2022-05-12 Nr. AB-12158-3-62-3-03033-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2387-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03033-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė N. K. K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33106 (toliau – ir Sprendimas), 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr.6K-1615 (toliau – ir Komisijos sprendimas), 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Į Lietuvos Respublikos teritoriją pareiškėja atvyko (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad Migracijos departamento tyrimas atliktas atmestinai, paviršutiniškai, neįvertinus objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus jos pasakojimą pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjai nepagrįstai perkelta našta teisiškai kvalifikuoti atvykimo į Lietuvą aplinkybes bei pareiga įvertinti situaciją kilmės valstybėje. Pareiškėja patenka į 3 padidintos rizikos kategorijas, dėl kurių kyla persekiojimo grėsmė: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos baimė yra objektyvaus pobūdžio, tai patvirtina kilmės valstybės informacija, įskaitant ir tą, kuria remiasi atsakovas Sprendime, jog (duomenys neskelbtini) smurtas (duomenys neskelbtini) įvyksta dėl įvairių priežasčių. Pareiškėjai kilusią realią grėsmę kilmės valstybėje patvirtina (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini), kiltų grėsmė jos gyvybei. Pareiškėja negali būti išsiųsta iš Lietuvos Respublikos ir dėl to, kad ji, (duomenys neskelbtini) užmezgė artimus ryšius su Lietuvoje nuolat gyvenančiu S. A., (duomenys neskelbtini), kuris įsipareigojo ja pasirūpinti. Be to, atsakovas Sprendimu nepagrįstai taikė ir maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nustatyta tvarka atliko tyrimą ir priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, lėmusias jos išvykimą iš (duomenys neskelbtini), neinformatyvus, nenuoseklus, neparemtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo.

Pareiškėjos istorija apie tariamus (duomenys neskelbtini) grasinimus savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo. Grasintojai nėra valstybinis subjektas, pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų jai suteikti apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika.

Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybė, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai ar mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinęs pareiškėjos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nebuvo nustatyta, todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Kai kurios detalės, kuriomis pareiškėja grindžia savo prieglobsčio prašymą, yra nelogiškos, nustatyti neatitikimai tarp pačios pareiškėjos teiktų paaiškinimų, todėl jos pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu. Jos deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjos pateikta (duomenys neskelbtini) negali paneigti Sprendimo pagrįstumo, nes ši institucija nėra kompetentinga spręsti prieglobsčio suteikimo klausimų. Prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba.

Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjos N. K. K. K. skundą patenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti N. K. K. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo N. K. K. K. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis dėl Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų; likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja akcentavo, kad negali grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21S33106 nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja Sprendimą apskundė ikiteismine tvarka. Komisija konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą.

7. Teismas aptarė Konvencijos, Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas; redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) nuostatas bei teismų praktiką.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytą aplinkybę, (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo skundui pagrįsti taip pat pateikė (duomenys neskelbtini). Tačiau kompetencija spręsti ar asmuo atitinka kriterijus pabėgėlio statusui gauti teisės aktais priskirta būtent Migracijos departamentui, bet ne minėtai nevyriausybinei organizacijai, kurios pateikta pažyma, be kita ko, paremta išimtinai tik pačios pareiškėjos paaiškinimais.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjos pasakojimą, pažymėjo, kad jis nėra nuoseklus, o kai kuriais atvejais prieštaringas ir turi loginių trūkumų. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini).

11. Teismas laikė nepagrįstais teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo išsakytus argumentus, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teisę į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjos paaiškinimą dėl bendravimo su šiuo asmeniu patvirtina ir A. S. Migracijos departamentui pateiktas sutikimas dėl užsienietės apgyvendinimo, tačiau vien tik bendravimo faktas nepatvirtina tarp šių asmenų esant šeimyninius santykius.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir ta aplinkybė, kad pareiškėja iš esmės nekliudomai paliko (duomenys neskelbtini), pati savo noru nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pripažino, kad jos kelionės tikslas buvo Europa. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad tikrasis pareiškėjos kelionės tikslas nėra pasislėpti nuo jai kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kodėl jai kiltų grėsmė (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nesidomėjo prieglobsčio galimybėmis šioje šalyje.

13. Teismas pažymėjo, kad vien tik prieglobsčio prašytojos istorija apie tariamus privataus asmens (ų) grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Pareiškėjos nurodyti grasintojai nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Pareiškėja patvirtino, kad ji dėl jos nurodytų grasinimų į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas nesikreipė. Tokį elgesį motyvavo tuo, kad institucijos vis tiek nepadėtų, nes tai (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas konvencinėmis priežastimis. Migracijos departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini). Be to, vien tik aplinkybė, kad pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo, savaime nereiškia, kad prieglobsčio prašymas yra pagrįstas ir jai automatiškai turi būti suteiktas prieglobstis. Pabėgėlio statuso suteikimą lemia visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės.

15. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją bei kitus šaltinius apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.

16. Teismas, įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių visumą, sprendė, kad pareiškėjos nurodoma baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kadangi ji neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojos situacija įvertinta individualiai.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirsdama Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta. Pareiškėja Migracijos departamentui iki Sprendimo priėmimo nebuvo pateikusi jokių duomenų apie galimus socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Todėl teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo į kilmės valstybę, pareiškėja gali pasislėpti, o Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl teisėta ir pagrįsta.

19. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga jai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų, taip pat į tai, kad pareiškėja palaiko socialinius ryšius su Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiu asmeniu.

20. Teismas, aptarė Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14) (toliau – ir SIS II reglamentas), nuostatas. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dviejų metų, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Teismas, nepatenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, konstatavo, kad negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė priteisti jos byloje turėtas išlaidas. Pareiškėją nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas R. S. pagal 2022 m. sausio 11 d. atstovavimo sutartį, prašymui pagrįsti pareiškėjos atstovas 2022 m. kovo 3 d. pateikė tris banko patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą po 300 Eur. Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies tik tuo aspektu, kad buvo sutrumpintas draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, o pagrindiniai pareiškėjos reikalavimai dėl prieglobsčio suteikimo ir išsiuntimo iš šalies patenkinti nebuvo, teismas sprendė, kad teismo sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, ir ji neįgijo teisės į turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl jų nepriteisė.

III. 23. Pareiškėja N. K. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

24. Pareiškėja taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį (duomenys neskelbtini) pilietį S. A..

25. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų tyrimą prieglobsčio byloje.

26. Pareiškėja teigia, kad jos pasakojimą gali patvirtinti (duomenys neskelbtini), ji pateikė jų kontaktus. Pareiškėja savo pasakojimo negalėjo pagrįsti daiktiniais įrodymais, todėl teismas turėjo pasinaudoti galimybe patikrinti jos pasakojimą kitų asmenų parodymais. Nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjos pateikta informacija būtų nepagrįsta. (duomenys neskelbtini), o jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo abejones, kad pareiškėjos pateikta informacija nepagrįsta, nepateikta. Atsakovas nerinko jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjos nurodytų įvykių buvimą. (duomenys neskelbtini) situacijoje rašytiniai įrodymai sukeltų pagrįstas abejones.

27. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos pasakojimas nuoseklus ir detalus, atitinka kilmės valstybės informaciją. Ekspertizės ataskaita iš esmės patvirtina, kad pareiškėja patyrė (duomenys neskelbtini). Todėl nors persekiotojas ir nevalstybinis subjektas, bet valstybei nesuteikiant tinkamos apsaugos, yra pakankamas pagrindas spręsti dėl pareiškėjai kylančios grėsmės dėl persekiojimo. Pareiškėja patenka į tris padidintos rizikos socialines kategorijas, nes (duomenys neskelbtini).

28. Pareiškėja tvirtina, kad jos pasakojimas buvo nuoseklus, ji teismui pateikė detalius paaiškinimus dėl abejones kėlusių epizodų. Atsakovo sprendimų argumentai dėl pasakojimo trūkumų nepagrįsti, todėl pareiškėjos prieglobsčio prašymas turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

29. Pareiškėja nurodo, kad teismas nesivadovavo pareiškėjos pateikta kilmės valstybės informacija. Buvo remtasi informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos subjektyvi baimė yra pagrįsta jos kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini).

30. Pareiškėja nesutinka su išvadomis dėl baimės grįžti į kilmės valstybę ir papildomos apsaugos suteikimo. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jaučia pagrįstą baimę grįžti dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėja visiškai atitinka papildomos apsaugos kriterijus. Atsakovas neįvertino pareiškėjos situacijos individualiai, objektyviai ir nešališkai, netinkamai įvertino surinktą informaciją, todėl pareiškėjos prašymas nagrinėtinas iš naujo.

31. Pareiškėja, ginčydama sprendimo dalį dėl jos išsiuntimo pažymėjo, kad palaiko artimus ryšius su Lietuvoje nuolat gyvenančiu S. A., kuris įsipareigojo pareiškėja rūpintis, todėl nepagrįsti teiginiai, kad ji neturi socialinių ryšių Lietuvoje. Pareiškėja su (duomenys neskelbtini). Atsakovo sprendimai pažeidžia pareiškėjos teisę į šeimą.

32. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, nes iš dalies patenkinus jos skundą turėtų būti iš dalies atlyginamos ir patirtos atstovavimo išlaidos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti prieglobstį pareiškėjai Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą iš naujo.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

35. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

36. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

37. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėja kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjos prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

38. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

39. Ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

40. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

42. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

43. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 26 d.) 92 punkto nuostatas, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo patikrinti duomenis apie prieglobsčio prašytoją. Tvarkos aprašo 99 punkte nustatyta, kad remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1.1 punkte nustatyta, kad persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia (be kita ko) gali būti: <...> fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; veiksmai pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas <...>. Tvarkos aprašo 99.1.9 punkte nustatyta, jog vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

46. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėja grindė aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini).

47. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nors sprendime pažymėta, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią EPPB skelbiamą informaciją, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją bei kitus šaltinius apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tačiau detalus vertinimas pareiškėjos nurodytų aplinkybių aspektu neatliktas.

48. Skundžiamame atsakovo sprendime nepagrįstai spręsta, kad pareiškėjos pasakojimas abstraktus, neišsamus, nenuoseklus, turintis prieštaravimų. Nežiūrint to, kad apžvelgta tik atskiro (duomenys neskelbtini) regiono situacija, atsakovas nepakankamai atsižvelgė į pripažintas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini).

49. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovo vertinimams ir atkreipia dėmesį į pareiškėjos apklausos ir vertimo kokybę, galėjusius turėti esminės reikšmės svarbių ginčui aplinkybių vertinimui. Akivaizdu, jog vertinant prašymo pagrįstumą ir pareiškėjos paaiškinimus, tinkamai neatsižvelgta į pareiškėjos nurodyto (duomenys neskelbtini) bei jos pačios individualias savybes, bendrus aktualius duomenis apie padėtį kilmės valstybėje. Iš dalies sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, jog Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, pripažįstama, kad pareiškėjos situacija nebuvo pakankamai individualizuota, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 10straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, Departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas ir Komisijos sprendimas panaikinami ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. K. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33106. Panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr.6K-1615. Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjos N. K. K. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius Dalia Višinskienė