2025-06-04 Nr. AB-9730-3-61-3-00298-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-14-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00298-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024 pagal pareiškėjo Y. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Y. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 24S16868, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 24S20037, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d. (toliau – ir Sprendimas 2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 24S46516, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Sprendimas 3) (toliau kartu – Sprendimai); 4) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ta apimtimi, kuria nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Jei, teismo nuomone, užsieniečio grėsmės vertinimo kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu norminiu teisės aktu, o ne įstatymu, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyti vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti nustatoma, ar užsieniečio, turinčio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

3.1 Sprendimas 1 priimtas, atsakovui iš esmės nukrypus nuo teismų praktikoje suformuotų užsieniečio galimos grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo pagrindinių taisyklių. Sprendime 1 nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) precedentai pareiškėjo atveju nėra aktualūs.

3.2 Sprendime 2 cituojamoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 18-11993 (toliau – ir Raštas, Išvada) nurodytas vertinimas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pateiktas, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2011 metais dirbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“. Pareiškėjas pateikė šią informaciją Migracijos departamentui, atsakydamas į klausimyno 2 klausimą. Tačiau pareiškėjas nebuvo papildomai apklaustas, nebuvo detaliau aiškinamasi jokia papildoma informacija apie jo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas, ryšius ir pan. Trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tokią išvadą vien tik vadovaudamasis pareiškėjo pateiktu atsakymu bei bendro pobūdžio informacija apie Rusijos bei Baltarusijos žvalgybą bei jos tikslus.

3.3 Įmonė „BelEZ“ vykdo pastatų, statinių ir inžinerinių tinklų priežiūros bei remonto darbus, teikia patalpų valymo, aplinkos (vejos) priežiūros, avarijų pašalinimo paslaugas. Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, šios įmonės veikla susijusi išimtinai su ūkinio techninio pobūdžio (komunalinio tipo) paslaugų teikimo veikla, kurios darbuotojai (nepriklausantys vadovybei) yra paprasčiausi techniniai specialistai: ūkvedžiai, komunalininkai, valytojai, elektrikai, aplinkos tvarkymo specialistai ir pan. Pareiškėjo 4 mėnesių trukmės darbas šioje įmonė (studijų metais) techniniu darbininku yra nesusijęs su Baltarusijos režimo palaikymu ar žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Pareiškėjas nutraukė darbo santykius su „BelEZ“ 2011 m.

3.4 Pareiškėjas pabrėžė, kad VSD Išvada negali būti laikoma paneigiančia ar ribojančia Migracijos departamento, kaip savarankiško viešojo administravimo subjekto, kompetenciją atlikti savarankišką užsieniečio individualaus atvejo aplinkybių visumos vertinimą ir priimti nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir įstatymų normomis pagrįstą savarankišką sprendimą. Atsakovas nepagrindė Sprendimo 1 nustatytais objektyviais duomenimis, o tik perkėlė VSD Išvadą į šį administracinį aktą, nepagrįstai suteikdamas jai išskirtinę įrodomąją galią, nekreipdamas dėmesio į tai, kad Išvada pagrįsta vien tik VSD spėjimais ir prielaidomis.

3.5 Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1, turėjo įvertinti pareiškėjo atliktos tarnybos pobūdį, pareigas, tarnybos trukmę, tarnybos pasibaigimo pagrindą, praėjusį laiko tarpą nuo atliktos tarnybos, pareiškėjo tolesnį darbą (tarnybą) Baltarusijos įvairiose valdžios institucijose, pareiškėjo ryšius su valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, pareiškėjo poziciją dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo. Migracijos departamentas nerinko ir netikrino šios informacijos, iš Sprendimų matyti, kad atsakovas apsiribojo tik Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenų kopijavimu.

3.6 Sprendime 1 nurodyta, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus (atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai) nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“. Pasak pareiškėjo, šis motyvas parodo atsakovo formalų požiūrį į pareiškėjo individualaus atvejo vertinimą, nes Sprendime 1 ir jame aprašytoje VSD Išvadoje nėra duomenų, kad pareiškėjas palaiko ryšius su kuo nors iš minėtos įmonės „BelEZ“ ar iš Baltarusijos žvalgybos tarnybų.

3.7 Pareiškėjas, gavęs atsakovo išduotą leidimą daugiau nei metus laiko gyveno ir dirbo Lietuvoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų. Kartu su pareiškėju Lietuvoje gyvena ir jo šeima. Pareiškėjo sūnus lanko darželį Vilniuje, jo podukra lanko mokyklą. Akivaizdu, kad jo gyvenimas Lietuvoje negali būti siejamas išimtinai su ekonomine nauda, šeima siekia įsitvirtinti Lietuvoje ir gyventi čia, stengiasi integruotis į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjo darbdavys atsiliepia apie jį teigiamai. Pareiškėjo ir jo šeimos aktyvus įsitraukimas į vietos krikščioniškos bendruomenės gyvenimą bei aktyvus dalyvavimas Lietuvos Naujosios apaštalų bažnyčios veikloje paneigia klaidingą atsakovo prielaidą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje siejamas išimtinai su ekonomine (darbine) veikla.

3.8 Sprendimas 2 priimtas, remiantis ta pačia nemotyvuota VSD Išvada, todėl pareiškėjas prašė panaikinti jį kaip nepagrįstą.

3.9 Sprendime 3 atsakovas nesiaiškino, ar nėra Įstatymo 130 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios draudžia išsiųsti užsienietį, ar grįžimo atveju pareiškėjui kilmės valstybėje negrėstų pavojus.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

5.1 Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nors esminis Sprendimų pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo individualų vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

5.2 Grėsmė valstybės saugumui susijusi ne tik su konkrečiomis pareigomis, o su lojalumu Baltarusijos valstybės institucijoms. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Aplinkybė, kad pareiškėjas įmonėje dirbo tik 4 mėnesius, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

5.3 Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė panaikinti leidimą laikinai gyventi, paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

5.4 Atsakovas, vykdydamas užsieniečių kontrolę bei vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka, pagrįstai paprašė pareiškėjo užpildyti klausimyną. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, dėl to pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

7. VSD atsiliepime nurodė šias aplinkybes:

7.1 Pareiškėjas 2011 m. dirbo įmonėje „BelEZ“. Tai valstybinė įmonė, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai. Pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. VSD turima informacija patvirtinta, kad Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos kontroliuoja Baltarusijos valstybės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Todėl pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

7.2 Be duomenų, kad pareiškėjas yra turėjęs darbo santykius Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai pavaldžioje įmonėje, grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui suponuoja ir aplinkybės, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. buvo nuteistas pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės apribojimu be nukreipimo į atvirojo tipo pataisos įstaigą – už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. gegužės 23 d. Baltarusijoje yra atlikęs karinę tarnybą ir įgijęs karinį laipsnį, o tai taip pat kelia papildomą grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, kadangi egzistuoja ir pareiškėjo turėtos sąsajos su karinėmis Baltarusijos struktūromis.

7.3 Pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su Baltarusijos Respublikoje likusiais gyventi artimais giminaičiais, kurie šiuo metu taip pat dirba valstybinėse įstaigose (organizacijose). Be to, iš Sprendimuose pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai (sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais) neretai vyksta į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjas ir jo šeima yra išlaikę glaudų santykį su Baltarusijos Respublika, fiziškai vyksta į ją, o jų veiksmai, išvykus į Baltarusijos Respubliką, Lietuvos Respublikos žvalgybos tarnybų iš esmės negali būti kontroliuojami.

7.4 Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, išimtinai teigiamai charakterizuojančios jo asmenybę, nelaikytinos išskirtinėmis ar reikšmingomis, o atitinka įprastinius teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio duomenis. Todėl legalaus darbo Lietuvos Respublikoje turėjimas, gyvenamojo būsto nuoma, reguliarus maldos namų lankymas ir faktas, kad kartu atvykę ir su pareiškėju gyvenantys nepilnamečiai vaikai lanko Lietuvos Respublikos ugdymo įstaigas niekaip nešalina VSD Rašte padarytos išvados, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje, įvertinus kitus jo biografinius duomenis, žvalgybinę informaciją apie Baltarusijos autoritarinio režimo veikimo prieš Lietuvos Respubliką būdus, dabartinį bendrą geopolitinį kontekstą, kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. VSAT teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių individualių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas Sprendimas 3. Tarnyba palaikė Migracijos departamento priimtus Sprendimus, sutiko, kad jie yra priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, priimti, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Y. P. skundą kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1 Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai.

11.2 Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „BelEZ“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos kontroliuoja Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei.

11.3 Migracijos departamentas, įvertinęs VSD Išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimus.

12. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas nurodė, kad nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nesiaiškino, kas yra įmonė „BelEZ“ ir koks jos veiklos pobūdis, tačiau teismas nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija. VSD Rašte pateikė vertinimą, kad pareiškėjas 2011 m. dirbo valstybinėje įmonėje, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai. Teismo vertinimu, toks šios įmonės statusas pagrindžia atsakovo išvadą, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

13. Vien faktas, kad pareiškėjas įmonėje „BelEZ“ ėjo techninio darbininko – sistemų administratoriaus – pareigas (buvo atsakingas už interneto laidų išvedžiojimą, kabelių tiesimą, klaviatūrų keitimą), jis ėjo šias pareigas 2011 m., darbas truko tik 4 mėnesius ir šiuo metu pareiškėjas nebeužima tokių pareigų, savaime nereiškia, kad jis neturėjo ryšių su režimui lojaliais asmenimis ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas 2011 m. įmonėje „BelEZ“) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo apklaustas Migracijos departamente ir negalėjo paneigti VSD ir atsakovo įtarimų dėl jo grėsmės, teismas pažymėjo, kad nei kartu su skundu, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų pareiškėjo veiklą prieš autoritarinį rėžimą, pareiškėjas patvirtino, kad nėra tokių įrodymų.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, jog įmonėje „BelEZ“ atliko tik techninio pobūdžio darbus, t. y. ėjo techninio darbininko – sistemų administratoriaus pareigas, tačiau, pagal naujausią LVAT praktiką, vien tokio pobūdžio darbas valstybinėje institucijoje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

15. Teismas pažymėjo, kad nors iš Migracijos departamento Sprendimų matyti, jog esminis jų pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjo 2011 m. eitų pareigų įmonėje „BelEZ“, tačiau iš šių sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad jis turėjo nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. galiojusią nacionalinę vizą ir turėjo nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. sausio 15 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi.

Aktualiausiais 2024 m. vasario 7 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki dabar dirba UAB „Gurtam“. Tačiau šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsakovas taip pat vertino asmens šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ir nustatė, kad Lietuvoje gyveno jo sutuoktinė ir jų nepilnametis vaikas bei jo sutuoktinės nepilnametis vaikas, kuriems 2022 m. rugsėjo 27 d.

Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos narys). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kurie yra tiesioginės priklausomybės ryšiu susiję su jo teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, t. y. leidimai laikinai gyventi jo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams yra išduoti asmens leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl, panaikinus asmens leidimą laikinai gyventi, yra Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas panaikinti jo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams išduotus leidimus laikinai gyventi.

Iš Sprendimų turinio nustatyta, jog Migracijos departamentas 2024 m. vasario 6 d. priėmė sprendimus panaikinti leidimus laikinai gyventi pareiškėjo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams. Pagal atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pareiškėjo šeimos nariai yra grįžę į Baltarusiją ir gyvena Baltarusijoje.

16. Taigi pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas rėmėsi tik VSD pateikta Išvada bei nevertino jo individualios situacijos, atmetami kaip nepagrįsti. Esant minėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo šeimos nariams (sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams) taip pat panaikinti leidimai laikinai gyventi, teismas vertino, kad pareiškėjo nesieja su Lietuvos Respublika jokie asmeniniai ryšiai.

17. VSD atsiliepime nurodė duomenis apie pareiškėjo nuteisimą bei karinės tarnybos atlikimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos atsakovo Sprendimuose, todėl teismas nepasisakė dėl jų plačiau.

18. Pareiškėjo argumentai, kad, gyvendamas Lietuvoje, jis elgėsi pareigingai, nepadarė jokių teisės pažeidimų, darbdavys atsiliepia apie jį teigiamai, teismo vertinimu, neturi jokios lemiamos reikšmės, kadangi pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta visai kitu pagrindu, t. y. pareiškėjas 2011 m. dirbo įmonėje „BelEZ“, dėl to privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą bei ar nėra pagrindų, dėl kurių atsisakytina išduoti leidimą, tačiau šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

19. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno klausimus, pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje, laiko Krymą Ukrainos dalimi, tačiau tai savaime nepaneigia grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo įmonėje „BelEZ“, ir todėl jis yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis užtikrinti Baltarusijos struktūrų operacijas užsienio valstybėse.

20. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau jis nepateikė įrodymų, paneigiančių Sprendimų pagrįstumą ir leidžiančių teismui abejoti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teise Sprendimais užtikrinti Lietuvos valstybės saugumą konkrečioje situacijoje, susijusioje su pareiškėjo konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis ir konkrečiais ryšiais Baltarusijoje.

21. Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) Išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjo šeiminių, ekonominių, socialinio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, nėra pagrindo vertinti, jog Sprendimas 2 pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

22. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendime 3 nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 130 straipsnyje 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios draudžia išsiųsti užsienietį, tačiau, pagal minėto straipsnio 3 dalį, Įstatymo 130 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Šiuo atveju VSD nurodė, jog pareiškėjo buvimas kelią grėsmę valstybės saugumui bei viešajai tvarkai, todėl nebuvo pagrindo nustatyti Įstatymo 130 straipsnyje 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios draustų išsiųsti užsienietį. Kita vertus, nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti asmenį į jo kilmės (Baltarusijos Respubliką) valstybę, tokių priežasčių skunde nenurodė ir pareiškėjas.

23. Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į tai, jog byloje pateikta kompetentingos institucijos (VSD) Išvada dėl grėsmės valstybės saugumui ir nebuvo nustatyta pareiškėjo šeiminių, ekonominių, socialinio pobūdžio ryšių su Lietuvos Respublika, nėra pagrindo vertinti, jog Sprendimas 3 pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

24. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimus, todėl atmetė jo skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

25. Teismas nenustatė būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ištirti Aprašo teisėtumą, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar norminės bylos iškėlimo.

III. 26. Pareiškėjas Y. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Migracijos departamento apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 979, 25 Eur už advokato teisines paslaugas bei sumokėtą žyminį mokestį.

27. Pareiškėjas teigė, kad konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, nei Migracijos departamente, nei teisme nebuvo individualiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Neigiamas vertinimas yra grindžiamas pareiškėjo grėsmės prezumpcija, remiantis vien faktu, kad pareiškėjas 2011 m. dirbo įmonėje „BelEZ“, nesant jokių kitų papildomų neigiamai pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių. Migracijos departamentui patikrinus Migracijos departamentui prieinamus registrus, taip pat nebuvo nustatytos jokios neigiamos pareiškėją charakterizuojančios / identifikuojančios aplinkybės. Teismas vadovavosi vienintele prielaida, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai.

28. Teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Teismas nepaisė formuojamos LVAT praktikos analogiškose bylose, bylą išnagrinėjo formaliai, nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo individualiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumos, nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad atsakovas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, neteisėtai suteikė VSD Išvadai išskirtinę įrodomąją galią, priėmė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkantį procesinį sprendimą, kuriuo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, prielaidomis ir samprotavimais formaliai pritarė Migracijos departamento Sprendimams.

29. Lietuva nelaikė pareiškėjo darbo įmonėje „BelEZ“ metu Baltarusijos priešišku režimu, todėl pareiškėjo darbas įmonėje „BelEZ“ (nurodomu laikotarpiu) negali būti laikomas ištikimybe ir lojalumu valdančiajam režimui.

30. Byloje nebuvo surinkti duomenys, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas Sprendime 1 neįrodė, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, Sprendime 1 yra nurodoma tik hipotetinė ateityje galinčios kilti grėsmės tikimybė.

31. Nei VSD Išvadoje, nei Migracijos departamento Sprendime 1 nebuvo analizuojama konkreti pareiškėjo situacija ir jo turėtų ar tebeturimų ryšių ar jų nebuvimo faktai.

32. Atsakovui priimant Sprendimą 1, nebuvo nustatytas pareiškėjo valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas, akivaizdumas, objektyvumas, netirtos kitos aplinkybės, identifikuojančios šio pavojaus realumą. Nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia (šablonine) bei tinkamai nepagrįsta.

33. Pareiškėjo darbo įmonėje „BelEZ“ faktas egzistavo ir 2022 metais, kai pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, o Migracijos departamentas galėjo išduoti leidimą tik esant VSD išvadai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Teismas nurodo, kad pasikeitė geopolitinė situacija, tačiau faktinės aplinkybės apie pareiškėją liko tos pačios. Teismas taip pat neatsižvelgė į faktą, kad nei VSD Išvadoje, nei Migracijos departamento Sprendimuose nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, jog VSD ar Migracijos departamentas nustatė, kad per daugiau nei metus pareiškėjo gyvenimo ir darbo Lietuvos Respublikoje, praėjusių po leidimo laikinai gyventi gavimo, įvyko kokios nors su pareiškėju susijusios aplinkybės, kurios objektyviai galėjo lemti priešingos VSD Išvados pateikimą. Teismas, nenustatęs, kad byloje yra objektyvių duomenų, kurie laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu patvirtintų, jog dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje egzistuotų reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, netinkamai taikydamas ir pažeisdamas materialinės teisės normas (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p. ir 133 str. 5 d., VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), priėjo prie nepagrįstų ir neteisingų išvadų.

34. Teismas netinkamai vertino arba iš viso nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų, susijusių su jo šeimos gyvenimu Lietuvoje.

35. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje negali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui vien dėl to, kad jo kilmės šalis yra Baltarusijos Respublika, ar dėl to, kad pareiškėjas dirbo šios šalies valstybinėje įstaigoje. VSD Išvadoje ir atsakovo Sprendimuose nurodyta bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, kuriuos šios tarnybos, siekdamos savo tikslų naudoja užsienio valstybėse, taip pat negali būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą.

37. Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir išdėstytais motyvais, negali būti vertinama, jog teismo sprendimas yra be motyvų, nepagrįstas ir neteisėtas.

38. Pareiškėjas, pasirinkdamas darbą įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių valstybinių įmonių personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (dirbo minėtoje įmonėje 2011 m., darbas truko tik 4 mėnesius, šiuo metu pareiškėjas nebeužima tokių pareigų) savaime nereiškia, kad jis neturėjo ryšių su režimui lojaliais asmenimis ar kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir jis nebegali kelti grėsmės.

39. Sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant Sprendimus, buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Padaryta pagrįsta išvada, kad minėti ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

41. VSD nurodė, kad teismo sprendimas atitinka LVAT suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, tai patvirtina baigiamieji aktai administracinėse bylose Nr. eA-1504-415/2024, Nr. eA-1448-552/2024, Nr. eA-1300-525/2024, Nr. eA-1165-415/2024, Nr. eA-1211-552/2024, Nr. eA-1149-968/2024, Nr. eA-1154-502/2024, Nr. eA-1088-662/2024, Nr. eA-951-1188/2024, Nr. eA-2595-968/2023, Nr. eA-2546-815/2023 ir kt.

42. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.

43. Iš Sprendimo 1 turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje.

44. Tai, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės vertinti reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, apeliaciniame skunde neatsižvelgiama į tai, kad ankstesnio leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu galiojo kitoks užsieniečių teisinės padėties procedūrų reguliavimas.

45. VSD Išvadoje, kuria pagrįstas Migracijos departamento Sprendimas 1, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

47. Pareiškėjas nenurodė nei vienos teisiniu reguliavimu pagrįstos priežasties ar išskirtinių individualių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas Sprendimas 3. Tarnybos vertinimu, Sprendime 3 faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Esminis Sprendimo 3 pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad ir Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose atliko pareiškėjo individualų vertinimą, o būtent įvertino pareiškėjo šeiminę situaciją, nustatė, kad jo sutuoktinė, jų nepilnametis sūnus bei sutuoktinės nepilnametis vaikas gyvena Lietuvos Respublikoje, kuriems 2022 m. spalio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi, nes jie yra pareiškėjo šeimos nariai. Dėl šių priežasčių negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško pareiškėjo individualią situaciją atspindinčio tyrimo.

48. Tarnybos nuomone, pareiškėjo atžvilgiu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o sutuoktinės ir vaikų teisės negali būti aukščiau už visuomenės ar Lietuvos saugumo interesus.

IV. 49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Y. P. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, į Rusijos Federacijos neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, nurodė, kad nėra priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

52. Sprendimo 1 turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. galiojusią nacionalinę vizą bei nuo 2022 m rugsėjo 30 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki dabar dirba UAB „Gurtam“. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jo sutuoktinės ir jų nepilnamečio vaiko bei jo sutuoktinės nepilnamečio vaiko atžvilgiu Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (t. y. šeimos susijungimo pagrindu).

53. Sprendime 1 taip pat nurodyta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateiktas geopolitinės situacijos vertinimas. Įvertinus Sprendimo 1 turinį, konstatuota, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, be to, jame, kiek įmanoma, įvertintas pareiškėjo individualių socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertinti kritiškai ir atmestini.

54. Šiuo aspektu taip pat kritiškai vertinti pareiškėjo argumentai, kad VSD ir Migracijos išvados yra hipotetinės ir grįstos prielaidomis. Pažymėta, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai pavaldžioje įmonėje, kurioje, nepaisant užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, jos vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybėje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjo darbo trukmė, užimtos pareigos, įsidarbinimo priežastys, taip pat aplinkybės, jog jis galbūt nepriiminėjo jokių strateginių sprendimų, ir kitos panašios aplinkybės savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ryšių su Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai pavaldžia įmone yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu.

56. Aplinkybė, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neatima iš VSD teisės vėliau įvertinti reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

57. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, Sprendimo 1 turinį, byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekė, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą 1, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

58. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimu 2, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d., t. y. 5 metus.

59. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, inter alia (be kita ko) atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 37 p.).

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad esami pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2029 m. sausio 16 d., t. y. 5 metus, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei proporcingumo principo, todėl pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

62. Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį, draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Šios aplinkybės nebuvo nustatytos Sprendimo dėl grąžinimo priėmimo metu, taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje humanitariniais tikslais ar prašė prieglobsčio. Pareigūnai įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų (Įstatymo 128 str.).

63. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, jog, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir nustačius, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, atsakovas teisėtai ir pagrįstai Sprendimu 3 nusprendė grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę.

64. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose, pažymėta, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje. Nors nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD Išvadoje pateikta informacija ir joje nurodytu pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad, kaip nustatyta, Migracijos departamentas kiekvienu atveju atliko savarankišką kiekvienam sprendimui priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.

65. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui. Vertinant įrodymus, pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat į pareiškėjo darbinę veiklą ir kitas aktualias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai konstatavo, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

66. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus – teismas atskleidė bylos esmę, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, susiejo jas su bylos faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundą. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

67. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

68. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo tenkintas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

V. 69. Pareiškėjas Y. P. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu. Atnaujinus procesą, prašo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024 ir Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-6485-983/2024 ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimus.

70. Pareiškėjas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvai iš esmės skiriasi nuo kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ir sprendimų motyvų, priimtų bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjama byla (žr., pvz., 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023), todėl būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas bei neleisti formuotis jai klaidinga linkme.

71. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose dėl užsieniečiams išduotų leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimo dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino konkretaus užsieniečio (pareiškėjo) individualios situacijos, faktinių aplinkybių, išreikštos politinės ir pilietinės pozicijos ir kitų reikšmingų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pripažino, kad vien užsieniečio buvusio darbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, faktas pats savaime yra pakankamas konstatuojant grėsmę nacionaliniam saugumui.

72. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skirtingai aiškinama, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis turėtų (jeigu turi tokią pareigą) paneigti valstybės institucijų jo atžvilgiu padarytas išvadas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nustatymo, dėl to būtina vieninga ir aiški Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija šiuo klausimu.

73. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuri buvo priimta, remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, sudaro prielaidas formuotis teismų praktikai klaidinga linkme tuo aspektu, jog užsieniečiai, turintys ribotas įrodinėjimo priemones ir priėjimą prie informacijos ir dokumentų, praktiškai neturi galimybių nuginčyti institucijų jų atžvilgiu priimtus nepagrįstus sprendimus, tokiu būdu paneigiant pagrindinius viešojo administravimo bei teisinės valstybės principus.

74. Nurodytos aplinkybės lėmė, kad byla pagal pareiškėjo skundą buvo išspręsta iš esmės netinkamai ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas turi būti peržiūrėtas, atnaujinant šios administracinės bylos teiseną.

75. Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant analogiškus ginčus dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais panaikinti užsieniečiams išduoti leidimai gyventi Lietuvoje dėl jų grėsmės nacionaliniam saugumui, teisėtumo, vertinamas ne tik pats darbo (karinės tarnybos) faktas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės: darbo (atliktos tarnybos) laikas (trukmė); darbo (tarnybos) pobūdis, funkcijos ir pareigos; laikotarpis, suėjęs po darbo (atliktos tarnybos) pabaigos; užsieniečio veiklos pobūdis baigus darbą (tarnybą); ar nustatyti užsieniečio ryšiai su ankstesne darbo (tarnybos) vieta po jos pabaigos; tikslas, dėl ko užsienietis ėjo pareigas darbe (tarnyboje); priežastys, dėl kurių užsienietis nutraukė darbą (tarnybą); ar yra duomenų apie tolesnį užsieniečio darbą (atliktą tarnybą) kilmės šalies valdžios institucijose, ryšius su valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, kokia buvo geopolitinė situacija užsieniečio darbo (atliktos tarnybos) pradžios metu, darbo (tarnybos) nutraukimo metu; kokia yra užsieniečio šiuometinė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo; koks yra užsieniečio dabartinis ryšys su kilmės valstybe; kokie yra užsieniečio socialiniai – ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir pan.; ar leidimo panaikinimas ir (ar) uždraudimas atvykti į Lietuvą yra proporcinga priemonė. Pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėtoje byloje šios aplinkybės buvo ignoruojamos, suabsoliutinus vien tik jo darbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, faktą ir nevertinant kitų reikšmingų faktinių aplinkybių.

76. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti jo.

77. Migracijos departamento vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išsamiai įvertino Migracijos departamento priimtų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kilusio ginčo kontekste atliko savarankišką pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimą. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų individualios aplinkybės nėra tapačios šiai bylai. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo atveju teismai pasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo darbo trukmės, užimtų pareigų, įsidarbinimo priežasčių, taip pat aplinkybių, jog jis galbūt nepriiminėjo jokių strateginių sprendimų ir kitų panašių aplinkybių. Kiti pareiškėjo nurodomi aspektai (sąžiningai užpildytas klausimynas, elgesys po tarnybos, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, elgesys Lietuvoje, tikslas, dėl ko užsienietis ėjo pareigas darbe (tarnyboje) ir kt.) yra pertekliniai kriterijai, kurie nedaro įtakos Sprendimams ir nekeičia to fakto, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos unitarinėje įmonėje „BelEZ“.

78. Pareiškėjas iš esmės grindžia savo prašymą atnaujinti procesą ne svariais argumentais dėl praktikos nevienodumo, o nepasitenkinimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje eA-1816-552/2024. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės nepagrindžia prašymo atnaujinti procesą, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtintų aplinkybių bei siekia, kad, remiantis jais, būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu.

79. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

80. VSD nuomone, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, atitinkantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, priimti tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir ginčo santykių teisinį reguliavimą, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl nėra pareiškėjo nurodytų pagrindų atnaujinti procesą.

81. Pareiškėjas nepateikia svarių argumentų, patvirtinančių esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą byloje, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Nei vienoje iš pareiškėjo nurodomų bylų aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

82. Įrodinėjimo pareiga nėra perkeliama pareiškėjui, tačiau asmenys turi pateikti argumentus ir objektyvius duomenis, sudarančius pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (pvz., administracinėse bylose Nr. eA-1738-552/2024, Nr. eA-1633-789/2024, Nr. eA-1705-821/2024 ir kt.) paneigia pareiškėjo prašyme dėstomus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. 83. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

84. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis.

85. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

86. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą užbaigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti neteisėtais byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P422-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

87. Proceso atnaujinimo institutas taip pat turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl asmens, prašančio atnaujinti procesą, nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas analizuotinas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar atnaujinti procesą prašančio asmens nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

88. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

89. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-154/2011; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Atnaujinti procesą dėl aptariamo pagrindo galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas, priimti skirtingi teismų procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos, atsižvelgiant į kiekvienai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015).

90. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu, iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą, kuris lėmė tai, kad teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos įmonėje „BelEZ“, kuri yra pavaldi Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybai, faktas pripažįstamas pakankamu konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024, 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023) darbas (tarnyba) Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose ipso facto (savaime) nesudaro pagrindo pripažinti realią grėsmę nacionaliniam saugumui.

91. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 152 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, kad buvo padarytos esminės ir akivaizdžios klaidos.

92. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024 ir pareiškėjo prašyme nurodytuose kituose procesiniuose sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, bylose teismui buvo teikiami skirtingi įrodymai, skiriasi įrodymų reikšmė ir vertinimas) ir jose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas.

93. Įvertinusi pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, grįsdamas prašymą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą dėl to, jog jis nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo instituto prigimčiai ir tikslams bei res judicata principui.

94. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

95. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo prašymą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1816-552/2024 pagal pareiškėjo Y. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis