2022-05-19 Nr. AB-13088-4-69-3-00470-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2602-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00470-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant užsieniečiams H. E., O. E., jų atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini) piliečių H. E., O. E. ir jų nepilnamečių vaikų M. S. E., E. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečių H. E., O. E. ir jų nepilnamečių vaikų M. S. E., E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. (duomenys neskelbtini) piliečiai H. E., (duomenys neskelbtini), O. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiai vaikai M. S. E., gim. (duomenys neskelbtini), E. E., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir užsieniečiai) su skundais kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 22S59755 dalį dėl H. E. laikino apgyvendinimo ir taikyti H. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų; 2) panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61241 dalį dėl O. E. laikino apgyvendinimo ir taikyti O. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų; 3) panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60845 dalį dėl M. S. E. laikino apgyvendinimo ir taikyti M. S. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų; 4) panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60849 dalį dėl E. E. laikino apgyvendinimo ir taikyti E. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė aukščiau nurodytus sprendimus (toliau – ir sprendimai) įleisti užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo asmens dokumentų ar kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad užsieniečiai su vaikais gali pasišalinti ir išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

3. Skunduose nurodoma:

4. Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nepadarę pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandę išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apgyvendinant užsienietę su vaikais nebuvo vertinama, ar apgyvendinimo sąlygos nepažeidžia vaikų gerovės ir interesų, atitinka vaikų specialiuosius poreikius, ar apgyvendinimo terminas atitinka atliktą, todėl turi būti iš naujo sprendžiami klausimai dėl užsieniečių apgyvendinimo. Be to, pareiškėjams turėjo būti sudaryta galimybė apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į užsieniečių skundą su skundais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

6. Atsiliepime į skundus nurodoma:

7. Užsieniečių atžvilgiu priimti ne sprendimai dėl jų sulaikymo, bet sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atveju nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Priešingai nei teigiama skunduose, užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiai galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, negali būti vertinama kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, Migracijos departamento vertinimu, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečių nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

II. 9. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu skundus atmetė.

10. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalimi, 117 straipsniu, 1408 straipsnio 9 dalimi.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr. 2022 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

13. Byloje nustatyta, kad užsieniečiai iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdami asmens tapatybės dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jų atvykimo motyvai nėra išaiškinti.

14. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad užsieniečiai tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmenų tikslas. Atsižvelgiant į tai, užsieniečiai gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

15. Be to, byloje nenustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, pastovios gyvenamosios vietos, todėl jie gali bandyti pasislėpti. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad užsieniečiai Pabėgėlių priėmimo centre laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės.

16. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečių tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimai užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

III. 17. Užsieniečiai apeliaciniame skunde su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir panaikinti Migracijos departamento sprendimų dalis ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma:

19. Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų. Užsieniečiai ilgai laikomi laisvės apribojimo sąlygomis, jų teisė į laisvę pažeista, jiems taikoma apgyvendinimo priemonė nesiskiria nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose.

20. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pagrįstai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimo Tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, taip būtų užtikrintas užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos laisvai judėti.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

23. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21M39391, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimą užsieniečiai skundė, šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos administraciniame teisme, Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio dar nėra įsiteisėjęs.

24. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje užsieniečiai nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Tikėtina, kad tokiu būdu asmenys siekia vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsieniečiai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog užsieniečiai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti asmenis laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

25. Priešingai nei teigiama skunde, užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės asmenys teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečių apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje surinktus duomenis, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį, o duomenų, jog apgyvendinimo vietoje asmenys būtų laikomi netinkamomis sąlygomis, nepateikta.

28. Apeliaciniame skunde užsieniečiai nurodo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas faktines aplinkybes ir šiuo atveju pagrįstai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

31. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

32. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

33. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

34. Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas. Direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

35. Teisėjų kolegija byloje nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21M39391, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu užsieniečių prieglobsčio byla nagrinėjama pirmosios instancijos administraciniame teisme ir Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio dar nėra įsiteisėjęs. Dėl to galutinis sprendimas užsieniečių prieglobsčio byloje nėra priimtas (Įstatymo 2 str. 64 d.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teisėjų kolegija nustatė, kad užsieniečių tapatybė šiuo atveju yra nustatyta. Be to, byloje nesurinkta duomenų, jog užsieniečiai būtų bandę pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, būtų pažeidę nustatytos tvarkos taisykles.

37. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, inter alia, jog asmenų tapatybė nustatyta ir byloje nesurinkta duomenų, leidžiančių sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra rizika, jog užsieniečiai gali bandyti pasislėpti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip užsieniečių nebendradarbiavimą (žr. nutarties 13–14 punktus) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog užsieniečių atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti.

38. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr. 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

39. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į geriausius nepilnamečių asmenų interesus ir aplinkybę, jog judėjimo laisvės ribojimai nepilnamečių atžvilgiu gali būti skiriami tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatoma, jog tai yra būtina. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos aplinkybes riboti užsieniečių, juo labiau nepilnamečių asmenų, judėjimo laisvę nėra būtina ir toks ribojimas neproporcingai varžo šių asmenų teises.

40. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, užsieniečių apeliacinis skundas ir skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o užsieniečių skundžiamų sprendimų dalys dėl jų apgyvendinimo naikintinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečių H. E., O. E. ir jų nepilnamečių vaikų M. S. E., E. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti ir (duomenys neskelbtini) piliečių H. E., O. E. ir jų nepilnamečių vaikų M. S. E., E. E. skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 22S59755 dalį, kuria nutarta apgyvendinti užsienietį H. E. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61241 dalį, kuria nutarta apgyvendinti užsienietį O. E. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60845 dalį, kuria nutarta apgyvendinti užsienietį M. S. E. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60849 dalį, kuria nutarta apgyvendinti užsienietį E. E. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Kitą Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė