621e29bf-649c-4de7-b413-49f75724bbbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Veslavos Ruskan, JÅ«ros Marijos StrumskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Halinos ZaikauskaitÄs, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovei advokatei Odetai Daminaitytei - Umbrei,atsakovo atstovei Ritai ZubkeviÄiÅ«tei,treÄiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padÄjÄjai Eglei TamaÅ¡auskaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijos skundÄ atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ValstybinÄs darbo inspekcijos PanevÄžio skyriui ir P. V. dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated621e29bf-649c-4de7-b413-49f75724bbbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kadangi profesiniu susirgimu susergama ne per vienÄ dienÄ , tai įstatymų leidÄjas profesinÄs ligos nustatymo laikÄ susiejo su darbuotojo darbu, o ne tuo, kad profesinÄs ligos nustatymo laiku darbuotojas turi dirbti. PažymÄjo, kad pagal Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamento 23.14.3 punktÄ ekspertizÄs atlikimas netikslingas, kadangi P. V. darbo vieta nÄra iÅ¡likusi, o Akte nurodyti kitų įmonių panaÅ¡ių darbo vietų triukÅ¡mo ir vibracijos matavimai.TreÄiasis suinteresuotas asmuo P. V. praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Full text
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Veslavos Ruskan, JÅ«ros Marijos StrumskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Halinos ZaikauskaitÄs, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovei advokatei Odetai Daminaitytei - Umbrei,atsakovo atstovei Ritai ZubkeviÄiÅ«tei,treÄiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padÄjÄjai Eglei TamaÅ¡auskaitei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijos skundÄ atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims ValstybinÄs darbo inspekcijos PanevÄžio skyriui ir P. V. dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdija praÅ¡Ä panaikinti ValstybinÄs darbo inspekcijos 2007-10-12 sprendimÄ Nr. (12)SD 17389 ir priimti sprendimÄ panaikinti P. V. profesinÄs ligos tyrimo komisijos 2007-01-10 suraÅ¡ytÄ ProfesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 07-05-170 (toliau â Aktas) 1 dalį. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nors pagal VyriausybÄs 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau â Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų) 2 punktÄ profesinÄs ligos gali bÅ«ti tiriamos asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartis, taÄiau pagal Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių 5 punktÄ , Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, Žalos atlyginimo dÄl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius galimybÄ nustatyti darbingumo lygį numatyta tik dirbanÄių asmenų atžvilgiu.
P. V. Akto suraÅ¡ymo metu buvo 73 metų amžiaus pensininkas. Nebedirbo nuo 1993-10-20, todÄl beveik 14 metų galÄjo bÅ«ti veikiamas tų paÄių jo ligÄ sukÄlusių veiksnių ne darbinÄje, o buitinÄje aplinkoje. P. V. disko iÅ¡varža operuota, kai jau nebedirbo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijoje. Nurodyti teisÄs aktai sudaro vieningÄ sistemÄ , susijusiÄ su profesinių ligų tvarka, priežastimis ir teisinÄmis pasekmÄmis. Viename teisiniame akte įtvirtintos sÄ vokos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad prieÅ¡tarautų kitame akte įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, sÄ lygotų teisinių santykių subjektų nelygybÄ, kai darbdavys neturi galimybÄs patikrinti, ar nedirbantis asmuo buitinÄje aplinkoje nebuvo veikiamas kenksmingų veiksnių.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gali patikrinti tik darbo vietos sÄ lygas, o netirti, kokių rizikos veiksnių buvo veikiamas įmonÄje nebedirbantis asmuo.Atsakovas nepasisakÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo skirti ekspertizÄ nustatyti, ar VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijoje vairuotojo darbo sÄ lygos ir naudotos techninÄs priemonÄs atitiko tuo metu galiojusių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus ir vykdomų darbų pobÅ«dį, bei neįvertino pareiÅ¡kÄjo argumento, kad pagal specialybÄ P. V. dirbdavo tik 6â7 valandas, dÄl ko kenksmingo veiksnio dydžiai turÄtų bÅ«ti didesni nei nurodyta higienos normose.
ProfesinÄs rizikos veiksnių buvimas VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijoje konstatuotas remiantis Å¡iuo metu galiojanÄiais teisÄs aktų reikalavimais, o ne P. V. darbo santykių laikotarpiu galiojusiais teisÄs aktais. VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdija negali atsakyti už tai, kad leido P. V. dirbti su priemonÄmis, kurios pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo pripažintos tinkamomis naudoti. P. V. pagal tuo metu galiojusius darbų saugos reikalavimus buvo aprÅ«pintas specialiu darbo kostiumu, pirÅ¡tinÄmis.
VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdija P. V. darbo laikotarpiu laikÄsi visų tuo metu galiojusių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų. Darbo vietų higieninis įvertinimas turi bÅ«ti prilyginamas darbo santykių metu galiojanÄių normų reikalavimams. Akte atsakovas negalÄjo remtis negaliojanÄia Higienos norma 51-1994, nes P. V. VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijoje nebedirbo nuo 1993-10-20. Svarbu, kokiais teisÄs aktų reikalavimais remiamasi nustatant, ar darbo vietoje buvo virÅ¡yti leidžiami profesinÄs rizikos veiksnių dydžiai, nes Akte užfiksuotos aplinkybÄs yra pagrindas, kuriomis teismai remiasi sprÄsdami, ar darbdaviai pažeidÄ teisÄs aktų reikalavimus dÄl darbo vietos įrengimo.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis numato žalos atlyginimÄ pagal to kodekso normas tik tada, kai veiksmai, dÄl kurių atsiranda žala, padaryti galiojant Civiliniam kodeksui.PažymÄjo, kad reikalavimas darbdaviams atlikti darbo vietų higieninį įvertinimÄ egzistuoja tik nuo 1994 m., o miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus atliekanÄioms įmonÄms Å¡is reikalavimas atidÄtas iki 1996 metų, todÄl neaiÅ¡ku, kokį darbo vietų rizikos įvertinimo atlikimÄ atsakovas nurodo savo iÅ¡vadose.Atsakovas ValstybinÄ darbo inspekcija praÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
PažymÄjo, kad Profesinių ligų priežasÄių tyrimo ir apskaitos nuostatų 2 punkte numatyta, jog profesinÄs ligos tiriamos dirbantiems ar dirbusiems asmenims. MinÄti nuostatai ir Žalos atlyginimo dÄl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 3 punktas paneigia pareiÅ¡kÄjo teiginį, kad profesinių ligų nustatymÄ numato tik Å¡iuo metu dirbantiems asmenims. Tai, kad profesinÄ liga gali bÅ«ti nustatyta ir nedirbanÄiam asmeniui patvirtinta ir Profesinių ligų sÄ raÅ¡e, priimtame 2006-02-06 pagal Europos SÄ jungos komisijos rekomendacijÄ 2003/670/EB.
PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Å¡Ä¯ teiginį, jog P. V. galÄjo bÅ«ti veikiamas ligÄ sukÄlusių veiksnių buitinÄje aplinkoje, pagrindžianÄių faktų ar įrodymų. Pagal Ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarkos 4 punktÄ sprendimÄ skirti ekspertizÄ gali inicijuoti ne darbdavys, o darbo inspektorius, pagrįsdamas ekspertizÄs bÅ«tinybÄ. Ekspertizes, pagal sudarytas sutartis, atlieka ekspertizių įstaigos arba ekspertai tiriamoje darbo vietoje ar laboratorijoje.
P. V. buvusios darbo vietos nebÄra, t. y. automobiliai, kuriuos vairavo P. V., nÄra iÅ¡likÄ, todÄl ekspertizÄs (triukÅ¡mo ir vibracijos matavimų) atlikti nÄra galimybÄs.Norminiai teisÄs aktai nereglamentuoja, kokio laikotarpio teisÄs aktais reikia vadovautis tiriant profesinių ligų priežastis. Kadangi P. V. darbo vieta neiÅ¡likusi, o darbo vietos laboratorinių matavimų duomenų įmonÄ nepateikÄ, tai pagal Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamento 23.14.3 punktÄ , tiriant profesinÄs ligos priežastis, buvo panaudoti kitos įmonÄs panaÅ¡ios darbo vietos tyrimo duomenys, kurie buvo prilyginti matavimo metu galiojusių higienos normų dydžiams.
Å ių higienos normų reglamentuojami kenksmingų darbo aplinkos veiksnių dydžiai atitinka anksÄiau galiojusių Sanitarinių normų Nr. 3044-84, Nr. 3041-84, Nr. 3223-85 reglamentuojamus dydžius. AtkreipÄ dÄmesį, kad P. V. į senatvÄs pensijÄ iÅ¡leistas remiantis sÄ raÅ¡u Nr. 2, patvirtintu SSSR Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 âDÄl kenksmingų darbo sÄ lygų lengvatinÄmis sÄ lygomisâ.PareiÅ¡kÄjas klaidingai skunde interpretuoja bei taiko Civilinio kodekso normas, t. y.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ios normos nesusijusios su ginÄu. Civilinis kodeksas reglamentuoja deliktinÄ atsakomybÄ tik esant civiliniams santykiams, bet ne darbo santykiams. TreÄiasis suinteresuotas asmuo ValstybinÄs darbo inspekcijos PanevÄžio skyrius praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . RÄmÄsi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 2.1 punktu, kad profesinÄs ligos tiriamos asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartis.
Kadangi profesiniu susirgimu susergama ne per vienÄ dienÄ , tai įstatymų leidÄjas profesinÄs ligos nustatymo laikÄ susiejo su darbuotojo darbu, o ne tuo, kad profesinÄs ligos nustatymo laiku darbuotojas turi dirbti. PažymÄjo, kad pagal Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamento 23.14.3 punktÄ ekspertizÄs atlikimas netikslingas, kadangi P. V. darbo vieta nÄra iÅ¡likusi, o Akte nurodyti kitų įmonių panaÅ¡ių darbo vietų triukÅ¡mo ir vibracijos matavimai.TreÄiasis suinteresuotas asmuo P. V. praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Nesutiko su pareiÅ¡kÄjo argumentas, jog profesinÄs ligos tyrimas gali bÅ«ti atliekamas tik Å¡iuo metu dirbantiems asmenims. Pažymi, kad tik darbo santykiai yra bÅ«tina sÄ lyga, siekiant nustatyti atitinkamų aplinkos veiksnių buvimÄ ar nebuvimÄ bei buvusį ar esamÄ darbo pobÅ«dį, ar darbo pobÅ«dis bei darbo aplinka (sÄ lygos) yra asmens susirgimo priežastis, o ne tai, ar teisÄs į žalos atlyginimÄ atsiradimo dienÄ sužalotasis asmuo yra darbo santykiuose. P. V.1993 metais, dar dirbant pas pareiÅ¡kÄjÄ VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijoje, pasireiÅ¡kÄ ligos simptomai bei buvo nustatyta ligos diagnozÄ â disko iÅ¡varža, dÄl to jis 1993-07-03 buvo operuotas.
Laiko nepagrįstu ir neįrodytu pareiÅ¡kÄjo teiginį, kad P. V. susirgimai iÅ¡ryÅ¡kÄjo tik po traumos ir jau esant pasibaigusiems darbo santykiams. TeisÄs aktuose nÄra nurodyta, per kiek laiko turi pasireikÅ¡ti susirgimas, pripažintinas profesine liga. Kiekvienas asmuo yra individualus savo fiziologinÄmis savybÄmis, todÄl ir tokia pati aplinka skirtingus asmenis gali veikti skirtingai. Asmens amžius, dÄl kurio gali paÅ«mÄti atitinkami profesinÄs ligos simptomai, nÄra pagrindu asmeniui nepripažinti profesinÄs ligos.
P. V. darbai paskutinÄje darbovietÄje - krovininio automobilio vairavimas, medienos pakrovimas, pervežimas, darbas prie gaterio, yra diagnozuotų profesinių ligų - diskogeninÄs radikulopatijos ir jutiminÄs vegetacinÄs galÅ«nių polineuropatijos, rizikos veiksniai (triukÅ¡mas, darbo poza, vibracija, krovinių kÄlimas, perneÅ¡imas). P. V. dirbo darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ ir veikÄ darbdavio pavedimu bei jo interesais.              AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas skundžia AktÄ , apie kurį sužinojo iÅ¡ VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijos 2007-01-10 raÅ¡to Nr. B1-28 âDÄl P. V. profesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo aktoâ ir 2007-06-27 raÅ¡to Nr. B1-359 âDÄl periodinÄs netekto darbingumo kompensacijosâ, praleidÄs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus skundui paduoti.
Skundas atmestinas. P. V. profesinÄs ligos tyrimo komisija, remdamasi 2006-11-20 praneÅ¡imu apie profesinÄ ligÄ , 2007-01-10 sudarÄ ProfesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ Nr. 07-05-170, kurio 1 dalis ginÄijama Å¡ioje byloje. Akto 1 dalies 10 punkte konstatuota, kad P. V. bendras darbo stažas yra 37 metai, iÅ¡ kurių 17 metų jis dirbo VÄ® RokiÅ¡kio urÄdijoje, veikiant profesinÄs rizikos veiksniams, susijusiems su profesinÄs ligos pirmine diagnoze. IÅ¡ viso, veikiant profesinÄs rizikos veiksniams, P. V. dirbo 35 metus.
ProfesinÄs rizikos veiksniais įvardinti â triukÅ¡mas, darbo poza, vibracija, krovinių kÄlimas ir perneÅ¡imas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. V. VÄ® RokiÅ¡kio urÄdijoje dirbo vairuotoju, vairavo automobilius âUral-375â, âZil-131â, âMaz-509â, âZil-157â. Automobiliai âZil-157â ir âMaz-509â neeksploatuojami, jų techninių duomenų nÄra. Be to, medienÄ kraudavo nuo miÅ¡kavežÄs rankomis iÅ¡tempiant plieninius lynus ir jais apvyniojant suguldytÄ medienÄ .
Å iam darbui reikÄjo daug jÄgų. Daugiausia dirbo Å¡altuoju metų laiku. Dirbdamas naudojo darbo pirÅ¡tines ir kostiumÄ . TechnikÄ remontuodavo apÅ¡ildomose dirbtuvÄse. 1992 metais P. V. iÅ¡leistas į senatvÄs pensijÄ kaip dirbÄs kenksmingomis sÄ lygomis, vadovaujantis TSRS Ministrų Tarybos 1965-08-22 nutarimo Nr. 1173 SÄ raÅ¡u Nr.
2. IÅ¡ÄjÄs į pensijÄ toliau dirbo medienos perdirbimo ceche staklininku. Atliekant tyrimÄ dÄl darbo sÄ lygų dirbant su automobiliu âUralâ buvo vadovautasi 2002-02-27 PanevÄžio visuomenÄs sveikatos centro KupiÅ¡kio filialo TriukÅ¡mo matavimo protokolu Nr. 52, kuriuo bendras triukÅ¡mo lygis nustatytas 86 dB bei tos paÄios institucijos Vibracijos matavimo protokolu Nr. 53, kuriuo nustatyta 2 Hz-124 dB vibracija, norma 118dB. Automobilyje âMazâ veikiantys kenksmingi veiksniai įvertinti remiantis Vilniaus VisuomenÄs sveikatos centro duomenimis, rodanÄiais, kad vibracija siekia 125 dBa, norma 123 dBA bei KlaipÄdos VisuomenÄs sveikatos centro duomenimis, sakanÄiais, kad triukÅ¡mas siekia 70 dBA.
Ä®vertinant automobilį âGazâ remtasi Kauno VisuomenÄs sveikatos centro 1998 metų suvestinÄs duomenimis, rodanÄiais, kad vibracija virÅ¡ijama 4-8 Hz dažnyje 2-1 dB. Akto 14 punkte profesinÄs rizikos veiksniai apibÅ«dinti remiantis 2002-03-13 PanevÄžio VisuomenÄs sveikatos centro KupiÅ¡kio filialo TriukÅ¡mo matavimo protokolu Nr. 94 ir Vibracijos matavimo protokolu Nr. 95 ir nustatyta, kad dirbant automobiliu âZil-131â iÅ¡matuota vibracija 2 Hz-124 dB yra didesnÄ už nustatytÄ leistinÄ ribinÄ vertÄ 118 dB.
ProfesinÄs ligos vystymosi priežastimis Akto 16.2 punkte įvardintas netinkamas darbo vietos įrengimas. P. V. profesinÄs ligos tyrimo komisija 2007-01-10 Akto 2 dalimi P. V. patvirtino profesinÄs ligos diagnozÄ: profesinÄ lÄtinÄ diskogeninÄ SI dextr. radikulopatija (M51.1), L4-L5 stuburo kanalo stenozÄ (Z57.7), liekamieji padariniai po L5-S1 dextr. iÅ¡varžos paÅ¡alinimo 1993 m. operacijos, liga, sukelta ilgalaikÄs padidintos viso kÅ«no vibracijos. Liga pagal Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä kvalifikuota 505.02, o profesinÄs ligos priežastis â 2002000000, naudojimo kategorijos â X99 (b. l. 18â22).
ValstybinÄs darbo inspekcijos Darbo higienos skyrius 2007-10-11 iÅ¡vadose Nr. 161-55 âDÄl profesinÄs ligos tyrimo akto Nr. 07-05-170 skundoâ konstatavo, kad P. V. profesinÄs ligos tyrimo komisija vadovavosi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais bei Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamentu ir nepažeidÄ profesinÄs ligos priežasÄių tyrimo tvarkos (b. l. 32â33). ValstybinÄ darbo inspekcija 2007-10-12 sprendimu Nr. (12)SD-17389 âDÄl profesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 07-05-170 skundoâ nusprendÄ pripažinti, kad ValstybinÄs darbo inspekcijos PanevÄžio skyriuje sudaryta P. V. profesinÄs ligos priežasÄių tyrimo komisija nepažeidÄ profesinÄs ligos tyrimo tvarkos ir netenkino pareiÅ¡kÄjo reikalavimo panaikinti AktÄ (b. l. 31).Aktas buvo suraÅ¡ytas tikslu iÅ¡tirti, ar pareiÅ¡kÄjas dirbdamas VÄ® RokiÅ¡kio urÄdijoje dÄl kenksmingų darbo aplinkoje egzistuojanÄių veiksnių galÄjo susirgti profesine liga.
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punktÄ profesine liga laikomas Å«mus ar lÄtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukÄlÄ vienas ar daugiau kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. PareiÅ¡kÄjas ginÄija, kad profesinÄs ligos priežasÄių tyrimas gali bÅ«ti atliekamas jau nedirbantiems asmenims, nes P. V. įmonÄje nedirba jau nuo 1993 metų. Darbuotojų sÄ voka, kuri taikytina pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymÄ , yra pateikiama paties įstatymo 2 straipsnio 9 punkte.
Äia numatyta, kad darbuotojas yra suprantamas taip, kaip nustatyta Darbo kodekso 15 straipsnyje, taip pat asmuo, įgijÄs įstatymų nustatytÄ valstybÄs tarnautojo statusÄ ir dirbantis valstybÄs ar savivaldybÄs institucijoje ar įstaigoje. Darbo kodekso 15 straipsnis darbuotoju laiko fizinį asmenį, turintį darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , ir dirbantį pagal darbo sutartį už atlyginimÄ . Tai, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymÄ darbuotoju pripažįstamas ne tik dirbantis asmuo, bet ir anksÄiau dirbÄs asmuo akivaizdžiai nurodyta Å¡io įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojanÄio profesinių ligų tyrimÄ , 9 dalyje, kai sakoma, kad klausimÄ , ar įmonÄje dirbantis arba dirbÄs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencijÄ Å¡iai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir VyriausybÄs patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u.
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 2 punkte numatyti asmenys, kuriems tikrinamos profesinÄs ligos. Nuostatų 2.1 papunktyje numatyta, kad profesinÄs ligos tiriamos asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartis. Žalos atlyginimo dÄl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 3 punkte reglamentuota vidutinio darbo užmokesÄio skaiÄiavimo tvarka profesine liga tvarka nukentÄjusiajam, kai jis yra atleistas iÅ¡ darbovietÄs, kurioje darbas sukÄlÄ profesinÄ ligÄ .
Žalos atlyginimo dÄl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniai, kuriais nustatoma teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , yra skirti apibrÄžti vietÄ , kurioje asmenį veikia kenksmingi veiksniai, o ne nustatyti, kad profesinÄs ligos pasireiÅ¡kimo momentÄ . PažymÄtina ir tai, kad pagal savo prigimtį profesinÄs ligos gali pasireikÅ¡ti ne iÅ¡ karto, o tik praÄjus tam tikram laikui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje yra iÅ¡skirtos Å«mios ir lÄtinÄs profesinÄs ligos.
Å ioje normoje nurodyta, kad lÄtine profesine liga laikomas darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukÄlÄ vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrÄ darbo laikÄ . Tam tikro periodo tarp kenksmingų veiksnių poveikio ir profesinÄs ligos kilimo buvimas yra apibrÄžtas ir Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. 1087, 3.3 punkte, reglamentuojanÄiame maksimalaus latentinio periodo trukmÄ â laiko tarpÄ nuo paskutinio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių veikimo (ekspozicijos) dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiÅ¡kÄ pirmieji ligos simptomai ar požymiai, po kurios nÄra galimybÄs pagrįstai įrodyti priežastinio ryÅ¡io su darbu.
Tuo abejonÄs dÄl teisÄs aktų bazÄs dÄl profesinių ligų netaikymo jau nedirbantiems asmenims atmetamos.Kad tyrimas gali bÅ«ti atliktas nepriklausomai nuo esamų darbo santykių, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-26 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-146-1953-08, kurioje teismas konstatavo, kad ValstybinÄs darbo inspekcijos teritoriniam skyriui gavus informacijÄ apie įtariamÄ profesinÄ ligÄ , nepriklausomai nuo to, ar toks įtarimas iÅ¡kyla dÄl darbo santykiuose su atitinkamu darbdaviu esanÄio, ar dÄl juos nutraukusio asmens, turi bÅ«ti sudaryta profesinÄs ligos tyrimo komisija, kuri turi pradÄti ir atlikti profesinÄs ligos priežasÄių tyrimo ir profesinÄs ligos nustatymo bei patvirtinimo procedÅ«rÄ (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnio 2,3 dalys, 44 straipsnio 1, 2, 9, 11 dalys, ValstybinÄs darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 10 punktas, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 2.1, 13, 21, 29 punktai, Profesinių ligų priežasÄių tyrimo reglamento 6â10, 18, 21â28, 36â38 punktai).Remiantis iÅ¡dÄstytu daroma iÅ¡vada, kad tiek dirbantiems, tiek dirbusiems asmenims taikomos tos paÄios profesinÄs ligos nustatymo taisyklÄs. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad profesinÄs ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinÄs ligos tyrimo komisija.
Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius, ValstybinÄs visuomenÄs sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinÄs įstaigos apskrityje atstovas ir profesinÄ ligÄ Ä¯tarÄs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sÄ lygas ir teikia tyrimui reikalingÄ informacijÄ . Komisijos suraÅ¡ytÄ profesinÄs ligos patvirtinimo aktÄ pasiraÅ¡o komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai.
ProfesinÄs ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai darbdaviui atstovaujanÄiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinÄ liga, iÅ¡siunÄiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinÄ liga, ir kitoms institucijoms. Skunde teismui pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ kokių nors procedÅ«rinių pažeidimų. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 2007-01-10 raÅ¡to ValstybinÄs darbo inspekcijos PanevÄžio skyriui (b. l.
37) matyti, kad jis buvo informuotas apie atliekamÄ tyrimÄ , pateikÄ duomenis dÄl P. V. darbo sÄ lygų. Tiek tyrimo metu, tiek ir dabar pareiÅ¡kÄjo atstovai nepateikÄ jokių duomenų, kurie paneigtų Akte nustatytus tyrimų rezultatus ar kitus faktus. PareiÅ¡kÄjas skundÄ grindžia tuo, kad atsakovas nepaskyrÄ ekspertizÄs. ProfesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmoji dalis skiriama galÄjusių sukelti profesinÄ ligÄ kenksmingų veiksnių įvertinimui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis kenksmingÄ veiksnį apibrÄžia kaip rizikos veiksnį darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmÄ gali sukelti ligÄ ar profesinÄ ligÄ ir kurio poveikis gali bÅ«ti pavojingas gyvybei.
Å io fakto tyrimui renkami faktiniai duomenys, tame tarpe sprendžiamas klausimas ir dÄl ekspertizÄs reikalingumo. TeisÄ profesinių ligų tyrimo metu skirti ekspertizes numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 10 ir 15 dalyse. Sutinkamai su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 straipsnio 4 dalies įpareigojimu Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2004-01-13 įsakymu Nr. 1-12 patvirtino Ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarkÄ . Å ios tvarkos 3 punkte iÅ¡dÄstyti atvejai, kada reikalinga skirti ekspertizÄ.
EkspertizÄ skiriama, siekiant nustatyti: ar statinių ir technologijų projektai, steigiamos, rekonstruojamos bei eksploatuojamos įmonÄs ir jų padaliniai atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų teisÄs aktų numatytus reikalavimus; ar darbo sÄ lygos, darbo priemonÄs, kolektyvinÄs ir/arba asmeninÄs apsaugos priemonÄs atitiko jiems keliamus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimus; ar technologiniame procese buvo naudojami saugÅ«s produktai; ar laikytasi cheminių medžiagų gamybos, sandÄliavimo, ženklinimo ir naudojimo reikalavimų; kokios nelaimingo atsitikimo ar profesinÄs ligos priežastys ir atsiradimo aplinkybÄs. Automobilis Å¡iuo atveju vertintinas kaip darbo priemonÄ, todÄl jo atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimams gali bÅ«ti ekspertizÄs tyrimo objektas.
PareiÅ¡kÄjo 2007-01-10 raÅ¡te ValstybinÄs darbo inspekcijos PanevÄžio skyriui Nr. B1-29 nurodyta, kad automobiliai âZil-157â ir âMaz-509â neeksploatuojami ir jų techninių duomenų nÄra. Kitų dviejų automobilių âUralâ ir âZil-131â duomenys Akte buvo įraÅ¡yti pagal ankstesnius tokių pat automobilių triukÅ¡mo ir vibracijos tyrimus. Atsižvelgiant į tai, kad nÄra objektyvios galimybÄs tiksliai įvertinti kenksmingus veiksnius, realiai veikusius P. V. jo darbo metu, nes nenustatyti konkretÅ«s automobiliai, kuriuos jis vairavo, automobilių charakteristikos ypatingai priklauso nuo jų techninÄs bÅ«klÄs, pagaminimo metų, pripažįstama, kad sprendimas Akte įraÅ¡yti tokių pat automobilių tyrimo duomenis nekeiÄia pareiÅ¡kÄjo padÄties.
Profesinių ligų tyrimo priežasÄių reglamento 23.14.3 punkte numatyta, kad, jeigu darbo vietoje profesinÄ rizika neįvertinta, atliekami profesinÄs rizikos veiksnių tyrimai; kai nÄra galimybÄs atlikti tyrimus, galima panaudoti kitos įmonÄs panaÅ¡ios darbo vietos tyrimo duomenis, specialios literatÅ«ros ar kitus Å¡altinius. Vykdant Å¡iÄ nuostatÄ atsakovas turÄtų pareigÄ patikrinti realiÄ darbo vietÄ , taÄiau nuo pareiÅ¡kÄjo darbo vairuotoju pabaigos iki Akto suraÅ¡ymo dienos buvo praÄjÄ 15 metų, todÄl automobilių tyrimas negalÄtų pateikti objektyvios informacijos.
DÄl tos paÄios priežasties nebuvo pagrindo ir ekspertizÄs skyrimui.PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad profesinÄ ligÄ P. V. galÄjo sukelti veiksniai, pasireiÅ¡kÄ po darbo santykių pasibaigimo, taÄiau tam patvirtinti nepateikÄ jokių įrodymų. TodÄl Å¡is faktas laikytinas neįrodytu. IÅ¡ Akto 15 punkto matyti, kad jau 1993 metais sveikatos tikrinimo duomenyse įraÅ¡yta diagnozÄ â bÅ«klÄ po tarpslankstelinio disko iÅ¡varžos. Å i diagnozÄ yra viena iÅ¡ profesinÄs ligos diagnozių.
Tai rodo, kad iki pat susirgimo dienos P. V. dirbo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijoje. Tai, kad iÅ¡ karto po ligos nustatymo nebuvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas dÄl profesinÄs ligos negali įtakoti susirgimo pradžios datos.PareiÅ¡kÄjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Higienos norma HN 51-1994, nes, kai P. V. dirbo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijoje, Å¡i norma dar negaliojo ir atsakovas jos negalÄjo pažeisti. Norminiai teisÄs aktai tiksliai nereglamentuoja, kokio laikotarpio higienos normomis reikia vadovautis tiriant profesinių ligų priežastis.
Profesinių ligų tyrimo priežasÄių reglamento 24.14.1. punktas Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo akte įpareigoja iÅ¡matuoti rizikos veiksnių dydžius ir nurodyti leistinas ribines vertes (pagal higienos normas bei kitus norminius teisÄs aktus). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄje byloje Nr. A-146-1953-08 priimtoje 2008-11-26 nutartyje buvo keliamas argumentas, kad ProfesinÄs ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje taikytos higienos normos, galiojusio tik nedideliu nukentÄjusiojo darbo įmonÄje metu, taÄiau teismas Å¡io argumento nelaikÄ leidžianÄiu konstatuoti esminį pažeidimÄ .
IÅ¡sivysÄius profesinei ligai higienos normos iÅ¡ esmÄs vertintinos kaip rekomendacija darbdaviui elgtis tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų užkirstas kelias profesinÄs ligos kilimui. Higienos normos neteikia garantijos darbdaviui, kad profesinÄ liga neiÅ¡sivystys, kadangi kiekvienas dirbantysis turi individualias fizines savybes. Kadangi pareiÅ¡kÄjas pasinaudojo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 16 dalyje numatyta teise profesinÄs ligos tyrimo aktÄ apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, tai jam Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio numatytas terminas skaiÄiuotinas nuo ikiteisminio nagrinÄjimo procedÅ«ros pabaigos.
Valstybinis darbo inspektorius VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urÄdijos skundÄ atmetÄ 2007-10-12 raÅ¡tu Nr. (12)SD-17389. Skundas teismui paduotas 2007-11-05, todÄl terminas nebuvo praleistas.Atsižvelgus į ankÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ValstybinÄ darbo inspekcija, tirdama profesinÄs ligos priežastis, pagrįstai rÄmÄsi ankstesnių higieninių normų rezultatais, tinkamai taikÄ higienos normų dydžius, įvertindama aplinkybes, turÄjusias įtakos profesinei ligai, pagal profesinÄs ligos priežasÄių tyrimo tvarkos reikalavimus, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â88 straipsniais, teismas n u s p r e n d Ä: SkundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjai                                                                                                                        Veslava Ruskan        JÅ«ra Marija StrumskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Halina ZaikauskaitÄ