62390178-e0fb-46f4-89e4-0c9c5737dfb2 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-309/2011Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00083-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1., 2.4.6.4.1., 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 14 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,gynėjai advokatui Vytautui Juozelaičiui,nuteistajai A.

J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, įpareigojant baudÄ sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. J. buvo nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, tačiau ne anksčiau kaip 2010 m. spalio 5 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktore, UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio 2010 m. lapkričio mėnesio ir 2010 m. gruodžio mėnesio (be numerių) žiniaraščių skiltyse „ParaÅ¡as“ eilutėse Nr. 3 pasiraÅ¡ydama A.

B. vardu, patvirtino jai žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. B. buvo iÅ¡mokėtas apskaičiuotas darbo užmokestis, tokiu bÅ«du suklastojo du tikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nuosprendį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o iÅ¡kviesti liudytojÄ J. S., dirbantį UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) r., ir atlikti pakartotinę ekspertizę.

Skunde nurodo, kad teismas jÄ nuteisė remdamasis tik nukentėjusiosios A. B. parodymais ir neįvardyto „specialisto“ iÅ¡vada, bei „kitais iÅ¡tirtais įrodymais“, kurie, apeliantės teigimu, nedetalizuojami. Taip pat nurodo, jog teismas atmetė jos praÅ¡ymÄ pakviesti liudytojÄ , kuris, pasak nuteistosios, gali patvirtinti, kad A. B. buvo sumokėtas atlyginimas, ir kad teismas nepaisė jos parodymų, vertindamas juos kaip „pasirinkta gynybos taktika siekiant iÅ¡vengti atsakomybės“. Mano, kad taip teismas pažeidė BPK 7 straipsnį – jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jai teisingai iÅ¡spręsti.

Be kita ko, nurodo, kad specialisto iÅ¡vada Nr. 11Å -88 negali bÅ«ti laikoma patvirtinančia arba paneigiančia aplinkybe, turinčia reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, nes iÅ¡vadoje, nuteistosios teigimu, numanoma arba spėjama (Lietuvių kalbos žodynas, žodžio tikėtina reikÅ¡mės: numanoma, spėjama), kad ji pasirašė A. B. vardu. Atsiliepimu į nuteistosios A. J. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji A. B. praÅ¡o palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir neskirti pakartotinės ekspertizės, ir nekviesti į teismo posėdį J.

S.. Atsiliepime nurodo, kad ji atlyginimo negavo ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose nepasirašė. Taip pat nurodo, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) niekada negirdėjo J. S. pavardės ir jo nematė, todėl mano, kad jis neturėtų bÅ«ti kviečiamas liudytoju. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas, Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. apkaltinamais nuosprendis naikintinas, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistosios A. J. apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis dėl A. J. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių A.

J. kaltę padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir A. J. pripažindamas kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, konstatavo, jog faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 m. spalio 5 d. nukentėjusioji A. B. pagal darbo sutartį pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. Darbdavys įsipareigojo A. B. mokėti 200 litų mėnesinį darbo užmokestį.

Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas darbuotojams įmonėje buvo patvirtinamas atitinkamų darbuotojų paraÅ¡ais darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Toliau apylinkės teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. B. parodymais, jog jai nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, ir kad ji nepasirašė UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių žiniaraščiuose, kadangi nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo vienodi ir nuoseklÅ«s. Taip pat nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių be numerių žiniaraščių skiltyse „ParaÅ¡as“ eilutėse Nr. 3 A.

B. vardu pasirašė ne pati A. B., o bÅ«tent kaltinamoji A. J.. Tai, apylinkės teismo nuomone, patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus, konstatuota, kad jie yra esminiai, pastovÅ«s ir sudaro požymių visumÄ artimÄ individualiai ir pakankamÄ tikėtinai iÅ¡vadai, kad tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių be numerių žiniaraščiuose skiltyje „ParaÅ¡as“ eilutėje Nr. 3 A.

B. vardu pasirašė A. J., o parašų bendrųjų ir specialių požymių skirtumai yra neesminiai ir vertinti kaip A. J. raÅ¡ysenos požymių variantiÅ¡kumas. Kaltinamoji teisme patvirtino, kad įmonėje dirbo tik ji, nukentėjusioji ir J. S.. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad žiniaraščiuose ties nukentėjusiosios A. B. pavarde pasirašė ne A. B. ir ne J. S.. Taip pat teismas padarė iÅ¡vadÄ , kadangi įrodymai dėl tikruose dokumentuose suklastotų nukentėjusiosios parašų yra gauti Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis, teisėtais bÅ«dais, kitais įrodymais jie nepaneigti, todėl teismui nėra pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada ir konstatavo, kad A.

J. savo veiksmais pakeitė UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių be numerių žiniaraščių turinį, t. y. pasirašė vietoje kito asmens, A. B., neturėdama tam įgaliojimų. Tokiu bÅ«du A. J. įtvirtino tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad atitinkamų dokumentų pasiraÅ¡ymo metu dalyvavo A. B.. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priimdamas nuosprendį, vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, specialisto iÅ¡vada ir kitais iÅ¡tirtais įrodymais, o kaltinamosios A.

J. parodymus, kad ji iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai A. B. 400, 00 Lt atlyginimÄ , ir kad žiniaraščiuose pasirašė pati A. B., atmeta, kaip prieÅ¡taraujančius byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumai, ir vertina juos, kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, iÅ¡ Å¡ių aptartų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas A. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės grindė tik specialisto iÅ¡vada ir nukentėjusios A.

B. parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistosios apeliacinį skundÄ , su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nesutinka ir laiko jÄ nepagrįsta. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Apkaltinamajame nuosprendyje atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi bÅ«ti nustatyta, kurios iÅ¡ dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba ar disponavimas suklastotu dokumentu), ir nurodyti konkretÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat bÅ«tina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčiÄ , kad kaltininkas suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sÄ moningai, nori taip veikti. Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami paraÅ¡ai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įraÅ¡omi į tikrÄ dokumentÄ melagingi įraÅ¡ai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Šiuo nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybės liudija, kad nuteistoji A.

J. nei apklausiama specialiÄ ja liudytoja (54 b. l.), nei įtariamÄ ja (92 b. l.), nei teisiamajame posėdyje (123–124 b. l.) savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog nukentėjusios A. B. parašų darbo užmokesčio žiniaraščiuose neklastojo, atlyginimÄ jai iÅ¡mokėjo. Apklausiant jÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji parodė, kad darbo užmokesčio žiniaraščiai buvo segami atskirame aplanke, kuris buvo laikomas kabinete esančioje spintoje. Taip pat parodė, kad jai klastoti darbo užmokesčio žiniaraščius dėl 400 litų nebuvo jokio tikslo.

Be to, nurodė tai, kad visi trys UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai – ji, A. B. ir J. S. – dirbo viename kabinete. Jie dažnai darbo reikalais iÅ¡vykdavo, nebÅ«davo kabinete ir kabinete likęs darbuotojas lengvai galėjo prieiti prie darbo užmokesčio žinaraščių. Tokias nuteistosios A. J. nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytojas J. S., kuris, prieÅ¡ingai nei atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo nukentėjusioji A. B., dirba UAB (duomenys neskelbtini), ir matė, kad nuteistoji A.

J. nukentėjusiajai darbo užmokestį iÅ¡mokėjo.Taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausta ir ekspertė A. J., kuri parodė negalinti patvirtinti, jog darbo užmokesčio žiniaraščiuose vietoje A. B. pasirašė nuteistoji A. J., o tik padarė prielaidÄ , jog nuteistoji galėjo tai padaryti. Be to, specialisto iÅ¡vadoje, kuria teismas rėmėsi kaip vienu iÅ¡ įrodymų pagrindžiančių nuteistosios A. J. kaltę, nurodyta, jog kategoriÅ¡kai atsakyti į klausimÄ nebuvo galima, kadangi tiriamieji paraÅ¡ai trumpi, savo santaroje neturi sudėtingų elementų (86 b. l.).Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta nuteistosios A.

J. tiesioginė tyčia suklastoti dokumentÄ , t. y. nenustatyta, kokiu tikslu ji tai darė. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nepaneigta nuteistosios A. J. versija, kad jai klastoti nukentėjusios A. B. paraÅ¡us, kai tarp jų nebuvo normalÅ«s darbo santykiai, dėl 400 litų darbo užmokesčio sumokėjimo nebuvo jokio tikslo. Byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) bÅ«tų nemoki, jai grėstų bankroto byla. Ir kaip jau minėta, aplinkybę, kad nukentėjusiajai A. B. vis dėlto buvo mokamas darbo užmokestis apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytojas J.

S.. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir vertindama byloje surinktus įrodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių nuteistosios A. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje ir sprendžia, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodytas teiginys, kad nuteistoji A. J. galėjo darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasiraÅ¡yti už A. B. – tik prielaida, kuri negali bÅ«ti laikoma įrodymu, pagrindžiančiu kaltę. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių abejonę, jog mokestiniuose žiniaraščiuose nuteistoji A.

J. nepasirašė už A. B., nėra. Be to, kolegija pažymi, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, kad mokestiniuose žiniaraščiuose A. B. ir J. S. nepasirašė, neįrodo, jog pasirašė bÅ«tent nuteistoji A. J.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prieÅ¡taringais nukentėjusiosios parodymais, specialisto iÅ¡vada, nepaÅ¡alino juose esančių abejonių, neanalizavo kitų bylos įrodymų. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiÅ¡kiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai. Å io principo svarbÄ ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma kolegija konstatuoja, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad A. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl nuteistosios A. J. apeliacinis skundas tenkintinas, o apylinkės teismo nuosprendis naikintinas. Tuo pačiu aukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog kaltinamosios A.

J. parodymus, kad ji iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai A. B. 400, 00 Lt atlyginimÄ , ir kad žiniaraščiuose pasirašė pati A. B., atmeta, kaip prieÅ¡taraujančius byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumai, ir vertina juos, kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, negali bÅ«ti laikoma tinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Ir pažymi, jog kaltinamajai neatimama teisė teikti vienus ar kitus parodymus arba iÅ¡ viso atsisakyti juos duoti, o teismo iÅ¡vada, jog tai yra tik gynybinė taktika, galbÅ«t laikytina teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Pastebėtina ir tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir nurodė, kad A. B. parodymus atmeta, kaip prieÅ¡taraujančius byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kokie tie kiti įrodymai, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios A. B. parodymus ir specialisto iÅ¡vadÄ , nuosprendyje nepasisakyta. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :            Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

           A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamoji padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                     Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                                  Raimundas Jurgaitis                  Vidmantas Mylė                                                                                                     Â