2020-10-21 Nr. AB-19603-3-61-3-03075-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-700-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03075-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. N. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus apskrities viršininko 2010 metų balandžio 27 d. įsakymo Nr. 2.3- 5353-(30) „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus apskrities viršininko 2010 metų balandžio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-5353-(30) „Dėl V. N. žemės sklypo Nr. 22, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas yra priimtas daugiau nei prieš dešimt metų. Teismas pabrėžė, kad, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, galėtų atnaujinti šį daugiau nei dešimt metų praleistą terminą tik vienu atveju, t. y. jei pareiškėja pateiktų teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo nustatyta nusikalstama veika, susijusi su Įsakymo priėmimu. Kadangi pareiškėja tokių duomenų teismui nepateikė, teismas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atmetė, o skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

II. Pareiškėja T. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl Įsakymo panaikinimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-55/2013 paliktas nepakeistas. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą Tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl Įsakymo panaikinimo. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 49SFN-19-(14.49.104.0) atsakydamas į pareiškėjos 2019 m. lapkričio 28 d. pateiktą prašymą, siūlė pareiškėjai atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir dokumentus pateikti per „Geomatininką“.

Pareiškėja valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2019 m. spalio 28 d. pateikė prašymą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centro 2020 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-12525(13.1E) pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymas atidėtas iki 2020 m. kovo 16 d., bei prašoma pateikti sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini) galiojantį generalinį planą, kuriame būtų nurodytos aiškios ribos ir žemės sklypo ribų visi linijų ilgiai arba kitą teisinį pagrindą turintį dokumentą, kuriame būtų nurodytas linijos ilgis, kuris nėra nurodytas SB (duomenys neskelbtini) generaliniame plane prie greta besiribojančio žemės sklypo iki 2020 m. kovo 31 dienos.

Nepateikus prašomų dokumentų pareiškėjos prašymas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus bus atšauktas. Pareiškėja 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl VĮ Registrų centro prašomų dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo. Tarnyba 2020 m. kovo 31 d. raštu pateikė SB (duomenys neskelbtini) generalinio plano ištraukos kopiją ir Žemės sklypų Nr. 21A, Nr. 22 privatizacijos schemų kopijas. 2020 m. liepos 1 d. pareiškėja gavo VĮ Registrų centro savitarnos pranešimą, kuriame nurodyta, jog kadastrinių duomenų tikslinimo paslauga atmesta nepateikus generalinio plano.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 26 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-2500 su VĮ Žemės fondu dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. VĮ Žemės fondas 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. S-6932 buvo informuojama, kad vykdytojas 2020 m. birželio 30 d. atvyko į vietą ir atliko Žemės sklypo ženklinimo darbus. Vykdytojas 2020 m. liepos 2 d. gavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų skundą, kuriame nurodyta, kad vykdytojo atlikti žemės ženklinimo darbai yra neteisėti. Atsižvelgdama į VĮ Žemės fondas 2020 m. liepos 13 d. raštą Nr. S-6932 pareiškėja nutraukė paslaugų teikimo sutartį.

Pareiškėja pažymi, kad, atsižvelgus į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą, šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl yra būtinybė atlikti naujus kadastrinius matavimus. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą Tarnybos direktoriui dėl skundo dėl Įsakymo padavimo termino atnaujinimo, tačiau Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodė, jog Įsakymo panaikinimo klausimas turi būti nagrinėjamas teismo.

Pareiškėja daro išvadą, kad nedelsiant ėmėsi priemonių, jog būtų atkurtas Žemės sklypo ribų pažymėjimas Kadastro žemėlapyje bei naujai patvirtinti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys. Pareiškėjos manymu, tai, kad ji 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. dar nepraėjus 10 metų nuo Įsakymo priėmimo, kreipėsi į Įsakymą priėmusį subjektą, bei tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, jog Įsakymu, kuriuo patikslinti žemės sklypo duomenys, nekilnojamojo daikto – 01142 ha žemės sklypo ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo ribas, yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja siekia panaikinti Tarnybos Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-5353-(30), nuo kurio priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau nei 10 metų, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, pripažino, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-339-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas minėtą teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, jog administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 str. 1 d.) nustatytą naikinamąjį terminą ir būtų būtina priimti nagrinėti skundą teisme. Šio vertinimo nekeičia ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės. Įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus šių nuostatų išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o pareiškėja kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, todėl yra praleidusi dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos. Pareiškėja nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo sprendimo priėmimu. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujinamas, pabrėžia, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino atnaujinimo (kreipimasis į Aktą priėmusį subjektą dar nepraėjus 10 metų nuo jo priėmimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo argumentacija ir pan.) šiuo atveju nėra reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos iš esmės panašiose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius