Legislator Case Law & Legislation
62396d6d-b253-49ec-b72d-ce3ab36d6762 AI generated

62396d6d-b253-49ec-b72d-ce3ab36d6762 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 62396d6d-b253-49ec-b72d-ce3ab36d6762
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-557/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12889-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.10.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 1.1.8.1.1; 2.4.6.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo MaÅ¡kevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, gynėjai Svietlanai Baracevičienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos miesto prokuratÅ«ros prokuroro Simono Genio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo I.

Legislator headnote

AI generated

62396d6d-b253-49ec-b72d-ce3ab36d6762 · Klaipėdos apygardos teismas: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-07-12 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, minimas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant I. F. atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-557/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12889-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.10.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 1.1.8.1.1; 2.4.6.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo MaÅ¡kevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, gynėjai Svietlanai Baracevičienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos miesto prokuratÅ«ros prokuroro Simono Genio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo I.

F. (I. F.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nubaustas: – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 11 d. veika) – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6 mėnesius uždrausta vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 12 d. veika) – laisvės apribojimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6 mėnesius uždrausta vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir I. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 6 mėnesius uždrausta vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas I. F. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 15 d. (dvi dienos), tai sudaro keturias laisvės apribojimo bausmės dienas. I. F. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. kovo 31 d. veika) iÅ¡teisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . I. F. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2020 m. liepos 11 d. veika) iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. I. F. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2020 m. liepos 12 d. veika) iÅ¡teisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nuosprendžiu priteista iš I. F. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2020 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 12 d. įvykiai) nukentėjusiajai V. F. ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 800 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiosios V. F. civilinio ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios V. F. civilinis ieškinys dėl 259 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, o civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2020 m. kovo 31 d. veika) atmestas.

Atmestas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ I. F. antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai V. F. iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. I. F. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį, tai yra: 1.1. I. F. 2020-07-11, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kieme tyčia nustÅ«mė nuo suolo savo žmonÄ V. F. ir padarė smulkias kraujosruvas nugaros kairės pusės odoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 1.2.

I. F. 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), viena ranka suėmė savo žmonai V. F. už smakro, o kita ranka suėmė V. F. deÅ¡inę rankÄ (žasto srityje) ir abiem rankomis spausdamas V. F. galvÄ bei rankÄ , pargriovė jÄ ant lovos, tokiu bÅ«du padarė V. F. nežymų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus, t. y. nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas deÅ¡inio žasto priekiniame ir vidiniame pavirÅ¡iuje.

2. I. F. buvo kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2020-07-11, nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), kieme, paėmė ant žemės nukritusį V. F. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung J530 J5 2017“, kurio vertė 200 Eur, trenkė jį į namo sienÄ ir taip jį sugadino. 2.1. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas I. F. iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, neginčijamai nenustačius, kad kaltinime nurodytas turtas buvo nukentėjusiosios V. F. asmeninis turtas, o kaltinamajam I. F. buvo svetimas turtas (Å¡i aplinkybė nenurodyta ir I. F. pareikÅ¡tame kaltinime), Å¡is turtas nelaikytinas turto sugadinimo dalyku.

3. Be to, I. F. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine V. F. metu paėmė nuo stalo virtuvinį peilį, kurį pridėjo V. F. prie kaklo, ir grasino sakydamas, kad jÄ papjaus, kad vis tiek pribaigs ir kad ji negyvens, dėl to nukentėjusioji V. F. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. 3.1. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas I. F. iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad I. F. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad konflikto metu I. F. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ vartojo smurtinius veiksmus, tačiau neįrodyta, kad konflikto metu buvo grasinama nukentėjusiÄ jÄ nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nes neįrodyti konkretÅ«s aktyvÅ«s I. F. veiksmai.

4. Be to, I. F. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2020-03-31, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.42 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į nugarÄ savo žmonai V. F. ir pargriuvęs sugriebė jai už kojos ir jÄ stipriai patraukė. Tokiu bÅ«du I. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. 4.1. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas I.

F. iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, byloje iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių I. F. kaltę padarius šį jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina I. F. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto prokuratūros prokuroras prašo nuosprendį pakeisti, I. F. pripažįstant kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, bei pakeisti bausmių rūšį už padarytas nusikalstamas veikas, ir paskirti: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-03-31 veika) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal 140 straipsnio 2 dalį (2020-07-11 veika) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal 140 straipsnio 2 dalį (2020-07-12 veika) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-07-12 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, minimas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant I. F. atsipraÅ¡yti nukentėjusio asmens, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti I. F. laikino sulaikymo laikÄ , t. y. 2 paras. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 5.1. Prokuroro teigimu, teismas I. F. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymÄ paskyrė neteisingÄ bausmę, o iÅ¡teisindamas jį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis turėtų bÅ«ti pakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl I. F. nepagrįsto iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-03-31 įvykis) 5.2. Teismas, iÅ¡teisindamas I. F. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2020-03-31 įvykio, kaip jį teisinančiÄ aplinkybę nurodė tai, kad: „<...> nukentėjusioji V. F. nei tuoj pat po galimo jos sužalojimo ar galimo fizinio skausmo jai sukėlimo medikų nekvietė, į medicinos įstaigas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė. Neprašė kviesti medikų ir tuoj pat atvykusių policijos pareigÅ«nų, nors kaip pati teigia, jai buvo sužalota neseniai operuota koja.

Ä® įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas A. M. parodė, kad nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimų nematė. SumuÅ¡tas buvo I. F., todėl jam buvo iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos medikai.“ 5.3. Prokuroro teigimu, tokie teismo motyvai nepagrįsti. Nesikreipimas į gydymo įstaigas nei paneigia, nei patvirtina nusikalstamos veikos padarymo fakto. Atkreiptinas dėmesys į daug svarbesnę aplinkybę – nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio kvietė policijos pareigÅ«nus dėl patirto smurto.

Ji policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kiai nurodė, kad prieÅ¡ jÄ smurtavo jos vyras I. F.. Šį faktÄ patvirtina liudytojo A. M. parodymai (t. 1, b. l. 133–135); 2020-03-31 tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 1–5); 2020-04-02 ir 2020-05-04 apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotos aplinkybės (t. 1, b. l. 160–161, 169–171). Paminėtas nukentėjusiosios elgesys yra tipinis nukentėjusio nuo nusikaltimo asmens elgesys. Per tokį trumpÄ laikÄ asmuo negali sugalvoti tam tikrų nebÅ«tų įvykio versijų, nes nėra tam laiko.

Dėl to nesikreipimas į gydymo įstaigas nėra pagrįstas argumentas, paneigiantis I. F. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, o tai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio kvietė policijos pareigūnus padėti jai kaip nukentėjusiai nuo smurto, tik patvirtina I. F. kaltę. 5.4. Teismas analizavo I. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirminės apklausos metu I. F. nei paneigė, nei patvirtino kaltės, nes neprisiminė tikslių įvykio aplinkybių. Papildomos apklausos metu I.

F. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , dėl to 2020-03-22 buvo priimtas nutarimas nutraukti tyrimÄ I. F. ir nukentėjusiajai susitaikius. Tačiau, teismo nuomone, kitas nutarimas, priimtas 2020-06-21, kuriuo buvo nutrauktas tyrimas nukentėjusiajai V. F. dėl to, kad ji sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, parodo, kad I. F. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ vien dėl to, kad norėjo susitaikyti. 5.5.

Prokuroro nuomone, tokie teismo argumentai nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja logikai. Jei tyrimas V. F. nebÅ«tų nutrauktas, konstatuojant, kad ji veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tuomet tai reikÅ¡tų, kad I. F. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, ir tyrimas dėl minimo įvykio jam bÅ«tų nutrauktas reabilituojančiais pagrindais, o ne pagal BK 38 straipsnio nuostatas. Taigi toks sprendimas I. F. buvo nenaudingas ir jis jo net neskundė, tai parodo, kad asmuo sutiko su tokiomis iÅ¡vadomis ir tokiu bÅ«du dar kartÄ pripažino, kad jis smurtavo prieÅ¡ V.

F., o pastaroji tik gynėsi. Taigi tokios aplinkybės yra ne V. F. teisinančio pobÅ«džio, bet atvirkščiai – kaltinamojo pobÅ«džio. 5.6. Be to, kaip matyti, I. F. iÅ¡ esmės ir neneigė kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Nors pirminės apklausos metu ir nurodė, kad neprisimena, kaip smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau papildomos apklausos metu visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . O tai tik patvirtina, kad I. F. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Nuteistojo elgsena pasikeitė tik tuomet, kai tyrimas buvo atnaujintas ir buvo nuspręsta bylÄ perduoti į teismÄ su kaltinamuoju aktu. Tokia nuteistojo pozicijos kaita tik parodo, kad asmuo pasirinko tokiÄ gynybinę taktikÄ , siekdamas apskritai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl minimo nusikaltimo padarymo ir tai negali bÅ«ti traktuojama pagrįstu argumentu, konstatuojant, kad jis nepadarė nusikaltimo. 5.7. Teismas pabrėžė, kad „<...> santykiai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra įtempti, konfliktiÅ¡ki, todėl visiÅ¡kai tikėti nukentėjusiosios duotais parodymais, ypač kai jų nepatvirtina jokie kiti iÅ¡tirti įrodymai, negalima.“ Su tokiu teismo argumentu sutikti negalima, nes sunku įsivaizduoti, kaip gali bÅ«ti santykiai kitokie, jei I.

F. vartoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Tokios kategorijos bylose apskritai sunku įsivaizduoti, kaip asmenys gali darniai sutarti po to, kai pavartojamas fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį. Dėl to toks argumentas nepagrįstai sumenkina nukentėjusio nuo smurto asmens pozicijas tokiose bylose ir vadovavimasis tokiomis nuostatomis pažeidžia tokio asmens teisę bÅ«ti lygiu proceso dalyviu, nes vertinami daugiau ne aukos, o galbÅ«t nusikaltimÄ padariusio asmens parodymai. Visiems žinoma, kad visų proceso dalyvių parodymai turi bÅ«ti vertinami vienodai rimtai ir atmetami tik esant aiÅ¡kiems, pagrįstiems argumentams.

Å iuo atveju minimas teiginys buvo deklaratyvus, todėl nepagrįstai buvo vadovaujamasi juo priimant I. F. palankų sprendimÄ . 5.8. Be to, teismas neatsižvelgė į liudytojos E. P. parodymus. Nors ji tiesiogiai ir nematė paties įvykio, tačiau nurodė, kad prieÅ¡ pat įvykį I. F. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo agresyviai nusiteikęs. Netrukus po įvykio ji atėjo į įvykio vietÄ . I. F. buvo agresyviai nusiteikęs, puolė ant mamos, brolio, vadindamas juos visokiais žodžiais. Jai nukentėjusioji nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir viso tyrimo metu.

Taigi I. F. agresyvus nusiteikimas, kuris nesibaigė net ir tuomet, kai liudytoja atėjo į įvykio vietÄ , tik parodo asmens susiformavusį agresyvų elgsenos modelį, kuris tik patvirtina, kad toks asmuo yra linkęs į smurtÄ ir tai netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus. Be to, I. F. liudytojai E. P. nenurodė, kad jis buvo užpultas nukentėjusiosios, o atvirkščiai, kaip minėta, pats puolė kitus. 5.9. Be to, liudytojas A. M. nurodė, jog įvykio vietoje „Pabendravus su E. P., jis nurodė, kad I.

F. ne pirmÄ kartÄ smurtauja prieÅ¡ jo mamÄ .“ Nors E. P. ir atsisakė duoti parodymus, tačiau tokie pastarojo žodžiai, iÅ¡tarti policijos pareigÅ«nui, tik patvirtina, kad I. F. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , nes jis nenurodė, kad apskritai nuteistasis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nurodė, kad jau ne pirmÄ kartÄ tai daro, o tai reiÅ¡kia, kad ir šį kartÄ I. F. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Å is A. M. su E. P. pokalbis buvo užfiksuotas dėvimosiomis vaizdo kameromis, kurių apžiÅ«ra užfiksuota 2020-04-02 apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 160–161). 5.10.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylos duomenis, dėl to priėmė ir nepagrįstai iÅ¡teisino I. F. dėl 2020-03-31 įvykio. Dėl I. F. nepagrįsto iÅ¡teisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2020-07-12 įvykis) 5.11. Teismas, iÅ¡teisindamas I. F. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl 2020-07-12 įvykio iÅ¡ esmės nurodė kelis motyvus. Pirma, nukentėjusioji iÅ¡ karto nekvietė policijos pareigÅ«nų, o tik kitÄ dienÄ kreipėsi į policijÄ .

Antra, tarp I. F. ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas, santykiai įtempti, todėl remtis vien nukentėjusiosios parodymais negalima. Trečia, tiek nukentėjusioji V. F., tiek kaltinamasis I. F., tiek liudytoja L. S. nuo 2020-07-11 vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl 2020-07-12 rytÄ dėl savo apsvaigimo nukentėjusioji galėjo hiperbolizuoti, o liudytoja L. S. ne taip suprasti atliktus I. F. veiksmus. Be to, nurodė, kad liudytoja L. S. yra nukentėjusiosios draugė, todėl ji gali bÅ«ti suinteresuota duoti parodymus, kurie atitiktų jos draugės pateikiamÄ Ä¯vykių versijÄ . 5.12.

Prokuroro teigimu, Å¡ie teismo motyvai yra nepagrįsti dėl toliau nurodomų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimas I. F. buvo suformuluotas taip: jis kaltinamas tuo, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį ir grasino nužudyti, o bÅ«tent: jis 2020-07-12 apie 8.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), viena ranka suėmė savo žmonai V. F. už smakro, o kita ranka suėmė V. F. deÅ¡inę rankÄ (žasto srityje) ir, abiem rankomis spausdamas V. F. galvÄ bei rankÄ , pargriovė jÄ ant lovos, tokiu bÅ«du padarė V.

F. nežymų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus t. y. nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas deÅ¡inio žasto priekiniame ir vidiniame pavirÅ¡iuje. Po to nuo stalo paėmė virtuvinį peilį, kurį pridėjo V. F. prie kaklo, ir grasino sakydamas, kad jÄ papjaus, kad vis tiek pribaigs ir kad ji negyvens, dėl to nukentėjusioji V. F. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. 5.13. Taigi kaltinimas buvo suformuluotas taip, kad I. F. padarė ne tik nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pakako duomenų ir rėmėsi nukentėjusiosios parodymais dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taigi teismas, nuteisdamas I. F. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažino, kad parodymai yra patikimi ir jais galima remtis. Tad kyla klausimas, kaip tuo pačiu metu galima tikėti vienais nukentėjusiosios parodymais ir pripažinti juos patikimais, o kitais jau nebe. Å iuo atveju teismas buvo nenuoseklus. Å iuo atveju arba tikima parodymais, arba netikima apskritai. Kadangi, kaip minėta, teismas pripažino, kad nutekėjusiosios parodymai yra patikimi dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadinasi, jie turi bÅ«ti patikimi ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jais reikėjo vadovautis priimant procesinį sprendimÄ . 5.14.

Teismas atkreipė dėmesį į įtemptus I. F. bei nukentėjusiosios V. F. santykius ir dėl to nurodė, kad negalima pasitikėti nukentėjusiosios parodymais. Argumentai, kodėl minimi teismo motyvai yra nepagrįsti, jau yra nurodyti anksčiau, todėl nekartojami. 5.15. Teismo motyvai, kad vakarÄ prieÅ¡ įvyki proceso dalyviai vartojo alkoholį ir dėl to galėjo hiperbolizuoti įvykio aplinkybes, taip pat nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios parodytų, kad asmenys buvo taip apsvaigę nuo alkoholio, kad nesuvoktų savo veiksmų prasmės bei aplinkos.

Todėl nesuprantama, kuo remdamasis teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė. Dėl Å¡ios priežasties toks motyvas nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju reikėjo gretinti liudytojos L. S. ir nukentėjusiosios parodymus ir įvertinti, ar jie neprieÅ¡taringi, o jei prieÅ¡taringi, tai iÅ¡ tiesų sukeltų pagrįstų dvejonių dėl proceso dalyvių duodamų parodymų patikimumo. Sugretinus minimus parodymus prieÅ¡taravimų nėra, todėl ir nėra teisinio pagrindo jais nesiremti. 5.16. Atkreiptinas dėmesys, kad prie bylos yra pridėti I.

F. telefoniniai pokalbiai su nukentėjusiÄ ja ir SMS žinutės, kurios buvo skirtos pastarajai. Netiesiogiai Å¡ie duomenys tik patvirtina, kad I. F. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis nukentėjusiÄ jÄ vadina įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, grasina, kad jÄ užmuÅ¡, „nutrauks rankas ir kojas“. Tokie pokalbiai ir SMS žinutės tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus, nes tai atskleidžia asmens susiformavusiÄ tyčiÄ veikti nukentėjusiosios adresu įžeidžiamai bei bauginamai, grasinant susidoroti su ja.

Teismas dėl tokių duomenų nepasisakė, o tai reiÅ¡kia, kad byloje esantys duomenys buvo iÅ¡tirti nevisapusiÅ¡kai. 5.17. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylos duomenis, dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl I. F. iÅ¡teisinimo dėl 2020-07-12 įvykio. Dėl neteisingos bausmės paskyrimo 5.18. BK 41 straipsnyje yra įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos. Å io straipsnio 2 dalyje, be kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas), nurodoma apie bausmės teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Taigi bausmė turi bÅ«ti teisinga. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ , tačiau konkrečios bylos aplinkybės gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo ir kitų kriterijų, leidžiančių spręsti apie bausmės teisingumÄ . 5.19. Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui iÅ¡ tiesų pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau dėl BK 55 straipsnyje vartojamo žodžio „paprastai“ Å¡i nuostata nėra įpareigojanti.

Laisvės atėmimo bausmė tokiais atvejais yra galima, tačiau, skirdamas jÄ , teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Teismo motyvacija turi bÅ«ti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, Nr. 2K-181/2014,2K-208/2014). 5.20. Å iuo atveju, jei I. F. bÅ«tų pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo, tai tik laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant, galėtų padėti įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ne tik į tai, kad per trumpÄ laikÄ asmuo padaro keturias smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, tačiau asmuo jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jokių iÅ¡vadų dėl savo elgsenos nebuvo padaręs, nors ir žinojo, kad, jei nusikals ateityje, tai bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl visų nusikalstamų veikų. Kaip matyti, Å¡velnus baudžiamojo įstatymo pritaikymas jo elgsenai jokios įtakos neturėjo, todėl tik griežta bausmė jį gali atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo I. F. gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.

8. Prokuroras nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl I. F. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2020-03-31 smurto prieÅ¡ savo žmonÄ V. F., tokiais savo veiksmais sukeliant jai fizinį skausmÄ , ir I. F. iÅ¡teisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl 2020-07-12 grasinimo sutuoktinę V. F. nužudyti panaudojant peilį, teismui konstatavus, jog neįrodyta, kad I. F. dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas, ir praÅ¡o I. F. pripažinti kaltu dėl Å¡ių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (I.

F. iÅ¡teisinimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį neskundžiamas), apeliaciniame skunde ginčydamas įrodymų vertinimÄ , tvirtindamas, jog teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bylos duomenis, tai lėmė nepagrįstÄ I. F. iÅ¡teisinimÄ dėl minėtų nusikalstamų veikų. Be to, prokuroras nesutinka su apylinkės teismo I. F. dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirtomis bausmėmis, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad tik laisvės atėmimo bausmės I. F. paskyrimas, jos vykdymÄ atidedant, padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

BÅ«tent Å¡iais klausimais apygardos teismas ir pasisako. Dėl I. F. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2020-03-31 įvykio 9. Pirmosios instancijos teismas I. F. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2020-03-31, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.42 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į nugarÄ savo žmonai V. F. ir pargriuvęs sugriebė jai už kojos ir jÄ stipriai patraukė, tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, iÅ¡teisino konstatavęs, kad byloje iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių I.

F. kaltę padarius šį jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teismo vertinimu, nors nukentėjusioji V. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme konkrečiai nurodė įvykio vietÄ , nurodė, už kurios vietos jai buvo sugriebta, stumta ir kur buvo suduota, tačiau be nukentėjusiosios parodymų, I. F. kaltės nepagrindžia jokie kiti įrodymai. V. F. nei tuoj pat po galimo jos sužalojimo ar fizinio skausmo jai sukėlimo medikų nekvietė, į medicinos įstaigas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė ir objektyviai jokie sužalojimai ar sumuÅ¡imai jai nustatyti nebuvo, 2020-03-31 20.39 val. skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (toliau – BPC) ir kviesdama policijÄ dėl to, jog vyras jÄ puola, į BPC darbuotojos klausimÄ , ar reikalinga greitoji pagalba, ar vyras nesimuÅ¡a, atsakė, kad ne, atvykusiems policijos pareigÅ«nams taip pat nenurodė, kad jai reikalinga medicinos pagalba, nors, kaip pati teigė, jai buvo sužalota neseniai operuota koja.

Ä® įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas A. M. nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimų nematė, sumuÅ¡tas buvo I. F., todėl jam buvo iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Liudytoja E. P. (V. F. dukra) taip pat nurodė, kad sužalojimų mamos kÅ«ne nematė (paties įvykio ji nematė, apie smurtÄ jai pasakojo mama). Tuo tarpu I. F. neigė smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, nurodydamas, kad bÅ«tent V. F. kelis kartus sudavė jam ramentu, dėl to jis pargriuvo, prarado sÄ monę (Å¡iuos jo parodymus patvirtina byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. 731/2020 (03) ir Nr. Nr. pG 873/2020 (03), o ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu dėl Å¡io įvykio prisipažino, nes ketino susitaikyti su sutuoktine.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020-06-21 toje pat byloje prokurorė priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ dėl pačiam I. F. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo konstatavusi, kad V. F. sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, t. y. bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Prokurorės 2020-06-22 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir I. F., susitaikius su nukentėjusiÄ ja V. F., ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo atleistas.

Teismo vertinimu, Å¡ie beveik tuo pat metu priimti du skirtingi nutarimai iÅ¡ dalies patvirtina I. F. parodymus, kad jis prisipažino kaltu dėl Å¡io įvykio, nes ketino susitaikyti su nukentėjusiÄ ja. Kartu teismas pažymėjo, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir I. F. yra įtempti, konfliktiÅ¡ki, todėl visiÅ¡kai tikėti nukentėjusiosios duotais parodymais, kai jų nepatvirtina jokie kiti iÅ¡tirti įrodymai, negalima. Atsižvelgdamas į visa tai, apylinkės teismas I. F. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2020-03-31 įvykio, remdamasi in dubio pro reo principu, iÅ¡teisino konstatavęs, kad iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių I.

F. kaltę. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį konstatuoja, kad Å¡is teismas, iÅ¡teisindamas I. F. dėl kaltinimo 2020-03-31 smurtavus prieÅ¡ savo žmonÄ V. F., nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir jo kaltės klausimu dėl Å¡io jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo padarė neteisingas iÅ¡vadas.

11. Nukentėjusioji V. F. dėl sutuoktinio I. F. smurto 2020-03-31 davė nuoseklius parodymus, iÅ¡ karto po įvykio kvietė policijos pareigÅ«nus praneÅ¡dama, kad vyras jÄ puola. Netrukus į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė, kad vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo. Nors, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusioji po įvykio į medikus nesikreipė, atvykusiems policijos pareigÅ«nams nenurodė, kad jai reikalinga medicinos pagalba, todėl ji nebuvo apžiÅ«rėta medikų ir objektyviai jokie sužalojimai ar sumuÅ¡imai jai nebuvo nustatyti, tačiau, kaip teisingai pažymima prokuroro apeliaciniame skunde, tai, kad nukentėjusioji dėl patirto smurto į medikus nesikreipė, smurto fakto nei patvirtina, nei paneigia.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad daugeliu atveju po patirtų trauminių smÅ«ginių poveikių, esant nepakankamai jėgai, iÅ¡oriniai mechaniniai sužalojimai nesusidaro. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti pakanka ir fizinio skausmo sukėlimo, bÅ«tent toks kaltinimas ir buvo pareikÅ¡tas I. F.. Pažymėtina, kad ir pats I. F. 2020-06-18 įtariamojo apklausos metu pripažino 2020-03-31 smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, t. y. nurodė: „Konflikto metu aÅ¡ vienÄ kartÄ sudaviau V.

F. į nugarÄ , po to ji mane pastÅ«mė ir aÅ¡ nugriuvau ant žemės. Kas vyko vėliau, nelabai prisimenu, tačiau galėjo bÅ«ti, jog sugriebiau jai už kairės kojos ir jÄ patraukiau. Tolimesnių įvykio aplinkybių negaliu nurodyti, nes neprisimenu. Dėl to kas įvykio aÅ¡ labai gailiuosi, pažadu daugiau tai nebesielgti. V. F. atsipraÅ¡iau ir ji jam atleido. PraÅ¡au nutraukti ikiteisminį tyrimÄ mums susitaikius.“ (t. 3, b. l. 27). Ir nors pirminės 2020-04-07 įtariamojo apklausos metu I.

F. nurodė: „Kad būčiau trenkęs žmonai kumščiu į nugarÄ aÅ¡ neprisimenu, taip pat neprisimenu, kad būčiau tempęs jai už kojos. Atsibudau virtuvėje ant grindų prie stalo ir pamačiau, kad stovi policija. <...>“, tačiau ir neneigė smurtavęs prieÅ¡ žmonÄ (nurodė neprisimenantis), kartu nurodė, jog pats buvo sužalotas (t. 3, b. l. 20). Tuo tarpu apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu I. F. savo pozicijÄ pakeitė, tvirtindamas, kad prieÅ¡ sutuoktinę V.

F. nesmurtavo, tai ji kelis kartus sudavė jam ramentu, dėl to jis pargriuvo ir prarado sÄ monę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2020-06-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12889-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 28 straipsnio 2 dalimi, t. y. esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai, konstatavus, kad V.

F. sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, t. y. bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (t. 1, b. l. 45–49). Prokurorė nutarime pažymėjo, jog „šiame ikiteisminiame tyrime nustatyta, jog I. F., bÅ«damas namuose, sukonfliktavo su sutuoktine V. F. bei sakydamas, jog papjaus jÄ , nubėgo į virtuvę bei atidarė stalčių, kuriame buvo sudėti peiliai. V. F., iÅ¡sigandusi pavojingo kėsinimosi, nustÅ«mė I. F. nuo stalčiaus, jis jai smogė kumščiu į nugarÄ , o ji jį stÅ«mė, ko pasekoje, pastarasis bÅ«damas neblaivus, neiÅ¡laikė pusiausvyros bei nukrito ant grindų.

Gulėdamas ant grindų, jis sugriebė sutuoktinei už kojos, norėdamas jÄ pargriauti. V. F. yra operuota koja, ji turi neįgalumÄ , o sutuoktinis griebė bÅ«tent už skaudančios kojos, todėl ji iÅ¡ skausmo ir baimės bÅ«ti sužalotai, rankoje turėtu ramentu gindamasi sudavė sutuoktiniui į Å¡onÄ . I. F. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, V. F. sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, t.y. bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Dėl Å¡ios priežasties ikiteisminis tyrimas nutrauktinas.“ (t. 1, b. l. 49). Prokurorės 2020-06-22 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 214 straipsnio 2 dalimi, BK 38 straipsniu, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12889-20 ir I. F. ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo atleistas susitaikius su nukentėjusiÄ ja V. F. (t. 1, b. l. 51–54). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiame prokuratÅ«ros 2020-06-21 nutarime konstatuotos aplinkybės, jog I.

F. 2020-03-31 konflikto su sutuoktine V. F. metu prieÅ¡ jÄ smurtavo, t. y., kaip konstatuota Å¡iame nutarime: „<...> jai smogė kumščiu į nugarÄ <...>. Gulėdamas ant grindų, jis sugriebė sutuoktinei už kojos, norėdamas jÄ pargriauti. <...> sutuoktinis griebė bÅ«tent už skaudančios kojos <...>“ ir tokiu bÅ«du revizuoti įsiteisėjusį prokuratÅ«ros procesinį sprendimÄ . Klaipėdos apylinkės teismo iÅ¡vada, kad beveik tuo pačiu metu priimtų dviejų skirtingų nutarimų priėmimas iÅ¡ dalies patvirtina I.

F. parodymus, kad jis prisipažino kaltu dėl Å¡io įvykio, nes ketino susitaikyti su nukentėjusiÄ ja, yra nepagrįsta. Kaip minėta, I. F. ikiteisminio tyrimo metu neneigė smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę V. F., tik pirminės 2020-04-07 įtariamojo apklausos metu nurodė, jog neprisimena, kad bÅ«tų kumščiu trenkęs žmonai, taip pat neprisimena, kad bÅ«tų tempęs jai už kojos, tačiau papildomos 2020-06-18 apklausos metu pripažino 2020-03-31 smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, kartu nurodydamas, jog ir pats buvo sužalotas.

Įvertinus ir sugretinus šiuos duomenis kitų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste ir buvo priimti minėti prokuratūros procesiniai sprendimai, kurie savo turiniu nėra skirtingi (juose aprašyti ir įvertinti tie patys tyrimo metu surinkti duomenys), skiriasi tik procesinis pagrindas.

12. Kita vertus, ir pats Klaipėdos apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstydamas I. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (nurodydamas, kad pirmosios apklausos metu 2020-04-07 kaltinamasis neprisipažino padaręs Å¡io nusikaltimo, nurodė, kad Å¡io įvykio metu jis pats buvo sužalotas, neprisiminė, kad bÅ«tų trenkęs žmonai kumščiu į nugarÄ ar tempęs jai už kojos; 2020-06-18 įtariamojo apklausos metu nurodė, kad konflikto metu vienÄ kartÄ sudavė V. F. į nugarÄ , po to V.

F. jį pastÅ«mė, ir jis nugriuvo ant žemės. Kas įvyko toliau neatsimena, todėl galėjo bÅ«ti, kad sugriebė jai už kairės kojos ir patraukė, tolimesnių įvykio aplinkybių negali nurodyti, nes neprisimena. Dėl įvykio gailisi, V. F. atsiprašė, ji jam atleido, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ jiems susitaikius), Å¡ių I. F. parodymų nevertino ir dėl turinio nepasisakė, nurodė tik tai, jog nepaneigti I. F. teisme duoti parodymai, kad jis prisipažino kaltu dėl Å¡io įvykio, nes ketino susitaikyti su nukentėjusiÄ ja, nors Å¡is sprendimas – prokuratÅ«ros 2020-06-21 nutarimas – buvo priimtas, nustačius, kad V.

F. sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo pastarojo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kai Å¡is „jai smogė kumščiu į nugarÄ <...> sugriebė sutuoktinei už kojos, norėdamas jÄ pargriauti“. I. F. Å¡io prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-12889-20 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai, konstatavus, kad V. F. sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neskundė, vadinasi su prokurorės iÅ¡vadomis, kad jis 2020-03-31 smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę, sutiko.

Tai patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir jos veiksmai netrukus po įvykio, kai ji iÅ¡ karto po patirto smurto skambino į BPC, praÅ¡ydama pagalbos ir nurodydama, kad vyras jÄ puola. Apie patirtÄ smurtÄ ji pasakojo ir savo dukrai E. P.. Ir nors pastaroji paties įvykio nematė (apie smurtÄ sužinojo iÅ¡ mamos), tačiau apklausiama kaip liudytoja patvirtino, kad prieÅ¡ įvykį I. F. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo konfliktiÅ¡kai nusiteikęs (konfliktavęs su sutuoktine neginčija ir pats I.

F.), netrukus po to, kai ji iÅ¡ mamos sužinojusi apie patirtÄ smurtÄ atėjo į įvykio vietÄ , I. F. ir toliau elgėsi agresyviai – puolė ant mamos, brolio, vadindamas juos visokiais žodžiais. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A. M. nurodė, jog įvykio vietoje pabendravus su E. P. Å¡is nurodė, kad I. F. nebe pirmÄ kartÄ smurtauja prieÅ¡ mamÄ . Tai liudytojo apklausos metu patvirtino ir E. P.. Å ie duomenys netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie 2020-03-31 konflikto su sutuoktiniu metu patirtÄ smurtÄ .

Tai, kaip minėta, pripažino ir pats I. F. ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Savo pozicijÄ I. F. pakeitė tik po to, kai prokuroro 2020-11-03 nutarimu (t. 1, b. l. 59–60) buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis padarė naujas nusikalstamas veikas prieÅ¡ sutuoktinę V. F., nepraėjus vieneriems metams nuo to momento, kai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismÄ . Tokia I. F. parodymų kaita, kai jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino 2020-03-31 konflikto su sutuoktine metu prieÅ¡ jÄ smurtavęs, o apklausimas teisme tai neigė, tačiau parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė, tik parodo, kad I.

F. pasirinko tokiÄ gynybos pozicijÄ , siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl 2020-03-31 smurto prieÅ¡ sutuoktinę (Å¡is faktas konstatuotas minėtame įsiteisėjusiame (taigi nekvestionuojamame) prokuratÅ«ros nutarime). I. F. versija, neva jis prisipažino kaltu dėl Å¡io įvykio, nes norėjo susitaikyti su nukentėjusiÄ ja, neiÅ¡laiko elementarios loginės kritikos, nes tuo atveju, jeigu I. F. nebÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, jam nebÅ«tų buvę jokios prasmės siekti susitaikymo su nukentėjusiÄ ja dėl nusikalstamos veikos, kurios jis nėra padaręs.

13. Atsižvelgdama į aptartų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad I. F. 2020-03-31, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.42 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į nugarÄ savo žmonai V. F. ir pargriuvęs sugriebė jai už kojos ir jÄ stipriai patraukė, tokiu bÅ«du I. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui.

I. F. kaltė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį visiškai įrodyta ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. Todėl pirmosios instancijos teismo I. F. dėl 2020-03-31 įvykio priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl I. F. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl 2020-07-12 įvykio 14. Teismas I. F. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine V.

F. metu paėmė nuo stalo virtuvinį peilį, kurį pridėjo V. F. prie kaklo, ir grasino sakydamas, kad jÄ papjaus, kad vis tiek pribaigs ir kad ji negyvens, dėl to nukentėjusioji V. F. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, iÅ¡teisino konstatavęs, kad nors byloje įrodyta, kad 2020-07-12 konflikto metu I. F. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ vartojo smurtinius veiksmus, tačiau neįrodyta, kad Å¡io konflikto metu buvo grasinama nukentėjusiÄ jÄ nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, nes neįrodyti konkretÅ«s aktyvÅ«s I.

F. veiksmai. Šį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad nukentėjusioji iÅ¡ karto nekvietė policijos pareigÅ«nų (į policijÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ ), be to, tiek nukentėjusioji V. F., tiek I. F., tiek įvykį mačiusi liudytoja L. S. dar iki aptariamo įvykio iÅ¡vakarėse (2020-07-11) vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, teismo nuomone, 2020-07-12 rytÄ dėl savo apsvaigimo nukentėjusioji galėjo hiperbolizuoti, o liudytoja L. S. ne taip suprasti atliktus I. F. veiksmus. Kartu teismas pažymėjo, kad tarp I.

F. ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas, santykiai įtempti, todėl remtis vien nukentėjusiosios parodymais negalima; liudytoja L. S. yra nukentėjusiosios draugė, todėl, teismo nuomone, ji buvo suinteresuota duoti V. F. palankius (jos nurodytÄ Ä¯vykių versijÄ atitinkančius) parodymus. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka.

15. Pažymėtina, kad I. F. kaltinimas dėl 2020-07-12 grasinimo peiliu buvo suformuluotas kartu ir dėl pastarojo tuo pačiu metu atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ sutuoktinę, dėl to teismui abejonių tiek dėl nukentėjusiosios V. F., tiek dėl liudytojos L. S. parodymų patikimumo nekilo, nors I. F. ne tik neigė peiliu grasinęs nukentėjusiajai, bet ir tvirtino prieÅ¡ jÄ nesmurtavęs. Todėl nesuprantama, kodėl teismas nukentėjusiosios ir liudytojos L. S. parodymus dėl I. F. 2020-07-12 pavartoto smurto prieÅ¡ sutuoktinę pripažino patikimais, o dėl grasinimo V.

F. peiliu tuo pačiu metu keliančiais abejonių dėl išvakarėse vartoto alkoholio ir tuo pagrindu, kad nukentėjusiosios ir I. F. santykiai yra pašliję, o L. S. yra V. F. draugė. Nors byloje nustatyta, kad aptariamo įvykio išvakarėse asmenys girtavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio dalyviai buvo taip apsvaigę nuo alkoholio, kad dėl girtumo nesuvoktų savo veiksmų esmės, nesiorientuotų aplinkoje ir dėl to iškraipytai nurodytų įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog ir pats I.

F., kaip pats pripažino, vartojo alkoholį, tačiau teismui abejonių dėl pastarojo parodymų patikimumo tuo aspektu nekilo. Pažymėtina ir tai, jog I. F., bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus dėl 2020-07-12 įvykio pripažino, kad susinervinęs griebė sutuoktinę V. F. už rankų, kai Å¡i pradėjo kalbėti apie kitÄ vyrÄ , kartu nurodė, kad pagriebė jai už rankos, kai norėjo paimti peilį, o ji nenorėjo jo atiduoti, nurodydamas, kad paėmė peilį, nes nenorėjo, kad rastų jo pirÅ¡tų atspaudus (toks pastarojo elgesys netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl grasinimo jai peiliu, prieÅ¡ingu atveju jis nebÅ«tų buvęs suinteresuotas, kaip pats nurodė, kad ant peilio neliktų jo pirÅ¡tų atspaudų).

Galiausiai, I. F. nenurodė, kad tuo metu, kai jis griebė sutuoktinę V. F. už rankos, pastaroji turėjo rankoje peilį, buvo agresyviai nusiteikusi ir dėl to jam bÅ«tų iÅ¡kilusi grėsmė ir bÅ«tinybė peilį atimti. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent jis, kaip nurodė nukentėjusioji, puolė jÄ grasindamas peiliu, kurį, kaip pats pripažino, vėliau pagriebė iÅ¡ nukentėjusiosios, nenorėdamas, kad bÅ«tų rasti jo pirÅ¡tų atspaudai. Netikėti Å¡iais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina paties I.

F. parodymai, jog jis peilį paėmė, kad nebÅ«tų rasti jo pirÅ¡tų atspaudai, ir pastarojo veiksmai, kai jis griebė iÅ¡ V. F. peilį, nors, kaip minėta, nenurodė, kad sutuoktinė bÅ«tų jį puolusi (prieÅ¡ingai, pats pripažino, kad griebė jÄ už rankos dėl to, jog susinervino, kai Å¡i pradėjo kalbėti apie kitÄ vyrÄ ), taip pat tiesiogiai įvykį mačiusi liudytojos L. S. parodymai, kad įėjusi į svetainę pamatė agresyviai nusiteikusį I. F., nurodė, kad „I. veidas buvo kaip žvėries“, jis laikė V.

F. už rankos, o Å¡i suÅ¡uko: „manęs vos nepapjovė“, girdėjo, kaip I. F. pasakė: „aÅ¡ vis vien tÄ invalidę papjausiu ir jos vaikus, o paskui pats pasikarsiu.“, nėra pagrindo. Nors, kaip pažymėjo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, liudytojos L. S. parodymai, kas – nukentėjusioji ar I. F. – turėjo rankoje peilį, kai ji įėjo į kambarį, nėra nuoseklÅ«s, tačiau, prieÅ¡ingai Å¡iai teismo iÅ¡vadai, Å¡ios liudytojos teisme duoti parodymai, kas turėjo peilį jai įėjus į kambarį, nebuvo prieÅ¡taringi, t. y. apklausiama 2021-02-26 teismo posėdžio metu L.

S. nurodė: „Kai įėjau į kambarį, V. buvo atsirėmusi, pusiau gulsčia ant palangės, pas jÄ rankoje buvo į servetėlę įsuktas peilis. Ji suÅ¡uko: -manęs vos nepapjovė. <...> I. pasakė: -aÅ¡ vis vien tÄ invalidę papjausiu ir jos vaikus, o paskui pats pasikarsiu. AÅ¡ jį iÅ¡variau.“ , kartu teigė: „Kai aÅ¡ įėjau į kambarį, peilis įsuktas į servetėlę, buvo pas V. rankoje. Ji sakė, kad jis puolė norėdamas nutrinti pirÅ¡tų antspaudus.“ Ir nors, atsakydama į gynėjo klausimus liudytoja L.

S. nurodė: „Man įėjus į kambarį I. turėjo peilį rankoje“, tačiau kartu teigė, jog: „V. jau buvo atėmusi peilį iš jo. <...> Mačiau, kad V. atėmė peilį iš I.“, prieš tai nurodydama: „<...> mačiau, kaip jis norėjo nutrinti pirštų atspaudus nuo peilio“, tai, kaip minėta, pripažino ir pats I. F., nurodydamas, kad paėmė peilį, nes nenorėjo, kad rastų jo pirštų atspaudus. Todėl teismo išvada, jog nukentėjusiosios V. F. ir liudytojos L.

S. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nevisiškai sutampa, yra nepagrįsta. Abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu vien tuo pagrindu, kad ji yra nukentėjusiosios draugė, priešingai teismo išvadai, nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta, kad ši liudytoja būtų suinteresuota apkalbėti ar melagingai apkaltinti I. F., to nenurodė ir jis pats. Pažymėtina, jog kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu apklausti 2020-07-11 pas L. S. kartu su L. F. ir I. F. vakaroję A. T. ir J. A., patvirtinę, jog I.

F. buvo agresyvus, užpuolė nukentėjusiÄ jÄ ir nuvertė jÄ nuo suolo (tai pripažino ir pats I. F.), nurodė ir tai, kad vėliau iÅ¡ L. S. sužinojo, kad kitÄ dienÄ I. F. vėl buvo atvykęs ir grasino nukentėjusiajai peiliu. Nėra pagrindo manyti, kad liudytoja L. S. minėtiems asmenims bÅ«tų nurodžiusi iÅ¡galvotas aplinkybes dėl I. F. agresyvaus elgesio ir kitos dienos rytÄ , kai Å¡is grasino nukentėjusiajai peiliu, nes, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ji bÅ«tų suinteresuota apkalbėti ar melagingai apkaltinti I.

F., to nenurodė ir jis pats. Teismo argumentai, kad vakarÄ prieÅ¡ įvykį proceso dalyviai vartojo alkoholį ir dėl to galėjo hiperbolizuoti įvykio aplinkybes, taip pat nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad asmenys bÅ«tų buvę taip apsvaigę, kad tokia jų bÅ«sena lemtų parodymų iÅ¡kraipymÄ . Juolab, kad ir pats I. F., nurodydamas, jog vakarodamas pas L. S., kur visi susirinkę asmenys vartojo alkoholį, neginčija tÄ vakarÄ smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, ir tokiais jo parodymais, nepaisant to, kad jis pats pripažino tÄ vakarÄ vartojęs alkoholį, teismas nesuabejojo.

16. Be to, kaip teisingai pažymi apeliantas, iÅ¡ byloje esančių I. F. telefoninių pokalbių su nukentėjusiÄ ja ir jai siųstų SMS žinučių turinio matyti, kad I. F. nukentėjusiÄ jÄ vadina įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, grasina, kad jÄ užmuÅ¡, „nutrauks rankas ir kojas“. Kad I. F. ir anksčiau V. F. grasino, patvirtino ne tik ji, bet ir liudytoja E. P., nurodydama, kad I. F. nuolat jiems skambina, grasina susidoroti, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Be to, kaip minėta, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A.

M. nurodė, jog įvykio vietoje pabendravus su E. P., Å¡is nurodė, kad I. F. ne pirmÄ kartÄ smurtauja prieÅ¡ jo mamÄ . Kad I. F. ir anksčiau grasino žmonai, patvirtina ir jau minėtame prokurorės 2020-06-21 nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, konstatavus, kad V. F. sutuoktinį sužalojo gindamasi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kurio I. F. neskundė, užfiksuoti duomenys apie tai, kad: „bÅ«damas namuose, sukonfliktavo su sutuoktine V.

F. bei sakydamas, jog papjaus jÄ , nubėgo į virtuvę bei atidarė stalčių, kuriame buvo sudėti peiliai.“ 17. Aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad I. F. 2020-07-12, apie 08.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine V. F. metu paėmė nuo stalo virtuvinį peilį, kurį pridėjo V. F. prie kaklo, ir grasino sakydamas, kad jÄ papjaus, kad vis tiek pribaigs ir kad ji negyvens, dėl to nukentėjusioji V. F. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

I. F. kaltė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį visiškai įrodyta ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. Todėl pirmosios instancijos teismo I. F. dėl šio nusikaltimo padarymo priimtas išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl bausmių 18. I. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui.

I. F. anksčiau neteistas, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka, dirba. Skirdama bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-03-31 padaryta veika) ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Nors Å¡ios I. F. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padarytos tyčia smurtaujant ir grasinant peiliu nužudyti sutuoktinę.

Atsižvelgiant į tai, I. F. skiriamos BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį parenkant artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui – už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikaltimų po vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant I. F. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir uždraudžiant Å¡eÅ¡is mėnesius vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

I. F. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-07-12 veika) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du, kaip tai numato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡i subendrinta bausmė ir I. F. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-03-31 ir 2020-07-11 padarytos veikos) paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu.

Atsižvelgiant į BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, I. F. galutinės subendrintos bausmės dydis nustatomas dveji metai.

19. Å iuo nuosprendžiu pripažinus I. F. kaltu ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-03-31veika) ir 145 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nepagrįstai buvo iÅ¡teisintas, turėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo sprendžiamas ir neturtinės žalos nukentėjusiajai V. F. atlyginimo klausimas, kadangi nukentėjusioji dėl kiekvieno įvykio (2020-03-31, 2020-07-11 ir 2020-07-12) jai padarytÄ neturtinę žalÄ vertino po 1 000 Eur, praÅ¡ydama priteisti bendros 3 000 Eur sumos neturtinę žalÄ .

Tačiau teisėjų kolegija, laikydamasi prokuroro apeliacinio skundo ribų, kuriuo, ginčijant teismo sprendimÄ dėl I. F. nepagrįsto iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-03-31 veika) ir 145 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡ant jį pripažinti kaltu dėl Å¡ių veikų padarymo, nepraÅ¡oma padidinti nukentėjusiajai teismo priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ ar kitaip revizuoti skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡spręstus civilinio ieÅ¡kinio klausimus, o tokiu atveju bÅ«tų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, žalos atlyginimo klausimo iÅ¡ naujo nesvarsto.

20. Pasisakydama dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, kad tuo atveju, jei I. F. bÅ«tų pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgiant į tai, kad per trumpÄ laikÄ jis padarė keturis smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, nors buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir žinojo, kad jei ateityje nusikals, tai bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl visų nusikalstamų veikų, tačiau, kaip matyti, Å¡velnus baudžiamojo įstatymo pritaikymas jo elgesiui jokios įtakos neturėjo, tai, prokuroro teigimu, rodo, kad tik laisvės atėmimo bausmės I.

F. paskyrimas, jos vykdymÄ atidedant, galėtų padėti įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus, teisėjų kolegija pažymi, kad I. F. Å¡ioje baudžiamojoje byloje dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tuo pagrindu, kad Å¡iuo nuosprendžiu I. F. yra pripažįstamas kaltu ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-03-31 veika) ir 145 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo jis buvo nepagrįstai iÅ¡teisintas, skirti jam, kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui, už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikaltimų, kurie savo pobÅ«džiu priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, griežčiausiÄ savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimÄ , jos vykdymÄ atidedant, nėra pagrindo.

Tokios iÅ¡vados neleidžia daryti ir prokuroro akcentuojama aplinkybė, kad I. F., bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl padarė analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas į visas Å¡ias aplinkybes, skirdamas I. F. bausmes už 2020-07-11 ir 2020-07-12 padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė ir, be kita ko, įvertinęs I. F. asmenybę (anksčiau neteistas, dirba, baustas vienÄ kartÄ administracine tvarka), taip pat turėdamas duomenų, kad dėl 2020-03-31 įvykio prokurorės 2020-06-22 nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja, paskyrė jam už 2020-07-11 ir 2020-07-12 padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, Å¡io nusikaltimo sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, kuri, pažymėtina, savo rūšimi nėra Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmė, artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui.

Kolegijos vertinimu, I. F. skiriama subendrinta maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė, nustatant griežtus įpareigojimus, galinčius veiksmingai įtakoti nuteistojo antivisuomeniško elgesio priežastis (draudimas vartoti alkoholį, įpareigojimas užsiimti darbine veikla, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose), optimaliai atitinka bausmės tikslus ir paskirtį ir yra proporcinga nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl I.

F. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020-03-31 veika) ir BK 145 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį: I. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-03-31 veika) ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas;

I. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu I.

F. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, ir paskirti I. F. galutinę subendrintÄ dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti I.

F. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 15 d. (dvi dienas), kas sudaro keturias laisvės apribojimo bausmės dienas. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas