2019-11-19 Nr. BB-6205-1-06-6-00005-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-860/2019

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00005-2017-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistųjų G. S. ir S. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistieji G. S. ir S. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 10 d. nuosprendį ir juos išteisinti.

Kasatoriai tvirtina, kad jie nepagrįstai nuteisti: G. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-1871 redakcija), o S. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai vertino bylos duomenis, iš esmės perrašė kaltinamąjį aktą, neatsižvelgiant į nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes bei gynybos išsakytus argumentus. Teigiama, kad taikyta baudžiamoji atsakomybė už veikas, už kurias galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, skundžiamu nuosprendžiu pakeitus veikų atlikimo aplinkybes ir dalį pašalinus iš kaltinimo, atmetus sunkinančią aplinkybę, nuteistiesiems turėjo būti sušvelnintos bausmės – sumažintos paskirtos baudos.

Skunde nurodoma, kad byloje nesurinkta duomenų, jog bendrovėje būtų vykdomas apgaulingas apskaitos tvarkymas. Finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė buvo šališka, teisme išreiškė išankstinę nuomonę apie apgaulingai vedamą apskaitą. Liudytojai proceso metu patvirtino, kad visi bendrovės sandoriai buvo realūs ir nepatvirtino siekio vesti apgaulingą apskaitą. Pateikiama vertinimui aplinkybė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė, o G. S. neturėjusi pagrindo įmonei teikti klaidingus duomenis, tokius duomenis galėjo pateikti tik netyčia. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą už apskaitos dokumentų tvarkymo turinį atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (paslaugų teikimo įmonė). Kasatorė įsitikinusi, kad nepagrįstai nuteista ir pagal BK 220 straipsnio1 dalį, nes nebuvo tyčios pateikti neteisingas deklaracijas, ši veika inkriminuota iš išvestinių duomenų, jog apskaita tvarkyta apgaulingai. Kasaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kad S. S. veikė tyčia ir davė neteisėtus nurodymus siekdamas bendrovėje vykdyti apgaulingą apskaitos tvarkymą. Kasatorių nuomone, nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei atsirasti, nes nėra privalomųjų požymių – negalėjimo nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, visi paskaičiavimai padaryti centų tikslumu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pateiktame kasaciniame skunde iš esmės keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad į šiuos, su įrodymu vertinimu susijusius klausimus, išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo bei, atsižvelgiant į argumentų pagrįstumą, padaryti pirmosios instancijos nuosprendžio pakeitimai. Kasaciniame skunde skirtingai vertinamos aplinkybės, lemiančios veikų inkriminavimą, o nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju iš skundo turinio matyti, kad iš esmės kasatoriai siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės ir padarytos priešingos išvados, tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat išsamiai pasisakyta dėl bausmių dydžio, pašalinus nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų G. S. ir S. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė