2021-04-14 Nr. AB-8314-3-62-3-01233-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-251-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01233-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. pateikė Marijampolės PN administracijai prašymą išduoti į gyvenamąją patalpą elektrinį ventiliatorių, nes 2019 m. gegužės 22 d. dienai buvo prognozuojama +29 °C oro temperatūra, viršijanti higienos normoje nustatytą maksimalią leistiną temperatūros ribą gyvenamosioms patalpoms. 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo įteiktas administracijos atsakymas, kuriame prašymą tenkinti atsisakyta, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas turi teisę išvėdinti gyvenamąją patalpą per atvirą langą. Tokiais veiksmais, pareiškėjo įsitikinimu, Marijampolės PN pažeidė teisės aktų reikalavimus, kuriuose numatyta pareiga išduoti nuteistiesiems elektrinius ventiliatorius arba šildytuvus, jeigu oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje neatitinka teisės aktų reikalavimų. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas patyrė pažeminimą, jautėsi kankinamas. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur suma.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Ventiliatoriais nuteistieji gali būti aprūpinami tik tada, kai nėra galimybės užtikrinti higienos normose nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėjas galėjo išvėdinti gyvenamąją patalpą per atvirą langą. Marijampolės PN neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Marijampolės PN nuomone, skundo reikalavimas neturėjo jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad jam nebuvo išduotas elektrinis ventiliatorius, kuomet gyvenamosios patalpos oro temperatūra, jo teigimu, viršijo higienos normoje nustatytą maksimalią ribą šiltuoju metų laiku.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. pateikė Marijampolės PN administracijai prašymą išduoti elektrinį ventiliatorių, kadangi 2019 m. gegužės 22 d. dienai buvo prognozuojama +29 °C oro temperatūra. Marijampolės PN administracija 2019 m. gegužės 28 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas turi galimybę patalpą vėdinti per atvirą langą.

8. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodyta, jog pataisos įstaigų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami. Gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Teismas, iš šios teisės normos formuluotės sprendė, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius nenumatė pataisos įstaigų administracijai imperatyvios pareigos visais atvejais išduoti nuteistiesiems ventiliatorius ar šildytuvus. Šia teisės norma pataisos įstaigoms suteikiama teisė, o ne pareiga, esant poreikiui, papildomai aprūpinti gyvenamąsias patalpas minėtais įrenginiais. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog oro temperatūra pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo dieną (2019 m. gegužės 22 d.) neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) 16 punkte numatyto reikalavimo (ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C). Pareiškėjas nenurodė ir teismui nebuvo žinoma, kokiais objektyviais duomenimis pareiškėjas rėmėsi, teigdamas, kad 2019 m. gegužės 22 d. dieną jo gyvenamojoje patalpoje buvo +29 °C oro temperatūra. Teismas pastebėjo, kad prašymą dėl ventiliatoriaus išdavimo pareiškėjas pateikė iš vakaro, t. y. 2019 m. gegužės 21 d., teigdamas, jog rytojaus dieną yra prognozuojama +29 °C oro temperatūra, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, išskyrus pareiškėjo hipotetines prielaidas, byloje nėra. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o nesant byloje jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių realių įrodymų, taip pat atsižvelgiant į ginčui aktualios teisės normos dispozityvų pobūdį, teismas konstatavo, kad Marijampolės PN nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir jokia neturtinė žala pareiškėjui dėl to negalėjo kilti.

9. Teismas nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 10. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir tenkinti jo skundą – priteisti žalos atlyginimą bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo frazė „Skundas atmestinas“ baigiamajame teismo akte yra būtent ta riba, kuri atskiria aprašomąją ir motyvuojamąją skundžiamo sprendimo dalis, po šios tezės einantis tekstas yra motyvuojamąją sprendimo dalimi. Sutinkamai su oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimais, baigiamasis teismo aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tačiau šioje motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje teismas dėsto įstatymų normas, patvirtinančias konstitucinį žalos atlyginimo privalomumo principą, bet rezoliucinėje dalyje pateikia išdėstytam kardinaliai priešingą sprendimą – skundą atmesti. Taigi baigiamasis teismo aktas nėra vientisu teisės aktu, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais.

12. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pateikia ydingą teisės aiškinimą neva „Kalėjimų departamento prie LR TM direktorius nenumatė pataisos įstaigų administracijai imperatyvios pareigos visais atvejais išduoti nuteistiesiems ventiliatorius ar šildytuvus“. Šis teiginys turi ir demagogijos požymius, nes pareiškėjo skundo esmė buvo ne „ventiliatorių ar šildytuvų išdavimas nuteistiesiems“, o Taisyklių 3 punkto, 11.8 punkto reikalavimų sudaryti gyvenimo ir buities sąlygas, atitinkančias HN 134:2015, bei aprūpinti gyvenamuosius kambarius elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais nepaisymas, kai eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, nebuvo užtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui. Taigi, pareiškėjas neprašė įkalinimo įstaigos administracijos aprūpinti elektriniu ventiliatoriumi jį asmeniškai, o prašė aprūpinti elektriniu ventiliatoriumi apgyvendinimui naudojamą patalpą, kadangi joje neužtikrinama higienos normoje nustatyta maksimali patalpos temperatūra.

13. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikia ir ydingą įrodinėjimo naštos paskirstymo interpretaciją. Teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą, yra laisvai prieinami Valstybinio hidrometeorologijos Centro duomenys, o įkalinimo įstaigoje buvęs pareiškėjas hidrometeorologijos Centro duomenis gauti ir pateikti teismui galimybių neturėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą bylą išnagrinėti teisingai, privalėjo arba tokius įrodymus išsireikalauti pats, arba vadovautis principu, kad tai, kas akivaizdu, yra neįrodinėtina.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas remiasi truizmu ir pateikia dar vieną demagogija vertintiną išvadą, esą nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Visų pirma, reikia labai aiškiai diferencijuoti žalą padariusį subjektą atsakovo atstovą įkalinimo įstaigos administraciją nuo atsakovo Lietuvos valstybės, kuri yra atsakinga už savo institucijų ir pareigūnų neteisėtas veikas. Taigi pati Lietuvos valstybė tikrai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau bylos nagrinėjimo dalyku yra atsakovo atstovo įkalinimo įstaigos administracijos neteisėtas neveikimas, kuriuo pareiškėjui buvo padaryta žala.

15. Apibendrindamas pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame naudojamas truizmas ir demagogija, kuriame pateikiamas oficialiai konstitucinei doktrinai priešingas teisės aiškinimas – pažeidžia pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą, absoliučią teisę į pažeistų teisių gynimą teisme, pažeidžia žmogaus teisę į efektyvią teisinės gynybos priemonę, kas sudaro absoliučius pagrindus skundžiamam sprendimui panaikinti.

16. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai ir išsamiai vertino, bei objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Teismo išdėstytus argumentus Marijampolės PN Kybartų sektorius palaiko. Marijampolės PN pažymi, kad HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s: prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog iš Taisyklių 11.8 punkto formuluotės spręstina, jog Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius nenumatė pataisos įstaigų administracijai imperatyvios pareigos visais atvejais išduoti nuteistiesiems ventiliatorius ar šildytuvus. Šia teisės norma pataisos įstaigoms suteikiama teisė, o ne pareiga, esant poreikiui, papildomai aprūpinti gyvenamąsias patalpas minėtais įrenginiais.

18. Atsakovo atstovas pažymi, jog Kybartų sektoriuje nuteistiesiems yra sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios HN 134:2015, kurių 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.

19. Marijampolės PN tvirtinimu, pareiškėjui Kybartų sektoriuje buvo užtikrinamos tinkamos sąlygos, kurios atitinka galiojančius teisės aktus, o nuteistieji elektriniais ventiliatoriais gali būti aprūpinami tik tuomet, kai nėra galimybės užtikrinti higienos normose nustatytos temperatūros. Todėl Marijampolės PN Kybartų sektoriaus administracija neišduodama pareiškėjui elektrinio ventiliatoriaus teisės aktų nepažeidė bei jokios žalos pareiškėjui nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui A. G. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl Marijampolės PN atsisakymo išduoti į gyvenamąją patalpą elektrinį ventiliatorių.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų.

22. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais; 2) pirmosios instancijos teismas pateikia ydingą teisės aiškinimą tiek dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, tiek ir dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo; 3) teismas netinkami nurodė, jog nebuvo nustatyti atsakovo veiksmai, kadangi byloje buvo nagrinėjamas atsakovo atstovo neveikimas. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikiamas oficialiai konstitucinei doktrinai priešingas teisės aiškinimas.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-502/2016, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2006-624/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2054-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).

26. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjo skunde nurodytas nusiskundimas, jog 2019 m. gegužės 21 d. pateikus Marijampolės PN administracijai prašymą išduoti į gyvenamąją patalpą elektrinį ventiliatorių, nes sekančią dieną – 2019 m. gegužės 22 d., prognozuojama +29 °C oro temperatūra, kuri galimai bus viršijanti higienos normoje nustatytą maksimalią leistiną temperatūros ribą gyvenamosioms patalpoms, buvo detaliai išnagrinėtas ir dėl jo išsamiai pirmosios instancijos teismas pasisakė.

27. Taisyklių 11.8. punkte nurodyta, kad nuteistųjų laikymo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai turi būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Taisyklėse pataisos įstaigoms suteikiama teisė, o ne pareiga, esant poreikiui, papildomai aprūpinti gyvenamąsias patalpas elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad nėra jokių duomenų kurie galėtų patvirtinti, jog oro temperatūra pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo dieną (2019 m. gegužės 22 d.) neatitiko HN 134:2015 16 punkte numatyto reikalavimo (ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C). Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašymą dėl ventiliatoriaus išdavimo pateikė iš vakaro, t. y. 2019 m. gegužės 21 d., teigdamas, jog rytojaus dieną yra prognozuojama +29 °C oro temperatūra, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų, išskyrus pareiškėjo hipotetines prielaidas, byloje nėra.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo įrodinėjimo naštos paskirstymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Europos EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Marijampolės PN buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovo atstovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2034-624/2019).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui po atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą ir su skundu pateiktų rašytinių įrodymų gavimo buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti papildomus įrodymus dėl oro temperatūros ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir kodėl Valstybinio hidrometeorologijos Centro duomenų išreikalavimo ir pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme. Be to, pareiškėjas nurodydamas, kad turi galimybę tokius duomenis pateikti, jų kartu su apeliaciniu skundu nepateikia.

31. Vertinant nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, yra analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu. Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl gyvenamosios patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams nepagrindus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai atmetami. Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Marijampolės PN administracijai dėl gyvenamojoje patalpoje neužtikrinamos higienos normoje nustatytos maksimalios patalpos temperatūros, todėl pareiškėjo teisių pažeidimai šiuo aspektu pagrįstai nenustatyti.

33. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims šioje byloje, todėl pareiškėjo teiginiai dėl laisvai prieinamų Valstybinio hidrometeorologijos Centro duomenų negalėjimo pateikti ir teismo pareigos juos išreikalauti arba vadovautis principu, kad tai, kas akivaizdu, yra neįrodinėtina, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinusi tai, kad pareiškėjas nenurodė kokiais objektyviais duomenimis jis rėmėsi, teigdamas, kad 2019 m. gegužės 22 d. dieną jo gyvenamojoje patalpoje buvo +29 °C oro temperatūra, be to, įvertinus ir tai, kad nebuvo į bylą pateikta duomenų, jog dėl gyvenamojoje patalpoje viršijančios higienos normoje nustatytos maksimalios leistinos temperatūros, ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas kreipėsi su skundais į Marijampolės PN administraciją ar kitas institucijas, sutiktina su pirmosios institucijos teismo vertinimu, kad nesant byloje jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių realių įrodymų, taip pat atsižvelgiant į ginčui aktualios teisės normos dispozityvų pobūdį, konstatuotina, kad Marijampolės PN nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

35. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Marijampolės PN neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, sprendžia, kad ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, todėl kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nevertintinos, kaip teisiškai nereikšmingos.

37. Atsižvelgdamas į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan