šį turtÄ 74,00 Eur suma. Atsakovė turi sveikatos problemų, kurioms gydyti reikalingos piniginės lėšos, todėl viso kilnojamojo turto priteisimas ieÅ¡kovui natÅ«ra ir piniginės kompensacijos atsakovei priteisimas geriausiai atitiktų atsakovės interesus.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas santuokos metu gautomis ir iÅ¡ bankų pasiskolintomis lėšomis gerino asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtÄ â€“ namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). IÅ¡ atsakovės pridedamų jos sÄ skaitų bankuose iÅ¡rašų matyti, kad 2008 metais bei kitu metu atsakovė aktyviai apsipirkinėjo prekybos centruose „Senukai“ ir „Ermitažas“. Taip pat atsakovė nurodo, kad jos psichologinė bÅ«sena iki sudarant santuokÄ su ieÅ¡kovu buvo puiki ir paÅ¡lijo bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo elgesio santuokos metu, atsakovė susirgo depresija (2 t., el. b. l. 1–5, 113–114). 3.1.

Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 3 000,00 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 7 292,19 Eur piniginę kompensacijÄ už gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ ;

4) padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ ir priteisti visus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 412,00 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkantį didesnės vertės turtÄ ;

5) palikti sutuoktiniams pavardes: „Ž.“, „P.“;

7) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.2. Atsakovė nurodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės: nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo ir vyro elgesio iÅ¡gėrus alkoholio, psichologinio smurto prieÅ¡ žmonÄ , baldų mėtymo, kumščių trankymo į duris, iÅ¡varymo iÅ¡ namų. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas, nepuoselėjo darnios Å¡eimos, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagarbos ir pagalbos principus.

Iki Å¡alių santuokos sudarymo ieÅ¡kovas ne kartÄ prieÅ¡ atsakovę naudojo psichologinį smurtÄ , nevaldė pykčio priepuolių, todėl gydėsi VÅ¡Ä® „AuÅ¡ros vartų ligoninė“. Atsakovė tikėjosi, kad ieÅ¡kovas bus iÅ¡gydytas ir jį mylėjo, todėl pasiÅ«lė sudaryti santuokÄ . Å alims susituokus, ieÅ¡kovas elgėsi tinkamai, kai nevartodavo alkoholio, tačiau vėliau vėl grįždavo prie ankstesnio gyvenimo bÅ«do ir ilgais laikotarpiais nesaikingai vartodavo alkoholinius gėrimus.

Atsinaujino vyro nevaldomo pykčio priepuoliai ir psichologinis smurtas. Å alims gyvenant santuokoje ieÅ¡kovė susirgo (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo padaryta daug sÄ narių operacijų, po kurių tam tikrÄ laikotarpį ji galėjo judėti tik su neįgaliojo vežimėliu. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas nepalaikė atsakovės sunkiu metu, toliau vartojo alkoholį, buvo agresyvus ir įžeidinėjo žmonÄ , vadindamas jÄ â€žinvalide“. Atsakovė buvo priversta grįžti gyventi pas savo tėvÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , kuris nepritaikytas pacientui su vėžimėliu, miegoti viename kambaryje su sesers nepilnamečiu vaiku, nes kitos gyvenamosios vietos nėra galimybės turėti.

Dėl patiriamų stiprių neigiamų išgyvenimų, susijusių su ieškovo elgesiu, pagalbos nebuvimu, fiziniu ir psichologiniu skausmu, atsakovei diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, todėl ji turėjo gydytis nuo depresijos, vartoti vaistus, konsultuotis su psichologais. Dėl šių priežasčių prašo priteisti iš ieškovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos. 3.3. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieškovo kilnojamųjų daiktų vertės apskaičiavimu, nes ieškovas neįrodė, jog daiktų kainos iš tiesų sumažėjo, o tiesiog formaliai pritaikė įstatymo normas.

Atsakovės nuomone, šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė skiriasi nuo nurodytos ieškovo vertės: televizoriaus „LG“ vertė – 270,00 Eur; Kompiuterio su monitoriumi „LG“ vertė – 270,00 Eur; 4 vienetų lauko stebėjimo videokamerų vertė – 631,40 Eur; skalbimo mašinos „Candi“ vertė – 284,00 Eur; kieto kuro katilo „Viadrus vertė – 290,00 Eur; dušo kabinos vertė – 150,00 Eur; 7 užuolaidų komplektų vertė – 105,00 Eur; stalinio pjūklo vertė – 288,00 Eur; benzininio kultivatoriaus vertė – 631,00 Eur.

Viso santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė – 2 824,40 Eur. Visus kilnojamuosius daiktus atsakovė praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui natÅ«ra, nes daiktai buvo įsigyti eksploatuojant ieÅ¡kovui priklausantį gyvenamÄ jį namÄ . PraÅ¡o priteisti atsakovei 1 412,00 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkantį kilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 7 292,19 Eur piniginę kompensacijÄ už gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ .

Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo iÅ¡ esmės pagerinti gyvenant santuokoje, nes sutuoktiniai tvarkė ir remontavo namÄ bei jo nesutvarkytÄ aplinkÄ , įsigijo kilnojamųjų daiktų, interjero ir eksterjero prekių, buitinės technikos. Nurodo, kad atsakovė su ieÅ¡kovu name kartu apsigyveno nuo 2008 m. gegužės 30 d., todėl nuo Å¡ios dienos Å¡alys pradėjo vesti bendrÄ Å«kį. Å alys bendromis Å¡eimos lėšomis namÄ nuolat gerino, 2011 ir 2015 metais remontavo.

Gyvenamojo namo aplinka buvo apželdinta, namas apstatytas sodo daiktais, kieme išklotos trinkelės. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėja pridedamomis nuotraukomis ir 2019 m. kovo 19 d. Gyvenamojo namo bei žemės sklypo pagerinimo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190315. Atsakovė nurodo, kad sutuoktiniai 2013 m. vasario 14 d. su DNB banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., el. b. l. 15–16) , o 2014 m. birželio 2 d. – Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., el. b. l. 17–18). 2015 m. rugpjūčio 23 d. sutuoktiniai su AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 13).

Viso iÅ¡ bankų sutuoktiniai pasiskolino 12 242,12 Eur. IÅ¡ pateiktų atsakovės AB SEB banke esančių sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad PC „Senukai“, PC „Ermitažas“ bei UAB „Makveža“ atsakovė nuo 2008 m. iki 2018 m. kovo mėnesio iÅ¡leido 2 114,70 Eur. BÅ«tent atsakovė rÅ«pinosi namo aplinka, apželdinimu. Atsakovės tėvas dovanojo sutuoktiniams meno kÅ«rinį, kuris buvo pagamintas kaip židinio apdaila. Atsakovės vertinimu, gyvenamojo namo ir jo aplinkos tvarkymas bendromis sutuoktinių lėšomis iÅ¡ viso kainavo 14 584,38 Eur, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos naudai ½ Å¡ios sumos dalį, t. y. 7 292,19 Eur sumÄ .

Atsakovė nurodo, kad įsipareigojimas kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarus šalių įsipareigojimas ir po santuokos nutraukimo turi būti vykdomas solidariai (3 t., el. b. l. 1–10).

2. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti. IeÅ¡kovas nurodo, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas sutinka, kad tarp jo ir atsakovės kildavo žodiniai konfliktai, tačiau neigė, kad ieÅ¡kovas naudojo psichologinį smurtÄ , nuolat girtavo bei iÅ¡varė atsakovę iÅ¡ namų, nes atsakovė į savo tėvo namÄ iÅ¡sikraustė savo noru. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovė dar iki santuokos sudarymo turėjo psichologinių problemų, todėl praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, neįrodžius neturtinės žalos padarymo fakto.

IeÅ¡kovas teigia, kad gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo vertė (14 584,38 Eur) grindžiama 2019 m. kovo 19 d, Gyvenamojo namo bei žemės sklypo pagerinimo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 190315. Å i ataskaita buvo atlikta vertintojui neapžiÅ«rėjus objekto, o atlikta pagal namo kadastrinę bylÄ bei remiantis atsakovės pateiktais duomenimis ir prielaidomis. Vertinimo metu daryta prielaida, kad statybos darbams buvo naudojamos rinkos kaina pirktos naujos aukÅ¡tos kokybės medžiagos bei rinkos kaina samdomi profesionalÅ«s statybininkai.

Tačiau ieÅ¡kovas minėtus įrengimo darbus atliko pats, nesamdė statybininkų, darbus atliko iÅ¡ naudotų bei nuraÅ¡ytų medžiagų ir grindžia tai su atsiliepimu pateiktomis nuotraukomis (4 t., b. l. 9–68). IeÅ¡kovas teigia, kad įsigijo parketlentes savo lėšomis ir jas pats pakeitė 2009 metais. Be to, namo virtuvė iÅ¡liko tokia pati, kaip įsigijus namÄ . Nurodė, kad namo fasado dalies perdažymo, atlikto 2012 metais, kaÅ¡tus padengė draudimo bendrovė (4 t., b. l. 69). Taigi atsakovė pateikia informacijÄ , kuri neatitinka tikrovės, todėl kompensacija už bendro turto pagerinimÄ santuokoje ieÅ¡kovei nepriteistina (4 t., el. b. l. 6–8).

3. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ 2019 m. vasario 22 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. Å¡alys su banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Å¡alims suteiktas 7 000,00 Eur dydžio kreditas. AB „Swedbank“ neprieÅ¡tarauja, kad po santuokos nutraukimo Å¡is kreditorinis įsipareigojimas liktų solidaria Å¡alių prievole (2 t., el. b. l. 110). II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 6.1.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais bei prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog Å¡alys susipažino 2008 metais, o nuo 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos pradėjo gyventi kartu. PaaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. Å¡alių nenoro suprasti ir palaikyti vienas kitÄ , skirtingų interesų, nuomonių ir požiÅ«rių į santuokinį gyvenimÄ bei dėl Å¡ių priežasčių prasidėjusių nesutarimų.

Sutuoktinių tarpusavio ryÅ¡ys nutrÅ«ko, todėl santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad iki santuokos sudarymo žinojo apie atsakovės fizinės ir psichinės sveikatos bÅ«klę, ir tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos sudarymo palaikė atsakovę moraliÅ¡kai. Nurodė, kad Å¡alims gyvenant kartu, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos bÅ«klę, įrengė atsakovei darbo kabinetÄ , taip pat įrengė duÅ¡Ä vonioje taip, kad ji galėtų įvažiuoti nusiprausti į voniÄ su vėžimėliu.

Pažymėtojo, kad atsakovės praÅ¡ymas padalinti santuokoje įgytÄ duÅ¡o kabinÄ , kurios vertė 150,00 Eur, negali bÅ«ti tenkinamas, nes duÅ¡o kabina buvo iÅ¡ardyta, siekiant įrengti atsakovės fizines galimybes atitinkantį duÅ¡Ä . Taip pat ieÅ¡kovas atsižvelgdamas į atsakovės negaliÄ Ä¯rengė name pagalbines priemones, kad atsakovei bÅ«tų lengviau judėti. Nurodė, kad tarp Å¡alių kildavo konfliktai dėl to, jog atsakovė nesitvarkydavo namuose, negamindavo maisto, kai bÅ«davo namuose, tačiau pripažino, kad tai iÅ¡ dalies vyko ir dėl atsakovės sveikatos bÅ«klės. Pripažino, kad jis turi problemų su alkoholio vartojimu, kai kada jam dėl to prireikia specialistų pagalbos, tačiau tai bÅ«na ne dažnai.

Pažymėjo, kad jis turi nuolatinį darbÄ , todėl neturi galimybės dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, nes po to turės eiti į darbÄ . BÅ«na, kad vakare po darbo namuose iÅ¡geria alaus skardinę. PaaiÅ¡kino, kad jis niekada nebuvo baustas už tai, kad bÅ«tų atvykęs į darbÄ iÅ¡gėręs. Nurodė, kad Å¡iuo metu jis kartÄ per metus konsultuojasi pas medikus dėl alkoholio problemų. Nurodė, kad atsakovė dar iki santuokos sudarymo žinojo, jog ieÅ¡kovas turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau jai tai nebuvo problema.

PaaiÅ¡kino, kad siekdamas iÅ¡saugoti santuokÄ , siÅ«lė atsakovei kreiptis pas psichologÄ , tačiau ji atsisakė. Teigė, kad Å¡eimoje nebuvo didelių konfliktų ar barnių, ieÅ¡kovas nesmurtavo prieÅ¡ žmonÄ psichologiÅ¡kai. Atsakovės elgesys ne visada buvo adekvatus, kartais „liguistas“. Å alys pradėjo gyventi skyrium 2017 metais, kai konflikto metu tarp Å¡alių kilo ginčas ir ieÅ¡kovas pasiÅ«lė žmonai iÅ¡eiti iÅ¡ namų bei pagyventi atskirai, o atsakovė paklausė patarimo ir iÅ¡sikraustė gyventi pas savo tėvÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, smurto tuomet prieÅ¡ atsakovę jis nenaudojo. 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovė grįžo gyventi pas ieÅ¡kovÄ , kol 2018 m. vasario mėnesį atsakovei iÅ¡vykus į sanatorijÄ Druskininkuose ir atsakovės praÅ¡ymu ieÅ¡kovui atsisakius atvažiuoti jÄ aplankyti, Å¡alys galutinai nesusipyko ir nustojo gyventi kartu. Nuo to momento Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro. 2018 m. kovo mėnesį, kai atsakovė atvyko su savo seserimi pasiimti daiktų iÅ¡ ieÅ¡kovo namo, tarp Å¡alių dar kartÄ kilo konfliktas, kurio metu ieÅ¡kovas buvo neblaivus, buvo iÅ¡kviesta policija.

Po Å¡ių įvykių sutuoktiniai nebesusitaikė. Nurodė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iÅ¡irimo. 6.2. IeÅ¡kovas nesutiko dėl atsakovės siÅ«lomo kilnojamųjų daiktų padalijimo bÅ«do. PaaiÅ¡kino, kad židinys (kapsulė) buvo įgytas kartu su asmeninės nuosavybės teise jam priklausančiu namu, o stalinis pjÅ«klas (2012 m.) buvo įgytas santuokoje, tačiau buvo naudojamas kaip ieÅ¡kovo darbo įrankis, todėl praÅ¡o pripažinti šį turtÄ asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe.

Nurodė, kad namas buvo įgytas 2008 metais. Nuo to laiko jis buvo gerinamas ieÅ¡kovo darbu ir ieÅ¡kovo gautais daiktais iÅ¡ jo darbo – prekybos centro „Ermitažas“. 2009 metais ieÅ¡kovas savo lėšomis pirko grindis, o duris įstatė rangos įmonė. Å alys 2008 metais apsigyveno kartu ieÅ¡kovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai apsipirkti namo remontui važiuodavo bei namÄ ir jo aplinkÄ dažnai gerino kartu, savo bendru darbu, atsakovė nupirko kelis daiktus, reikalingus remontuojant turtÄ .

Paaiškino, kad 2013 m. vasario 14 d. Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. birželio 2 d. Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su DNB banku buvo sudarytos įsigyjant kilnojamuosius daiktus, t. y. vaizdo kameras, kultivatorių ir kitus daiktus. Vėliau buvo nuspręsta visus ankstesnius įsiskolinimus refinansuoti, todėl 2015 m. rugpjūčio 23 d. su AB „Swedbank“ buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai visus kreditorinius įsipareigojimus padengė gauta suma.

Nurodė, kad šis įsipareigojimas po santuokos nutraukimo priteistinas iš šalių solidariai.

2. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį prašė tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. 8.1. Teismo posėdyje atsakovė A. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, jog Å¡alys pradėjo draugauti nuo 2008 metų, ir nuo minėtų metų gegužės 30 d. sutarė gyventi kartu bei pradėjo vesti bendrÄ Å«kį. PaaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas, lojalumo, tarpusavio pagarbos principus, nes vartojo alkoholį ir dėl to sukeldavo konfliktus, vartojo psichologinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę.

Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas iki santuokos sudarymo dažniausiai elgdavosi gerai, stengėsi iÅ¡sigydyti nuo priklausomybės nuo alkoholio, atsakovė tikėjosi, kad vyras iÅ¡gis, o Å¡alys gyvens laimingoje santuokoje. Tačiau sudarius santuokÄ situacija pasikeitė – ieÅ¡kovas pradėjo dažniau vartoti alkoholį, pailgėjo vyro girtavimo laikotarpiai, nes nuolatinis girtavimas tęsdavosi iki 3 savaičių iÅ¡ eilės. IeÅ¡kovas po kurio laiko nustojo rÅ«pintis ja dėl alkoholio vartojimo ir atsakovės progresuojančių sveikatos problemų.

Teigė, kad Å¡alių santykiai paÅ¡lijo 2017 m. rugpjūčio mėnesį dėl ieÅ¡kovo girtavimo ir vartoto psichologinio smurto, tačiau 2017 m. lapkritį ir gruodį Å¡alys vėl apsigyveno kartu ir buvo susitaikę. PaaiÅ¡kino, kad po 2018 m. vasario mėnesį vykusios atsakovės reabilitacijos Å¡alys nustojo gyventi kartu, atsakovė iÅ¡vyko gyventi pas savo tėvÄ dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio ir nesirÅ«pinimo žmona, psichologinio smurto ir alkoholio vartojimo. Dėl ieÅ¡kovo kaltės, t. y. alkoholizmo ir dėl alkoholio vartojimo kilusio psichologinio smurto bei kito netinkamo elgesio, pagalbos ir paramos sutuoktiniui pareigų nevykdymo, atsakovė patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , teko gydytis pas specialistus ir vartoti vaistus, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 000,00 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad žinojo apie vyro pomėgį gerti alkoholį iki santuokos, tuomet ieÅ¡kovas žadėjo pasitaisyti, tačiau po santuokos sudarymo girtavimo laikotarpiai pailgėjo. 8.2. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Å¡alims gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį, ji rÅ«pinosi ieÅ¡kovo vaikais, mokėjo dalį namo komunalinių mokesčių, iki fizinės sveikatos pablogėjimo nuolat dirbdavo mokyklose mokytoja, pirko namų apyvokos reikmenis, maistÄ ir kitus daiktus, reikalingus namo remontui. Taip pat buvo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai, skirti turto pagerinimui iÅ¡ asmeninių atsakovės lėšų.

Gyvenamasis namas ir jo aplinka buvo nesutvarkyta, todėl sutuoktiniai gerino namÄ ir jo aplinkÄ bendromis lėšomis ir darbu: kartu pirko statybines ir apdailos medžiagas, darė apdailÄ ir kitus darbus. Nurodė, kad židinys (kapsulė) nebuvo įgytas kartu su namu, tai buvo vienas iÅ¡ namo pagerinimų, įrengtas sutuoktiniams pradėjus gyventi kartu ir papuoÅ¡tas atsakovės tėvo meno kÅ«riniu. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovei priklauso kompensacija už nekilnojamojo turto, priklausančio ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, pagerinimÄ .

Atsakovė nurodė, kad santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai natūra priteistini ieškovui, o jai priteistina pusės turto vertės dydžio kompensacija. Teigė, kad šiuo metu gyvena pas savo seserį, kilnojamieji daiktai sesers bute nereikalingi.

2. Atsakovės atstovė advokatė Eva Jankovska teismo posėdyje nurodė, kad Å¡alių santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovo kaltės. Atsakovė išėjo iÅ¡ namų, nes negalėjo daugiau pakęsti žiauraus ieÅ¡kovo elgesio, priklausomybės nuo alkoholio. Atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių santuokai iÅ¡saugoti, palaikė ir suteikė paramÄ ieÅ¡kovui kovojant su jo liga. Tačiau ieÅ¡kovas elgėsi su atsakove grubiai, rodė nepagarbÄ , įžeidinėjo, nepadėjo atsakovei, turinčiai sveikatos problemų, pažeidė moralinės ir materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas, lojalumo sutuoktiniui principÄ ir dėl Å¡ių priežasčių yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo veiksmai sukėlė atsakovei dvasinius ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, padarė psichinės žalos ir materialinių nuostolių, nes atsakovė yra priversta kreiptis pagalbos į specialistus, todėl atsakovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimÄ , praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovės atstovė palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ : ieÅ¡kovui priteisti visÄ santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra ir prašė atsakovei priteisti 1 412,00 Eur piniginę kompensacijÄ .

Atsakovė su ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du skaičiuoti nusidėvėjimÄ nesutinka, nes ieÅ¡kovas neįrodo, kad konkrečių daiktų kaina faktiÅ¡kai sumažėjo. Atsakovės atstovė nurodė, kad gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas įsigijo 2007 m. vasario 28 d. Atsakovė apsigyveno su ieÅ¡kovu ir jo dviem nepilnamečiais vaikais gyvenamajame name nuo 2008 m. gegužės 30 d., ir Å¡alys pradėjo vesti bendrÄ Å«kį. Teigė, kad sutuoktiniai skolinosi pinigus iÅ¡ bankų, kad galėtų apmokėti už namo remontÄ (iÅ¡ viso 13 979,84 Eur).

IÅ¡ atsakovei priklausančių SEB banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡rašų matyti, kad nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovė už maistÄ , kurÄ , komunalines paslaugas, vaistus, drabužius atsiskaitinėjo tik kortele. Be to, atsakovė iÅ¡grynino iÅ¡ savo sÄ skaitų pinigų sumas ir skyrė savo uždirbtas pajamas bei kitas pajamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimui. Nurodė, kad iÅ¡ gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje esančių bei atsakovės pateiktų nuotraukų, gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190315 matyti, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai pagerinti abiejų sutuoktinių darbu ir lėšomis jiems gyvenant santuokoje.

Todėl iš ieškovo priteistina ½ dalis sumos, kuria buvo pagerintas turtas – 7 292,19 Eur. Teismas k o n s t a t u o j a: III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados 3. Byloje nustatyta, kad ieškovo R. Ž. ir atsakovės A. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. priedo l. 6). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės 4.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kaip santuokos iÅ¡irimo priežastį nurodo skirtingus sutuoktinių charakterius bei iÅ¡siskyrusį Å¡alių požiÅ«rį į santuokinį gyvenimÄ , todėl praÅ¡o Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodinėja, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, t. y. dėl ieÅ¡kovo priklausomybės nuo alkoholio vartojimo, psichologinio smurto prie atsakovę naudojimo bei dėl atsakovės nepalaikymo jai sergant.

Atsakovės teigimu, dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio atsakovė turėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto ir persikelti gyventi į savo tėvo gyvenamÄ jį namÄ , kuris nėra pritaikytas pagal atsakovės sveikatos bÅ«klę. Dėl Å¡ių iÅ¡gyvenimų, t. y. dėl santuokos iÅ¡irimo, atsakovė susirgo ir iki Å¡iol serga depresija. Å alys savo nurodomas aplinkybes grindė savo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, taip pat raÅ¡ytiniais įrodymais (1 t., el. b. l. 51, 77–85, 87–88, 91–92).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

6. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.).

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).

7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos iÅ¡vados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

8. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti sutuoktinio (-ių) kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, be kita ko, svarbu nustatyti faktinio santuokos iÅ¡irimo momentÄ . Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ bei jų tarpusavio ryšį, taip pat Å¡alių raÅ¡tu ir žodžiu iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro 2018 m. kovo mėnesį, kai Å¡alys galutinai apsisprendė gyventi skyrium. Teismo vertinimu, Å¡alių nurodomi 2017 m. rugpjūčio mėnesio įvykiai, kuomet tarp Å¡alių buvo kilęs konfliktas, dėl kurio Å¡alys iki 2017 m. lapkričio mėnesio gyveno skyrium, nelaikytini pakankamu pagrindu pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl minėto konflikto, kadangi po minėtų įvykių Å¡alys buvo nusprendusios tęsti santuokinį gyvenimÄ kartu ir tam tikrÄ laikÄ tęsė santuokinį gyvenimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas turi problemų su alkoholio vartojimu. IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčija. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas priklausomybę nuo alkoholio turėjo dar iki Å¡alių santuokos sudarymo ir atsakovė apie Å¡iÄ aplinkybę žinojo iki santuokos sudarymo. Taip pat iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad santuokos metu ieÅ¡kovas tam tikrais laikotarpiais vartodavo alkoholinius gėrimus, vėliau kreipdavosi pagalbos pas specialistus, kurie padėdavo ieÅ¡kovui medikamentiniu gydymu bei konsultacinėmis paslaugomis.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovui susiduriant su alkoholio vartojimo problemomis, atsakovė tais laikotarpiais ieÅ¡kovÄ palaikydavo bei padėdavo jam iÅ¡ tokios bÅ«senos iÅ¡eiti. Abi Å¡alys patvirtino, kad ieÅ¡kovui bÅ«nant neblaiviam, tarp Å¡alių kildavo konfliktai, tačiau Å¡ių konfliktų kilimo priežastis Å¡alys aiÅ¡kina skirtingai. Kita vertus, iÅ¡ byloje esančių duomenų teismas negali padaryti pagrįstos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovo alkoholio vartojimas buvo ilgalaikio ir nepertraukiamo pobÅ«džio, kadangi ieÅ¡kovas nuolat dirbo ir byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu bÅ«tų taikyta drausminė atsakomybė už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamos priežasties ar už atvykimÄ Ä¯ darbÄ bÅ«nant neblaiviam.

Byloje taip pat nustatyta ir atsakovė to neginčijo, kad ieÅ¡kovas Å¡alims gyvenant kartu rÅ«pinosi atsakove jos reabilitacijos po operacijų laikotarpiais, įrengė atsakovei darbo kabinetÄ , vonios kambarį, kad atsakovė galėtų į voniÄ Ä¯važiuoti su vežimėliu, atsakovės ligos metu rÅ«pindavosi buitimi ir pan. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovė žinojo apie ieÅ¡kovo priklausomybę su alkoholio vartojimu iki sudarant santuokÄ ir visÄ santuokos laikotarpį, padėjo ieÅ¡kovui susidoroti su Å¡iomis problemomis, o ieÅ¡kovas rÅ«pinosi atsakove jai sergant ir negalint tinkamai pasirÅ«pinti savimi savarankiÅ¡kai, t. y.

Å¡alys viena kita rÅ«pinosi ir viena kitÄ palaikė, nesant byloje pakankamų duomenų, jog ieÅ¡kovas vartodamas alkoholį galimai psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ atsakovę, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog santuokos iÅ¡irimo priežastį nulėmė bÅ«tent ieÅ¡kovo priklausomybė nuo alkoholio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovės apsisprendimÄ pradėti gyventi skyrium iÅ¡ esmės nulėmė 2018 m. vasario 23 d. kilęs konfliktas, kai atsakovei bÅ«nant reabilitacijoje sanatorijoje Druskininkuose, ji paskambino ieÅ¡kovui ir paprašė jo atvažiuoti pas jÄ , tačiau ieÅ¡kovas atsisakė tai padaryti, dėl to, kad jis buvo neblaivus, nes Å¡ventė vasario 23 d. (Rusijoje Å¡venčiama Tėvynės gynėjų diena).

Atsižvelgiant į tai, teismas negali konstatuoti, kad ieÅ¡kovas atsakovės ligos metu nepalaikė jos tiek moraliai, tiek materialiai. Byloje įrodymų, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdami iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nepateikta.

9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų (Å¡alių raÅ¡ytinius ir žodinius paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus) visumÄ bei jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos teikimo pareigas, abu sutuoktiniai nepakankamai atsakingai žiÅ«rėjo į Å¡eimÄ bei nesistengė dėti pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , t. y. abu pažeidė rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimÄ bei bendrai tvarkyti Å«kį, todėl Å¡eimos iÅ¡saugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, o atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Dėl neturtinės žalos priteisimo 11. Atsakovė CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 3 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, todėl atsakovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo 12. Å alių praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui R. Ž. paliekama jos pavardė – Ž., o atsakovei grÄ Å¾inama jos mergautinė pavardė – P. (CK 3.69 str. 1 d.). Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo 13. Å alys viena iÅ¡ kitos nepraÅ¡o iÅ¡laikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamas. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo 14. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.).

Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

16. Pažymėtina, kad santuokos pabaigoje dalinamas tik santuokos pabaigai iÅ¡likęs turtas. Tuo atveju, jeigu iki santuokos pabaigos vienas iÅ¡ sutuoktinių parduoda ar kitaip pradangina turtÄ , kuris buvo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas, be kito sutuoktinio žinios, pastarasis turi teisę reikalauti iÅ¡ turtÄ pardavusio ar pradanginusio tokį turtÄ sutuoktinio kompensacijÄ .

17. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ VÄ® Registrų centro ir VÄ® „Regitra“ duomenų nustatyta, kad gyvendamos santuokoje Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kilnojamo registruotino turto neįgijo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. Ž. 2007 m. vasario 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1303 pagrindu, už ieÅ¡kovui 2007 m. vasario 28 d. Pinigų dovanojimo sutarties pagrindu, notarinio reg. Nr. 1302, padovanotas lėšas, asmeninės nuosavybės teise, įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 7–11, 12, 22–28; 5 t., el. b. l. 2–10). Atsižvelgiant į tai, kad minėti nekilnojamieji daiktai ieÅ¡kovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, jie Å¡ioje byloje nėra dalinami.

18. Atsakovės teigimu, šalys santuokoje įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus:

1) televizorių „LG“ (rinkos vertė 270,00 Eur);

2) kompiuterį su monitoriumi „LG“ (rinkos vertė 270,00 Eur); 3) 4 lauko stebėjimo videokameras (rinkos vertė 631,40 Eur);

4) skalbimo maÅ¡inÄ â€žCandi“ (rinkos vertė 284,00 Eur);

5) kieto kuro katilÄ â€žViadrus“ (rinkos vertė 290,00 Eur);

6) duÅ¡o kabinÄ (rinkos vertė 55,00 Eur); 7) 7 komplektus užuolaidų (rinkos vertė 105,00 Eur);

8) stalinį pjÅ«klÄ (rinkos vertė 288,00 Eur);

9) benzininį kultivatorių (rinkos vertė 631,00 Eur). Bendra turto vertė 2 824,40 Eur. Atsakovė santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus praÅ¡o priteisti natÅ«ra ieÅ¡kovui, o jai priteisti 1 412,00 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ atsakovei priklausančio turto dalį bendrame turte. Atsakovė tokį bendro turto padalijimo bÅ«dÄ praÅ¡o taikyti dėl to, jog ji neturi nuosavo bÅ«sto, gyvena tėvui priklausančiame name, kuriame neturi atskiro savo kambario, todėl ji neturėtų kur jai priteistinus kilnojamuosius daiktus padėti.

19. Ieškovas neginčija, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo šiuo kilnojamuosius daiktus:

1) kieto kuro katilÄ â€žViadrus“ (vertė 450,00 Eur); 2) 7 komplektus užuolaidų (vertė 100,00 Eur);

3) televizorių LG (vertė 260,00 Eur);

4) kompiuterį su monitoriumi (vertė 50,00 Eur); 5) 4 lauko stebėjimo videokameras (vertė 74,00 Eur);

6) skalbimo maÅ¡inÄ â€žCandi“ (vertė 110,00 Eur);

7) benzininį kultivatorių (vertė 300,00 Eur). Bendra turto vertė 1 344,00 Eur. Byloje ginčo, jog minėtas turtas priklauso Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra, tačiau ieÅ¡kovas ginčija faktÄ , jog Å¡alims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso stalinis pjÅ«klas (vertė 80,00 Eur), taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės nurodomas daiktas – duÅ¡o kabina santuokos pabaigai neiÅ¡liko, todėl negali bÅ«ti įtrauktas į dalintino turto masę.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovui įrengiant vonios kambarį pagal atsakovės poreikius, minėta duÅ¡o kabina buvo iÅ¡ardyta ir utilizuota. Pažymėtina, kad atsakovė Å¡ios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo. Byloje nesant įrodymų, jog Å¡alių nurodomas kilnojamasis daiktas – duÅ¡o kabina egzistavo santuokos pabaigos momentu, Å¡is turtas neįtrauktinas į dalintino turto balansÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o stalinį pjÅ«klÄ (vertė 80,00 Eur) pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip įrankį naudojamÄ jo profesinėje veikloje.

IeÅ¡kovės santuokoje įgytÄ turtÄ praÅ¡o padalinti tokia tvarka:

1) ieÅ¡kovui priteisti natÅ«ra: kieto kuro katilÄ â€žViadrus“ (vertė 450,00 Eur); 7 komplektus užuolaidų (vertė 100,00 Eur); benzininį kultivatorių (vertė 300,00 Eur);

2) atsakovei priteisti natÅ«ra: televizorių LG (vertė 260,00 Eur); kompiuterį su monitoriumi (vertė 50,00 Eur); 4 lauko stebėjimo videokameras (vertė 74,00 Eur); skalbimo maÅ¡inÄ â€žCandi“ (vertė 110,00 Eur);

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 356,00 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnės vertės bendro turto dalį.

20. Nagrinėjamu atveju byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo, taip pat dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo bÅ«do parinkimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtÄ bÅ«tų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė bÅ«tų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali bÅ«ti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iÅ¡kėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Å alys turi teisę teikti į bylÄ jų nurodomÄ turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 72 punktas). Atsakovė dalijamo kilnojamojo turto (buitinės technikos ir kitų daiktų) vertę grindžia panašių (ne naujų) daiktų pardavimo skelbimuose skelbiamomis (pasiūlos) kainomis interneto tinklalapyje www.skelbiu.lt (1 t., el. b. l. 94–109; 3 t., el. b. l. 361–369).

Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų – pagal savo technines charakteristikas panaÅ¡ių ar tapačių daiktų pardavimo skelbimų turinio nėra galimybės nustatyti, ar į bylÄ pateiktuose skelbimuose siÅ«lomi daiktai pagal savo nusidėvėjimÄ ir amžių yra tapatÅ«s Å¡alių dalijamiems daiktams, t. y. Å¡ie skelbimai savaime nepagrindžia dalijamų daiktų rinkos vertę. IeÅ¡kovas gi nustatydamas dalintinų daiktų vertę vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų vieÅ¡ojo sektoriaus subjektams sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais (metais).

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad minėtų teisės aktų reguliavimo paskirtis yra ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir nuvertėjimo apskaičiavimo kriterijų nustatymas, o ne turto rinkos vertės nustatymas, teismo vertinimu, apskaičiuojant santuokoje įgyto dalintino turto vertę santuokos pabaigoje negali bÅ«ti formaliai vadovaujamasi minėtais turto nusidėvėjimo normatyvais, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas taip pat nepagrindė jo nurodomÄ dalintino turto rinkos vertę. Å alys byloje neprašė skirti ekspertizę santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertei nustatyti.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nei vienai iš šalių neįrodžius jų nurodomos santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų rinkos vertės (CPK 178 str.), teismas sprendžia, kad yra pagrindas santuokoje įgytų daiktų vertę nustatyti pagal abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato tokias santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų vertes:

1) televizoriaus „LG“ rinkos vertė – 265,00 Eur (270 + 260 / 2);

2) kompiuterio su monitoriumi „LG“ rinkos vertė – 160,00 Eur (270 + 50 / 2); 3) 4 lauko stebėjimo videokamerų rinkos vertė – 352,70 Eur (631,40 + 74 / 2);

4) skalbimo mašinos „Candi“ rinkos vertė – 197,00 Eur (284 + 110 / 2);

5) kieto kuro katilo „Viadrus“ rinkos vertė – 370,00 Eur (290 + 450 / 2); 6) 7 komplektų užuolaidų rinkos vertė – 102,50 Eur (105 + 100 / 2);

7) stalinio pjūklo rinkos vertė – 184,00 Eur (288 + 80 / 2);

8) benzininio kultivatoriaus rinkos vertė – 465,50 Eur (631 + 300 / 2). Minėta, byloje nustačius, kad dušo kabina santuokos pabaigai nebuvo išlikusi, šis turtas į dalintino turto masę neįtrauktinas.

22. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti stalinį pjÅ«klÄ (rinkos vertė 184,00 Eur) jo asmenine nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Klausimas, koks turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, o koks – asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojamas CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). Tačiau CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).

Å is įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Turto, įgyto santuokos metu iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas minėtÄ turtÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe nurodė, kad minėtas stalinis pjÅ«klas naudojamas jo profesinėje veikloje.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad stalinis pjÅ«klas buvo įgytas 2012 m. lapkričio mėnesį pagal su UAB „Ūkio banko lizingas“ 2012 m. lapkričio 21 d. sudarytÄ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 110). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad stalinis pjÅ«klas buvo pirktas iÅ¡imtinai jo profesinei veiklai vykdyti. Byloje nepateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovas vykdė individualiÄ veiklÄ , kuri bÅ«tų susijusi su stalinio pjÅ«klo kaip profesinio įrankio naudojimu tokioje veikloje.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas maždaug nuo 2008 m. spalio mėnesio iki Å¡iol dirba UAB „E.“. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas dirbdamas UAB „E.“ turėjo naudoti savo darbo įrankius, pavyzdžiui, stalinį pjÅ«klÄ , byloje nepateikta. Byloje pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus Å¡eÅ¡eriems metams nuo pjÅ«klo įsigijimo, papildomai įsidarbino į (duomenys neskelbtini) (4 t., el. b. l. 110–112).

Tačiau Å¡i aplinkybė, jog ieÅ¡kovas ginčo stalinį pjÅ«klÄ galimai naudojo savo profesinei veiklai vykdyti dirbdamas (duomenys neskelbtini), nepaneigia aplinkybės, jog Å¡is įrankis buvo naudojamas ne tik profesinei veiklai vykdyti, tačiau ir Å«kio darbams, t. y. Å¡eimos poreikiams tenkinti. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti ginčo stalinį pjÅ«klÄ ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, todėl Å¡is turtas priskirtinas prie Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto masės (CPK 176 str. 1 d.).

23. Taigi, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu pripažintini šie kilnojamieji daiktai:

1) televizorius „LG“, kurio rinkos vertė 265,00 Eur;

2) kompiuteris su monitoriumi „LG“, kurių rinkos vertė 160,00 Eur; 3) 4 lauko stebėjimo videokameros, kurių rinkos vertė 352,70 Eur;

4) skalbimo mašina „Candi“, kurios rinkos vertė 197,00 Eur;

5) kieto kuro katilas „Viadrus“, kurio rinkos vertė 370,00 Eur; 6) 7 komplektai užuolaidų, kurių rinkos vertė 102,50 Eur;

7) stalinis pjūklas, kurio rinkos vertė 184,00 Eur;

8) benzininis kultivatorius, kurio rinkos vertė 465,50 Eur. Bendra Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro 2 096,70 Eur. Sprendžiant dėl Å¡alims bendrai priklausančių kilnojamųjų daiktų padalijimo, atsižvelgtina į Å¡iuos daiktus charakterizuojančias savybes, funkcinę paskirtį ir jų naudingumÄ bei kitas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad 4 lauko stebėjimo videokameros bei kompiuteris su monitoriumi „LG“ yra skirti ieÅ¡kovui priklausančio namo aplinkos stebėjimui ir vaizdo įrašų saugojimui, t. y. jų funkcinė paskirtis yra namo saugumo užtikrinimas.

Užuolaidos (7 komplektai) yra pritaikytos ieškovo namui, o kuro katilas „Viadrus“ ieškovo namo šildymui, t. y. šie daiktai neatsiejamai susiję su ieškovui priklausančiu namu. Taip pat darytina išvada, kad šalims priklausantys stalinis pjūklas ir benzininis kultivatorius yra labiau skirti ieškovo poreikiams tenkinti ir namo aplinkos priežiūrai. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė šiuo metu neturi nuosavo būsto, taip pat neturi atskiro kambario, taigi, darytina išvada, kad ieškovė neturi galimybės televizoriaus „LG“ ir skalbimo mašinos „Candi“ naudoti savo poreikiams.

Nors vien Å¡i aplinkybė nepaneigia atsakovės galimybės Å¡iuos daiktus parduoti ir iÅ¡ Å¡ių daiktų pardavimo gautus pinigus panaudoti savo poreikiams tenkinti, tačiau įvertinęs galimÄ gauti iÅ¡ Å¡ių daiktų pardavimo naudÄ ir naudÄ , kuriÄ jie suteikia ieÅ¡kovui naudojantis jais pagal paskirtį jam priklausančiame name, taip pat į Å¡ių daiktų nedidelę rinkos vertę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alims priklausančių kilnojamųjų daiktų padalijimo, yra pagrindas visÄ Å¡alims priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ (televizorių „LG“; kompiuterį su monitoriumi „LG“; 4 lauko stebėjimo videokameras; skalbimo maÅ¡inÄ â€žCandi“; kieto kuro katilÄ â€žViadrus“; 7 komplektus užuolaidų; stalinį pjÅ«klÄ ; benzininį kultivatorių) natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 048,35 Eur (2 096,70 / 2) dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnės vertės Å¡alims priklausančio turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl kompensacijos už turto pagerinimÄ 24. Atsakovė pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos naudai 7 292,19 Eur dydžio kompensacijÄ už tai, jog santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų buvo pagerintas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė atliktų ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo apimtį ir vertę įrodinėja 2019 m. kovo 19 d.

Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaita Nr. 190315 (3 t., el. b. l. 277–322), atsakovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais (2 t., el. b. l. 8–17, 28–79, 116–117; 3 t., el. b. l. 29–126, 129–192, 193–196, 197–261; 6 t., el. b. l. 5–15, 19–20, 22–42, 57–120), ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais (5 t., el. b. l. 11–166), namo ir jo aplinkos fotonuotraukomis (1 t., el. b. l. 112, 114, 132–135; 3 t., el. b. l. 323–351), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (3 t., el. b. l. 262–276), kreditavimo sutartimis (1 t., el. b. l. 52 – 58, 59 – 64; 2 t., el. b. l. 104; 3 t., el. b. l. 15–16, 17–18), savo raÅ¡ytiniais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais, liudytojos M.

S. paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

25. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo fakto, kad Å¡alims gyvenant kartu, ieÅ¡kovui priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo gerinami iÅ¡ bendrų lėšų. Taip pat ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo ir pagerinimo darbų, nurodytų 2019 m. kovo 19 d. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190315 lokalinėse sÄ matose (3 t., el. b. l. 291–301), apimties, iÅ¡skyrus aplinkybę, jog namo židinio kapsulė buvo įgyta iki santuokos sudarymo ir neturėtų bÅ«ti įtraukiama į namo pagerinimo Å¡alims gyvenant kartu apimtį.

Tačiau ieškovas ginčija atliktų namo ir žemės klypo pagerinimų vertę, nurodydamas, kad namo vidaus ir išorės apdailai, terasos įrengimui bei žemės sklypo pagerinimui buvo naudojamos pagrinde ne naujos arba antrarūšės (plytelių duženos, palečių lentos ir pan.) statybinės medžiagos, taip pat statybinės medžiagos įgytos su nuolaida ieškovo darbovietėje. Ieškovas savo nurodomas aplinkybes įrodinėja prekių įgijimo dokumentais (1 t., el. b. l. 125–128; 4 t., el. b. l. 35–36), fotonuotraukomis (4 t., el. b. l. 9–34, 37–56), liudytojų V.

K., J. Š., K. B. paaiškinimais, savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

26. Vertinant ieÅ¡kovės pateiktÄ T. M. parengtÄ Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 190315, kurios pagrindu ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo atliktiems pagerinimo darbams sunaudotų medžiagų kaÅ¡tai sudaro 14 584,38 Eur su PVM, pažymėtina tai, kad Å¡i ataskaita buvo parengta faktiÅ¡kai neapžiÅ«rint atliktų pagerinimo darbų rezultato, taip pat neįvertinus darbams atlikti panaudotų statybinių medžiagų kokybės, o vadovaujantis vien tik Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis.

Atsižvelgiant į tai, kad minėta ataskaita parengta vadovaujantis ne iÅ¡samiais duomenimis apie vertinamÄ objektÄ , todėl ji savaime neįrodo atliktų ieÅ¡kovui priklausančių gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimų darbų, t. y. panaudotų statybinių medžiagų, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas visus pagerinimo darbus atliko savarankiÅ¡kai, vertės, tačiau vertintina kaip raÅ¡ytinis įrodymas, turintis tokiÄ pačiÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ kaip ir kiti byloje pateikti įrodymai.

Pažymėtina, kad šalys byloje neprašė paskirti ekspertizę ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimų vertei nustatyti.

27. IÅ¡ byloje pateiktų atsakovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų ir atsakovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (3 t., el. b. l.

8) nustatyta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“ ir „Moki-veži“ įsigijo prekių už bendrÄ 2 114,70 Eur sumÄ . Taip pat iÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu pirko įvairias prekes UAB „Ermitažas“, tačiau pirkinių vienkartinės sumos nebÅ«davo didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad vien apsipirkimo parduotuvėse, kurios prekiauja statybinėmis medžiagomis, faktas savaime neįrodo fakto, jog visos minėtose parduotuvėse pirktos prekės buvo panaudotos iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui priklausančio turto pagerinimui.

IeÅ¡kovas byloje pateikė įrodymus, kad 2009 m. birželio 9 d. ir 2009 m. liepos 31 d., t. y. iki santuokos sudarymo, ieÅ¡kovas UAB „Ermitažas“ įsigijo parketlentes, montavimo putas ir silikonÄ už bendrÄ 1 084,26 Eur (3 743,72 Lt) sumÄ (1 t., el. b. l. 125–128).

28. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad Å¡alims gyvenant kartu, t. y. iki santuokos sudarymo 2011 m. gegužės 4 d. ir po santuokos sudarymo 2013 m. vasario 14 d., 2014 m. birželio 2 d. ir 2015 m. rugpjūčio 23 d. Å¡alys kartu arba atskirai buvo pasiskolinusios iÅ¡ bankų viso 13 979,84 Eur sumÄ (6 t., el. b. l. 129). Pažymėtina, kad minėti įrodymai taip pat nepagrindžia ieÅ¡kovui priklausančio turto pagerinimų bendromis lėšomis kaÅ¡tų vertės, kadangi dalis skolintų lėšų, kaip pripažino ir pati atsakovė, buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ ieÅ¡kovo motinos dovanotų lėšų, dalis lėšų buvo panaudota ne gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimui, o kitoms reikmėms, dalis vėliau skolinamų lėšų buvo naudojama ankstesnių paskolų refinansavimui.

29. Ieškovas savo įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti pateikė tam tikrų statybinių medžiagų, panaudotų gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimui, fotonuotraukas (4 t., el. b. l. 9–34, 37–56). Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypo tvoros įrengimui, gyvenamojo namo terasos grindų ir apdailos įrengimui, ūkio pastato apkalimui, galimai buvo naudojamos jau naudotos medinės apdailos detalės ar lentos, galimai iš išardytų palečių, kadangi ant šių medinių apdailos detalių ir lentų matyti ankstesnio jų naudojimo žymės (skylės ir pan.). Taip pat iš ginčo namo rūsio nuotraukų matyti, kad rūsio apdailai galimai buvo naudojamos antrarūšės plytelės arba atliekos (duženos).

30. Be to ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad židinio kapsulė (lokalinės sÄ matos Nr. 4 8 pozicija), kuri ieÅ¡kovui buvo perduota ir ieÅ¡kovui priklausančiame name buvo sumontuota 2008 ar 2009 metais, buvo įgyta dar iki santuokos sudarymo ir iki Å¡alių gyvenimo kartu pradžios, t. y. pripažinti, kad židinio kapsulė yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

31. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

32. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojo L. B. paaiÅ¡kinimus, kurie byloje nėra paneigti, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta jokių židinio kapsulės įgijimÄ patvirtinančių dokumentų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog židinio kapsulė buvo įgyta kartu su gyvenamuoju namu, t. y. židinio kapsulės kaina buvo įtraukta į bendrÄ gyvenamojo namo kainÄ , nors ieÅ¡kovui ir buvo perduota vėliau, t. y. pripažintina, kaip įgyta iki Å¡alims pradėjus gyventi kartu, todėl židinio kapsulės vertė į bendrÄ ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo atliktiems pagerinimo darbams sunaudotų medžiagų kaÅ¡tų sÄ matÄ neįtrauktina.

33. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ bei jų tarpusavio ryšį sprendžia, kad byloje yra įrodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo pagerintas Å¡alių bendromis lėšomis, kas sudaro pagrindÄ spręsti kompensacijos už santuokos metu iÅ¡ bendrų lėšų atliktus ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus atsakovei priteisimo klausimÄ .

34. Byloje nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė tiek iki santuokos sudarymo gyvendami kartu, tiek po santuokos sudarymo gaudavo pajamų, savo darbu ir bendromis lėšomis gerino ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , jo aplinkÄ ir žemės sklypÄ . Byloje dėl Å¡ių aplinkybių tarp Å¡alių ginčo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo atveju yra sprendžiamas iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas. Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra Å¡eimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes Å¡eimos, kaip tokios, tikslai yra bendri.

Tai reiÅ¡kia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimÄ priteisimo, reikÅ¡mingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindÄ spręsti apie jo prisidėjimÄ prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo. Konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimus gali bÅ«ti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, praÅ¡antis priteisti kompensacijÄ , nurodo tiksliÄ lėšų sumÄ ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieÅ¡tarautų Å¡eimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

35. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovė santuokos su ieÅ¡kovu metu prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, todėl jai priteistina kompensacija, atitinkanti įdėtÄ darbÄ , lėšas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-964-619/2017). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, liudytojų parodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, fotonuotraukomis, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, taip pat kitais byloje pateiktais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, jog 3 500,00 Eur kompensacija už atsakovės įdėto darbo vertę, panaudotas bendras santuokines lėšas į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ yra pakankama sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimui.

Pažymėtina, kad nustatydamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį teismas atsižvelgė į Å¡alių bendro gyvenimo trukmę, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo gerinimo intensyvumÄ ir mastÄ , duomenis apie Å¡alių gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, į tai, kad pagerinimo darbai buvo atlikti Å«kiniu bÅ«du, o nuosavybės pagerinimui buvo naudojamos ir antrarūšės (pigesnės) statybinės medžiagos. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo 36.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys santuokoje įgijo bendrÄ kreditorinį įsipareigojimÄ AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 13, 52–65, 137). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡o šį kreditorinį įsipareigojimÄ po santuokos nutraukimo pripažinti Å¡alių solidariÄ jÄ prievole. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d.

Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė ieÅ¡kovui R. Ž. ir atsakovei A. Ž. 7 000,00 Eur dydžio kreditÄ . Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo ir atsakovės praÅ¡ymus, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu neprieÅ¡tarauja, kad po santuokos nutraukimo minėtas kreditorinis įsipareigojimas liktų solidaria ieÅ¡kovo ir atsakovės prievole (2 t., el. b. l. 110). Remiantis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d.

Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovo ir atsakovės solidariu įsipareigojimu. Dėl bylinėjimosi išlaidų 37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 16; 2 t., el. b. l. 106), taip pat ieÅ¡kovas patyrė 2 700,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., el. b. l. 105; 4 t., el. b. l. 119, 120, 141). Taigi, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 790,00 Eur (2 700 + 90) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 263,35 Eur žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 48; 3 t., el. b. l. 11), taip pat atsakovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 1 500,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., el. b. l. 352–355; 4 t., el. b. l. 116–117); 450,00 Eur iÅ¡laidų už Gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitos parengimÄ (3 t., el. b. l. 356); 50,00 Eur banko mokesčio už sÄ skaitų iÅ¡rašų pateikimÄ iÅ¡laidų (3 t., el. b. l. 357); 39,44 Eur iÅ¡laidų už Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopijos parengimÄ (3 t., el. b. l. 358); 18,00 Eur iÅ¡laidų už banko pažymos iÅ¡davimÄ (3 t., el. b. l. 359).

Taigi, atsakovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 320,79 Eur (263,35 + 1 500 + 450 + 50 + 39,44 + 18) bylinėjimosi išlaidų.

38. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (67 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų), atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis taip pat patenkintas iÅ¡ dalies (57 proc. patenkintų neturtinių ir turtinių reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinti iÅ¡ dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 1, 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieÅ¡kovui proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovės priteistina 1 869,30 Eur (2 790 Eur x 0,67) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovei proporcingai patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1 322,85 Eur (2 320,79 Eur x 0,57) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus Å¡alims priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumų įskaitymÄ , ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 546,45 Eur (1 869,30 - 1 322,85) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

39. Nagrinėjant civilinę bylÄ , teisme patirta 16,80 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ Å¡alių Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 7,56 Eur, o iÅ¡ atsakovo priteistina 9,24 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

IeÅ¡kovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo R. Ž. palikti pavardę „Ž.“, A. Ž. – grÄ Å¾inti mergautinę pavardę „P.“. Po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : priteisti ieÅ¡kovui R.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: - televizorių „LG“, kurio rinkos vertė 265,00 Eur; - kompiuterį su monitoriumi „LG“, kurių rinkos vertė 160,00 Eur; - 4 lauko stebėjimo videokameras, kurių rinkos vertė 352,70 Eur; - skalbimo maÅ¡inÄ â€žCandi“, kurios rinkos vertė 197,00 Eur; - kieto kuro katilÄ â€žViadrus“, kurio rinkos vertė 370,00 Eur; - 7 komplektus užuolaidų, kurių rinkos vertė 102,50 Eur; - stalinį pjÅ«klÄ , kurio rinkos vertė 184,00 Eur; - benzininį kultivatorių, kurio rinkos vertė 465,50 Eur Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 048,35 Eur Eur (tÅ«kstančio keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 35 ct) dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui priteistÄ didesnės vertės bendro turto dalį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 500,00 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensacijÄ . Pripažinti ieÅ¡kovo R.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolę AB „Swedbank“ pagal 2015 m. rugpjūčio 23 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria R. Ž. ir A. Ž. prievole iki visiÅ¡ko jos įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 546,45 Eur Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 45 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 7,56 Eur (septynių eurų 56 ct) sumÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikiant teismui. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 9,24 Eur (devynių eurų 24 ct) sumÄ , sumokant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikiant teismui.

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Jan Maciejevski