622e98cc-7827-4a29-b044-3aec4eaa8e9f · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-380/2021 Proceso Nr. 1-01-1-33424-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nurodyta pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti T. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Civilinės ieÅ¡kovės AB (duomenys neskelbtini) banko pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Priteista solidariai iÅ¡ nuteistųjų M. L. ir T. R. 10 000 Eur AB (duomenys neskelbtini) bankui turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palÅ«kanos nuo priteistos 10 000 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Kita AB (duomenys neskelbtini) banko civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. Nuosprendžiu nuteistas ir M. L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. R. ir M. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , tai yra: T. R., M. L. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriam tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , iÅ¡ anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupe, turint tikslÄ apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2019-08-02, 14.27 val., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino G.

V.-G. ir melagingai prisistatęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nu M. S. pranešė, kad buvo sulaikyti M. ir T. K., pas kuriuos buvo rasta G. V.-G. priklausančio asmens dokumento kopija ir notaro patvirtinantis dokumentas, leidžiantis atlikti įvairias operacijas, toliau telefonu su G. V.-G. kalbantis tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatęs banko darbuotoju R. J., taip įgavęs pasitikėjimÄ , apgaule iÅ¡ G. V.-G. iÅ¡viliojo AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo ID ir, tęsiant bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , tyrimo metu nenustatytame įrenginyje „Samsung SM-J320FN“ („Android“) 2019-08-02, 15.23 val., sukÅ«rė G.

V.-G. vardu Smart ID paskyrÄ (duomenys neskelbtini), po to M. L., vykdydamas susitarimÄ su T. R., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pastarajam pateikė R. P. L. banko sÄ skaitos duomenis finansinėms operacijoms iÅ¡ G. V.-G. banko sÄ skaitos atlikti. Po to tyrimo nenustatytas asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , 2019-08-05, laikotarpiu nuo 17.20 val. iki 18.25 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, kurio interneto prieiga (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas apgaule iÅ¡ G.

V.-G. įgytais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojos G. V.-G. duomenimis – banko sÄ skaitos prisijungimo kodu, pakankamu asmeniui identifikuoti, ir neteisėtai G. V.-G. vardu sukurta (duomenys neskelbtini) banke Smart ID paskyra, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, tai yra save identifikuodamas kaip teisėtÄ duomenų naudotojÄ , G. V.-G. vardu informacinėje (duomenys neskelbtini) banko sistemoje prisijungė prie sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko 3 neteisėtas finansines operacijas – 2019-08-05, 17.20 val., atliko 3 pavedimus – 3 400 Eur, 3 600 Eur ir 3 000 Eur – į M.

L. nurodytÄ R. P. L. priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke. Po to tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , praneÅ¡us M. L. apie atliktÄ 10 000 eurų pavedimÄ Ä¯ nurodytÄ R. P. L. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , M. L., tęsdamas bendrininkų pradėtÄ ir vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ ir vykdydamas nurodymus, kartu su T. R. T. R. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., atsivežė R.

P. L. ir M. L. 2019-08-05, 17.27 val., (duomens neskelbtini), Klaipėdoje, Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ bankomate su R. P. L., nesuvokusia jo nusikalstamų veiksmų, panaudodamas R. L. vardu iÅ¡duotÄ AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡grynino 1 000 Eur ir tuoj po to, 17.47 val., AB (duomenys neskelbtini) filialo banke iÅ¡grynino 8 860 Eur ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, daugiabučio namo kieme Å¡iuos pinigus perdavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o Å¡is asmuo daugiau nei po 900 eurų, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė T.

R. ir M. L. kaip užmokestį. Tokiu bÅ«du M. L., T. R. ir tyrimo nenustatytas asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ G. V.-G. priklausantį turtÄ â€“ 10 000 eurų. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. R. gynėjas advokatas M. Martinaitis praÅ¡o:

1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021-04-09 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – T. R. baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) AB (duomenys neskelbtini) banko civilinį ieškinį T. R. atmesti;

3) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡ dalies atnaujinti įrodymų tyrimÄ â€“ iÅ¡klausyti 2020-09-28 telefoninio pokalbio įraÅ¡Ä , perskaitant 2019-08-05 18 SMS žinučių turinį, pakartotinai iÅ¡kviesti ir apklausti V. C. apie kaltinamajame akte nurodytų pinigų gavimo ir padalijimo aplinkybes. 2.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla T. R. nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punkto pagrindu), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.2.

Apelianto nuomone teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad T. R. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė kelia pagrįstų abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo.

Nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino juose esančių esminių prieÅ¡taravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Abejotini duomenys negali bÅ«ti patikimu įrodymu, pagrindžiant kaltinamojo kaltę. Dėl teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos duomenims ir netinkamo BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo 2.3. Apeliantas akcentuoja, jog iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kai ginčas kyla tarp asmenų, kurių santykiai paÅ¡liję dėl tarpusavio nesutarimų, nes jų santykiai įtempti, prieÅ¡iÅ¡ki, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, įvertindamas, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų, nes supykęs asmuo kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, perdėtai apkaltina kitÄ asmenį. 2.4.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino T. R. veiksmus kaip atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio l dalyje, sudėtį, nepadarydamas motyvuotų iÅ¡vadų nei dėl nusikaltimo objektyviosios pusės visų bÅ«tinų elementų buvimo, nei dėl subjektyviosios nusikaltimo pusės – kaltės turinio. Nuosprendžiu nėra konstatuotas (net neįvardijamas) bÅ«tinasis BK 182 straipsnio 1 dalies sudėties požymis – iÅ¡skirtinis naudos gavimo bÅ«das – apgaulė, kuriÄ nustačius gali bÅ«ti taikoma Å¡i BK norma. 2.5.

Ä®gyti svetimÄ turtÄ apgaule reiÅ¡kia taip paveikti kito asmens valiÄ , kad Å¡is dėl suklydimo perduotų materialų judamÄ jį turtÄ kaltininkui, manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Padariniai yra materialaus judamojo turto netekimas. Taigi dėl kaltininko objektyviosios tiesos iÅ¡kraipymo nukentėjusiojo sÄ monėje susiformuoja klaidingas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų įsivaizdavimas ir tai suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t. y. perduoti turtÄ .

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik tam, kas apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino, taigi, norint konstatuoti Å¡io nusikaltimo sudėties buvimÄ , nepakanka konstatuoti vien objektyviai atlikto veiksmo ir pasekmių (asmeniui priklausančio turto užvaldymas), tačiau bÅ«tina konstatuoti ir tai, jog poveikis, sukėlęs nukentėjusiam BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, įvyko dėl panaudotos apgaulės, turint tikslÄ neteisėtu bÅ«du įgyti kitam asmeniui priklausantį turtÄ .

Nuosprendžiu nėra padaryta jokių motyvuotų iÅ¡vadų dėl to, ar T. R. atliktas veiksmas, kai jis nesuvokdamas M. L. neteisėtai atliekamų veiksmų, 2019-08-05 jį ir R. P. L. nuvežė iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir netrukus atsiėmė iÅ¡ M. L. tik 60 eurų skolÄ , yra laikomas nusikaltimu. 2.6. Apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje net neanalizuoti tikrieji T. R. parodymai, kuriais jis visiÅ¡kai pripažino faktÄ , kad jis visais bÅ«dais ragino ir siekė atgauti susidariusiÄ skolÄ iÅ¡ M.

L.. Jis pats patvirtino ir tai, kad M. L. vengė bendrauti telefonu, neatsiliepdavo į skambučius, todėl teko skambinti iÅ¡ sutuoktinės bei mamos telefonų, raÅ¡yti SMS žinutes, kad M. L. spręstų susidariusiÄ problemÄ . Be to, pats M. L. pripažino, kad vengė skolos grÄ Å¾inimo bei sÄ moningai neatsiliepdavo į T. R. telefoninius skambučius, neatraÅ¡ydavo jam SMS. T. R. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra nuoseklÅ«s, vienodi bei iÅ¡samÅ«s, įrodantys, kad jo veikoje nebuvo bÅ«tinojo BK 182 straipsnio 1 dalies sudėties požymio – apgaulės panaudojimo bei tyčios.

BÅ«tent apklausiamas kaip kaltinamasis jis dar kartÄ parodė, jog su M. L., V. C., A. A. bei kitais asmenimis neplanavo ir kitokiu bÅ«du nesitarė apgaulės bÅ«du užvaldyti nukentėjusiajai G. V.-G. priklausančias lėšas. V. C. ir A. A. iÅ¡ viso nepažįsta ir su jais nėra bendravęs, o M. L. nepagrįstai jį apkalbėjo, kadangi jam nenorėjo grÄ Å¾inti skolos, ir paaiÅ¡kėjus faktui apie pastarojo įvykdytÄ nusikaltimÄ , siekdamas suÅ¡velninti kilusias pasekmes – sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, iÅ¡vengti suėmimo pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį bei realios bausmės, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. kad T.

R. tiesiogiai dalyvavo įvykdant aptariamÄ nusikaltimÄ . 2.7. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismas, konstatuodamas Å¡iek tiek kitokiÄ objektyviÄ jÄ pusę, iÅ¡ viso neaptarė subjektyviosios veikos pusės, T. R. parodymų neanalizavo ir jų nepaneigė, o tai prieÅ¡tarauja BPK 305 straipsnio l dalies 2 punkto reikalavimui nuosprendyje ne tik iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, tačiau ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas, ignoruodamas minėtus T.

R. parodymus, padarydamas savo išvadas dėl įvykio eigos, būtent M. L., R. P. L. (močiutės) bei A. A. (buvusio įtariamojo) parodymams visiškai nemotyvuotai suteikė svaresnę reikšmę nei minėtiems T. R. parodymams, negretindamas šių asmenų parodymų su kitais bylos duomenimis (SMS pranešimais, telefoninių pokalbių išklotinėmis bei 2020-09-28 15.04.11 val. įvykusio telefoninio pokalbio turiniu, nesugretino R. P. L. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu su teisiamajame posėdyje duotais, neatsižvelgė į tai, kad M.

L. yra atlikęs bausmę kartu su A. A., o A. A. 2017 metais atlikinėjo bausmę su V. C.) ir nevertindamas Å¡ių parodymų patikimumo prasme. Teismas neįvertino, kad A. A. ikiteisminio tyrimo metu bÅ«damas įtariamuoju, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir neatsakydamas už žinomai melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį, turėjo pagrindÄ apkalbėti T. R. dėl tarpusavio santykių, šį faktÄ patvirtina ir 2020-09-28 telefoninio pokalbio turinys.

BÅ«tent iÅ¡ užfiksuoto pokalbio turinio matyti, jos iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina A. A., kuris prisistato S.. Pokalbio metu T. R. atsako, kad tokio asmens nepažįsta. Netrukus į T. R. telefonÄ ateina SMS žinutė iÅ¡ A. A. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paraÅ¡yta „s. ble. kas tau yra? kaip nepažįsti“. Ä® šį SMS jokio atsakymo neatraÅ¡o. Apelianto nuomone, visa tai dar kartÄ parodo, kad M. L., V. C. bei A. A., bÅ«dami tarpusavyje pažįstami, nes kartu atliko laisvės atėmimo bausmes, veikdami pagal gerai apgalvotÄ planÄ , praėjus neilgam laiko tarpui po nusikaltimo, siekė iÅ¡provokuoti T.

R. pokalbiui su nepažįstamu asmeniu. 2.8. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. R. telefone bei „SMS kortelėje nebuvo surasti A. A. bei V. C. telefono numeriai, iš viso nefiksuoti T. R. skambučiai pastariesiems tiriamu laikotarpiu ar siųstos SMS žinutės“. Abonentinių numerių prisijungimo prie bazinės stoties (techninis pavadinimas „Location update“) kontrolė patvirtina, kad šie asmenys tarpusavyje nekontaktavo. Be to, teismas ir prokuratūra turėjo atsakyti, ar T.

R. yra „naivus ar Å¡iaip keistas žmogus“, kad „darydamas“ nusikaltimÄ naudojosi „savo abonentiniu telefono numeriu, sutuoktinės bei mamos, realiai suprasdamas, kad visi elektroninėje erdvėje fiksuoti įvykiai yra iÅ¡Å¡ifruojami“. Jis nieko neslėpė ir paaiÅ¡kino, kodėl 2019-08-02, 2019-08-03 ir 2019-08-05 skambino bei rašė SMS žinutes M. L. iÅ¡ savo ir Å¡eimos narių telefonų. Be to, prokuratÅ«ra, turėdama 18 SMS žinučių ir žinodama jų turinį, neįrodė, kad Å¡iuose SMS praneÅ¡imuose yra duomenų apie tai, kad T.

R. dalyvavo įvykdant 2019-08-02 ar 2019-08-05 nusikaltimÄ . Nuteistojo gynėjo nuomone, yra nepagrįsti ir neteisingi teismo motyvai, kad „kaltinamasis T. R. 2019 m. vasarÄ klausė A. A. kÄ padaryti, kad M. L. grÄ Å¾intų jam skolÄ , ir jis jam pasakė „tegu L. ima paskolÄ , ar (duomenys neskelbtini) pasiima du telefonus, kuriuos parduotų ir atiduotų skolÄ â€œ, nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. A.. Teisme Å¡iuos parodymus liudytojas A. A. patvirtino. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo T.

R. veiksmai Å¡iame sukčiavimo epizode buvo aktyvÅ«s. Be to, kaip matyti, nuo 2019-08-02 iki 2019-08-05 T. R. intensyviai skambino ir rašė SMS žinutes M. L. iÅ¡ savo mamos ir žmonos telefonų. 2019-08-05 iÅ¡siuntė daug SMS žinučių ir skambino M. L.. Kaip matyti, T. R. atvežė M. L. močiutę R. P. L. į bankÄ . Kaltinamojo T. R. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme patvirtino liudytojos R. P. L. parodymai. Nors liudytoja negalėjo atpažinti automobilį vairavusio asmens, tačiau ji patvirtino, kad pinigus jos anÅ«kas M.

L. skaičiavo, dalinosi su automobilio vairuotoju, be to, vairuotojas ir jai davė 50 Eur. Kaltinamasis T. R. pripažino, kad atvežė M. L. močiutę iš kaimo. Teismo nuomone, nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais kaltinamųjų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, atliekančio bausmę pataisos namuose, veiksmais, kiekvienam iš jų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo“. 2.9. Skunde teigiama, kad T. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino ir nurodė, kad „M.

L. pažįsta nuo vaikystės, jų gyvenamieji namai Å¡alia, susitikdavo tame pačiame kieme. M. L. dar paauglystėje įvykdė nusikaltimus, ne kartÄ buvo įkalinimo įstaigoje. Todėl, kada ir kuriam laikui buvo iÅ¡vykęs į užsienį nežino, nepasigedo pastarojo, nes Å¡is dažnai bÅ«davo įkalinimo įstaigoje. 2019 m. vasarÄ , tiksliai pasakyti negali nei mėnesio, nei dienos, kieme susitiko M. L.. Pastarasis sakė, kad grįžo iÅ¡ Anglijos, kur dirbo automobilių plovykloje. Sakė, kad žada kažkuo užsiimti Lietuvoje, todėl jis pastarajam pasiÅ«lė nuomotis jam priklausantį garaÅ¾Ä , adresu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino.

GaraÅ¾Ä jau yra pardavęs, prieÅ¡ du – tris mėnesius. Jam priklausančiame garaže automobilių salonuose perklijuodavo ant panelės, prietaisų skydelio plėveles. Jie susiskambindavo ir eidavo žaisti futbolÄ , arba garaže M. L. perklijavo jo automobilyje plėvelę ant prietaisų skydelio. Kad planuoja iÅ¡vykti į užsienį nesakė. Kai keletÄ kartų jam nepavyko priskambinti, jis nuėjo pas M. brolį V.. Pastarojo brolis pasakė, kad M. iÅ¡vykęs su reikalais ir padavė garažo raktus.

Su kuo jis dar bendravo bÅ«damas Lietuvoje, nežino. Apie tai, kad jis vėl galimai prisidėjo prie nusikalstamos veikos nieko nežino. Jiems bÅ«nant kartu M. L. niekas neskambino ir apie pinigų pervedimÄ , iÅ¡gryninimÄ nekalbėjo. Pats M. L. nesakė, kad turi finansinių problemų, ar, kad turės iÅ¡gryninti pinigus ir kažkam atiduoti. 2019 m. vasarÄ jis M. L. buvo iÅ¡nuomojęs garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino. M. L. jam turėjo skolos, nes buvo skolingas 600 eurų. Tiksliai dienos jis nežino, tai buvo 2019 m. vasara, jam paskambino M.

L. ir paprašė parvežti močiutę. Be to, už garažo nuomÄ M. L. liko apie 200 eurų skolingas. V. C. ir A. A. nepažįsta, su jais nebendrauja. Jis dirba treneriu, todėl jį pažįsta daug įvairių žmonių. Anksčiau dirbo maisto papildų parduotuvėje, kurioje lankėsi daug asmenų. M. L. močiutę yra vežęs savo automobiliu, nepamena kiek kartų vežė. M. L. pas močiutę vežė du kartus. Ji gyvena už Klaipėdos, už Jakų žiedo, kaimo pavadinimo nežino.

KartÄ vežė močiutę prie „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neklausė, kokiu tikslu. Jokių pinigų negavo. TÄ pačiÄ dienÄ , kai vežė M. L. močiutę, M. L. jam padavė 60 eurų, o buvo skoloje apie 600 Eur, Suprato, kad M. L. niekur nedirba, todėl negali atiduoti visų pinigų. Jokių pinigų močiutei nėra davęs. Nepamena tos dienos įvykių, neįvyko kažkas tokio, kad jis įsimintų. Dėl M. L. parodymų jis mano, kad M. L. nori iÅ¡vengti atsakomybės. Kai M.

L. vasarÄ grįžo iÅ¡ užsienio, kartais su juo žaisdavo krepÅ¡inį. Skambino M. L., kvietė kartu sportuoti. 2019-08-05 su M. L. buvo susitarę kartu sportuoti, ketino vakare susitikti žaisti futbolÄ , todėl ir rašė M. L. žinutes, kad Å¡is paskubėtų, nes visi jau buvo susirinkę. FutbolÄ Å¾aisdavo vakarais arba rytais, nes vasarÄ dienos metu bÅ«davo karÅ¡ta. Jis, kaltinamasis, neplanavo tÄ dienÄ kažkur važiuoti. Susitikus M. L. paprašė nuvežti jį pas močiutę. Kadangi viskas vyko seniai, visų įvykio aplinkybių nepamena.

Mano, kad pakeliui niekur nebuvo sustoję, su kitais asmenimis nesusitiko. Ar vežė močiutę atgal į kaimÄ , nepamena. Jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu. M. L. neturėjo pastovaus telefono numerio, numerius nuolat keisdavo, jo numerio nėra iÅ¡saugojęs. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jo, kaltinamojo, mamos naudojamas numeris. Nepamena, ar skambino M. L. iÅ¡ mamos telefono. M. L. pažįsta ir jo, kaltinamojo, mama, ir jo sutuoktinė. 2019 m. jis dirbo ir gavo pastovias pajamas pragyvenimui.

FaktÄ , kad jis bendravo prieÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir vėliau patvirtina turimos fotonuotaukos. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pažįstamų neturi“. 2.10. Skunde nurodoma, jog T. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pateiktame kaltinime nurodyti jo kaip bendravykdžio atlikti veiksmai – jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams sudarė galimybę pasinaudoti R. P. L. turimos sÄ skaitos banke duomenimis ir, atvežęs M. L. su jo močiute iki banko, iÅ¡grynino sukčiavimo bÅ«du gautus pinigus, dėl jo veiksmų bendrininkai galėjo pabaigti nusikaltimÄ â€“ nekliudomai disponuoti nusikalstamu bÅ«du įgytais pinigais ir pan.

Tačiau T. R. parodymuose nėra jokių duomenų apie tai, jog jis bÅ«tų žinojęs kokias nors aplinkybes apie melagingos informacijos nurodymÄ nukentėjusiajai G. V.-G., M. L. nusiųstÄ močiutės sÄ skaitÄ nusikaltimo bendravykdžiams, M. L., V. C. bei A. A. tarpusavio veiksmų derinimÄ bei pinigų dalybas su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis. Aptariamu atveju bÅ«tinieji bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Apie bendrininkų susitarimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes. 2.11. Apelianto manymu Å¡ioje byloje apie kokius nors T. R. ryÅ¡ius su nukentėjusiÄ ja ar apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, skambinusiais nukentėjusiajai, nėra. Nukentėjusioji iÅ¡ viso nėra mačiusi ir nepažįsta nuteistojo T. R., kuris yra nuteistas už tai, kad anksčiau nurodytÄ dienÄ atvežė iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ M.

L. su jo močiute, t. y. vien nustačius objektyviuosius sudėties požymius, nesant kitų subjektyviosios pusės elementų. Nors nuteistasis pripažino atlikęs Å¡iuos objektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, pusės požymius atitinkančius veiksmus, tačiau objektyviosios pusės nustatymo nepakanka, bÅ«tina nustatyti kaltininko tyčiÄ apgaule įgyjant svetimÄ turtÄ , kuri sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir, panaudodamas apgaulę, nori tokiÄ turtinę naudÄ gauti bei veikia tyčia. 2.12.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie nuteistojo tyčios buvimÄ bendrininkaujant užvaldant svetimÄ turtÄ sukčiavimo bÅ«du. Jis svetimų pinigų negavo, jų nesidalijo bei neperdavė kitiems tyrimo nenustatytiems asmenims. PrieÅ¡ingai, nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus M. L. „pramanas“, kad jis iÅ¡ M. L. gavo sÄ skaitos numerį ar dalyvavo paimant pinigus, o vėliau ir pasidalijo su kitais asmenimis, įskaitant ir kaltinime nurodytÄ V.

C.. G. V.-G. elektroninės bankininkystės duomenys apgaule įgyti paskambinus telefonu galimai iÅ¡ Kybartų pataisos namų, o asmenys, iÅ¡vilioję pinigus, taip pat nenustatyti. T. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose kaltės nepripažino, jokių kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti T. R. veiksmuose buvus tyčiÄ , nėra. Sukčiavimas prieÅ¡ G. V.-G. pasireiÅ¡kė apgaulės bÅ«du telefonu iÅ¡viliojant elektroninės bankininkystės duomenis ir jais naudojantis pasisavinant sÄ skaitoje esančius pinigus, tačiau iÅ¡analizavus nuteistojo „turėto telefono iÅ¡klotinę“, nenustatyti jokie T.

R. kontaktai nei su pačia nukentėjusiÄ ja, nei su asmenimis, skambinusiais nukentėjusiajai, iÅ¡skyrus bendravimÄ telefonu ir SMS su M. L. dėl negrÄ Å¾intos skolos bei sportavimo. Å i telekomunikacijų įranga fiksuota informacija nepatvirtina jo tyčios daryti nusikaltimÄ bei bendravimo su A. A. ir V. C.. Yra realus pagrindas teigti, kad jeigu T. R. bÅ«tų norėjęs nusikalsti, tai tikrai nebÅ«tų naudojęsis savo bei Å¡eimos narių abonentiniais numeriais, kai galėjo ir turėjo galimybę pasinaudoti SIM papildymo kortele ar bendrauti per socialinius tinklus.

Todėl nenaudojo jokių konspiracijos elementų, SIM kortelės neblokavo ir savo abonentinio numerio nepakeitė. 2.13. Skunde nurodoma, kad nėra paneigti nuteistojo T. R. parodymai, jog jis nesuprato, kodėl M. L. norėjo bÅ«ti nuvežtas su močiute iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ir apie tai, kad tuo metu buvo paimami pinigai, nežinojo. R. P. L., supratusi, kad anÅ«kas įvykdė nusikaltimÄ , nes siÅ«lė jai kartu pabėgti, nesutikusi su Å¡iuo pasiÅ«lymu ir negavusi 300 eurų, sugrįžo atgal pas T.

R. į automobilį. Tai dar kartÄ patvirtina, kad M. L. yra „neteisingas bei nepadorus asmuo“, kuris yra linkęs apkalbėti ne tik pažįstamus asmenis, bet ir pasinaudoti savo Å¡eimos nariais, siekdamas sau materialinės naudos bei Å¡alindamasis gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Apelianto nuomone, tyčios sukčiauti neįrodo ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes jo procesinė padėtis buvo įtariamasis ir, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jis turėjo motyvÄ apkalbėti T.

R., kurį anksčiau buvo matęs sporto klube bei parduotuvėje, prekiaujančioje maisto papildais. Todėl iÅ¡ principo turėjo motyvÄ duoti bet kokius parodymus, galinčius padėti iÅ¡vengti galimos atsakomybės, taip pat ir apkalbėti. Pažymėtina, kad įtariamasis ar kaltinamasis nėra atsakingas už melagingų parodymų davimÄ pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jis turi teisę duoti tokius parodymus, kokius laiko reikalingais savo gynybos interesams užtikrinti, taip pat ir neatitinkančius tikrovės parodymus.

Taigi vien nuteistojo M. L. parodymais, kuriais jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir atskleidžia kito asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai, negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis kitam kaltinamajam. 2.14. Aptarta situacija reikalauja skirti didesnį dėmesį vertinant tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumÄ bei objektyvumÄ , t. y. Å¡iuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, grįsti apkaltinamojo nuosprendžio vien minėtais A. A. parodymais negalima. Juo labiau, kad kol teismas perskaitė Å¡iuos parodymus, liudytojas nurodė, kad apie paskolas su T. R. jokių kalbų nebuvo, nieko nežino apie nusikaltimÄ , T.

R. neprašė atgauti skolos ir pan. Aptariamu atveju teismas tiki A. A. parodymais, kad T. R. yra M. L. bendrininkas dėl atlikto sukčiavimo, bet netiki M. L. parodymais dėl A. A. bei V. C. atliktų aktyvių nusikalstamų veiksmų, kai pastarieji davė valdingus nurodymus jam ir vėliau pasidalijo pinigus tarpusavyje. Susidaro keista situacija, kai teismas pagal situacijÄ â€žpriderina“ M. L. ir A. A. parodymus siekdamas nuteisti T. R., bet neįžvelgia to, kad pagal pateiktÄ kaltinimÄ tiek A. A., tiek V. C. yra bendrininkai.

Kaltinamajame akte yra nurodyta, kad M. L. AB (duomenys neskelbtini) banko Klaipėdos filiale iÅ¡grynino 8 860 Eur ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, daugiabučio namo kieme Å¡iuos pinigus perdavė V. C., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o Å¡is asmuo daugiau nei po 900 eurų, tiksli suma ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė T. R. ir M. L. kaip užmokestį. Nagrinėjamu atveju teismas nesiaiÅ¡kino, už kÄ V. C. gavo savo dalį pinigų ir 900 eurų perdavė M. L. bei T. R. (kokie „paskoliniai“ santykiai siejo visus juos).

Apeliantui neaiÅ¡ku, kodėl, ikiteisminio tyrimo metu V. C. atsisakius duoti parodymus ir jam tyrimÄ nutraukus, kaltinime jis iÅ¡lieka kaip asmuo, padalijęs pinigus kitiems bendrininkams. Teismas ir prokurorė nustatė „tikrosios tiesos“ pagrindÄ , t. y. kad M. L. duoti parodymai prieÅ¡ A. A. ir V. C. yra melas, tačiau prieÅ¡ T. R. – „tikroji tiesa“, nors V. C. net minimas kaip bendrininkas. Teismas, Å¡velnindamas situacijÄ , paprasčiausiai iÅ¡braukė Å¡io asmens pavardę iÅ¡ kaltinimo ir nepaaiÅ¡kino, kodėl Å¡is asmuo Å¡alinamas iÅ¡ kaltinimo.

Teismas, nustatęs esminius BPK 254 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir matydamas, kad ne visi asmenys yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, privalėjo bylÄ sugrÄ Å¾inti tyrimui papildyti. 2.15. Apeliantas teigia, kad neesminiai T. R. parodymų skirtumai negali bÅ«ti laikomi jo kaltės įrodymu, juo labiau jog pirmÄ kartÄ apie veikų aplinkybes T. R. buvo apklaustas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykių, todėl jo parodymus apie bendravimÄ su M. L. ar apie M. L. močiutės tiksliÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , asmenį vardu S., kurio anketinių duomenų nežino, laikyti nenuosekliais nėra pagrindo.

Tačiau, net ir esant kaltinamojo, neprisipažįstančio nusikalstamos veikos padarymu, parodymų nenuoseklumui, tai negali bÅ«ti laikoma jo kaltės įrodymu, jeigu jo minimų faktų nepatvirtina ar nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Remiantis in dubio pro reo principu, konstatuotina, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus patikimų įrodymų, jog nuteistasis T. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas iÅ¡ esmės vien ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no apklausto kito nuteistojo parodymais, kurių jis nepatvirtino teisme, o abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos T.

R. naudai. Nesilaikydamas Å¡ių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, jog T. R. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti M. L. parodymai, kito buvusio bendrininko A. A. parodymai, kurių patikimumu abejoti duoda pagrindÄ aptartos aplinkybės, negali bÅ«ti vieninteliu ir lemiamu nuteistojo T. R. kaltės įrodymu. 2.16. Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo ir privalėjo suabejoti ir M. L. senyvo amžiaus močiutės R.

P. L. parodymais, kuri, praėjus daugiau nei vieneriems metams, papasakojo daugiau aplinkybių nei tyrimo metu, t. y. apie 50 eurų, kuriuos gavo iÅ¡ vairuotojo, apie anÅ«ko ir vairuotojo skaičiuotus pinigus automobilyje bei jų dalybÄ . Apelianto nuomone, senyvo amžiaus močiutė, kuriai yra sukakę 80 metų, prisiminė „daugiau“, nes ji kartu atvyko bei iÅ¡vyko su anÅ«ku M. L., kuriam siekė padėti suÅ¡velninti atsakomybės laipsnį ir sumažinti atlygintinos žalos dydį, nes civilinis ieÅ¡kinys priteistas iÅ¡ dviejų nuteistųjų, o ne iÅ¡ M.

L.. Jeigu teismas patikėjo R. P. L. parodymais, tai privalėjo bylÄ nedelsiant sugrÄ Å¾inti prokurorei dėl esminio BPK 219 straipsnio pažeidimo, nes R. P. L. 2021-02-25 duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu paneigė kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes apie tai, kad ja pasinaudojo M. L. pervesdamas ir paimdamas lėšas iÅ¡ jos sÄ skaitos, o ji nesuprato jo atliekamų nusikalstamų veiksmų. IÅ¡ 2021-02-25 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ji duodama parodymus nurodė, kad M. L., turėdamas pinigus kuprinėje, jai pasakė ,,dedam į padÄ â€œ ir ji suprato, kad jis nori tuos pinigus vogti.

Jai pasakius, kad toli nepabėgs, Å¡is persigalvojo ir pasakė, jog per kelias valandas uždirbo 1000 eurų. Kadangi pasakė, kad uždirbo 1000 eurų, ji paprašė 300 eurų, o vėliau nusileido iki 100 eurų. Visa tai rodo, kad liudytoja suprato M. L. kėslus ir tikslÄ , tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užkirsti keliÄ nusikaltimui, nors galėjo ir privalėjo taip pasielgti. Be to, žinodama, kad pinigai gauti nusikalstamu bÅ«du, reikalavo savo dalies, t. y. 300 eurų, o vėliau nusileido iki 100 eurų.

Dėl gynybai neaiÅ¡kių priežasčių teismas su iÅ¡imtimis įvertino R. P. L. duotus parodymus prieÅ¡ T. R. ir visiÅ¡kai neanalizavo jos aktyvių ir sÄ moningų veiksmų paimant lėšas iÅ¡ sÄ skaitos. Todėl Å¡ios liudytojos duoti parodymai yra nepatikimi bei nepagrįsti, sietini su asmeninės atsakomybės Å¡velninimu. Nepaneigta ir versija, jog nuteistasis pats galėjo bÅ«ti M. L. apgautas ir suklaidintas ir pačiam nežinant įtrauktas į „Alio, mama“ schemÄ , piktnaudžiaujant pasitikėjimu įtikintas, jog reikalinga pagalba nuvežant M.

L. ir jo močiutę iki prekybos centro.

3. Teismo posėdyje nuteistojo T. R. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ .

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nesutinkama su nuteistojo T. R. nuteisimu ir praÅ¡oma jį iÅ¡teisinti tvirtinant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, neatsižvelgė į nuoseklius T. R. parodymus, kad apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ jis nieko nežinojo, o iÅ¡ esmės buvo nuteistas tik dėl to, kad 2019-08-05 iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu atvežė nuteistÄ jį M. L. ir jo močiutę R. P. L. ir bendravo su M. L., kuris su T. R. nepažįstamais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir padarė nusikaltimÄ â€“ skambino ir apgaulės bÅ«du iÅ¡viliojo pinigus iÅ¡ nukentėjusiosios, o T. R. apgavo ir juo pasinaudojo, nesakydamas apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, pripažindamas T. R. kaltu dėl sukčiavimo, įstatymo nuostatas taikė teisingai ir nuteisė T.

R. už sukčiavimÄ pagrįstai. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o tai suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant T. R. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant bei vertinant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo, o baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

Nors iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog apeliantas mano, kad T. R. buvo nepagrįstai nuteistas vien tik remiantis netiesioginiais įrodymais, tačiau Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens kaltė gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-110-1073/2020, 2K-72-511/2021 ir kt.).

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, bet jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tokiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-174-303/2019, 2K-155-1073/2020, 2K-199-719/2020 ir kt.).

8. Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas. Teismo posėdyje buvo išklausytas 2020-09-28 telefoninis pokalbis tarp T. R. (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (pravarde S.) (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio pokalbio turinys visiškai atitinka Klaipėdos apskrities VPK KP Specialiųjų užduočių skyriaus 2020-12-10 suvestinės ir 2020-09-29 Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos D.

P. tarnybinio praneÅ¡imo turinį, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33424-19 metu, kontroliuojant T. R. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2020-09-28 15.03.54 val. iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) skambina vyras, kuris prisistato S. pravarde, pokalbio metu T. R. teigia, jog pastarojo nepažįsta. Pažymėtina, kad prieÅ¡ aptartÄ telefoninį pokalbį 2020-09-28 15.03.34 val. iÅ¡ Nr. (duomenys neskelbtini) į T. R. Nr. (duomenys neskelbtini), ateina žinutė „gali pasijungt wickeri jei tas pats pas taves?“.

Po šio telefoninio pokalbio 2020-09-28 15.04.46 val. iš Nr. (duomenys neskelbtini) į T. R. Nr. (duomenys neskelbtini) ateina žinutė „s. ble. kas tau yra? kaip nepazysti.:)“ (t. 2, b. l. 192–193, t. 3, b. l. 15). Taip pat teismo posėdžio metu buvo ištirtas Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. 2019-11-27 tarnybinis pranešimas apie telefonų numerių priklausomybę, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad buvo bandoma išsiaiškinti, kas naudojasi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas V. R. vardu, bet Å¡iuo numeriu naudojasi jos sÅ«nus T. R.. Paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) atsiliepusi R. Ž. nurodė, kad M. L. ji asmeniÅ¡kai nepažįsta, tačiau jis galėjo jai skambinti, nes ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paskolų eksperte. Neatsimena, kÄ konkrečiai kalbėjo su 2019 m. rugpjūčio mėn. jai skambinusiu klientu, tačiau klientas galimai domėjosi apie paskolos suteikimo sÄ lygas (t. 2, b. l. 43–44).

Taip pat buvo iÅ¡tirtas 2020-02-18 Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. P. tarnybinis praneÅ¡imas apie atliktÄ M. L. mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) analizę. Nustatyta, kad Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime yra tik iÅ¡klotinės – informacija apie įvykusius įvykius (2019-08-05 9.09.59 val. ir laikotarpiu nuo 15.52 val. iki 16.18.39 val. T. R. iÅ¡siuntė M. L. 18 SMS žinučių ir 16.19.21 val. skambino iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra paties minėtų 18 SMS žinučių turinio (t. 2, b. l. 37–40).

9. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad 2020-09-28 telefoninio pokalbio metu T. R. nurodė nepažįstantis A. A. ir su juo nebendravo, neatrašė į jo siųstas SMS žinutes, savaime neįrodo, kad T. R. A. A. nepažinojo, o M. L., V. C. ir V. A., siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, tokiu būdu siekė išprovokuoti T. R. pokalbiui su nepažįstamu asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas telefoninis pokalbis ir SMS žinučių turinys savaime nei patvirtina, nei paneigia, kad T.

R. pažinojo A. A.. Å ie įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad praėjus Å¡iek tiek daugiau nei metams po nuteistajam T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo A. A. žinojo T. R. naudojamÄ mobiliojo telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekė pradėti su T. R. pokalbį nurodydamas, kad jį pažįsta, taip pat prieÅ¡ pokalbį SMS žinute klausė, ar Å¡is dar naudojasi saugaus (užšifruoto) bendravimo programėle „Wickr“. 2019-11-27 tarnybinio praneÅ¡imo apie telefonų numerių priklausomybę turinys patvirtina, kad T.

R. naudojosi savo motinos V. R. vardu registruotu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pat iÅ¡ esmės patvirtina M. L. nurodomÄ aplinkybę, jog 2019 m. jis skambino į įvairias paskolų įmones bandydamas gauti paskolÄ . 2020-02-18 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2019-08-05 (dienÄ , kai buvo atlikta dalis nusikalstamų veiksmų) T. R. mobiliuoju telefonu aktyviai bendravo su M. L. – siuntė jam daug SMS žinučių ir skambino.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nuteistojo M. L. ir kitų asmenų bendrais neteisėtais veiksmais veikiant bendrininkų grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai buvo įgytas svetimas G. V.-G. priklausantis turtas – 10 000 eurų. Vis dėlto apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis T. R. buvo nuteistas už kitų asmenų padarytÄ nusikaltimÄ , su M. L. bendravo, nežinodamas jo nusikalstamų ketinimų, ir jo buvo apgautas – įtrauktas į daromÄ nusikaltimÄ , apie kurį nieko nežinojo, todėl nepagrįstai buvo nuteistas už sukčiavimÄ , veikiant bendrininkų grupe su M. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau byloje surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų visuma tokiÄ nuteistojo versijÄ paneigia.

11. Nuteistasis M. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį 2019 m. vasarÄ grįžo iÅ¡ užsienio, iÅ¡ karto susisiekė su T. R., kurį seniai pažįsta. BÅ«damas Lietuvoje susipažino su asmeniu pravarde S., jo vardo nežino. Žinojo, kad S. kažkokiu bÅ«du gauna 10 000–15 000 Eur kreditus. Vėliau M. L. prireikė pinigų, ir T. R. pasiÅ«lė kreiptis į „S.“, kad Å¡is suteiktų paskolÄ . Pakalbėjo su S. ir Å¡is pasakė, kad reikės sÄ skaitos numerio.

Paskambino savo močiutei R. L., paprašė leisti pasinaudoti jos banko sÄ skaita, pamelavo jai sakydamas, kad jo draugas nori pervesti jam pinigų. T. R. M. L. nuvežė pas močiutę į (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. T. R. paklausė S., tai yra A. A., ar tiks močiutės sÄ skaita, Å¡is pasakė, kad tiks. T. R. su A. A. bendravo telefonu. M. L. bÅ«damas pas močiutę nusirašė močiutės banko sÄ skaitos duomenis, tada su T. R. grįžo atgal į KlaipėdÄ . T. R. nufotografavo sÄ skaitos duomenis ir nusiuntė juos A.

A.. Tuo metu M. L. stengėsi kuo mažiau bendrauti su T. R., kad Å¡is nekalbėtų apie jo skolas. T. R. jam vis skambinėjo, raÅ¡inėjo, klausė, kada atiduos jam pinigus. Po savaitės jam paskambinęs T. R. liepė važiuoti pasiimti močiutės, sakė, kad į jos banko sÄ skaitÄ bus pervesti pinigai. Paskambino S., Å¡is liepė su močiute važiuoti į bankÄ , patvirtino, kad į jos sÄ skaitÄ perves pinigus. Dar liepė susitikti su V. C., sakė, kad jis daugiau paaiÅ¡kins. M. L. nuvažiavo su T.

R. pas močiutę, su juo buvo susitarę, kad T. vardo prie močiutės neminės, prie močiutės T. vadino T.. Po to visi nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“. PrieÅ¡ eidami į bankÄ susitiko su V. C., močiutė liko sėdėti automobilyje. V. C. gyvena (duomenys neskelbtini) g. Jis pasakė, kad bus 10 000 eurų pervesta į sÄ skaitÄ . Liepė banke iÅ¡gryninti pinigus, po to susitikti tualete. V. C. į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo pėsčiomis. Kol T. R. statė automobilį aikÅ¡telėje, M.

L. su močiute nuėjo į AB (duomenys neskelbtini) bankÄ . Pakeliui bankomate iÅ¡ močiutės sÄ skaitos iÅ¡grynino 1 000 Eur. Močiutės asmeninių pinigų sÄ skaitoje nebuvo. Matė, kad T. R. su V. C. stovi prie banko klientų aptarnavimo skyriaus ir laukia M. L.. Banke močiutė iÅ¡ savo banko sÄ skaitos iÅ¡grynino apie 8 800 Eur, tikslios sumos nepamena. Norėjo iÅ¡siimti 9 000 Eur, bet banke jam paaiÅ¡kino, kad reikės mokėti procentÄ už piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ . Visus pinigus M.

L. įsidėjo į kuprinę, kartu su močiute grįžo prie automobilio. Nuvažiavo į netoliese esančio namo kiemÄ , kur susitiko su V.. V. iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ atėjo pėsčias. Su V. dėl susitikimo vietos nesitarė, ten jį nuvežė T.. S. buvo sakęs, kad V. reikės perduoti pinigus. V. paaiÅ¡kino, kad pusė Å¡ių pinigų atitenka asmeniui, kuris „padarė“ tuos pinigus, o likusi suma dalijama į keturias ar penkias dalis. IÅ¡dalijus pinigus M. L. liko 900 Eur.

T. R. gavo tokiÄ pat pinigų sumÄ . Baigiant pokalbį V. M. L. pasakė „linkėjimai iÅ¡ (duomenys neskelbtini)“. Išėjus V., iÅ¡ karto T. pasakė, kad čia buvo padarytas „Alio, mama“ sukčiavimas. Automobilyje T. atidavė 700 Eur, nes buvo jam skolingas. Močiutei davė 50 Eur. Močiutės banko sÄ skaitoje dar buvo likę 50 Eur. Nuvežė močiutę į „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelę ir su T. iÅ¡siskyrė. T. R. jam pasakė, kad A. A. liepė iÅ¡mesti telefonÄ ir kortelę.

M. L. taip ir padarė. Žinojo, kad sukčiaujant dalyvavo V., S. ir dar kažkoks asmuo, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kuris pasiėmė pusę visos sumos. M. L., S., T. ir V. pasidalijo pusę likusios pinigų sumos. Su V. C. ir A. A. susipažino per T.. Nuo 2019 m. buvo T. skolingas 600 Eur už narkotikus. T. buvo jam leidęs be nuomos mokesčio naudotis garažu, kuriame M. L. ketino vystyti automobilių langų tamsinimo verslÄ . ViskÄ pradėjo T. R., jis liepė kreiptis į S., nes jis žinojo, kaip „pasidaryti“ pinigų.

T. automobiliu „Volkswagen Passat“ jį nuvežė pas A. A. į kažkokiÄ sodybÄ Klaipėdos rajone. A. A. pasakė, kad turi pažįstamÄ asmenį, dirbantį paskolų biure. Nesidomėjo, ar tai oficialu. Žinojo, kad galima gauti paskolÄ per tarpininkus. M. L. sakė, kad galima gauti paskolÄ , tik reikalinga banko sÄ skaita. Kai apie tai kalbėjo su S., T. viskÄ girdėjo. T. darė jam psichologinį spaudimÄ dėl skolos, buvo suinteresuotas susigrÄ Å¾inti skolÄ . T. pats pasiÅ«lė M. L. nuvežti pas močiutę.

M. L. yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, paskutinius 3–4 metus gyveno Airijoje, todėl negalėjo gauti kredito Lietuvoje, nors dėl paskolos suteikimo kreipėsi į kredito įstaigas (t. 5, b. l. 167–173). Liudytoja R. P. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad su anÅ«ku M. L. buvo susitikusi kelis kartus. PirmÄ kartÄ susitiko Klaipėdoje. 2019-07-31 vėl atvažiavo į KlaipėdÄ , ketino apsipirkti. Atvažiavo M. ir pasakė, kad jo draugas užsienietis nori persivesti pinigus, tam reikalinga banko sÄ skaita, prašė leisti pasinaudoti jos banko sÄ skaita.

M. skambino tam draugui, norėjo su juo susitikti, tačiau neprisiskambino. TÄ dienÄ R. P. L. iÅ¡vyko namo. Rugpjūčio 2 d. ji vėl atvažiavo apsipirkti į KlaipėdÄ . Vėl paskambino M., privažiavo ir pasakė, kad vis tik reikia jos banko sÄ skaitos, draugui reikia pervesti pinigus, nes draugas užsienietis. M. L. jos labai prašė ir ji sutiko, tačiau su sÄ lyga, kad ji pati tuos pinigus iÅ¡ sÄ skaitos paims ir perduos jo draugui. Vėliau, tiksliai datos nepamena, jai paskambino M., pasakė, kad į jos sÄ skaitÄ yra pervesta 10 000 eurų ir reikia važiuoti į bankÄ iÅ¡gryninti pinigų.

Pas jÄ atvažiavo M. su kažkokiu vaikinu. M. draugas liko sėdėti automobilyje, automobilį paliko stovėti toliau nuo jos namų. Jie nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje. Iki banko jÄ palydėjo M. ir kartu atvykęs vaikinas. Kartu nuėjo į bankÄ . Banke buvo daug žmonių, todėl nepamatė, kur dingo tas vaikinas. Banke darbuotojai padavė savo pasÄ . IÅ¡grynintus pinigus padavė M.. M. juos susidėjo į kuprinę. Tada pastebėjo, kad banke nėra M. draugo. Banko darbuotoja pasakė, kad reikės sumokėti operacijos mokestį, todėl ji, R.

P. L., paprašė jos banko sÄ skaitoje palikti 50 Eur. Kai viskÄ sutvarkė, M. juokais pasakė „baba, dedam į padÄ â€œ. IÅ¡ to ji suprato, kad jis nori pavogti tuos pinigus. Ji jam pasakė, kad toli nenueis. Išėjus iÅ¡ banko M. jai pasakė, kad uždirbo 1 000 eurų per kelias valandas. Kadangi anÅ«kas pasakė, kad uždirbo 1 000 eurų, ji paprašė jai duoti 300 eurų dovanoms, nes netrukus turėjo bÅ«ti brolio gimtadienis. AnÅ«kas nieko nesakė, tada ji pagalvojo, kad per daug užsiprašė, todėl paprašė duoti nors 100 eurų.

M. atsisuko ir atsakė, kad pats turi skolų. Ä®sėdo į automobilį, M. draugas jau laukė prie automobilio. Tada jÄ nuvežė kažkur į pamiÅ¡kę prie kažkokių namų. Važiuojant M. ir jo draugas skaičiavo pinigus. Sustojus M. ir jo draugas paėmė pinigus ir kažkur nuėjo. Ji liko sėdėti automobilyje. Jie nuėjo už namo ir abu sugrįžo. Kiek laiko jų laukė, negali pasakyti. Kitų asmenų nepastebėjo. M. turėjo kuprinę. Po to važiavo atgal į stotelę, R.

P. L. tuo metu pasakė, kad jai niekas negrÄ Å¾ino sÄ skaitų, kurias ji pasirašė. Tada M. draugas, vairavęs automobilį, iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė ir jai padavė 50 eurų. Tada M. iÅ¡ kuprinės išėmė jos dokumentus, kuprinė liko tuščia, pinigų nebuvo. Buvo M. davusi savo banko kortelę. M. kortelės PIN kodÄ Å¾inojo. Jis jos kortelėje buvo pasilikęs 1 000 Eur. Vairuotojas jÄ Ä¯ KlaipėdÄ vežė tik vienÄ kartÄ . IÅ¡ kur buvo tie pinigai, ji nežino. Abejonių kėlė keistas vairuotojo elgesys, nes atvykęs pasislėpė už Å¡iukÅ¡liadėžių, visÄ kelionę nepratarė nė žodžio.

Vaikinas buvo neaukÅ¡tas, tvarkingai apsirengęs, panaÅ¡i Å¡ukuosena į nuteistojo T. R.. M. už pinigų iÅ¡gryninimÄ jai nieko nežadėjo, sakė, kad reikia draugui pervesti. M. L. draugo vardo nepasakė, sakė, kad mokėsi vienoje klasėje, yra užsienietis, negali į jo sÄ skaitÄ pervesti pinigų (t. 5, b. l. 174–178). Liudytojas V. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį nieko nežino, M. L. ir T. R. pažįsta iÅ¡ matymo. Labiau pažįsta T. R., o M. L. pažįsta kaip jo draugÄ .

Yra teistas, tačiau bausmės kartu su M. L. neatlikinėjo. Žino, kad T. dirba treneriu sporto klube, seniau dirbo parduotuvėje, prekiaujančioje maisto papildais, o M. L. ketino tamsinti automobilių langus (t. 6, b. l. 24–25). Liudytojas A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta T. R., o M. L. pažįsta iÅ¡ matymo. M. L. pažįsta per T. R.. Su T. R. yra tekę bendrauti, keletÄ kartų yra susitikęs. Žinojo, kad M. L. buvo T. R. skolingas. T. R. sakė, kad M. L. yra skolingas, galimai už papildus, klausė, kaip atgauti skolÄ .

Jis sakė M. R. „daryk, kÄ nori, tai ne mano skola“, sakė „daryk kažkÄ , telefonÄ tegu L. pasiima ar kažkÄ , ir atiduoda skolÄ â€œ. Nežino, kodėl T. R. sako, kad nepažįsta A. A.. Su V. C. kartu atlikinėjo bausmę 2017 m. Su M. L. bausmės neatlikinėjo, tik buvo toje pačioje įstaigoje (t. 6, b. l. 44–45).

12. Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. 2020-12-08 tarnybiniame praneÅ¡ime, be kita ko, nurodyta, jog, atliekant detaliÄ 2019-08-02 (nusikalstamos veikos metu) naudoto M. L. mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) analizę, nustatyta, kad 2019-08-02, 10.09.55 val., T. R. iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jo motinos V. R. vardu, skambino M. L., pokalbis truko 144 sek., (duomenys neskelbtini) numeriu naudojasi pats T. R., jis tai nurodė 2019-11-27 ikiteisminio tyrimo byloje apklausiamas kaip liudytojas, pildant asmens duomenų pažymÄ . 2019-08-02 10.50.45 val. iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta M.

L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). 2020-10-19 susisiekus šiuo telefono numeriu atsiliepusi moteris paaiškino, kad M. L. asmeniškai nepažįsta, tik žino, kad vyras T. R. su juo bendravo dėl garažo. 2019-08-02 telefonu galėjo pasinaudoti jos sutuoktinis T. R.. Kokiu tikslu 2019-08-02 jos vyras T. R. skambino M. L., ji pasakyti negali. Analizuojant M. L. telefono išklotinę matyti, kad T. R., naudodamasis žmonos telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), M. L. skambino 2019-08-02 11.31.07 val., pokalbis truko 27 sek., 2019-08-02 12.38.11 val., pokalbis truko 13 sek., 2019-08-03 12.02.50 val., 12.03.59 val., 12.23.04 val., 12.33.59 val., 13.21.39 val. 13.23.00 val., 13.53.00 val. siuntė SMS žinutes (7 vnt.). 2019-08-03 16.22.05 val., 16.53.06 val. ir 2019-08-04 12.50 val.

T. R. siuntė M. L. SMS žinutes iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini). Telefono numeris registruotas T. R. motinos V. R. vardu. Å iuo numeriu naudojasi jis pats, apie tai nurodė 2020-09-24 apklausiamas kaip įtariamasis, pildant asmens duomenų pažymÄ . 2019-08-05 9.09.59 val. ir laikotarpiu nuo 15.52 val. iki 16.18.39 val. T. R. iÅ¡siuntė M. L. 18 SMS žinučių ir 16.19.21 val. skambino iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 48–50).

13. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai analizuoti T. R. nuoseklÅ«s, vienodi ir iÅ¡samÅ«s parodymai, kurie įrodo, kad jo veikoje nebuvo bÅ«tinojo BK 182 straipsnio 1 dalies sudėties požymio – apgaulės panaudojimo ir tyčios. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog neesminiai T. R. parodymų skirtumai negali bÅ«ti laikomi jo kaltės įrodymu, nes pirmÄ kartÄ apie nusikalstamos veikos aplinkybes T. R. buvo apklaustas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykių, todėl jo parodymų nenuosekliais laikyti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad T. R. nėra nuteistas vien dėl to, kad jo parodymai buvo nenuoseklÅ«s. PrieÅ¡ingai, nei mano apeliantas, vienas mėnuo niekaip negali bÅ«ti laikomas tokiu ilgu laiko tarpu, kuriam praėjus apklausiamas T. R. bÅ«tų galėjęs pamirÅ¡ti ir dėl to sÄ Å¾iningai suklysti nurodydamas esmines įvykio aplinkybes. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog T. R. parodymai apie esmines aptariamo nusikaltimo aplinkybes nebuvo nuoseklÅ«s ir nuolat keitėsi viso baudžiamojo proceso metu, todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai suabejojo jų patikimumu. 2019-11-27 ikiteisminio tyrimo metu pirmÄ kartÄ apklausiamas kaip liudytojas T.

R. nurodė, kad pažįsta M. L., tačiau nežino, kur gyvena M. L. močiutė ir nėra pas jÄ buvęs, nieko nežino apie pinigų pervedimÄ , iÅ¡gryninimÄ , taip pat M. L. jam nesakė, kad turi finansinių problemų (t. 2, b. l. 80–81). 2020-09-24 įtariamojo apklausos metu T. R. jau parodė, kad 2019 m. vasarÄ M. L. buvo iÅ¡nuomojęs garaÅ¾Ä ir M. L. buvo iÅ¡ jo pasiskolinęs 500 Eur. T. R. neskubino jo grÄ Å¾inti skolos. 2019 m. vasarÄ T. R. paskambino M. L. ir paprašė parvežti močiutę.

Tada T. R. savo vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“ su M. L. nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus, ten pasiėmė M. L. močiutę ir nuvažiavo iki prekybos centro, į jį nuėjo jo močiutė, grįžo po 10–15 minučių. Po to M. L. močiutę parvežė į kaimÄ . Po kelių dienų M. L. vėl paprašė T. R. pavežti jo močiutę. T. R. su M. L. vėl nuvažiavo į tÄ patį kaimÄ , iÅ¡ jo T. R. savo automobiliu atvežė M. L. močiutę į KlaipėdÄ prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

T. R. liko laukti, o M. L. su savo močiute nuėjo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. M. L. sugrįžo po 10–15 minučių. Tada su M. L. nuvažiavo prie M. L. namų, kur jis atidavė T. R. dalį skolos – 60 Eur (t. 5, b. l. 36–37). 2020-09-24 akistatos tarp įtariamųjų M. L. ir T. R. metu T. R. nurodė, kad yra porÄ kartų vežęs M. L. močiutę savo automobiliu. VienÄ kartÄ nuo turgavietės Klaipėdos mieste iki kaimo, kur ji gyvena, kitÄ kartÄ atvežė jÄ iÅ¡ kaimo, kuriame ji gyvena, iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos mieste.

Tada nuvažiavo į T. R. gyvenamojo namo kiemÄ ir ten M. L. jam padavė skolÄ â€“ 60 Eur (t. 4, b. l. 13–14). Teisiamajame posėdyje T. R. jau nurodė, kad M. L. jam buvo skolingas apie 600 Eur, taip pat M. L. liko jam 200 Eur skolingas už garažo nuomÄ . M. R. yra vežęs M. L. močiutę, negali pasakyti, kiek kartų, yra vežęs jo visÄ Å¡eimÄ , paveždavo iki parduotuvės, jų Å¡eimos bendravo (t. 5, b. l. 173–174). Pažymėtina, jog M. L. močiutė R. P. L. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad T.

R. jÄ vežė tik vienÄ kartÄ .

14. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nesirėmė M. L. parodymų dalimi prieš liudytojus V. C. ir A. A., kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet selektyviai rėmėsi M. L. parodymų dalimi nuteisdamas T. R., tačiau nagrinėjamu atveju yra aktualu tai, kad kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami ne visiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

BylÄ nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog santykiai tarp M. L. ir T. R. yra įtempti, priešiški, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti vertindamas M. L. parodymus. Taip pat skunde nurodoma, kad T. R. yra nuteistas iš esmės vien tik remiantis nepatikimais kito nuteistojo M. L. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

16. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ar netrukus po to jų santykiai bÅ«tų buvę prieÅ¡iÅ¡ki ir (ar) įtempti. PrieÅ¡ingai, net pats nuteistasis T. R. nurodo, kad 2019 m. jis M. L. buvo iÅ¡nuomojęs garaÅ¾Ä , paskolino nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , kartu žaisdavo futbolÄ ir pavėžėdavo automobiliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti M. L. parodymų patikimumu.

Jis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo parodymai apie aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybes buvo nuoseklÅ«s ir nekito viso baudžiamojo proceso metu, o parodymų dalį apie T. R. vaidmenį Å¡ioje veikoje patvirtina liudytojos R. P. L., iÅ¡ dalies liudytojų A. A. bei V. C. parodymai, taip pat bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma ir nustatytos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, jog M. L. parodymų dalimi dėl A. A. ir V.

C. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme teismas nesirėmė ne dėl to, kad buvo pagrindas jo parodymais netikėti, o todėl, kad Å¡ios parodymų dalies (prieÅ¡ingai nei parodymų dalies dėl T. R.) nepatvirtino jokie kiti objektyvÅ«s duomenys. Be to, situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, teismų praktikoje nėra iÅ¡skirtinės. Å iuo klausimu Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad prieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, jog byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai.

Aukščiausiasis Teismas nutartyse pažymi, kad bylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iÅ¡ gautų faktinių duomenų visumos turi iÅ¡rinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikÅ¡mingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais, nes taip nustatomos įrodytomis pripažinto (tikrosios) bylos aplinkybės, tačiau teismai tai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

17. Atmestinas nuteistojo gynėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi V. C. ir A. A., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymais ir šių asmenų nepagrįstai nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog 2020-12-02 prokurorės V. Tilvikienės nutarimais V. C. ir A. A. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes jie savo kaltę neigė, o apklausus liudytojus, atlikus objektų apžiūras ir taikant procesines prievartos priemones nebuvo gauta duomenų, kurie galėtų neginčytinai patvirtinti jų kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo anksčiau aptartos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir rėmėsi tik V. C. ir A. A. parodymų dalimi, kurioje jie nuosekliai nurodė, kad pažįsta T. R. ir M. L., o iÅ¡ jų geriau pažįsta T. R.. Taip pat teismas pagrįstai rėmėsi A. A. parodymų dalimi, kurioje jis nurodė, kad žinojo, jog M. L. buvo skolingas T. R., o Å¡is A. A. klausė, kaip atgauti skolÄ iÅ¡ M. L.. A. A. jam patarė, kad T. R. kažkÄ darytų, sakytų M.

L. pasiimti paskolÄ ar „(duomenys neskelbtini)“ salone pasiimtų du mobiliojo ryÅ¡io telefonus, kuriuos parduotų ir atiduotų skolÄ . Pažymėtina, jog nuteistojo M. L. nurodomÄ aplinkybę, kad jis norėdamas grÄ Å¾inti skolÄ T. R. mėgino pasiimti paskolÄ , patvirtina 2019-11-28 Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. V. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad buvo nustatyta, jog M. L. iÅ¡ naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2019-08-03 apie 18 val. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso greitųjų paskolų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Å¡iuo numeriu yra teikiama informacija apie greitųjų kreditų gavimÄ telefonu (t. 1, b. l. 198), taip pat jau aptartas Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J.

N. 2019-11-27 tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) atsiliepusi R. Ž. nurodė, kad M. L. ji asmeniÅ¡kai nepažįsta, tačiau jis galėjo jai skambinti ir domėtis apie paskolos suteikimo sÄ lygas, nes ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo paskolų eksperte (t. 2, b. l. 43–44).

18. Apeliaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys M. L. močiutės R. P. L. parodymų kritikai, nurodoma, kad jos parodymai yra nepatikimi ir nepagrįsti, nes ji yra senyvo amžiaus ir praėjus daugiau nei metams nuo įvykio siekdama padėti savo anūkui prisiminė daugiau įvykio aplinkybių, be to, žinodama, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, reikalavo „savo dalies“ (300 Eur, po to 100 Eur). Šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog R. P. L. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes ne tik sutampa su nuteistojo M.

L. parodymais, bet ir buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu. Nors ji yra senyvo amžiaus, tačiau aiÅ¡kiai, iÅ¡samiai ir detaliai apibÅ«dino įvykio aplinkybes, dėl jų neabejojo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ji dėl savo amžiaus ar kitų priežasčių negali tiksliai atsiminti įvykio aplinkybių. Be to, jos nurodomas aplinkybes patvirtina kiti bylos įrodymai – 2019-09-11 Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J.

N. tarnybinis praneÅ¡imas, 2019-08-16 su raÅ¡tu Nr. S-19/11125/C pateiktas R. P. L. vardu atidarytos AB (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, 2020-11-30 AB (duomenys neskelbtini) banko raÅ¡tu Nr. 20-2484E ir AB (duomenys neskelbtini) banko raÅ¡tu 2020-12-09 raÅ¡tu Nr. 20-2639E pateikta informacija, 2019-08-21 apžiÅ«ros protokolas ir 2020-12-04 papildomos apžiÅ«ros protokolas, 2020-02-18 ir 2020-12-11 Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV vyresniosios tyrėjos tarnybiniai praneÅ¡imai ir kt.

Pažymėtina, jog apeliantas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti jos parodymais, nes R. P. L. žinojo, jog į jos banko sÄ skaitÄ pervesti ir iÅ¡ jos iÅ¡gryninti pinigai buvo gauti nusikalstamu bÅ«du, todėl turėjo „užkirsti keliÄ â€œ nusikaltimui, akivaizdžiai neteisingai interpretuoja R. P. L. teisiamajame posėdyje duotus parodymus. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog R. P. L. nurodė, kad nežinojo apie Å¡ių pinigų (10 000 Eur) kilmę, manė, kad į jos banko sÄ skaitÄ pervesti pinigai yra M.

L. draugo (T. R.), todėl, kai M. L. jai juokais pasakė „dedam į padÄ â€œ, ji iÅ¡sigando ir pamanė, kad jis ketina pavogti draugo pinigus, ir pasakė jam, kad jis su savo draugo pinigais toli nenueis (t. 5, b. l. 175). Pinigų savo brolio gimtadieniui iÅ¡ M. L. ji paprašė tik po to, kai jis pasakė, kad per kelias valandas uždirbo 1000 Eur. Nėra pagrindo teigti, jog ji žinojo, kad Å¡ie pinigai yra gauti neteisėtu bÅ«du. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas truko ganėtinai ilgai, todėl natÅ«ralu, kad R.

P. L. galėjo neprisiminti kai kurių neesminių įvykio detalių, jas galėjo prisiminti vėliau ar galėjo vienos apklausos metu šių detalių nepaminėti, o jas nurodyti kitoje apklausoje. Be to, vadovaujantis bendrai suformuota teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti parodymus, kaip nepatikimus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti R. P. L. parodymų patikimumu.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (laikotarpiu nuo 2019-08-02 iki 2019-08-05) T. R. iÅ¡ savo ir savo Å¡eimos narių mobiliųjų telefonų numerių skambino ir rašė žinutes M. L., neįrodo, kad jis dalyvavo darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes nėra žinomas Å¡io bendravimo turinys. Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. Nuteistasis T. R. nesugebėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu iÅ¡ skirtingų mobiliojo telefono numerių taip aktyviai bendravo su M.

L., nors iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog iki 2019-08-02, taip pat ir po 2019-08-05 kontaktų tarp T. R. ir M. L. nebuvo užfiksuota (t. 2, b. l. 8–42). Tuo tarpu T. R. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad net nebuvo į adresų knygutę įsivedęs M. L. mobiliojo telefono numerio, kurį Å¡is dažnai keisdavo. Nuteistojo T. R. pateikiama versija, kad jis 2019-08-05 aktyviai rašė žinutes ir skambino M. L. dėl to, kad jie tÄ dienÄ buvo susitarę žaisti futbolÄ , nėra įtikinama, nes T.

R. jÄ pateikė tik teisiamojo posėdžio metu, o byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų Å¡iÄ versijÄ patvirtinti. Be to, Å¡i versija negali pagrįsti tokio aktyvaus T. R. ir M. L. bendravimo laikotarpiu nuo 2019-08-02 iki 2019-08-04. Nuteistojo gynėjo teiginys, kad jeigu T. R. bÅ«tų ketinęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ , jis nebÅ«tų naudojęsis savo, savo mamos ir sutuoktinės mobiliųjų telefonų numeriais, nes suprastų, kad visi elektroninėje erdvėje užfiksuoti įvykiai yra lengvai atsekami, yra deklaratyvus ir laikytinas menamo pobÅ«džio pamÄ stymu, nes tariamas nuteistojo neatsargumas (neapdairumas) savaime niekaip negali patvirtinti, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, o jei bÅ«tų siekęs jÄ padaryti, bÅ«tinai bÅ«tų ėmęsis konspiracijos (naudojęsis SIM papildymo kortele, bendravęs per socialinius tinklus).

20. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neaptarė subjektyviųjų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių T. R. veiksmuose, todėl jis negalėjo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų žinojęs apie melagingos sÄ skaitos nurodymÄ nukentėjusiajai, nėra jokių duomenų apie T. R. ryÅ¡ius su nukentėjusiÄ ja ar apie jo ryÅ¡ius su asmenimis, skambinusiais nukentėjusiajai. Nukentėjusioji nėra mačiusi ir nepažįsta nuteistojo T. R., todėl jis buvo nuteistas vien tik nustačius objektyviuosius sudėties požymius (už tai, kad nuvežė į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ M. L. su jo močiute), taip pat nėra įrodytas T. R., M. L. ir tyrimo nenustatyto asmens bendrininkavimas. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

21. Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-303/2020). Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, 2K-90-895/2020).??? Pagal teismų praktikÄ , nebÅ«tina, kad visi bendrÄ sumanymÄ Ä¯gyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitÄ , palaikytų tarpusavio ryÅ¡ius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos padarymo planÄ jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017, 2K-257-719/2019).??? 22.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas T. R. veikoje nenukrypdamas nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos pagrįstai nustatė tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, juos išsamiai aptarė ir konstatavo, kad nusikalstama veika buvo realizuota bendrais suderintais T. R., M. L. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmais, kiekvienam iš jų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju siekiant patraukti T.

R. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nėra bÅ«tina konstatuoti, jog bÅ«tent jis asmeniÅ¡kai (tiesiogiai) kokiu nors bÅ«du kontaktavo su nukentėjusiÄ ja ir (ar) pažinojo jÄ arba ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliuoju telefonu nurodžius nukentėjusiajai žinomai melagingÄ informacijÄ apie tariamai pas sulaikytus asmenius rastus dokumentus, leidžiančius atlikti įvairias operacijas su jos pinigais, melagingai prisistačius policijos pareigÅ«nu, po to banko darbuotoju ir taip suklaidinant nukentėjusiÄ jÄ . Dėl Å¡ios apgaulės, iÅ¡ esmės paveikusios nukentėjusiosios G.

V.-G. apsisprendimÄ perduoti savo banko sÄ skaitos naudotojo ID, nukentėjusioji pasakė savo banko sÄ skaitos prisijungimo kodÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nusikaltimas buvo padarytas tiesiogine tyčia, nes nuteistieji M. L. ir T. R. suprato, kad svetimÄ turtÄ nukentėjusioji jiems perduoda prieÅ¡ savo valiÄ , dėl bendrininkų panaudotos apgaulės, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkaudami tarpusavyje, nes nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji M.

L. ir T. R. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė bendru sutarimu, kiekvienas iÅ¡ jų realizavo dalį Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo melagingai prisistatė policijos pareigÅ«nu, po to banko darbuotoju ir apgaule iÅ¡ nukentėjusiosios G. V.-G. iÅ¡viliojo banko sÄ skaitos naudotojo ID, po to nenustatytame įrenginyje G. V.-G. vardu sukÅ«rė Smart ID paskyrÄ , M. L. pateikė R. P. L. banko sÄ skaitos duomenis finansinėms operacijoms iÅ¡ G.

V.-G. banko sÄ skaitos atlikti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasinaudodamas tyrimo metu nenustatytu įrenginiu ir, panaudodamas apgaulę, pasinaudodamas iÅ¡ G. V.-G. įgytu banko sÄ skaitos prisijungimo kodu ir neteisėtai G. V.-G. vardu sukurta (duomenys neskelbtini) banke Smart ID paskyra, G. V.-G. vardu informacinėje banko sistemoje prisijungė prie sÄ skaitos ir neteisėtai atliko 3 pavedimus – 3 400 Eur, 3 600 Eur ir 3 000 Eur į R. P. L. priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ . T. R. vairavo automobilį, kuriuo atvežė į bankÄ liudytojÄ R.

P. L., o M. L. nurodė liudytojos R. P. L. banko sÄ skaitos numerį, po to visi pasidalijo neteisėtai gautus pinigus. Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog kadangi T. R. ir M. L. atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, jie yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis), o kai darant nusikalstamÄ veikÄ susitarę dalyvauja bent du vykdytojai, yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nuteistieji M.

L., T. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo veikė bendrininkų grupe, buvo šio nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai, o nusikalstama veika realizuota bendrais suderintais M. L., T. R. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmais, kiekvienam iš jų įvykdžius dalį nusikalstamo ketinimo.

24. Nors apeliaciniame skunde keliamas žalos atlyginimo klausimas, prašoma atmesti civilinės ieškovės AB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį T. R., tačiau šiuo atveju yra akivaizdu, kad AB (duomenys neskelbtini) patirta 10 000 Eur žala yra T. R. ir M. L. nusikalstamų veiksmų pasekmė, todėl ši civilinio ieškinio dalis buvo pagrįstai tenkinta ir minėtos žalos atlyginimas buvo pagrįstai solidariai priteistas iš nuteistųjų M. L. ir T. R.. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, be to, apeliantas apskritai nenurodo jokių argumentų, kodėl civilinis ieškinys turėtų būti atmetamas, taip pat neginčija civilinės ieškovės patirtos žalos dydžio, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas.

25. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo T. R. gynėjo advokato M. Martinaičio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. R. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė