62348940-e1a7-4391-9bf9-efcdd6a307df · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-794-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49156-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,nukentėjusiajam R. K.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, bet registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:             1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant 6 mėnesių laikotarpyje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su jo darbu bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;             kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

             Teismas n u s t a t ė : V. M. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 21.00 val. bÅ«damas name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė nukentėjusiajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ smÅ«gių kiekį rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas plačiÄ poodinę kraujosruvÄ veido deÅ¡inėje pusėje ir apie deÅ¡inę akį bei ribotus kraujo iÅ¡siliejimus virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo, virÅ¡ kairės smilkininės smegenų skilties bei po kietuoju dangalu virÅ¡ deÅ¡inės momeninės srities, taip nesunkiai sutrikdydamas R.

K. sveikatÄ .             Šiais savo veiksmais V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.             Teismo posėdyje kaltinamasis V. M. parodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka duoti parodymus. Ä®vykis buvo rugsėjo 22 d apie 21 val. Po darbo užėjo pas R. Pamatė savo draugę, kad ji su nukentėjusiuoju guli ir nesusilaikė. Kelis kartus smÅ«giavo. Trenkė per veidÄ . Pataikė į veido deÅ¡inę pusę.

Vėliau grįžo namo, atsigulė miegoti. Atvažiavo policija. Su drauge kartu negyveno, ji išėjo pas kitÄ draugÄ . Su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka. IÅ¡gėrė po to įvykio, kai nuėjo pas draugÄ . Gal truputį ir buvo iÅ¡gėręs. Å iuo metu nedirba. Savo poelgį vertina blogai. Nukentėjusiojo atsiprašė ir susitaikė. IÅ¡gėrė jau po to, kai sumušė. IÅ¡ ryto irgi truputį buvo iÅ¡gėręs.Ikiteisminio tyrimo metu V. M. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad su savo sugyventine E. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 22 d. jie nuėjo pas kaimynÄ K.

R. ir ten jis liko padirbėti, o sugyventinė tuo metu nuėjo pas R. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten ji su šeimininku vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 21.00 val. baigęs darbus ir jis ten nuėjo. Užėjęs pamatė kambaryje sėdintį R. K. ir pastarojo paklausė, kur yra jo sugyventinė. Pastarasis atsakė, kad ji kitame kambaryje, o ten jis pamatė, kad jo sugyventinė ant lovos miega iki kelių nusimovusi apatines ir viršutines kelnes. Įtariamojo teigimu, tuomet jis puolė prie R.

K. ir paklausė, kodėl jo sugyventinė nusimovusi kelnes. Pastarasis yra neįgalus ir tuo metu sėdėjo ant lovos bei rankoje turėjo lazdÄ . Pasak V. M., su lazda R. K. mėgino jam trenkti, o vėliau įdÅ«rė į pilvÄ , tačiau jis bÅ«damas labai piktas R. K. trenkė apie tris kartus kumščiu į galvÄ . Palikęs sukniubusį R. K. nuėjo namo miegoti. Jam miegant pas jį atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ . Su R. K. jie yra pažįstami apie deÅ¡imt metų, anksčiau bendravo draugiÅ¡kai, o tÄ vakarÄ jį sumušė, nes pamanė, kad jis santykiavo su E. Z..

Buvo išgėręs, įsikarščiavęs, pasielgė neapgalvotai ir dėl savo veiksmų gailisi (b. l.

39) Papildomos apklausos metu V. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir papildė, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 21.00 val. užėjęs pas kaimynÄ R. K. ir įtaręs, kad pastarasis turėjo lytinių santykių su jo sugyventine E. Z., kuri tuo metu buvo kitame kambaryje numautomis kelnėmis, paklausė „Kas čia vyksta, kodėl E. be kelnių?“ Su R. K. kalbėjo pakeltu balsu, o pastarasis jam atsakė, kad tarp jų su E. Z. nieko nebuvo. Tada tarp jų kilo konfliktas ir V. M. sudavė tris smÅ«gius kumščiu R.

K. į galvos sritį. V. M. buvo supykęs, užvaldytas emocijų ir neapgalvojęs savo veiksmų smÅ«giavo R. K., kuriam nukritus ant grindų jis išėjo. Nepamena, kad bÅ«tų metęs R. K. telefonÄ , o jam iÅ¡einant R. K. nebuvo praradęs sÄ monės. Tuo metu E. Z. buvo kitame kambaryje ir ji nematė paties įvykio. Po to jis nuėjo pas draugÄ , jie dar iÅ¡gėrė degtinės ir alaus, o vėliau jis grįžo namo. Jam bÅ«nant namuose jį sulaikė atvykę policijos pareigÅ«nai (b. l. 44).Kadangi V.

M., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R.

K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 22 d. vakare buvo namuose, kai apie 18.00 val. pas jį į namus atėjo pažįstama E. Z. Jie iÅ¡gėrė alaus, o apie 20.00 val. į namus atėjo E. Z. sugyventinis V. M.. Pastarasis supyko, kad jis su E. Z. geria alų ir pradėjo Å¡aukti, kad jie meilužiai bei trenkė du kartus jam į veidÄ . R. K. teigimu, po to jis nukrito nuo sofos ant grindų, o V. M. kojomis spyrė jam du kartus į kairį Å¡onÄ ir vėliau vėl kumščiu trenkė į veidÄ .

Kiek tiksliai kartų trenkė jam į veidÄ , pasakyti negali, nes prarado sÄ monę. Dar prieÅ¡ primuÅ¡damas V. M. į žemę metė jo telefonÄ â€žSamsung“, o pastarojo detalės iÅ¡silakstė, tačiau vėliau R. K. jas sudėjo ir telefonas veikė, todėl dėl telefono pretenzijų neturi. Kai atgavo sÄ monę, t. y. apie 22.00 val., iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o V. M. jo namuose jau nebebuvo. E. Z. buvo pasislėpusi antrame aukÅ¡te, tačiau jai pretenzijų neturi, nes ji jo nemušė (b. l. 15).

Papildomos apklausos metu R. K. patvirtino savo duotus parodymus ir papildė, kad dėl savo negalios, nes jam yra protezuota kairė koja ir jis sunkiai valdo deÅ¡inę rankÄ , sunkiai gali judėti ir jam yra nustatytas 30 procentų darbingumas. Labai tiksliai 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykio aplinkybių nepamena, nes jie visi buvo neblaivÅ«s. Tik patvirtina, kad jį mušė tik V. M., o tarp jų su E. Z. nieko nebuvo (b. l. 17).              Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Z. parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu V.

M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o 2017 m. rugsėjo 22 d. kartu su juo nuo pat ryto namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų jie pasiėmė du alaus butelius, kurių kiekvieno talpa po vienÄ litrÄ ir nuėjo pas kaimynystėje gyvenantį K. R. Ten visi iÅ¡gėrė po stiklinę alaus ir K. R. pasakė, kad jos sugyventiniui yra darbo, todėl ji nusprendė nueiti pas kaimynystėje gyvenantį R. K.. Pastarasis gyvena vienas ir jie abu gėrė alų, o Å¡iam pasibaigus ji dar autobusu nuvažiavo į parduotuvę ir nupirko dar penkis litrus alaus.

Pas R. K. grįžo apie 18.00 val. ir matė, kad pastarojo akys užtinusios, o po nosimi bėgo kraujas. R. K. jai atsakė, kad galimai buvo nukritęs, bet tiksliai neatsimena. Apie 19.00 val. užėjo V. M., iÅ¡gėrė stiklinę alaus ir nuėjo toliau dirbti, o ji su R. K. toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Pasak E. Z., po kiek laiko, galimai dėl per didelio alkoholio kiekio, ji užmigo, bet pamena, kad apie 21.00 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , t. y. R. K. ir V. M. balsus. Nuėjusi į tÄ kambarį pamatė ant lovos sėdintį R.

K. su iÅ¡tinusiomis akimis ir kraujo dėmes ant kilimo. V. M. kambaryje nebuvo, bet prieÅ¡ tai ji girdėjo jo balsÄ . R. K. paaiÅ¡kino, kad susimušė su V. M., nes pastarasis pamanė, kad jie kartu miegojo. Liudytojos teigimu, kiek ji pamena, to tikrai nebuvo. R. K. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o ji jiems parodė, kur gyvena V. M.. Vėliau pastarasis jai patvirtino, kad R. K. sumušė, nes pamanė, kad ji su juo miegojo (b. l. 31).             Vyr. patrulio E. Z. tanybiniame praneÅ¡ime nurodoma, jog 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 23.00 val., atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ adresu (duomenys neskelbtini) buvo rastas R.

K., kurio veidas buvo stipriai sumuštas. Prie lovos, prie kurios teigė buvęs sumuštas, matėsi kraujo dėmių. Nurodė, kad jį sumušė V. M. (b. l. 4).             BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodoma, jog sumuštas pranešėjas, (duomenys neskelbtini) m. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, kad pristatytam R. K. diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis, tolimesniam gydymui paguldytas į neurochirurgijos skyrių (b. l. 7).

             2017 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) esantis medinis sodo namelis. Ant paklodės ir vienos pagalvės yra rudos spalvos dėmės. Prie lovos ant kilimo taip pat yra rudos spalvos dėmės (b. l. 9-10).             Fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, taip pat objektai, ant kurių yra rudos spalvos dėmės (b. l. 11-13).2017 m. spalio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad R.

K. nustatyta plati poodinė kraujosrÅ«va veido deÅ¡inėje pusėje ir apie deÅ¡inę akį bei riboti kraujo iÅ¡siliejimai virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo, virÅ¡ kairės smilkininės smegenų srities bei po kietuoju dangalu virÅ¡ deÅ¡inės momeninės srities. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ kietojo ir po kietuoju smegenų dangalu sveikata sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu sumuÅ¡ant veido deÅ¡inę pusę prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 20).

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymoPagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 141 straipsnyje numatyta, jog BK 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo, sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintose sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklėse) nurodoma, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebÅ«na Taisyklių 3 skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo (Taisyklių 7-7.2 punktai).Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ .

Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę (b. l. 39, 44). Ä®tardamas, kad jo draugė miegojo su nukentėjusiuoju, kaltinamasis nukentėjusiajam kelis kartus smÅ«giavo į veidÄ , pataikė į deÅ¡inę pusę. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. M. supyko, jog jis su E. Z. geria alų ir pradėjo Å¡aukti, kad jie meilužiai bei trenkė du kartus į veidÄ . Nukentėjusiajam nukritus nuo sofos ant grindų. V. M. kojomis spyrė jam du kartus į kairį Å¡onÄ ir vėliau vėl kumščiu trenkė į veidÄ .

Kiek tiksliai kartų trenkė jam į veidÄ , pasakyti negalėjo, nes prarado sÄ monę (b. l. 15). Liudytoja E. Z. parodė, kad apie 21.00 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , t. y. R. K. ir V. M. balsus. Nuėjusi į tÄ kambarį pamatė ant lovos sėdintį R. K. su iÅ¡tinusiomis akimis ir kraujo dėmes ant kilimo. V. M. kambaryje nebuvo, bet prieÅ¡ tai ji girdėjo jo balsÄ . R. K. paaiÅ¡kino, kad susimušė su V. M., nes pastarasis pamanė, kad jie kartu miegojo (b. l. 31). Taigi, visi įvykyje tiesiogiai dalyvavę asmenys patvirtino, jog bÅ«tent V.

M. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.Smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį faktÄ patvirtina ir kiti bylos duomenys: ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad R. K. dėl kraujo iÅ¡siliejimo į smegenis tolimesniam gydymui paguldytas į neurochirurgijos skyrių (b. l. 7); policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, kad R. K. veidas buvo stipriai sumuÅ¡tas, o prie lovos matėsi kraujo dėmių (b. l. 4); įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir fotelentelių duomenys, kuriuose užfiksuoti objektai su rudomis dėmėmis (b. l. 9, 11-13).

Taigi, atsižvelgiant į minėtus duomenis darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį R. K. buvo naudojamas fizinis smurtas ir jį panaudojo bÅ«tent kaltinamasis V. M.. 2017 m. spalio 9 d. apžiÅ«ros protokole vertinant nukentėjusiajam padarytus sveikatos sužalojimus nustatyta, kad jie atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , kadangi nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei deÅ¡imties dienų laikotarpiui (b. l. 20). Dėl Å¡ios priežasties laikytina, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnįBylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri buvo patirta dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 24-26). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų atlyginęs arba paÅ¡alinęs ar susitaręs atlyginti arba paÅ¡alinti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ . Taigi, nėra įgyvendinta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, todėl kaltinamasis negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo             Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo gali bÅ«ti baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nedirba (b. l. 53), teismo posėdžio metu teigė esantis užsiregistravęs Darbo biržoje. Baustas administracine tvarka (b. l. 54-57), teistas, nusikaltimas padarytas neiÅ¡nykus teistumui (b. l. 50-52, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilės girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (b. l. 45).Teismas pažymi, jog pats nukentėjusysis praÅ¡o kaltinamÄ jį bausti Å¡velniai, nurodo, kad jis nėra blogas žmogus, taigi sÄ lyginai Å¡velni kaltinamajam skiriama bausmė atitinka ir nukentėjusiojo interesus. Be to, padarytas nusikaltimas nebuvo ilgalaikio konflikto pasekmė, jis buvo padarytas spontaniÅ¡kai, neapgalvojus savo veiksmų pasekmių.

Dėl to laikytina, jog net ir trumpalaikis kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės bÅ«tų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama Å¡velnesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė kartu kaltinamÄ jį įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimÄ si darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laikÄ atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta taikant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirta bausmė jam yra Å¡velninama vienu trečdaliu.Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. 02.40 val. (b. l.

32) iki 2017 m. rugsėjo 24 d. 17.09 val. (b. l.

33) iÅ¡bÅ«tas laikas (2 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Dėl civilinio ieÅ¡kinioByloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 616,62 eurų civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 24). Atsižvelgiant į byloje gautÄ praÅ¡ymÄ , civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡nagrinėtas civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant nagrinėjime. Patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (b. l. 25-26). Civilinis ieÅ¡kovas žalÄ patyrė bÅ«tent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, t. y. padarytos nusikalstamos veikos. Laikytina, jog civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiÅ¡kai. Kiti procesiniai klausimaiProceso iÅ¡laidų ir daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l.

41) paliekama galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį pradžios.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimi, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimÄ si darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laikÄ atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliui ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė kartu įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registravimÄ si darbo biržoje, per laisvės apribojimo bausmės laikÄ atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. 02.40 val. iki 2017 m. rugsėjo 24 d. 17.09 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (2 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo V.

M. priteisti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 616,62 eurų turtinei žalai atlyginti.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki faktinio bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį pradžios.IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;4) Å¡aukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ .Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                        Evelina PetraitienėNuoraÅ¡as tikras:             Â