2016-11-15 Nr. ATPB-1062-4-46-3-02253-2015-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-79-303/2016

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-02253-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija:

2.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Artūro Pažarskio ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo Daliaus Gintauto prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu M. G. nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 3 dalį nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi panaikintas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota Tauragės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

3. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimu M. G. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį nubaustas 144 Eur bauda, 123 straipsnio 3 dalį – 115 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 144 Eur bauda.

M. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 7 d., 17.05 val., Tauragėje, Aerodromo g., vairavo automobilį „Smart“, VIN: (duomenys neskelbtini), su suklastotais valstybinio numerio ženklais Nr. ST 001, neturėdamas teisės vairuoti, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 226 punktų reikalavimus.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pakeistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimas: iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad M. G. vairavo automobilį „Smart“ su suklastotu valstybinio numerio ženklu Nr. ST 001.

Kita Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. G. 2015 m. gruodžio 7 d., 17.05 val., Tauragėje, Aerodromo g., vairavo automobilį „Smart“ (valst. Nr. ST 008), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su suklastotais valstybinio numerio ženklais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo Daliaus Gintauto prašymas ir atnaujinta M. G. administracinio teisės pažeidimo byla.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovas Dalius Gintautas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti (ATPK 250 straipsnio l punktas).

Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismas padarė įrodymų vertinimo bei teisės taikymo klaidų, dėl to priimtas nutarimas yra nepagrįstas, o bylą apeliacine tvarka, be kita ko, išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

6.1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutraukė M. G. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 3 dalį, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. Maškevičius perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tauragės rajono apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2016 m. kovo 3 d. nutarimu pripažino M. G. kaltu padarius inkriminuotus pažeidimus. Antrą kartą šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs tas pats Kauno apygardos teismo teisėjas E. Maškevičius paliko iš esmės nepakeistą 2016 m. kovo 3 d. nutarimą. Pasak pareiškėjo, teisėjas E. Maškevičius du kartus peržiūrėjo tą pačią bylą, kurioje jau buvo išreiškęs savo nuomonę.

Pareiškėjas remiasi kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010, kurioje nurodoma, kad teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Kartu proceso teisės normos numato atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylos, nes tai reikštų jo pakartotinį dalyvavimą joje. Neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti du atvejai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, nes toks dalyvavimas būtų vertinamas kaip pakartotinis:

1) kai teisėjas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, tai negali dalyvauti ją nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka;

2) jeigu teisėjo priimtas sprendimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo panaikintas, tai jis negali šios bylos pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl antrojo atvejo taikymo praktikos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „teismo sprendimas“ negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 261 straipsniai), o aiškintina kaip apimanti ir teismo nutartį, kuria civilinė byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, t. y. kai byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2004).

Teisėjas, procesiniame sprendime išdėstęs savo nuomonę dėl bylos esmės (įskaitant nutartį nutraukti bylą), tiek tuo atveju, kai toks sprendimas buvo panaikintas, tiek tuo atveju, kai dėl šio sprendimo prašoma atnaujinti procesą (t. y. kai toks jo sprendimas nebuvo panaikintas), negali dalyvauti nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą toje byloje ir (ar) atskirąjį ar kasacinį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą.

Pareiškėjas taip pat remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2012 pateiktais išaiškinimais, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 46 straipsnio 4 dalies nuostatas pakartotinis teisėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą siejamas su tos bylos išsprendimu iš esmės, t. y. draudimas teisėjui antrą kartą nagrinėti bylą taikomas tuo atveju, jei prieš tai tam pačiam teisėjui dalyvaujant byloje buvo priimtas baigiamasis procesinis sprendimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje teismo priimtas procesinis dokumentas laikytinas baigiamuoju tada, kai juo išsprendžiami ATPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar kaltinamas asmuo kaltas jo padarymu ir kt.

Nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių, t. y. teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Taip pat šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų kolegijos narių negalėjo dalyvauti procese ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais. Nešališkumo principo pažeidimas – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą teismo sprendimą, tačiau šiam pažeidimui konstatuoti nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neleistinumas teisėjui pakartotinai nagrinėti bylą yra susijęs su objektyviojo nešališkumo kriterijaus taikymu („tuo, kaip situacija gali atrodyti iš šalies“) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-359/2010, 3K-3-468/2010). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso, todėl neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-117/2007, 3K-3-122/2010, 3K-3-251/2010, 3K-3-497/2014).

CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su CPK 296 straipsnio ir 297 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kitaip tariant, teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo apeliacine ar kasacine tvarka, kai bylą nagrinėjant pirmą kartą žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme jis išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Šis draudimas netaikomas, kai teisėjas, nepasisakydamas dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2009, 3K-3-350/2013).

Pasak pareiškėjo, nagrinėdamas pirmąjį apeliacinį skundą teisėjas E. Maškevičius nutartyje nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės Nr. 260 bei kiti teisės aktai nesuteikia Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijai teisės registruoti transporto priemones ir išduoti transporto priemonės valstybinio numerio ženklus. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo aiškintis, ar kiti teisės aktai suteikia šiai asociacijai teisę registruoti transporto priemones ir išduoti transporto priemonės numerio ženklus. Pasak pareiškėjo, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas (nagrinėdamas bylą antrą kartą) nesiaiškino. Šią bylą apeliacine tvarka antrą kartą nagrinėjo tas pats teisėjas E. Maškevičius. Dėl to bylą antrą kartą išnagrinėjus tam pačiam teisėjui, jau išreiškusiam savo nuomonę, kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės bylą išnagrinėti nešališkai, objektyviai ir visapusiškai. Juo labiau kad apeliacinės instancijos teismas pats nagrinėjo ir vertino aplinkybes, kurias buvo pavedęs nustatyti ir išsiaiškinti pirmosios instancijos teismui.

6.2. Pareiškėjas kaip prieštaraujančia prima facie įrodymams nesutinka su abiejų instancijų teismų padaryta išvada, kad Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijai (toliau – STPGA) nesuteikta teisė registruoti transporto priemones. Įstatymo leidėjo nustatyta prezumpcija, kad tiek valstybės institucijų, tiek notaro patvirtintuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir faktai laikomi teisingi, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. STPGA įstatuose numatyta, kad asociacija gali registruoti transporto priemones, kurios nėra kitų valstybės valdomų registrų objektais. Žemės ūkio ministerijos atsakymas patvirtina, kad savadarbiai traktoriai nėra jos valdomo registro objektai, todėl neregistruojami valstybiniame registre. Elektroniniame sertifikuotame juridinio asmens išraše taip pat numatyta, kad asociacija turi teisę registruoti transporto priemones, kurios nėra valstybės valdomų registrų objektai. Tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra numatyta, kad transporto priemonės, kurios nėra valstybės valdomų registrų objektai, gali būti registruojamos STPGA registre, nereiškia, kad tokia veikla negalima. Įstatymų leidėjas negali ir neprivalo numatyti visų socialinio gyvenimo atvejų, kurie yra reglamentuoti įstatymu. Jei įstatyme įsakmiai nėra numatyto draudimo, o įstatuose tokia veikla numatyta, tai veikla yra nedraustina.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad neatitinka tikrovės teismų išvada, jog STPGA nėra įgaliota registruoti transporto priemones. Viešosios teisės principas „galima viskas, kas nėra uždrausta“ suponuoja, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnyje minimiems registrams pareigos registruoti savadarbius traktorius ir savaeiges mašinas, taip pat nėra nustatęs, kokiame registre turi būti registruojami dviračiai, arklio traukiami vežimai arba neįgaliųjų vežimėliai ar motoriniai dviračiai, nes pagal įstatymo nuostatas jie taip pat laikytini transporto priemonėmis. Taigi darytina išvada, kad nėra teisės akto, kuris draustų viešajam juridiniam asmeniui – asociacijai – vykdyti veiklą, kuri neprieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams ir yra numatyta steigimo dokumentuose.

6.3. Be to, pasak pareiškėjo, nors teismas nutartyje konstatavo, kad asociacija išdavė suklastotą valstybinio numerio ženklą, tačiau nenurodė, kokį teisės aktą ji pažeidė, išduodama savo asocijuoto nario savadarbei transporto priemonei registracijos numerį. Byloje nepateikta įrodymų, kad asociacija išduoda suklastotus valstybinio numerio ženklus. Registracijos numerio ženklai pagaminti asociacijos užsakymu, tokių ženklų gamyba nėra draudžiama įstatymais ar teisės aktais, nėra ribojama licencijomis ar leidimais, todėl jų išdavimas bei naudojimas negali užtraukti administracinės atsakomybės. Įstatų 4.6 punkte numatyta, kad asociacija teikia paslaugas, įskaitant identifikacinio numerio suteikimą bei apskaitą. Asociacija ne tik pagrįstai suteikė identifikacinį bei registracijos numerius, bet ir turėjo teisę vykdyti šią veiką. Teismų išvada laikytina nederamu Asociacijų įstatymo 14 straipsnio pažeidimu kišantis į asociacijos vidaus reikalus. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų susivienijimų steigimo laisvę ir veiklą, nes taip būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus (asociacijų laisvė).

Pasak pareiškėjo, teismui nutarime kvestionuojant asociacijos įstatuose nurodytos veiklos vykdymą, jis kišasi į asociacijos vidaus reikalus bei trukdo jai vykdyti įstatuose numatytą veiklą, kuri neprieštarauja jos veiklos tikslams, įstatymams ir teisės aktams. Asociacija įsteigta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra tinkamai įregistruota ir vykdo tik savo įstatuose numatytą veiklą, todėl teismo nutarime pateikti tikrovės neatitinkantys išaiškinimai bei išvados daro žalą asociacijai, kelia pavojų jos normaliam funkcionavimui bei dalykinei reputacijai. Asociacijos įstatų 4.1–4.10 punktuose nurodyti visi jos veiklos tikslai ir sritys, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad STPGA vykdo kokią nors veiklą, kuri nėra nurodyta jos steigimo sutartyje bei įstatuose. Asociacijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose. Be to, Lietuvos Respublikos teismų jurisprudencijoje nėra suformuotos praktikos, kas yra laikytina suklastotu valstybinio numerio ženklu ir ar STPGA pažeidžia kokius nors teisės aktus, išduodama savo narių bei asocijuotų narių transporto priemonėms, kurios nėra kitų registrų objektai, asociacijos tvarkomame registre tai patvirtinančius registracijos numerius, kurie nėra valstybinių numerių imitacija ir neatkartoja pagal standartą, šriftą ar išdėstymą valstybinio numerio ženklų. Anot pareiškėjo, STPGA negali išduoti savo pačių išduodamų registracijos numerių klastočių, nes jie išduoda originalius numerius, kurie nėra kokio nors valstybinio numerio imitacija. Be to, pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N3-802-07, nurodo, kad nagrinėjamu atveju minėta savadarbė transporto priemonė yra registruota teisės aktų nustatyta tvarka, turi jai priskirtus registracijos numerio ženklus, tačiau tai nenurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamuose teismų sprendimuose. Byloje pateiktas Žemės ūkio ministerijos raštas patvirtina, kad valstybės įsteigtas ir tvarkomas registras neregistruoja savadarbių traktorių.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pasak pareiškėjo nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai nesivadovavo Panevėžio apygardos teismo nutartyje iš esmės panašioje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-396-134/2015 pateiktais išaiškinimais, kad savadarbis traktorius buvo tinkamai įregistruotas STPGA.

7. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius atsiliepimu prašo netenkinti M. G. atstovo prašymo ir palikti galioti skundžiamus teismų sprendimus.

Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą buvo išaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės, materialiosios ir proceso teisės normos nebuvo pažeistos. STPGA nėra institucija, kuriai suteikta teisė įregistruoti transporto priemones, kurios vėliau galėtų dalyvauti viešajame eisme. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (patvirtintų vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d.) (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 9 d.) 3 punktą transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja, valstybinio registracijos numerio ženklus ir transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda ir jų apskaitą vykdo valstybės įmonė „Regitra“. Transporto priemonių duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje transporto priemonės registruojamos tik nustatyta tvarka atlikus jų tipo patvirtinimą, privalomąją techninę apžiūrą, privalomas muitinės procedūras, sumokėjus valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimo viešajame eisme susijusius mokesčius ir apdraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi taisyklės nenumato galimybės asociacijoms ar kitiems subjektams vykdyti transporto priemonių registraciją ir vėliau dalyvauti viešajame eisme kaip įregistruotai transporto priemonei. Jokia asociacija negali vykdyti veiklos, kuri išimtinai priskirta tik tam tikrai konkrečiai institucijai. Asociacijos įstatai ar kiti vidiniai dokumentai negali suteikti išskirtinių teisių ir būti iškeliami aukščiau įstatymų ir teisės aktų.

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo Daliaus Gintauto prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl pareiškėjo argumentų teismo šališkumo klausimu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

9. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apeliacinius skundus du kartus išnagrinėjo tas pats apygardos teisėjas, kuris, pareiškėjo nuomone, pirmąjį kartą panaikinęs nutarimą ir grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme jau buvo išreiškęs savo nuomonę. Toks pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.

9.1. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų. Tačiau ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Dėl to pagal analogiją taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos.

9.2. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą pačią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali tos bylos nagrinėti kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarką; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, esant prieš tai nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

9.3. Apibendrinus komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytus nušalinimo pagrindus, dėl kurių nagrinėjant bylą negali dalyvauti teisėjas, darytina išvada, kad įstatymas leidžia teisėjui nagrinėjant tą pačią bylą dalyvauti tik vienos instancijos teismo procese ir kartu draudžia tam pačiam teisėjui du kartus nagrinėti tą pačią bylą toje pačioje instancijoje, kai anksčiau priimtas procesinis sprendimas yra panaikintas. Pažymėtina ir tai, kad draudimas nagrinėti daugiau kaip vieną kartą tą pačią bylą yra sietinas su keliose instancijose svarstomais procesą užbaigiančiais sprendimais. Tuo tarpu epizodinis dalyvavimas nagrinėjant skundą dėl proceso neužbaigiančios nutarties netrukdo tam teisėjui vėliau dalyvauti, pavyzdžiui, nagrinėjant skundus apeliacine ar kasacine tvarka.

9.4. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu M. G. buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 3 dalį, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. Maškevičius, išnagrinėjęs bylą pagal Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 8 d. nutartimi panaikinto Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo byla perdavė Tauragės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių (pvz., neišsiaiškino, ar Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos 2001 m. gegužės 25 d. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės Nr. 260 bei kiti teisės aktai suteikia Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijai teisę registruoti transporto priemones ir išduoti transporto priemonės valstybinio numerio ženklus), taip pat įrodymų ir taip pažeidė ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai pripažino esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Iš naujo išnagrinėjus bylą Tauragės rajono apylinkės teisme, 2016 m. kovo 3 d. nutarimu M. G. buvo nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 3 dalį. Bylą apeliacine tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo apeliacinį skundą išnagrinėjo tas pats Klaipėdos apygardos teismo teisėjas E. Maškevičius.

9.5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas E. Maškevičius nebūtų galėjęs du kartus nagrinėti šios bylos, nenustatė.

9.6. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas atmestini kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-26-2013, 2AT-28-2013, 2AT-80-489/2015 ir kt.). Dėl to pareiškėjo teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo (pvz., jog M. G. vairavo ne savadarbį traktorių, o transporto priemonę – automobilį „Smart“; kad valstybinio registracijos numerio ženklus ir transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda bei jų apskaitą vykdo valstybės įmonė „Regitra“, kuri yra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja ir pan.) bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su, kaip teigiama pareiškime, netinkamu ATPK 123 straipsnio 3 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies taikymu.

Dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies taikymo

11. ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Kelių eismo taisyklių 14 punkte taip pat nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>.

11.1. Asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) patvirtinama, taip pat nurodomos ir vairavimo sąlygos, teisės aktų nustatyta tvarka išduotame dokumente – vairuotojo pažymėjime (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 67 punktas).

11.2. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2015 m. vasario 6 d. Tauragės profesinio rengimo centro, kopijos matyti, kad M. G. iki 2025 m. vasario 6 d. yra suteikta teisė vairuoti TR1 kategorijos transporto priemones, t. y. ratinius žemės ir miškų ūkio traktorius bei vikšrinius traktorius ir traktorių junginius su priekabomis, žemės ūkio mašinomis, taip pat traktorius su sumontuotais mechanizmais (ekskavatoriais, buldozeriais, krautuvais ir kt.). Tačiau M. G. suteikta teisė vairuoti TR1 kategorijos transporto priemones, nesuteikia jam teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones – automobilius, kuriuos pagal prieš tai minėto Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti tokią teisę ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą, yra 18 metų (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

11.3. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G. (būdamas 16 metų), 2015 m. gruodžio 7 d., 17.05 val., vairavo transporto priemonę – automobilį „Smart“ (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)), neturėdamas ne tik vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, bet ir amžiaus, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti tokią transporto priemonę ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimą. Vadinasi, pagal nustatytas byloje aplinkybes abiejų instancijų teismai padarė teisingą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, todėl konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma – ATPK 128 straipsnio 1 dalis – nėra pagrindo.

Dėl ATPK 123 straipsnio 3 dalies taikymo

12. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintų 2001 m. gegužės 25 d. Nr. 260 Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2014 m. gruodžio 9 d.) (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja, valstybinio registracijos numerio ženklus ir transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda bei jų apskaitą vykdo valstybės įmonė „Regitra“, kuri pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio 1 dalį yra ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja. Prieš tai minėtų Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonės registruojamos tik nustatyta tvarka atlikus jų tipo patvirtinimą (procedūra, pagal kurią patvirtinama transporto priemonės atitiktis tam tikroms administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams), privalomąją techninę apžiūrą, privalomas muitinės procedūras, sumokėjus valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius ir apdraudus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kelių eismo taisyklių 226 punkte taip pat nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

12.1. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, vairavimą. ATPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu).

12.2. Byloje nustatyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo M. G., 2015 m. gruodžio 7 d. 17.05 val. Tauragėje, Aerodromo g., vairavo automobilį „Smart“ (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)), kuris nebuvo registruotas nustatyta tvarka valstybės įmonėje „Regitra“, be nustatyto standarto valstybinių numerių ženklų. Sprendžiant iš byloje esančio 2015 m. balandžio 30 d. liudijimo Nr. ST008/15, automobilį „Smart“ (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)), M. G. vairavo su Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos (toliau – asociacija) numerio ženklu ST008, išduotu jam 2015 m. gegužės 4 d. „MCC-A-traktor“ markės (tapatumo numeris/VIN (duomenys neskelbtini)) savadarbiam traktoriui. Tačiau, kaip matyti iš Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos EUCARIS duomenų, MCC SMART markės transporto priemonė, kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota 2000 m. balandžio 13 d. kaip transporto priemonė „Smart“. Šios transporto priemonės registracijos pabaigos data 2015 m. vasario 16 d. Vadinasi, automobilį „Smart“ (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)) M. G. vairavo neįregistravęs (neperregistravęs) jo nustatyta tvarka (ATPK 123 straipsnio 1 dalis), taip pat be valstybinio numerio ženklų (ženklo) (ATPK 123 straipsnio 2 dalis). Taigi, administracinė atsakomybė už tokius pažeidimus yra numatyta ne ATPK 123 straipsnio 3 dalyje. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami šią administracinio teisės pažeidimo bylą, neteisingai nustatė, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 123 straipsnio 3 dalyje.

12.3. Nevertindama prieš tai minėtos asociacijos veiklos teisėtumo (gali ji ar ne registruoti savadarbes transporto priemones, gaminti ir suteikti joms identifikacinius numerio ženklus, išduoti liudijimus, leisti dalyvauti viešajame eisme ir pan.), nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju asociacijos išduoti M. G. transporto priemonei – tariamai savadarbiui traktoriui – identifikaciniai numeriai negali būti vertinami kaip suklastoti valstybinio numerio ženklai. Aptariama situacija galėtų būti vertinama kaip transporto priemonės vairavimas be valstybinio numerio ženklų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad automobilis „Smart“ (kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)) vien dėl transporto priemonės liudijime Nr. ST008/15 pakeisto pavadinimo ar asociacijos suteikto numerio ženklo Nr. ST008 savadarbiu traktoriumi netapo. Transporto priemonė laikoma tik tada savadarbe, kai ji yra individuali, nepanaši į kitų gamintojų gaminamas transporto priemones, atitinka Valstybinės kelių transporto inspekcijos nustatytus reikalavimus (nagrinėjamu atveju, anot M. G., asmeniškai jis jokių pakeitimų automobiliui „Smart“ nedarė, prašymą priimti jį į asociaciją parašė 2015 m. balandžio 29 d., kitą dieną jam buvo išduoti savadarbiam traktoriui numerio ženklai ST008, nors į asociaciją jis buvo priimtas 2015 m. gegužės 4 d.).

12.4. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. G. netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma – ATPK 123 straipsnio 3 dalis. Dėl to priimti abiejų teismų sprendimai dėl šios dalies naikintini ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį pakeisti:

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo dalį dėl M. G. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 123 straipsnio 3 dalį M. G. nutraukti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo dalį dėl M. G. ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo.

Kitas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Gintaras Goda

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė