622f8bb6-2fc2-4e7a-ba50-40bcdf860a1b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI2-5085-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03124-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės dalyvaujant parieškėjai K.

P., jos atstovui Kornelijui PivoriÅ«nui, atsakovo atstovei Monikai Kuodei vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. P. skundÄ atsakovui Lietuvos architektų rÅ«mams dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja K. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos architektų rÅ«mų (toliau – LAR) Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu paskirtÄ nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos 2018 metais parengto Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rÅ«sį kapitalinio remonto (toliau – Projektas) negyvenamÄ sias patalpas pritaikant neįgaliesiems, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. Nurodo, kad Komisija konstatavo Projekto pažeidimus:

1) lango padidinimas įrengiant dar vienÄ Ä¯Ä—jimÄ bei nepaaiÅ¡kintas langų praplatinimo plotas nėra susiję su patalpų pritaikymu neįgaliesiems;

2) pastato fasadas vaizduojamas tik fragmentiškai, neatskleidžiant projektuojamos dalies konteksto, nepavaizduotos patekimo į patalpas durų vystymosi kryptys;

3) projekte vaizduojamos ir kitos rÅ«sio patalpos bei galimai jų pakeitimai (įgilinimas, griovimas), kurių pavaizdavimas neaiÅ¡kus ir neiÅ¡samus. PareiÅ¡kėja teigia, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, nes atsakovas nepaaiÅ¡kino savo sprendimo motyvų, o Komisijos nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka projekte nurodytų faktinių aplinkybių. Nurodo, kad Komisija priėmė sprendimÄ vadovaudamasi tik gyventojų subjektyviais teiginiais, tačiau nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima taikyti administracinę atsakomybę pareiÅ¡kėjai.

PaaiÅ¡kina, kad Projekte nebuvo suplanuotas dar vienas įėjimas – pagal buvusiÄ situacijÄ name buvo 2 įėjimai – tiek jų ir liko. Nurodo, kad juos reikėjo praplatinti tam, kad neįgalieji galėtų pro juos patekti. PareiÅ¡kėjai nesuprantamas Komisijos teiginys apie dar vieno įėjimo įrengimÄ , taip pat nesuprantama, kaip neįgalieji bÅ«tų patekę pro nepraplatintus įėjimus. Taip pat nesuprantamas Komisijos teiginys, jog pastato fasadas vaizduojamas tik fragmentiÅ¡kai, neatskleidžiant projektuojamos dalies konteksto.

Nurodo, kad Projekte buvo patalpinta visa namo fasado nuotrauka, be to reikalavimai projekto sprendinių brėžiniams yra nustatyti teisės aktų. Teisės aktai nustato, kad kapitališkai remontuojamiems pastatams brėžiniuose atvaizduojami tik išsaugomos, nugriaunamos, atstatomos ir naujos statinio dalys, fragmentai. Kadangi kitų patalpų Projektas neapėmė, sutinkamai su teisės aktų nuostatomis, kitų patalpų elementai atskiruose brėžiniuose atvaizduojami ir nebuvo. Pažymi, kad Projekto aiškinamojoje dalyje pavaizduotoje schemoje varstymosi kryptys pavaizduotos labai aiškiai.

Taip pat pažymi, kad Projekte buvo numatytas grindinio pagilinimas tam, kad neįgalieji galėtų patekti į rÅ«sio patalpas, nes pagal buvusiÄ situacijÄ , neįgalieji nebÅ«tų galėję patekti į rÅ«sio patalpas dėl patalpų viduje buvusių laiptų. Teigia, kad pagilinus prieduobę, senų laiptų naudoti buvo nebeįmanoma, todėl projekte buvo numatytas jų panaikinimas. Atsakovas Lietuvos architektų rÅ«mai nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad sprendimu nebuvo pakeista pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų apimtis, nes pareiÅ¡kėja buvo tik įspėta.

Pažymi, kad:

1) Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku;

2) Sprendimas yra priimtas nepažeidžiant poveikio priemonės skyrimo terminų;

3) sprendimas yra tinkamai pagrįstas. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja buvo tik įspėta dėl savo elgesio, bet jos atžvilgiu nepriimtas joks sprendimas, darantis įtakÄ jos teisėms ir pareigoms. Atkreipia dėmesį į tai, kad LAR nepateiktas joks kitas skundas, praneÅ¡imas ar kitoks dokumentas, kuris bÅ«tų pagrindu svarstyti pareiÅ¡kėjos elgesį. LAR vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika mano, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjai nesukelia, todėl jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu ir administracinė byla turi bÅ«ti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams.

Pažymi, kad teisės aktai nenustato termino, per kurį gali bÅ«ti skirtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 12 straipsnio 18 dalyje numatytas įspėjimas. Teigia, kad LAR įstatyme nėra suformuluotos pareigos vykdyti nubaudimo funkcijÄ â€“ LAR ir jų organas Atestavimo komisija, skyrė pareiÅ¡kėjai įspėjimÄ vykdydama profesinės veiklos stebėsenÄ . Atkreipia dėmesį, kad architektai privalo užtikrinti vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimÄ , todėl vykdydami architektų veiklos stebėsenÄ LAR tuo pačiu užtikrina ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Nurodo, kad pagal Statybos įstatymÄ atestuotiems architektams taikomos poveikio priemonės pagal jų pobÅ«dį, tikslÄ ir taikymo tvarkÄ skiriasi nuo administracinių nuobaudų, todėl neturėtų bÅ«ti prilyginamos administracinei nuobaudai, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), todėl atitinkamai neturėtų bÅ«ti taikomi ir ANK 39 straipsnyje nustatyti terminai. Mano, kad pareiÅ¡kėja nepaaiÅ¡kino ir niekaip nepagrindė, kodėl ANK nustatytas terminas turėtų bÅ«ti taikomas vykdant pareiÅ¡kėjos, kaip atestuotos architektės, profesinės veiklos priežiÅ«rÄ .

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja ProjektÄ rengė 2018 m. birželį – liepÄ , o statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas tik 2018 m. rugsėjo 14 d., taigi projektas buvo parengtas ir statybÄ leidžiantis dokumentas pagal jį gautas mažiau kaip prieÅ¡ 2 metus iki įspėjimo, o sprendimas priimtas 2020 m. rugpjūčio 19 d., todėl mano, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas spręstu, kad turėjo bÅ«ti laikomasi ANK 39 straipsnyje nustatyto termino, Å¡iuo atveju jis nebÅ«tų pažeistas.

LAR Komisija pripažįsta, kad pareiÅ¡kėja padarė neesminius pažeidimus, taip pat neįrodyta, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjos rengtas projektas lėmė ar galėjo lemti žalÄ vieÅ¡ajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos rengtas projektas turi aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo trÅ«kumų, nes ProjektÄ pareiÅ¡kėjo derino be pastato bendrasavininkų raÅ¡ytinių sutikimų, pasinaudodama iÅ¡imtimi, kuomet minėtų sutikimų nereikia siekiant pritaikyti gyvenamÄ jį namÄ neįgaliesiems.

LAR pažymi, kad Projektas, rengtas naudojantis minėta iÅ¡imtimi, turi bÅ«ti parengtas iÅ¡imtinai su tikslu pritaikyti patalpas neįgaliųjų poreikiams, o projektinė dokumentacija turi bÅ«ti visiÅ¡kai aiÅ¡ki, be jokių abejonių. Taigi Komisija atkreipė dėmesį į projekto aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo trÅ«kumus, nors ir nekonstatavo teisės pažeidimo ar žalos fakto, tačiau apie visÄ tai Komisija pažymėjo Sprendime. Atkreipia dėmesį, kad nors pasak pareiÅ¡kėjos įėjimus į rÅ«sio patalpas reikėjo praplatinti tam, kad neįgalieji galėtų pro juos patekti, pateiktuose brėžiniuose dalį naujai projektuojamų įėjimų sudaro vitrininiai langai, o nė įėjimas į patalpas, todėl akivaizdu, jog yra neaiÅ¡kumas dėl tokių vitrininių langų įrengimo poreikio siekiant pritaikyti patalpas neįgaliesiems (teigia, kad tai pagrįstai pažymėta Sprendime).Atsakovas nurodo, kad pakeitimai buvo atlikti pastato fasade, todėl neabejotinai svarbus pilno pastato fasado vaizdo parodymas projekte.

Teigia, kad projekte nepavaizduota ir neatskleista ne tik nevisa, bet ir platesnė, ypač aktuali fasado dalis (įėjimas į pastatÄ , esantis prie laiptų; langai esantys virÅ¡ laiptų). Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja pateikė ir papildomus, projekte nesančius brėžinius, tačiau ir juose kapitaliai remontuojamos fasado dalies (keičiami laiptai, jų gylis, įėjimai ir pan.) nuotraukos nepateikė. LAR pažymi, kad aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl projekto aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo.

PaaiÅ¡kina, kad skiriasi Projekto bendrosios dalies ir konstrukcijų dalies pavadinimai – jie yra klaidingi dėl projekto apimties (vienur nurodytas negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto projektas negyvenamÄ sias patalpas pritaikant neįgaliesiems, o kitur įėjimo į rÅ«sį kapitalinio remonto projektas. Gyvenamojo namo pritaikymas neįgaliesiems). Nurodo, kad Projekte taip pat vaizduojami toliau nuo įėjimo į patalpas esančių pertvarų griovimai, jų pavaizdavimas ir tikslai siekiant pritaikyti patalpas neįgaliųjų poreikiams neaiÅ¡kus.

Pažymi, kad projekto brėžiniuose vaizduojama tik dalis rÅ«sio patalpų, nors atliekami patalpų pakeitimai susiję su visomis patalpomis. Mano, kad aptartos aplinkybės dar kartÄ patvirtina projekto aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo trÅ«kumus. LAR atkreipia dėmesį, kad Projektas turi ir kitų aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo trÅ«kumų (patekimo į liftÄ bÅ«dai; gaisrinės saugos reikalavimų iÅ¡laikymas, jei įėjimo į pastatÄ durys yra varstomos ir pan.), o Sprendime pateikti tik pavyzdžiai, kurie kelia daug neaiÅ¡kumų.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė teismo patenkinti skundÄ visiÅ¡kai. Atsakovo atstovė prašė teismo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rÅ«mų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai skirtos nuobaudos – įspėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d.

Komisija skundų nagrinėjimo posėdyje iÅ¡nagrinėjo 2018 m. lapkričio 22 d. R. B., A. G. ir E. L. skundÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai prašė iÅ¡tirti bei įvertinti pareiÅ¡kėjos veiksmus ir jų 2018 m. gruodžio 21 d. patikslintÄ skundÄ bei priėmė SprendimÄ , kuriuo nusprendė įspėti pareiÅ¡kėjÄ (Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalis), bet nedaryti įtakos jos kvalifikacijos atestato galiojimui. Sprendimas pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas kartu su LAR 2020 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu Nr. S20/08/315.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad atestavimÄ atliekanti organizacija pareiÅ¡kia įspėjimÄ , kai kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojas vykdydamas veiklÄ (veikimu ar neveikimu) padaro neesminių (nenurodytų Å¡io straipsnio 14 dalies 1 punkte ir 15 dalies 1 punkte) pažeidimų, kuriais nepadarė žalos vieÅ¡ajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams. Jeigu kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui per kalendorinius metus pareiÅ¡kiami du raÅ¡ytiniai įspėjimai, kvalifikacijos atestatÄ ir (ar) teisės pripažinimo dokumentÄ iÅ¡duodanti institucija sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimÄ Å¡io straipsnio 14 dalyje nurodytam laikotarpiui ir nustato kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento turėtojui terminÄ pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, paÅ¡alinti.

Pašalinus pažeidimus, kvalifikacijos ar teisės pripažinimo dokumento sustabdymas gali būti atšauktas nesuėjus 6 mėnesių terminui. To paties įstatymo 12 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad skundus dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėja aplinkos ministro sudaryta komisija aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos architektų rÅ«mų įstatymo (toliau – LAR įstatymas) 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad RÅ«mų priimti sprendimai dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų iÅ¡davimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo gali bÅ«ti skundžiami teismui per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo įteikimo architektui dienos. IÅ¡ nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundÄ , pagal ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 33 straipsnyje yra įtvirtinti skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) priėmimo pagrindai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nei Statybos įstatyme, nei LAR įstatyme nėra nustatyta įspėjimo apskundimo tvarka, o atsakovas savo pozicijÄ grindžia tuo, kad vienas įspėjimas nesukelia teisinių padarinių, nes įspėjimo skyrimu kvalifikacijos atestato turėtojas tik įspėjamas, bet nėra priimamas joks įtakÄ jo teisėms ir pareigoms darantis sprendimas, kuris galėtų bÅ«ti skundžiamas. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Teismo įsitikinimu, ginčijamo įspėjimo skyrimas sukelia pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes.

Teismas atkreipia dėmesį į Statybos įstatymo nuostatÄ , kuri nurodo, jog du raÅ¡ytiniai įspėjimai, pareikÅ¡ti per kalendorinius metus yra pagrindas kvalifikacijos atestato galiojimui sustabdyti. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai per kalendorinius metus gavus dar vienÄ tokį įspėjimÄ â€“ bÅ«tų pagrindas kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymui. Taigi pagal savo pobÅ«dį ir paskirtį pareiÅ¡kėjai skirtas įspėjimas nors ir nenumato pareigos sustabdyti atestato galiojimo, tačiau yra savarankiÅ¡ka sankcija, kuri nėra tarpinis aktas.

Taigi teismo vertinimu nors vienas įspėjimas neįpareigoja sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimo, tačiau iÅ¡ esmės jis sukelia teisines pasekmes, nes pareiÅ¡kėjai ateityje gavus dar vienÄ tokį įspėjimÄ jos atestato galiojimas bus sustabdytas, todėl nutraukti administracinės bylos kaip nepriskirtinos administraciniams teismams nėra pagrindo. Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalis nustato, kad atestavimÄ atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobÅ«dį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, iÅ¡skyrus Å¡ios dalies 3 punktÄ , sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimÄ 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminÄ pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, paÅ¡alinti Å¡iais atvejais: kai asmuo, vadovaudamas statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims, pažeidė Å¡io įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesusijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais ar susijusius su esminių statinio projekto sprendinių reikalavimais arba esminiais statinių reikalavimais, tačiau dėl to neatsirado ar negalėjo atsirast žala (1 punktas).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Å¡ie dokumentai: statinio (jo dalies) bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamÄ jį namÄ neįgaliesiems, kai pateikiamas praÅ¡ymas iÅ¡duoti statybÄ leidžiančius dokumentus, nurodytus Å¡io straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams paÅ¡alinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai Å¡ie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintÄ namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planÄ â€“ Å¡iuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad naudojantis Statybų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkto iÅ¡imtimi, kuomet nereikia sutikimų, siekiant pritaikyti gyvenamÄ jį namÄ neįgaliesiems, projektas turi bÅ«ti parengtas iÅ¡imtinai su tikslu pritaikyti patalpas neįgaliųjų poreikiams, o projektinė dokumentacija turi bÅ«ti visiÅ¡kai aiÅ¡ki ir nepalikti abejonių. 2020 m. rugpjūčio 19 d. LAR Komisijos protokole Nr. 2020/AK/S5 nurodyta, kad dalis Projekto sprendinių kėlė abejonių dėl jų sÄ sajos su patalpų pritaikymu neįgaliesiems (lango padidinimas, įrengiant dar vienÄ Ä¯Ä—jimÄ , nepaaiÅ¡kintas langų praplatinimo plotis, pastato fasadas vaizduojamas tik fragmentiÅ¡kai, neatskleidžiant projektuojamos dalies konteksto, nepavaizduotos patekimo į patalpas durų varstymosi kryptys, patekimo į liftÄ bÅ«dai).

Nebuvo daryti Pastato rÅ«sio patalpų pakeitimai, iÅ¡skyrus įėjimo pritaikymÄ neįgaliųjų poreikiams, Projekte vaizduojamos ir kitos rÅ«sio patalpos bei galimai jų pakeitimai (įgilinimas, griovimas), kurių pavaizdavimas neaiÅ¡kus ir neiÅ¡samus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja atsakovui pateikė ir papildomus, projekte nesančius brėžinius, kuriuose pavaizduota pastato fasado dalis. PareiÅ¡kėja nurodo, kad projekte pavaizdavo bÅ«tent tiek fasado, kiek reikėjo, o projekte yra pateikta aiÅ¡ki pastato fasado iÅ¡ kitos pusės, nuotrauka.

Kapitaliai remontuojamos fasado dalies (keičiamų laiptų, jų gylio, įėjimų ir pan.) nuotraukų ji nepateikė. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija, kad minėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl projekto aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo. Pažymėtina, kad projekto dokumentacija nors ir turi aiÅ¡kumo bei iÅ¡samumo trÅ«kumų, tačiau nėra prieÅ¡taraujanti teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjos rengtas projektas suderintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta tvarka, jam pritarė projektÄ derinančios institucijos ir pagal ProjektÄ gautas statybÄ leidžiantis dokumentas, kuris yra galiojantis, Projektas jau yra įvykdytas.

Byloje atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, nenurodė veiksmų, kuriais pareiÅ¡kėja, vykdydama projektÄ padarė neesminių pažeidimų. Taip pat ginčijamame Sprendime nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktus pareiÅ¡kėja pažeidė ir už kÄ konkrečiai jai skiriamas įspėjimas, nenurodyta ir tai, kad pareiÅ¡kėjos rengtas projektas lėmė ar galėjo lemti žalÄ vieÅ¡ajam interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ir kitiems su statybos sritimi susijusiems interesams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas Å¡iuo konkrečiu atveju negali pripažinti pažeidimo padarymo fakto. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , skundžiamÄ sprendimÄ (protokolÄ ), teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad įspėjimas pareiÅ¡kėjai buvo skirtas nepagrįstai , nes atsakovas nepateikė įrodymų, nenurodė veiksmų, už kuriuos pareiÅ¡kėjai skirtas įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkina visiÅ¡kai (ABTÄ® 88str.2p.).PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikia Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja ABTÄ® 40 straipsnis. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ; specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iÅ¡ esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma bÅ«tų tinkama (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, praÅ¡antys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-346/2014; 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014 ir kt.).Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8 punktas nustato koeficientus, taikomus apskaičiuojant rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas. IÅ¡ pridėtos 2020 m. lapkričio 23 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiÅ¡kėja K. P. patyrė 200 Eur iÅ¡laidų už advokato padėjėjo pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimÄ teisme dėl Lietuvos architektų rÅ«mų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo.

Rekomendacijose atitinkanti maksimali užmokesčio už teisines paslaugas suma nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nevirÅ¡ija nurodyto dydžio, todėl įvertinus jÄ pagal Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra teisinga. Kadangi pareiÅ¡kėjos K. P. skundas tenkinamas visiÅ¡kai, pareiÅ¡kėjai priteistina 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma bei žyminis mokestis – 22,5 Eur, taigi viso pareiÅ¡kėjai priteistina 222,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo 7,5 Eur žyminio mokesčio daugiau, Å¡i suma jai grÄ Å¾intina, pavedant tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos K. P. skundÄ patenkinti. Panaikinti Lietuvos architektų rÅ«mų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai K. P. paskirtÄ nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Priteisti iÅ¡ Lietuvos architektų rÅ«mų pareiÅ¡kėjos K. P. naudai 222,5 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai K. P. 7,5 Eur (septynis eurus ir 50 ct) per daug sumokėto žyminio mokesčio, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė