6225afed-91c6-4edd-8a9c-5a0bf3a0a3d0 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Skundo registracijos Nr                                          Administracinė byla Nr. I-11-583/2010         Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.6;74 (S)                                                         KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 22 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. G., jo atstovui advokatui Alvydui Butai, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui AndruÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal K. G. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities VPK, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl 2007 m. kovo 16 d.

įsakymo Nr. 30-TE-52 dalies panaikinimo ir grÄ Å¾inimo į tarnybÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : 2007 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr. 30-TE-52 K. G., vadovaujantis Policijos departamento 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 5-11-IS-36 ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2007 m. kovo 16 d. PareiÅ¡kėjas K. G. ginčija šį įsakymÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir grÄ Å¾inti į ankstesnes pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Savo praÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ ir terminus, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai vertinant turimus duomenis, naudojant duomenis gautus pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , kas sÄ lygojo nepagrįstos iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ ir neteisėto įsakymo priėmimÄ . O bÅ«tent, atleidžiant pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , pareigÅ«no kaltė turi bÅ«ti neginčytinai įrodyta ir negalima remtis prielaidomis ar spėjimais.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis – telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, gautais Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu, tačiau Å¡iame įstatyme numatyta, kad operatyvinė informacija iÅ¡slaptinama ir naudojama baudžiamajame procese ir negali bÅ«ti naudojama tarnybinio nusižengimo aplinkybėms įrodinėti. Tarnybinį patikrinimÄ atlikę pareigÅ«nai panaudojo ikiteisminio tyrimo metu gautÄ operatyvinę informacijÄ ir taip pažeidė įrodymų leistinumo ir teisėtumo principÄ .

Teigia, kad tarnybinis patikrinimas faktiÅ¡kai buvo pradėtas 2006-11-16 Lietuvos policijos generaliniam komisarui vizavus Vidaus tarnybos tyrimo virÅ¡ininko A.M. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame buvo pateikta informacija apie galimus tarnybinius nusižengimus. Tvarkoje, reglamentuojančioje tarnybinių patikrinimų atlikimÄ , imperatyviai numatytas 30 dienų terminas bei galimybė, esant bÅ«tinumui jį pratęsti dar iki 30 dienų. Tarnybinis patikrinimas turėjo bÅ«ti baigtas 2006-12-16 ir nėra jokių duomenų, kad Å¡is terminas bÅ«tų pratęstas, todėl 2007-03-15 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta pasibaigus tarnybinio patikrinimo terminui, todėl pažeistas ir praneÅ¡imo dėl tarnybinio nusižengimo įteikimo terminas.

Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjamos visos bÅ«tinos tarnybinės atsakomybės sÄ lygos ir nesurinkta jo kaltę patvirtinančių leistinų įrodymų.PareiÅ¡kėjas K. G. bei jo atstovas advokatas Alvydas Buta palaiko praÅ¡ymÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ir praÅ¡o jį tenkinti.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į praÅ¡ymÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K.G. kaltę pažeminus pareigÅ«no vardÄ .

Atliekant tarnybinį patikrinimÄ bei skiriant tarnybinę nuobaudÄ nebuvo pažeisti teisės aktų nustatyti terminai.Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nurodė, kad su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Teigia, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta 2007-03-15, o atleistas iÅ¡ tarnybos 2007-03-16, todėl akivaizdu, kad nebuvo pažeisti teisės aktuose nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje surinkti duomenys įrodo, kad pareiÅ¡kėjo veikloje buvo savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veiklos ar administracinio teisės pažeidimo ir buvo pagrindas užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ . Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. gruodžio 21 d. Nr. X-1010 nutarimÄ â€žDėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ Klaipėdos miesto VPK reorganizuotas į Klaipėdos apskrities VPK ir pagal ABTÄ® 55 straipsnio nuostatas Klaipėdos apskrities VPK yra procesinis Klaipėdos miesto VPK teisių perėmėjas, todėl atsakovu Å¡ioje byloje yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

 Teismas konstatuoja:PraÅ¡ymas netenkintinas. Dėl ginčijamo 2007 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-TE-52 teisėtumo ir pagrįstumoIÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundžiamo atsakovo 2007 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-TE-52 (b.l.13), 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 5-11-IS-36 ir su ja pateiktos medžiagos (b.l.23-113), kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas įsakymas, nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažeminus pareigÅ«no vardÄ ), todėl sprendžiant šį ginÄÄ , yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimÄ .

             Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau- ir Statutas) 26 straipsnį už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, viena iš kurių yra atleidimas iš vidaus tarnybos (1 dalies 6 punktas). Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pareigūno vardo pažeminimas.

Pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ pareigÅ«nas taip pat gali bÅ«ti atleidžiamas, jei paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡Â vidaus tarnybos. IÅ¡ Å¡io reguliavimo galima konstatuoti, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas savarankiÅ¡kas atleidimo pagrindas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr.A11-490/2004). Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas“ iÅ¡aiÅ¡kinimas.

Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis. Taigi, esminiu elementu, suponuojančiu nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto) taikymÄ , yra kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme – tai yra bylai reikÅ¡minga aplinkybė, kuriÄ yra bÅ«tina nustatyti ABTĮ 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Å iÄ aplinkybę nustačius, ji turėtų bÅ«ti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Kaip nustatyta iÅ¡ tarnybinio patikrinimo medžiagos ir jÄ apibendrinančių tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadų (b.l.37), atlikus tarnybinį patikrinimÄ konstatuojama, kad Klaipėdos miesto VPK (duomenys neskelbtini) 2006 m. gegužės 5 d. gavęs informacijÄ apie tai jog bute (duomenys neskelbtini) Klaipėda buvo verčiamasi prostitucija ir sužinojęs, kad Å¡iam „verslui“ vadovauja S.K., žinodamas, kad pastaroji yra V.T. pažįstama, perspėjo jį apie gautÄ informacijÄ , o pastarasis perspėjo S. K. apie gautÄ informacijÄ ir nurodė jai ieÅ¡kotis kito buto jos vykdomai veiklai.

Nors K.G. turėjo pakankamai duomenų apie daromus teisės pažeidimus, (vertimÄ si prostitucija) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau nesiėmė jokių veiksmų neteisėtiems S.K. ir kitų asmenų veiksmams nutraukti. BÅ«tent dėl (duomenys neskelbtini) K.G. neveikimo (nesiėmė veiksmų patikrinti gautÄ informacijÄ , neužkirto kelio neteisėtiems prostitucija besiverčiančių asmenų veiksmams) buvo sudarytos sÄ lygas nuslėpti S.K. ir kitų merginų neteisėtus veiksmus, o pastarosioms iÅ¡vengti atsakomybės. Be to K.G., žinodamas A.N. neteisėtos veikos pobÅ«dį, turėdamas duomenų apie jo pažintį su V.T., nesiėmė jokių veiksmų A.N. neteisėtiems veiksmams nutraukti, tačiau sÄ moningai stengėsi sudaryti sÄ lygas A.N. neteisėtai veikai plisti, bendravo su juo su tarnyba nesusijusiais klausimais.

Tuo K.G. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, įpareigojančias neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr.V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso nuostatas įpareigojančias saugoti profesinę garbę, savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigÅ«no vardo (4.6 punktas), bÅ«ti teisingam, neÅ¡aliÅ¡kam, užtikrinti , kad jo priimami sprendimai bÅ«tų teisėti ir objektyvÅ«s, be savanaudiÅ¡kų paskatų (4.9 punktas), vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad bÅ«tų apginti vieÅ¡ieji interesai (4.14 punktas), nesilaikė Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų vidaus tarnybos principų, numatančių, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiÅ¡kumo ir kolegialumo, teistų lÅ«kesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigų vykdymo principais.

K.G. įvardintÄ ja veika pažemino pareigÅ«no vardÄ dėl ko tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos (b.l.41). PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Pagal KonstitucijÄ valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi bÅ«ti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi bÅ«ti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir teikiant vieÅ¡Ä sias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymÄ ir kt.) tik lojalÅ«s Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia prieÅ¡ingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarkÄ .

Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigÄ imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarkÄ .              Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 puntÄ policijos pareigÅ«nas, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatytai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

             IÅ¡ baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-09 esančio liudytojo K. G. apklausos protokolo (b.l.60-64) nustatyta, jog jis patvirtino, kad buvo gaunama duomenų apie tai, jog A.N. pelnosi iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos ir Å¡i informacija jo teigimu buvo įforminama kaip operatyvinė informacija. Taip pat nurodė, jog jam yra žinoma ir S.K., kuri buvo pristatyta į Klaipėdos miesto VPK. Apklausiamas liudytoju K.G. taip pat patvirtino, kad jam buvo žinomi Å¡ių asmenų asmeninio pobÅ«džio ryÅ¡iai su V.T., taip pat patvirtino faktÄ , kad V.T. praÅ¡ymu bendravo su A.N. dėl atliekamo tyrimo Klaipėdos 3 PK dėl vagystės bei patvirtino, kad gavęs informacijÄ apie kaimynų skundus dėl nelegalios veiklos (duomenys neskelbtini), Klaipėda Å¡iÄ informacijÄ perdavė komisarui T., žinodamas, kad S.K. yra T. pažįstama, nurodydamas, kad tegul pats ten viskÄ susitvarko (duomenys liudytojo apklausos protokole (b.l.60-64)).

Aplinkybes, kad V.T., K.G., A.N. buvo susiję asmeninio pobÅ«džio ryÅ¡iais patvirtina ir A.N., kuris tai nurodė jo apklausų metu (iÅ¡samÅ«s duomenys protokole b.l.71-82). 2006 m. spalio 26 d. įtariamojo apklausos protokole (b.l.72) jis nurodė, kad apie jo nuomojamus butus V.T., su kuriuo draugai ir pažįstami yra apie 3 metus, sužinodavo iÅ¡ jo, o kai kada gal iÅ¡ K.G. A.N. 2006 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme apklausiant įtariamuoju nurodė, kad V.T. jį įspėjo dėl gauto pareiÅ¡kimo nuomojant butÄ (duomenys neskelbtini) (b.l.76-78), o 2006 m. lapkričio 16 d.

įtariamojo papildomos apklausos metu patvirtino, kad K.G. apie jo nusikalstamÄ veikÄ Å¾inojo, nes apie tai kuo užsiima jo merginos neslėpdavo, taip pat patvirtino, kad K.G. jo praÅ¡ymu domėjosi atliekamu tyrimu dėl vagystės fakto (duomenys neskelbtini). K.G. ir A.N. bendravimo pobÅ«dis ir apimtis detalizuota ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigÅ«no 2006 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l.94-98). Todėl akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados apraÅ¡omojoje dalyje ir apibendrinime konstatuotos aplinkybės dėl K.G. veikos (neveikimo) vertinimo yra pagrįstos surinkta faktine medžiaga, o ne iÅ¡vestiniais duomenimis, kaip teigiama praÅ¡yme.

Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-158-2008 (įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi palikus nuosprendį nepakeistu), kuriuo A.N. ir S.K. pripažinti kaltais pagal LR BK 307 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį dėl organizavimo ir vadovavimo prostitucijai ir turėjimo pajamų iš kito asmens prostitucijos, o V.T. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei dokumentų klastojimo bei panaudojimo (b.l.178-199).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tirtos tos aplinkybės, kurios faktiškai dėl bendravimo su įvardijamais asmenimis ir einamų tarnybinių pareigų buvo žinomos arba turėjo būti žinomos ir K.G., todėl akivaizdu, kad teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavus, jog minimų asmenų veikoje buvo nusikaltimo sudėties požymių, K.G. turėjo suvokti jog šių asmenų veika yra nusikalstama ir imtis priemonių numatytų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje, t.y. viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos ir jų atskleidimo ir tyrimo ir kt.

Tačiau prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad savo veika (neveikimu) jis sudarė prielaidas Å¡ių veikų neatskleidimui.               PareiÅ¡kėjas teismui teikia 2006 m. gruodžio 04 d. Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnybos pažymÄ , kuria patvirtinama, jog apie A.N., S.K. ir galimÄ jų nusikalstamÄ veikÄ operatyvinių duomenų yra gavęs tyrėjas K.G. Tačiau akivaizdu, kad pačios informacijos pateikimo faktas nėra pakankamas pagrindas paneigti tarnybinio nusižengimo faktÄ .

PareigÅ«nas privalo ne tik pateikti informacijÄ , bet jÄ tinkamai realizuoti, o matydamas, kad tendencingai nesiimama tirti atskirų asmenų galimai neteisėtos veikos, apie tai pateikti informacijÄ atitinkamoms institucijoms. 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje ir 2009 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje bÅ«tent pasisakoma ir dėl slaptojo policijos informatorius padėties ir konstatuojama, kad jis negali daryti nusikalstamų veikų, iÅ¡skyrus kai veikiama pagal NVIM (b.l.197), todėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakyti argumentai, kad su A.N. buvo bendraujama kaip su slaptuoju informatoriumi, kuris galimai teikė tam tikrÄ informacijÄ , negali bÅ«ti pagrindas pareigÅ«nų veiksmus vertinti kaip Å¡alinančius tarnybinę atsakomybę, juolab, kad A.N. už veikas, tariamai jam veikiant kaip slaptajam informatoriui ir su pareigÅ«nų žinia, yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir dėl jo įvykdytų veikų yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis.

Be to, kaip nurodoma 2009 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje (b.l.199) „jei informacijos nepateikimas apie A.N. bandomas pridengti pastarojo specifiniu statusu, tai informacijos nepateikimas apie S.K., niekuo nepaaiÅ¡kinamas“.              Teismas minėjo, kad pareigÅ«no vardo pažeminimo sÄ voka apibrėžta Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.lV-308 patvirtintos „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" 4.3 punkte, kur pateiktas pareigÅ«no vardo pažeminimo apibrėžimas - tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikinėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.

Taigi iÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių visumos vertinimo akivaizdu, kad K.G. neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarkÄ . Vertinant pareiÅ¡kėjo veikÄ , atsižvelgtina į Lietuvos policijos paskirtį bei uždavinius. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio nuostatas policijos uždaviniai yra vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir jų atskleidimas ir tyrimas ir kt.

SistemiÅ¡kai vertinat aukščiau aptartų policijos veiklÄ reglamentuojančių norminių aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nas turi taip atlikti savo tarnybÄ , kad bÅ«tų užtikrinti policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje keliami uždaviniai. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo, turėdamas realų pagrindÄ manyti, kad yra vykdoma neteisėta veika nesiėmė jokių priemonių jai užkirsti, nerealizavo turimos informacijos, tuo jis neatliko savo pareigos imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarkÄ .

Tarnybinio patikrinimo metu bÅ«tent nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas žinodamas apie V.T. asmeninio pobÅ«džio ryÅ¡ius su S.K., A.N. gautÄ informacijÄ su aiÅ¡kia nuoroda perdavė V.T. ir pastarasis jÄ perdavė neteisėta veikla užsiimantiems asmenims, dėl kurių galimai neteisėtų veiksmų bÅ«tent ir buvo praÅ¡oma atlikti tyrimÄ ir nebuvo siekiama Å¡iÄ informacijÄ Ä¯statymo reglamentuojamu bÅ«du realizuoti tikslu nustatyti galimai neteisėtos veikos įvykdymÄ . Be to pareiÅ¡kėjas tarpininkaudamas A.N. dėl atliekamo tyrimo Klaipėdos miesto 3 PK, teikdamas informacijÄ dėl atliekamo tyrimo, akivaizdu jog įvykdė įvardijamÄ tarnybinį nusižengimÄ .

Todėl nustačius Å¡ių aplinkybių visumÄ pagrįstai jo veiksmai įvertinti kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, kadangi aptartaisiais veiksmais pareiÅ¡kėjas suteikė pagrindÄ visuomenei manyti, kad policijos pareigÅ«nai gali nevykdyti įstatymų, neginti visuomenės nuo nusikalstamų veikų, suteikti pagrindÄ manyti, kad pateikta visuomenės informacija apie galimai nusikalstamas veikas yra perduodama tiems patiems asmenims dėl kurių veiksmų teisėtumo yra kreipiamasi. Tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimÄ policija ir menkina Å¡ios institucijos prestiÅ¾Ä visuomenėje.

BÅ«tina pabrėžti, kad nurodytas pareiÅ¡kėjo veiksmų vertinimas nėra tiesiogiai siejamas su publikacijų spaudoje pateikimu ir jų turiniu, o yra materialinės teisės normų (Statuto 2 straipsnio 7 punktas ir 53 straipsnio 1 dalis 7 punktas) aiÅ¡kinimo ir taikymo rezultatas. Pažeidus Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, ignoruojant 5 straipsnyje įtvirtintus policijos uždavinius, atsakovui numatoma ne teisė o imperatyvi pareiga Å¡iuos principus pažeidusį vidaus tarnybos pareigÅ«nÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos.

Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintu administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu. Minimo apibendrinimo 3.2.4.4 punkte yra cituojama administracinėje byloje Nr. A-523/2005 priimta nutartis ir konstatuota, kad Vidaus tarnybos statutas nenumatė vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigÅ«nas savo elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis priemonėmis. 2008-03-12 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008 taip pat akcentavo, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos. Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl galimybės netaikyti Å¡io jo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. Dėl įrodymų leistinumo PareiÅ¡kėjas kelia abejonę dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų leistinumo ir teisėtumo, nurodydamas, kad naudoti faktiniai duomenys surinkti vykdant operatyvinę veiklÄ . Tam, kad bÅ«tų nustatyti pareigÅ«nų vardÄ Å¾eminantys kalti veiksmai (poelgis) yra bÅ«tina konstatuoti visumÄ Å¡ios neteisėtos veikos sudėtį, sudarančių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui bÅ«tinas tyrimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 03 d. pasitarime aprobuota administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktika ir šiame apibendrinime nurodoma, kad administracinėje byloje Nr. A-750/2004 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, nurodant, kad operatyvinė informacija įstatymo nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese; kitiems tikslams operatyvinė informacija gali būti panaudojama tik įstatymo numatytais atvejais.

Tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra baudžiamasis procesas ar jo dalis. Įstatymai nenustato tokių atvejų, kad operatyvinė informacija galėtų būti panaudota tarnybinių nusižengimų aplinkybėms įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 9, 409-419 psl.). Teismas konstatuoja, kad baudžiamosios bylos dalis įrodymų, tame tarpe ir dalis įrodymų dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo įvykdymo yra surinkta operatyviniu būdu, tačiau tai tik dalis tarnybinio patikrinimo medžiagos.

BÅ«tent dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų vertinimo ir jų patikimumo teismas 2007 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad įrodymų leistinumo tvarka nebuvo pažeista, nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių teismas negalėtų vadovautis ta ikiteisminio tyrimo medžiagos tyrimo dalimi, kuri buvo pagrindu tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadai pagrįsti ir grindžiamas tarnybinio nusižengimo įvykdymas, todėl teismas Å¡ia bylos medžiaga vadovaujasi.

Operatyviniu bÅ«du surinkta medžiaga yra tik dalis medžiagos – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, teismas vertindamas Å¡iÄ informacijÄ negrindžia konstatuojamų aplinkybių pagrindo. Kadangi tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada grindžiama ir eile kitų įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu, todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys dėl įrodymų leistinumo taisyklių pažeidimo, renkant įrodymus, kuriais grindžiamas ginčijamas įsakymas.

Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros teisėtumo Pareiškėjas akcentuoja, kad nesilaikyta LR Vidaus Reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 17 ir 19 punktų reikalavimų, kadangi tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų. Šiuo atveju pareiškėjo manymu tarnybinio patikrinimo terminas turėjo trukti iki 2006 m. gruodžio 16 d., kadangi LKP biuro viršininko A.M. tarnybinis pranešimas surašytas 2006 m. lapkričio 16 d., todėl būtent iš šio pranešimo turinio turėjo paaiškėti galimai neteisėtos pareigūnų veikos ir nuo šio momento skaičiuotinas tarnybinio patikrinimo terminas.Tačiau įvertinus 2006 m. lapkričio 16 d.

A.M. tarnybinio praneÅ¡imo turinį, akivaizdu, kad Å¡iuo praneÅ¡imu yra tik konstatuojama, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje 2006 m. balandžio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, Klaipėdos miesto VPK pareigÅ«nai netinkamai atliko pareigas (b.l.99). Tarnybinis praneÅ¡imas vizuotas viza „pr. tikrinti, siÅ«lyti sprendimus“. Tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas įvertinus 2006 m. lapkričio 15 d. pažymÄ dėl atlikto darbo baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-0009-06 9 (b.l.94-100), t.y. duomenis surinktus vykdant operatyvinę veiklÄ .

PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme cituoja teisminę praktikÄ , numatančiÄ , kad tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra baudžiamasis procesas ar jo dalis. Ä®statymai nenustato tokių atvejų, kad operatyvinė informacija galėtų bÅ«ti panaudota tarnybinių nusižengimų aplinkybėms įrodinėti, todėl akivaizdu, kad Å¡ie duomenys negalėjo bÅ«ti teisiniu pagrindu tarnybiniam patikrinimui pradėti ir galėjo bÅ«ti tik iÅ¡eitiniai duomenys pradėti rinkti įrodymus, atitinkančius įrodymų leistinumo taisykles, nustatant ar yra pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimÄ dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo.

Realizuojant gautÄ informacijÄ 2006 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu Nr. 5-11-S-808 (b.l.49) buvo kreiptais į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuriÄ Ä¯vertinus PD prie LR VRM Vidaus tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas A.L. 2007 m. vasario 2 d. tarnybiniu paneÅ¡imu dėl Klaipėdos miesto VPK pareigÅ«nų veiksmų (b.l.42-43), informavo Policijos generalinį komisarÄ , kad yra teisinių pagrindų atlikti tarnybinį patikrinimÄ . 2007 m. vasario 5 d. generalinis komisaras pavedė atlikti tarnybinį patikrinimÄ (b.l.42), todėl bÅ«tent nuo Å¡io momento turi bÅ«ti skaičiuojamas terminas tarnybinio patikrinimo atlikimui. 2007 m. kovo 5 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo kreiptasi į generalinį komisarÄ , praÅ¡ant pratęsti tarnybinio patikrinimo terminÄ , kadangi atliekant tarnybinį patikrinimÄ 2007 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. 5-11-S-134 (b.l.92) kreiptasi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro virÅ¡ininkÄ dėl 2006 m. lapkričio 15 d. pažymos ir 2006 m. lapkričio 16 d. tarnybinio praneÅ¡imo iÅ¡slaptinimo. 2007 m. kovo 5 d. generalinio komisaro viza tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas.

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodomÄ patikrinimo termino pratęsimo priežastį patvirtina 2007 m. vasario 21 d. raÅ¡to Nr. 5-11-S-134 (b.l.92) turinys, 2007 m. kovo 9 d. aktas Nr. 38-IL-62, kuriuo nutarta iÅ¡slaptinti praÅ¡omÄ medžiagÄ (b.l.93). Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklausti A.L. ir A.N., kurie nurodė, kad iÅ¡ pirminės informacijos apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ buvo aiÅ¡ku, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl V.T. veiksmų ir buvo tik užuominų apie kitų pareigÅ«nų galimai neteisėtÄ veikÄ (b.l.156-158).

Todėl akivaizdu, kad tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis Tvarkos 18-19 punktuose numatytų terminų ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta bei patvirtinta laikantis Tvarkos 20 ir 21 punkto reikalavimų. PareiÅ¡kėjas taip pat kelia klausimÄ , kad Policijos departamento generalinis komisaras negalėjo pavesti atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiklos. Tačiau teismas su tokiu teisinio reguliavimo vertinimu nesutinka, kadangi pagal Tvarkos 6 punktÄ tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , ar kitam pareigÅ«nui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundÄ , tarnybinį praneÅ¡imÄ ar kitÄ informacijÄ apie galimÄ pareigÅ«no tarnybinį nusižengimÄ ir pavedus atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2006 05 27 iki 2008 10 01) 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas numatė, kad policijos generalinis komisaras atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymÄ bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimÄ , o 9 punktas numatė, kad vykdo kitus įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigÅ«nams.

Jis turi teisę atÅ¡aukti pavaldžių policijos pareigÅ«nų priimtus neteisėtus sprendimus, iÅ¡skyrus sprendimus administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamosiose bylose. Taigi iÅ¡ Å¡ių teisės aktų sisteminės analizės akivaizdu, kad policijos generalinis komisaras jam suteiktų įgalinimų apimtimi pagal Tvarkos 6 punktÄ gali pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, nežiÅ«rint to, kad pareigÅ«nÄ Ä¯ tarnybÄ priėmė teritorinės policijos įstaigos virÅ¡ininkas. Nepagrįstas argumentas ir dėl Tvarkos 29 punkto pažeidimo, nurodant, kad atsakovas 2007 m. kovo 16 d. gavęs tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ iÅ¡ karto pareiÅ¡kėjÄ atleido iÅ¡ tarnybos.

Pagal Tvarkos 29 punktÄ tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo dienos. Taigi tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada konstatavus, kad įvykdytas tarnybinis nusižengimas atsakovui nebuvo kliūčių spręsti klausimÄ dėl pareigÅ«no atsakomybės, kadangi Tvarkos 29 punktas numato maksimalų terminÄ per kurį turi bÅ«ti iÅ¡spręstas tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimas, tačiau nėra detalizuojama per kokį minimalų terminÄ Å¡is klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė :                          K. G. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                          Remigijus Arminas