2013-12-18 Nr. AB-10130-3-61-3-01402-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-858/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01402-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1.; 63.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Axis Technologies“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Axis Technologies“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Axis Technologies“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Axis Technologies“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Energetikos ministerija) 2013 m. kovo 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. kovo 28 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui UAB „Axis Technologies“ priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjo pateiktas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė terminą iki 2013 m. gegužės 20 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui du skundo egzempliorius su tinkamai suformuluotais reikalavimais ir prie jo pridėti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą originalą. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti trečiąjį skundo reikalavimą, tiksliai nurodydamas, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei įpareigoti Energetikos ministeriją 2013 m. kovo 28 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Iš administracinės bylos proceso pašalintas atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos. Laikyta nepaduota pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę nuo 2013 m. kovo 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 20 d. patikslintame skunde Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies, t. y. pateikė mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą, tačiau nenurodė, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu tikslaus nuostolių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, nes jis priklauso nuo faktiškai pagamintos ir parduotos elektros energijos kiekio bei pažeidimo termino. Faktiškai pagamintos elektros energijos kiekis taip pat priklauso nuo objektyvių priežasčių (meteorologinių sąlygų, elektrinės techninės būklės ir pan.). Be to, pareiškėjas negali iš anksto prognozuoti nei bylos išnagrinėjimo terminų, nei juo labiau teismo sprendimo įvykdymo terminų, kurie iš esmės priklauso nuo Energetikos ministerijos veiksmų.

Pripažinta, kad pareiškėjui nepatikslinus skundo reikalavimo dėl patirtos žalos dydžio bei nepateikus patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, teismas neturės galimybės įvertinti šio reikalavimo pagrįstumo.

Kadangi pareiškėjas 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus pašalino tik iš dalies, skundo dalis, kurioje prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, laikyta nepaduota. Pareiškėjo motyvai dėl negalimumo apskaičiuoti žalos dydį vertinti kaip nepagrįsti, kadangi jam turi būti žinoma, kiek kilovatvalandžių buvo parduota. Žalos dydžio, kuris yra akivaizdžiai žinomas pareiškėjui, apskaičiavimo pareigos perkėlimas teismui yra pareiškėjo pareigos veikti už greitą ir efektyvų teismo procesą nevykdymas ir atsakovo klaidinimas. Pagal įprastą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) taikymo praktiką žala apskaičiuojama iki tam tikro momento, o ne iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi tiriant įrodymus teisme, negali būti žinoma, kiek bus parduodama elektros energijos kilovatvalandžių nuo bylos išnagrinėjimo teisme iki sprendimo paskelbimo.

Kadangi pareiškėjo skundo dalis, kurioje pareikštas reikalavimas Lietuvos valstybei, laikyta nepaduota, o kitų reikalavimų Lietuvos valstybės atžvilgiu nėra pareikšta, atsakovas Lietuvos valstybė šalintina iš administracinės bylos proceso (ABTĮ 37 str. 4 d.).

II. Pareiškėjas UAB „Axis Technologies“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 128-131), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę nuo 2013 m. kovo 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir perduoti šios pareiškėjo patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88-91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.) (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis, priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

Pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai, o trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-334/2013).

Atkreipia dėmesį, jog reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindė tuo, kad dėl galimai neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų (pirmieji du skundo reikalavimai) yra patiriama žala negautų pajamų formą, kurią sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimo plėtrai ir leidimo gaminti išdavimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,19 Lt/kWh už kiekvieną saulės jėgainėje pagamintą ir AB LESTO parduotą elektros energijos kilovatvalandę. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad žala yra patiriama kiekvieną dieną ir ji bus patiriama iki pat teisės pažeidimo pašalinimo (kurio siekiama pirmaisiais dviem reikalavimais), nes elektros energija saulės elektrinėje yra gaminama praktiškai kiekvieną dieną. Tuo tarpu pagal Civiliniame kodekse įtvirtintus civilinės atsakomybės principus, padaryta žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Atitinkamai CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Bendrosios kompetencijos teismai taip pat laikosi pozicijos, jog „aplinkybė, kad asmeniui žala dar neatsirado, bet yra realu arba visiškai akivaizdu, jog ji atsiras ateityje, nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl tokios žalos atlyginimo. Priešingam teisės normų interpretavimui ir aiškinimui, kolegijos įsitikinimu, nėra rimtų argumentų“ (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-76/2012). Akivaizdu, kad jeigu nėra rimtų argumentų tokio reikalavimo atmetimui, t. y. išsprendimui iš esmės, tai juo labiau tokių argumentų nėra ir atsisakymui šį reikalavimą nagrinėti.

Pareiškėjo vertinimu, tiek iš skundo reikalavimo formuluotės, tiek iš skundo argumentų yra pakankamai akivaizdu, kad juo siekiama visiško nuostolių atlyginimo, t. y. status quo situacijos atkūrimo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turi patikslinti trečiąjį skundo reikalavimą, nurodydamas, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos. Vertinant šį teismo motyvą, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo patikslintame skunde nurodė faktiškai iki 2013 m. gegužės 16 d. pagamintą elektros energijos kiekį ir patirtą žalą (žr. patikslinto skundo 40 p.). Akivaizdu, kad tokios sumos (38 Lt) (elektros energija pareiškėjo saulės elektrinėje buvo pradėta gaminti tik 2013 m. gegužės 15 d., tuo tarpu skundas teismui dėl šioje byloje ginčijamo administracinio akto turėjo būti pateiktas iki 2013 m. balandžio 28 d.) nurodymas skundo reikalavime iš esmės reikštų reikalavimą atlyginti simbolinę, o ne realią žalą, ir lemtų būtinybę kiekvieną kartą tikslinti prašomos priteisti žalos dydį.

Be to, pareiškėjas savo skunde išdėstė išsamius argumentus, kodėl teismo reikalaujamo tikslaus nuostolių dydžio, t. y. konkrečios skaitinės išraiškos, apskaičiuoti yra objektyviai neįmanoma, kadangi jį lemia: 1) pažeidimo terminas, kuris kaip minėta, yra tęstinis ir bus pašalintas tik teismui patenkinus sprendimą ir atsakovui jį įvykdžius; 2) faktiškai pagamintos elektros energijos kiekis nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (žr. patikslinto skundo 41 p.). Savo ruožtu, faktiškai pagamintos elektros energijos kiekis taip pat priklauso nuo objektyvių priežasčių (meteorologinių sąlygų, elektrinės techninės būklės ir pan.).

Pareiškėjo įsitikinimu, pateikta reikalavimo formuluotė yra visiškai aiški, konkreti ir užtikrina tik realiai patirtos žalos atlyginimą. Tokio reikalavimo patenkinimo atveju sprendimą vykdančiam asmeniui (patiems atsakovams, arba antstoliui priverstinio vykdymo atveju) pakanka nustatyti parduotos elektros energijos kiekį sprendimo vykdymo metu ir padauginti jį iš teismo priteistos 0,19 Lt/kWh sumos. Savo ruožtu parduotos elektros kiekis yra objektyvus dydis, apskaitomas teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotais apskaitos prietaisais. Tokį reikalavimą galima palyginti su reikalavimu priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Vykdant tokį reikalavimą, taip pat būtina nustatyti tam tikrą aplinkybę (neįvykdytą priteistos sumos dalį) ir atlikti atitinkamus aritmetinius skaičiavimus, tačiau jokių diskusijų dėl tokio reikalavimo nekonkretumo ar neaiškumo nekyla.

Taip pat atkreipia dėmesį, jog, vadovaujantis teismo logika, visišką nuostolių atlyginimą pareiškėjas galėtų pasiekti tik inicijavęs dar mažiausiai vieną bylą, kadangi nuo skundo teismui padavimo dienos iki sprendimo priėmimo, jo įsiteisėjimo ir įvykdymo praeis atitinkamas laiko tarpas, per kurį žala bus patiriama. Kadangi šioje byloje būtų išspręstas reikalavimas tik dėl žalos, patirtos iki skundo pateikimo teismui dienos, todėl atsakovui nesutinkant geranoriškai atlyginti žalą ir už bylos nagrinėjimo laikotarpį, pareiškėjas būtų priverstas inicijuoti naujus teisminius procesus, nors pats neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo faktas iš esmės jau būtų konstatuotas. Akivaizdu, kad tokia situacija nesuderinama nei su teisminės gynybos prieinamumo principu (ABTĮ 5 str.), nei su visiško nuostolio atlyginimo principui, nei su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais.

Atsakovas Energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, jog vertinant pareiškėjo teiginį, kad jis patyrė žalą, kurią sudaro pagrįstai tikėtos, bet negautos pajamos, už parduodamą elektros energiją, darytina išvada, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą (pareiškėjo teigimu – žalos atlyginimas susidaręs per 12 metų), preziumuoja, kad jo saulės elektrinėse jau yra pagaminta visa elektros energija kuri turėjo būti pagaminta per 12 metų, parduota bei pareiškėjas palygino gautas pajamas su pajamomis, apskaičiuotomis pagal kainą, nustatytą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Atkreipia dėmesį, kad tikslaus nuostolių dydžio apskaičiuoti yra objektyviai neįmanoma, kadangi jis priklauso nuo faktiškai pagamintos ir parduotos elektros energijos kiekio. Faktiškai pagamintos elektros energijos kiekis taip pat priklauso nuo objektyvių priežasčių (meteorologinių sąlygų, elektrinės techninės būklės ir pan.). Pažymi, kad pareiškėjas neinformuoja apie su AB LESTO sudarytas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, jų nepateikia bei byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjo valdomos saulės šviesos elektrinės gamina ir parduoda elektros energiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos nutarties dalis, kuria nutarta laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti žalą, skaičiuojamą po 0,19 Lt/kWh už kiekvieną pareiškėjui priklausančių saulės elektrinių pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę nuo 2013 m. kovo 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kadangi neištaisytas skundo trūkumas – nenurodyti konkretūs apskaičiavimai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nenurodyta, kokią žalą (nuostolius) pareiškėjas patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų, t. y. paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog teismui nustačius, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, taikomas skundo trūkumų pašalinimo institutas: teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardintų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

ABTĮ 23 ir 24 straipsniai numato reikalavimus skundo, paduodamo administraciniam teismui, bei jo priedų turiniui ir formai. Čia numatyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (23 str. 2 d. 7 p.), o prie skundo (prašymo) pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (24 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Taigi, aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas, pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti patirtą turtinę žalą, turėjo skunde ne tik nurodyti konkretų žalos dydį ir atsiradimo pagrindą, bet ir prie jo pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas nepašalino 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, pagrįstai jo skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo laikyta nepaduota, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi (jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje išdėstytas reikalavimas pareiškėjui tiksliai nurodyti, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos yra pagrįstas bei teisėtas.

Papildomai pažymėtina, kad taikant civilinės atsakomybės institutą, bet kuriuo atveju svarbu nustatyti ne vien tik formalias sąlygas (prielaidas), pagrindžiančias žalos atsiradimą, bet ir konkretų žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė tikrosios jam padarytos žalos dydžio iki skundo teismui padavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostata, kad „jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas“ jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (žr., pvz., 2005 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1572/2005). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teigiama, kad pareiškėjas privalo objektyviai pagrįsti, jog jis ėmėsi įrodinėti jam padarytos žalos faktą ir dydį, kita vertus, jei tokie duomenys nėra pateikiami, tokioje situacijoje teismui nekyla pareiga papildomai įrodinėti žalos faktą ir dydį už patį pareiškėją (žr.. pvz., 2013 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-735/2013).

Be to, remiantis formuojama naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), darytina išvada, jog, taikant Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis, t. y. priteistini nuostoliai negali būti hipotetiniai, grindžiami prielaidomis.

Papildomai pažymėtina tai, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turėjo galimybę apskaičiuoti žalą, susidariusią nuo 2013 m. kovo 28 d. (leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-1348 priėmimo dienos) iki skundo teismui padavimo dienos.

Vadovaudamasis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas galėtų tikslinti savo reikalavimus, pateikęs teismui papildomus dokumentus bei įrodymus bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota, todėl ji paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Axis Technologies“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas