2021-04-29 Nr. BB-2649-1-10-1-01348-2014-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-1653/2021

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01348-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo S. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

1.1. S. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su R. K., dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. B., būtent: 2014 m. gruodžio 23 d., laikotarpiu nuo 22.20 val. iki 22.29 val., viešoje vietoje, prie lombardo „A. G.“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodami mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje užpuolė V. B., T. S., S. Y., J. T.. R. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis bei peiliu V. B. į įvairias kūno vietas, po to S. V. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis bei teleskopine lazda V. B.; po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu peiliu, kurį turėjo R. K., S. V. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam V. B. į įvairias kūno vietas, taip S. V. bendrai su R. K. sudavė nukentėjusiajam dešimt smūgių peiliu ir septynis smūgius rankomis, kojomis bei teleskopine lazda, taip padarė nosies nugarėlės, kairio žasto, nugaros kairės pusės, kairio kelio odos nubrozdinimus, krūtinės ląstos poodines kraujosruvas, krūtinės ląstos kairės pusės priekinio paviršiaus (dvi), krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus, juosmens srities durtines-pjautines žaizdas – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, krūtinės ląstos kairės pusės priekinio paviršiaus, šoninio paviršiaus (tris), nugarinio paviršiaus (dvi) durtines-pjautines žaizdas su kairės pusės tarpšonkaulinių raumenų, IX šonkaulio kaulinės dalies, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio priekinės šoninės sienelių bei kairiojo plaučio viršutinės ir apatinės skilčių sužalojimais, vertinamais kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, jis komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku ir sukėlė V. B. mirtį.

1.2. Be to, S. V. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su R. K. ir I. M. pažeidė viešąją tvarką, būtent: 2014 m. gruodžio 23 d., laikotarpiu nuo 22.20 val. iki 22.29 val., viešoje vietoje, prie lombardo „A. G.“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodami kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydami aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje užpuolė V. B., T. S., S. Y., J. T. bei tyčia bendrais veiksmais po to, kai R. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis bei peiliu V. B. į įvairias kūno vietas, S. V. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis bei teleskopine lazda V. B., po to, R. K. pasišalinus, S. V., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupe su atėjusiu I. M., perdavė jam teleskopinę lazdą, o pats paėmęs iš automobilio golfo lazdą ir iš I. M. paėmęs R. K. turėtą peilį pakartotinai užpuolė V. B., T. S., S. Y., J. T., tuo metu, kai I. M. teleskopine lazda bandė suduoti S. Y., tačiau pastarojo buvo parblokštas ir tokiu būdu buvo nutraukta I. M. nusikalstama veika, S. V. sudavė peiliu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam V. B. į įvairias kūno vietas, taip S. V. bendrai su R. K. sudavė nukentėjusiajam dešimt smūgių peiliu ir septynis smūgius rankomis, kojomis bei teleskopine lazda, taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to V. B. mirė; taip, veikdami grupe, sukėlė užpultiems asmenims išgąstį ir baimę, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendis pakeistas:

2.1. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – jis dėl V. B. nužudymo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.2. Iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad S. V. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. K..

2.3. Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo S. V. kasacinį skundą atsisakyta priimti.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

4. Pareiškimu nuteistasis S. V. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį – jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Pareiškėjas nurodo:

4.1. Teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skyrė pernelyg griežtą bausmę. Teismų išvados dėl veikos kvalifikavimo neatitinka nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių. Teismų praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013 ir kt.). Tais atvejais, kai nužudoma iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

4.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. V. dėl menkavertės priežasties, įsižeidęs ir supykęs dėl to, kad T. S. jį apsikabino, sudavė peiliu V. B. į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, dėl to nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė; todėl nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pasisakydamas dėl faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, teismas pažymėjo, kad konfliktas prasidėjo po to, kai pro šalį praeinantis T. S. apsipažinęs apsikabino S. V.; T. S. suprato, kad apsiriko, ir atsiprašęs su draugais V. B., S. Y. ir J. T. nuėjo toliau nuo lombardo. Tačiau S. V. įsižeidė, R. K. ir I. M. pasakė, jog jį neva „užpuolė“, ir pakvietė padėti išsiaiškinti. S. V. pasiėmė lazdą ir kartu su R. K. išbėgę į lauką pasivijo nueinančius asmenis bei juos užpuolė, dėl to prasidėjo muštynės. Tačiau T. S., V. B., S. Y. aktyviai pasipriešino ir sumušė R. K., pastarasis, būdamas stipriai sužalotas, grįžo į lombardą. Po to į lombardą sugrįžo ir S. V., pastarasis iš I. M. pasiėmė peilį, kurį šiam padavė R. K., o I. M. padavė teleskopinę lazdą ir abu išbėgo toliau aiškintis santykių su jiems nepažįstamais asmenimis, t. y., kaip vėliau nustatyta, T. S., V. B. ir S. Y.. Šio konflikto metu S. V., mušdamasis su V. B., sudavė jam smūgius peiliu, o I. M., turėdamas rankose lazdą, konfliktavo su T. S. ir S. Y..

4.3. Taigi iš teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių konflikto aplinkybių matyti, kad muštynės nebuvo vienas ir nepertraukiamas procesas. Laiko atžvilgiu muštynės susidėjo iš dviejų dalių (epizodų), tarp kurių buvo pertrauka. Pirmajame epizode su T. S., V. B. ir S. Y. mušėsi S. V. ir R. K., antrajame epizode – S. V. ir I. M.. Po pirmojo epizodo R. K. ir S. V. buvo pasitraukę iš muštynių vietos, grįžo į lombardą. Po to S. V. ir I. M. vėl išėjo iš lombardo ir atnaujino muštynes.

4.4. Teismai neatsižvelgė į šias aplinkybes, kvalifikuodami nusikalstamus veiksmus, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad abiejuose epizoduose buvo tas pats nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos, t. y. nusikalstami veiksmai padaryti dėl tos pačios menkavertės priežasties, kad S. V. įsižeidė, jog T. S. jį apsikabino. Neginčijant, kad muštynės prasidėjo dėl menkavertės priežasties, pažymėtina, kad pirmojo epizodo metu S. V. dar nenaudojo peilio, taigi dar nebuvo tyčios nužudyti nukentėjusįjį ir nėra pagrindo jo veiksmus pirmojo epizodo metu kvalifikuoti kaip nužudymą ar pasikėsinimą nužudyti. Pažymėtina, kad teismas argumentavo, jog S. V. tyčia nužudyti pasireiškė tuo, kad būtent suduodamas peiliu V. B. dešimt smūgių į gyvybiškai pavojingas kūno vietas jis suvokė ir numatė, jog dėl tokių veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir tokių padarinių norėjo. Tačiau sumanymas paimti ir panaudoti peilį S. V. kilo vėliau, kai pirmasis konflikto epizodas jau buvo pasibaigęs.

4.5. Pirmojo epizodo metu T. S., V. B., S. Y. pasipriešino ir sumušė S. V. bei R. K.. Nuteistajam S. V. peiliu sužalojo nugarą, sumušė akį (jo patirtus sužalojimus patvirtina medicinos specialisto išvada). Taigi, S. V. patirti sužalojimai ir fizinis skausmas sukėlė pyktį, o sugrįžus į lombardą ir pamačius peilį kaip priemonę, kurią panaudojant galima atkeršyti už patirtą skausmą, kilo mintis atkeršyti. Patirti sužalojimai bei skausmas ir buvo priežastis, paskatinusi paimti peilį, jį panaudoti ir juo suduoti smūgius nukentėjusiajam. S. V. veiksmus panaudojant prieš nukentėjusįjį peilį išprovokavo paties nukentėjusiojo veiksmai. Taigi S. V. peiliu sudavė nukentėjusiajam V. B. ne dėl to, kad T. S. jį apsikabino, t. y. ne dėl mažavertės dingsties, o dėl to, kad jis norėjo atkeršyti už patirtus sužalojimus ir fizinį skausmą.

4.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat pažymėta, kad S. V. turėjo tikslą bei tiesioginę tyčią atkeršyti (nuosprendžio 6.4.5 punktas). Taigi S. V. veiksmų motyvas pirmojo epizodo metu buvo chuliganiškos paskatos, o antrojo epizodo metu – kerštas. Pagal S. V. nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jų motyvus jo veiksmai pirmojo epizodo metu turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o antrojo epizodo metu – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teismai, kvalifikuodami S. V. padarytą veiką kaip nužudymą iš chuliganiškų paskatų (dėl mažareikšmės dingsties), o ne kaip paprastą nužudymą (dėl keršto), akivaizdžiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo S. V. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

6. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis.

7. Nuteistasis S. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu – dėl netinkamo BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo. Pareiškėjas nurodo, kad neginčija teismų nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su teismų padaryta išvada, kad V. B. jis nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors konfliktas su nukentėjusiuoju ir jo draugais prasidėjo dėl menkavertės priežasties, tačiau nužudymo motyvas buvo kerštas už patirtą fizinį skausmą, kai užpulti asmenys aktyviai pasipriešino, o ne chuliganiškos paskatos; todėl nuteistojo veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant elementarių elgesio taisyklių ir visuotinai priimtų moralės normų bei jas demonstratyviai ignoruojant, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama veika padaroma be jokios dingsties arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011 ir kt.). Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. „Chuliganiškos paskatos“ yra nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis. Šis požymis konstatuojamas įvertinus tikruosius nusikaltimo subjekto elgesio motyvus, nulėmusius asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015 ir kt.).

9. S. V. baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2014 m. gruodžio 23 d. nuteistieji R. K., S. V. ir I. M. visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus lombarde „A. G.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo stipriai apgirtę (2014 m. gruodžio 24 d. 02.33 val. R. K. alkotesteriu nustatyta 1,50 % alkoholio; 01.11 val. I. M. alkotesteriu nustatyta 2,01 % alkoholio). S. V. berūkant prie lombardo, pro šalį ėjo visą dieną girtavusi neblaivi kompanija: J. T., S. Y., T. S. ir V. B. (kurio kraujyje nustatyta 2,65 % alkoholio). T. S. pamatė stambaus kūno sudėjimo vyrą (kaip vėliau nustatyta, tai S. V.), apsiriko manydamas, kad tai jo senas pažįstamas, priėjo prie S. V., apsikabino per pečius, užkalbino, bet suprato, kad tai ne jo draugas, ir nuėjo toliau. S. V. įsižeidė dėl tokių T. S. veiksmų ir, įbėgęs į lombardo vidų, pakvietė ten esančius R. K. bei I. M. į lauką, sakydamas, kad jį užpuolė. R. K. su S. V. išbėgo į lauką, pasivijo nueinančius asmenis ir juos užpuolė, tačiau T. S., V. B., S. Y. aktyviai pasipriešino, sumušė R. K., pastarasis, būdamas stipriai sužalotas, grįžo į lombardą. Po to į lombardą sugrįžo ir S. V., jis iš I. M. pasiėmė peilį, kurį šiam padavė R. K., o I. M. padavė teleskopinę lazdą ir abu išbėgo toliau aiškintis santykių su S. V. užkabinusiais asmenimis, tolesnio konflikto metu S. V., mušdamasis su V. B., sudavė jam smūgius peiliu, nuo šių smūgių nukentėjusysis mirė, o I. M. su lazda rankose konfliktavo su T. S. ir S. Y..

10. Išvadas dėl S. V. padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo, nustatant chuliganiškas paskatas nusikalstamai veikti, teismai padarė nustatę tokius faktus:

1) nei S. V., nei kiti nuteistieji R. K., I. M. iki 2014 m. gruodžio 23 d. incidento nebuvo pažįstami su užpultais asmenimis – T. S., V. B. ir S. Y.;

2) S. V. organizavo šių asmenų užpuolimą dėl menkavertės priežasties, t. y. įsižeidęs, kad vienas iš nepažįstamųjų, būdamas neblaivus, jį apsipažinęs apsikabino;

3) nei nuteistajam, nei su juo esantiems asmenims jokio pavojaus nebuvo kilę, nukentėjusieji konflikto neprovokavo;

4) nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), kurioje tuo metu buvo ir įvykius matė kiti žmonės.

11. Šios nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės, kurias apeliacinės instancijos teismas išdėstė nuosprendžio 8.1.1, 8.1.2 punktuose, aiškiai leido konstatuoti, kad S. V. dėl menkavertės priežasties (būdamas įsižeidęs ir supykęs dėl to, kad T. S. jį apsikabino), o vėliau sukonfliktavus dviem neblaivioms kompanijoms, sudavė peiliu V. B. į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, dėl to nukentėjusysis nuo pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio priekinės šoninės sienelių bei kairiojo plaučio viršutinės ir apatinės skilčių sužalojimų įvykio vietoje mirė. S. V., aiškiai negerbdamas ir nesilaikydamas visuomenėje nusistovėjusių elementarių moralės bei elgesio normų, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, dėl mažareikšmės dingsties panaudodamas peilį, dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė V. B..

12. Tai, kad padarius viešosios tvarkos pažeidimą viešoje vietoje, kai užpulti asmenys pasipriešino juos užpuolusiems S. V. ir R. K., šie grįžo į lombardą ir jau vėlesnio smurto tąsa vyko S. V. dar ir keršijant V. B., užpuolant jį su peiliu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tolesnių smurtinių veiksmų ir jų metu įvykusio nužudymo motyvas – chuliganiškos paskatos – išnyko, kad S. V. tyčia nužudyti kitą žmogų tęstinių muštynių metu susiformavo iš naujo vien tik dėl asmeninių priežasčių.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. V. bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl teisinio šio nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos vertinimo atitinka byloje nustatytas aplinkybes, baudžiamąjį įstatymą ir kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką nužudymo dėl chuliganiškų paskatų bylose. Todėl nėra įstatyme nustatyto pagrindo atnaujinti šią baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo S. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas