Legislator Case Law & Legislation
621e29bf-649c-4de7-b413-49f75724bbbe AI generated

621e29bf-649c-4de7-b413-49f75724bbbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 621e29bf-649c-4de7-b413-49f75724bbbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Veslavos Ruskan, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Odetai Daminaitytei - Umbrei,atsakovo atstovei Ritai ZubkevičiÅ«tei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padėjėjai Eglei TamaÅ¡auskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijos skundÄ atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui ir P. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

621e29bf-649c-4de7-b413-49f75724bbbe · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kadangi profesiniu susirgimu susergama ne per vienÄ dienÄ , tai įstatymų leidėjas profesinės ligos nustatymo laikÄ susiejo su darbuotojo darbu, o ne tuo, kad profesinės ligos nustatymo laiku darbuotojas turi dirbti. Pažymėjo, kad pagal Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 23.14.3 punktÄ ekspertizės atlikimas netikslingas, kadangi P. V. darbo vieta nėra iÅ¡likusi, o Akte nurodyti kitų įmonių panaÅ¡ių darbo vietų triukÅ¡mo ir vibracijos matavimai.Trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Veslavos Ruskan, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Odetai Daminaitytei - Umbrei,atsakovo atstovei Ritai ZubkevičiÅ«tei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokato padėjėjai Eglei TamaÅ¡auskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijos skundÄ atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui ir P. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdija prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2007-10-12 sprendimÄ Nr. (12)SD 17389 ir priimti sprendimÄ panaikinti P. V. profesinės ligos tyrimo komisijos 2007-01-10 suraÅ¡ytÄ Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 07-05-170 (toliau – Aktas) 1 dalį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nors pagal Vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų) 2 punktÄ profesinės ligos gali bÅ«ti tiriamos asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartis, tačiau pagal Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių 5 punktÄ , Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius galimybė nustatyti darbingumo lygį numatyta tik dirbančių asmenų atžvilgiu.

P. V. Akto suraÅ¡ymo metu buvo 73 metų amžiaus pensininkas. Nebedirbo nuo 1993-10-20, todėl beveik 14 metų galėjo bÅ«ti veikiamas tų pačių jo ligÄ sukėlusių veiksnių ne darbinėje, o buitinėje aplinkoje. P. V. disko iÅ¡varža operuota, kai jau nebedirbo VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijoje. Nurodyti teisės aktai sudaro vieningÄ sistemÄ , susijusiÄ su profesinių ligų tvarka, priežastimis ir teisinėmis pasekmėmis. Viename teisiniame akte įtvirtintos sÄ vokos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad prieÅ¡tarautų kitame akte įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, sÄ lygotų teisinių santykių subjektų nelygybę, kai darbdavys neturi galimybės patikrinti, ar nedirbantis asmuo buitinėje aplinkoje nebuvo veikiamas kenksmingų veiksnių.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba gali patikrinti tik darbo vietos sÄ lygas, o netirti, kokių rizikos veiksnių buvo veikiamas įmonėje nebedirbantis asmuo.Atsakovas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo skirti ekspertizę nustatyti, ar VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijoje vairuotojo darbo sÄ lygos ir naudotos techninės priemonės atitiko tuo metu galiojusių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus ir vykdomų darbų pobÅ«dį, bei neįvertino pareiÅ¡kėjo argumento, kad pagal specialybę P. V. dirbdavo tik 6–7 valandas, dėl ko kenksmingo veiksnio dydžiai turėtų bÅ«ti didesni nei nurodyta higienos normose.

Profesinės rizikos veiksnių buvimas VĮ Rokiškio miškų urėdijoje konstatuotas remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktų reikalavimais, o ne P. V. darbo santykių laikotarpiu galiojusiais teisės aktais. VĮ Rokiškio miškų urėdija negali atsakyti už tai, kad leido P. V. dirbti su priemonėmis, kurios pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo pripažintos tinkamomis naudoti. P. V. pagal tuo metu galiojusius darbų saugos reikalavimus buvo aprūpintas specialiu darbo kostiumu, pirštinėmis.

VĮ Rokiškio miškų urėdija P. V. darbo laikotarpiu laikėsi visų tuo metu galiojusių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų. Darbo vietų higieninis įvertinimas turi būti prilyginamas darbo santykių metu galiojančių normų reikalavimams. Akte atsakovas negalėjo remtis negaliojančia Higienos norma 51-1994, nes P. V. VĮ Rokiškio miškų urėdijoje nebedirbo nuo 1993-10-20. Svarbu, kokiais teisės aktų reikalavimais remiamasi nustatant, ar darbo vietoje buvo viršyti leidžiami profesinės rizikos veiksnių dydžiai, nes Akte užfiksuotos aplinkybės yra pagrindas, kuriomis teismai remiasi spręsdami, ar darbdaviai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl darbo vietos įrengimo.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis numato žalos atlyginimÄ pagal to kodekso normas tik tada, kai veiksmai, dėl kurių atsiranda žala, padaryti galiojant Civiliniam kodeksui.Pažymėjo, kad reikalavimas darbdaviams atlikti darbo vietų higieninį įvertinimÄ egzistuoja tik nuo 1994 m., o miÅ¡ko ruoÅ¡os darbus atliekančioms įmonėms Å¡is reikalavimas atidėtas iki 1996 metų, todėl neaiÅ¡ku, kokį darbo vietų rizikos įvertinimo atlikimÄ atsakovas nurodo savo iÅ¡vadose.Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad Profesinių ligų priežasčių tyrimo ir apskaitos nuostatų 2 punkte numatyta, jog profesinės ligos tiriamos dirbantiems ar dirbusiems asmenims. Minėti nuostatai ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 3 punktas paneigia pareiÅ¡kėjo teiginį, kad profesinių ligų nustatymÄ numato tik Å¡iuo metu dirbantiems asmenims. Tai, kad profesinė liga gali bÅ«ti nustatyta ir nedirbančiam asmeniui patvirtinta ir Profesinių ligų sÄ raÅ¡e, priimtame 2006-02-06 pagal Europos SÄ jungos komisijos rekomendacijÄ 2003/670/EB.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė šį teiginį, jog P. V. galėjo bÅ«ti veikiamas ligÄ sukėlusių veiksnių buitinėje aplinkoje, pagrindžiančių faktų ar įrodymų. Pagal Ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarkos 4 punktÄ sprendimÄ skirti ekspertizę gali inicijuoti ne darbdavys, o darbo inspektorius, pagrįsdamas ekspertizės bÅ«tinybę. Ekspertizes, pagal sudarytas sutartis, atlieka ekspertizių įstaigos arba ekspertai tiriamoje darbo vietoje ar laboratorijoje.

P. V. buvusios darbo vietos nebėra, t. y. automobiliai, kuriuos vairavo P. V., nėra iÅ¡likę, todėl ekspertizės (triukÅ¡mo ir vibracijos matavimų) atlikti nėra galimybės.Norminiai teisės aktai nereglamentuoja, kokio laikotarpio teisės aktais reikia vadovautis tiriant profesinių ligų priežastis. Kadangi P. V. darbo vieta neiÅ¡likusi, o darbo vietos laboratorinių matavimų duomenų įmonė nepateikė, tai pagal Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 23.14.3 punktÄ , tiriant profesinės ligos priežastis, buvo panaudoti kitos įmonės panaÅ¡ios darbo vietos tyrimo duomenys, kurie buvo prilyginti matavimo metu galiojusių higienos normų dydžiams.

Å ių higienos normų reglamentuojami kenksmingų darbo aplinkos veiksnių dydžiai atitinka anksčiau galiojusių Sanitarinių normų Nr. 3044-84, Nr. 3041-84, Nr. 3223-85 reglamentuojamus dydžius. Atkreipė dėmesį, kad P. V. į senatvės pensijÄ iÅ¡leistas remiantis sÄ raÅ¡u Nr. 2, patvirtintu SSSR Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 „Dėl kenksmingų darbo sÄ lygų lengvatinėmis sÄ lygomis“.PareiÅ¡kėjas klaidingai skunde interpretuoja bei taiko Civilinio kodekso normas, t. y.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ios normos nesusijusios su ginču. Civilinis kodeksas reglamentuoja deliktinę atsakomybę tik esant civiliniams santykiams, bet ne darbo santykiams. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Rėmėsi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 2.1 punktu, kad profesinės ligos tiriamos asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartis.

Kadangi profesiniu susirgimu susergama ne per vienÄ dienÄ , tai įstatymų leidėjas profesinės ligos nustatymo laikÄ susiejo su darbuotojo darbu, o ne tuo, kad profesinės ligos nustatymo laiku darbuotojas turi dirbti. Pažymėjo, kad pagal Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 23.14.3 punktÄ ekspertizės atlikimas netikslingas, kadangi P. V. darbo vieta nėra iÅ¡likusi, o Akte nurodyti kitų įmonių panaÅ¡ių darbo vietų triukÅ¡mo ir vibracijos matavimai.Trečiasis suinteresuotas asmuo P. V. prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentas, jog profesinės ligos tyrimas gali bÅ«ti atliekamas tik Å¡iuo metu dirbantiems asmenims. Pažymi, kad tik darbo santykiai yra bÅ«tina sÄ lyga, siekiant nustatyti atitinkamų aplinkos veiksnių buvimÄ ar nebuvimÄ bei buvusį ar esamÄ darbo pobÅ«dį, ar darbo pobÅ«dis bei darbo aplinka (sÄ lygos) yra asmens susirgimo priežastis, o ne tai, ar teisės į žalos atlyginimÄ atsiradimo dienÄ sužalotasis asmuo yra darbo santykiuose. P. V.1993 metais, dar dirbant pas pareiÅ¡kėjÄ VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijoje, pasireiÅ¡kė ligos simptomai bei buvo nustatyta ligos diagnozė – disko iÅ¡varža, dėl to jis 1993-07-03 buvo operuotas.

Laiko nepagrįstu ir neįrodytu pareiškėjo teiginį, kad P. V. susirgimai išryškėjo tik po traumos ir jau esant pasibaigusiems darbo santykiams. Teisės aktuose nėra nurodyta, per kiek laiko turi pasireikšti susirgimas, pripažintinas profesine liga. Kiekvienas asmuo yra individualus savo fiziologinėmis savybėmis, todėl ir tokia pati aplinka skirtingus asmenis gali veikti skirtingai. Asmens amžius, dėl kurio gali paūmėti atitinkami profesinės ligos simptomai, nėra pagrindu asmeniui nepripažinti profesinės ligos.

P. V. darbai paskutinėje darbovietėje - krovininio automobilio vairavimas, medienos pakrovimas, pervežimas, darbas prie gaterio, yra diagnozuotų profesinių ligų - diskogeninės radikulopatijos ir jutiminės vegetacinės galÅ«nių polineuropatijos, rizikos veiksniai (triukÅ¡mas, darbo poza, vibracija, krovinių kėlimas, perneÅ¡imas). P. V. dirbo darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ ir veikė darbdavio pavedimu bei jo interesais.              Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skundžia AktÄ , apie kurį sužinojo iÅ¡ VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijos 2007-01-10 raÅ¡to Nr. B1-28 „Dėl P. V. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto“ ir 2007-06-27 raÅ¡to Nr. B1-359 „Dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos“, praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus skundui paduoti.

Skundas atmestinas. P. V. profesinės ligos tyrimo komisija, remdamasi 2006-11-20 praneÅ¡imu apie profesinę ligÄ , 2007-01-10 sudarė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ Nr. 07-05-170, kurio 1 dalis ginčijama Å¡ioje byloje. Akto 1 dalies 10 punkte konstatuota, kad P. V. bendras darbo stažas yra 37 metai, iÅ¡ kurių 17 metų jis dirbo VÄ® RokiÅ¡kio urėdijoje, veikiant profesinės rizikos veiksniams, susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze. IÅ¡ viso, veikiant profesinės rizikos veiksniams, P. V. dirbo 35 metus.

Profesinės rizikos veiksniais įvardinti – triukÅ¡mas, darbo poza, vibracija, krovinių kėlimas ir perneÅ¡imas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. V. VÄ® RokiÅ¡kio urėdijoje dirbo vairuotoju, vairavo automobilius „Ural-375“, „Zil-131“, „Maz-509“, „Zil-157“. Automobiliai „Zil-157“ ir „Maz-509“ neeksploatuojami, jų techninių duomenų nėra. Be to, medienÄ kraudavo nuo miÅ¡kavežės rankomis iÅ¡tempiant plieninius lynus ir jais apvyniojant suguldytÄ medienÄ .

Å iam darbui reikėjo daug jėgų. Daugiausia dirbo Å¡altuoju metų laiku. Dirbdamas naudojo darbo pirÅ¡tines ir kostiumÄ . TechnikÄ remontuodavo apÅ¡ildomose dirbtuvėse. 1992 metais P. V. iÅ¡leistas į senatvės pensijÄ kaip dirbęs kenksmingomis sÄ lygomis, vadovaujantis TSRS Ministrų Tarybos 1965-08-22 nutarimo Nr. 1173 SÄ raÅ¡u Nr.

2. Išėjęs į pensijÄ toliau dirbo medienos perdirbimo ceche staklininku. Atliekant tyrimÄ dėl darbo sÄ lygų dirbant su automobiliu „Ural“ buvo vadovautasi 2002-02-27 Panevėžio visuomenės sveikatos centro KupiÅ¡kio filialo TriukÅ¡mo matavimo protokolu Nr. 52, kuriuo bendras triukÅ¡mo lygis nustatytas 86 dB bei tos pačios institucijos Vibracijos matavimo protokolu Nr. 53, kuriuo nustatyta 2 Hz-124 dB vibracija, norma 118dB. Automobilyje „Maz“ veikiantys kenksmingi veiksniai įvertinti remiantis Vilniaus Visuomenės sveikatos centro duomenimis, rodančiais, kad vibracija siekia 125 dBa, norma 123 dBA bei Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro duomenimis, sakančiais, kad triukÅ¡mas siekia 70 dBA.

Ä®vertinant automobilį „Gaz“ remtasi Kauno Visuomenės sveikatos centro 1998 metų suvestinės duomenimis, rodančiais, kad vibracija virÅ¡ijama 4-8 Hz dažnyje 2-1 dB. Akto 14 punkte profesinės rizikos veiksniai apibÅ«dinti remiantis 2002-03-13 Panevėžio Visuomenės sveikatos centro KupiÅ¡kio filialo TriukÅ¡mo matavimo protokolu Nr. 94 ir Vibracijos matavimo protokolu Nr. 95 ir nustatyta, kad dirbant automobiliu „Zil-131“ iÅ¡matuota vibracija 2 Hz-124 dB yra didesnė už nustatytÄ leistinÄ ribinę vertę 118 dB.

Profesinės ligos vystymosi priežastimis Akto 16.2 punkte įvardintas netinkamas darbo vietos įrengimas. P. V. profesinės ligos tyrimo komisija 2007-01-10 Akto 2 dalimi P. V. patvirtino profesinės ligos diagnozę: profesinė lėtinė diskogeninė SI dextr. radikulopatija (M51.1), L4-L5 stuburo kanalo stenozė (Z57.7), liekamieji padariniai po L5-S1 dextr. iÅ¡varžos paÅ¡alinimo 1993 m. operacijos, liga, sukelta ilgalaikės padidintos viso kÅ«no vibracijos. Liga pagal Europos profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä kvalifikuota 505.02, o profesinės ligos priežastis – 2002000000, naudojimo kategorijos – X99 (b. l. 18–22).

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyrius 2007-10-11 iÅ¡vadose Nr. 161-55 „Dėl profesinės ligos tyrimo akto Nr. 07-05-170 skundo“ konstatavo, kad P. V. profesinės ligos tyrimo komisija vadovavosi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais bei Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentu ir nepažeidė profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos (b. l. 32–33). Valstybinė darbo inspekcija 2007-10-12 sprendimu Nr. (12)SD-17389 „Dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 07-05-170 skundo“ nusprendė pripažinti, kad Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriuje sudaryta P. V. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisija nepažeidė profesinės ligos tyrimo tvarkos ir netenkino pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti AktÄ (b. l. 31).Aktas buvo suraÅ¡ytas tikslu iÅ¡tirti, ar pareiÅ¡kėjas dirbdamas VÄ® RokiÅ¡kio urėdijoje dėl kenksmingų darbo aplinkoje egzistuojančių veiksnių galėjo susirgti profesine liga.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punktÄ profesine liga laikomas Å«mus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. PareiÅ¡kėjas ginčija, kad profesinės ligos priežasčių tyrimas gali bÅ«ti atliekamas jau nedirbantiems asmenims, nes P. V. įmonėje nedirba jau nuo 1993 metų. Darbuotojų sÄ voka, kuri taikytina pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymÄ , yra pateikiama paties įstatymo 2 straipsnio 9 punkte.

Čia numatyta, kad darbuotojas yra suprantamas taip, kaip nustatyta Darbo kodekso 15 straipsnyje, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytÄ valstybės tarnautojo statusÄ ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Darbo kodekso 15 straipsnis darbuotoju laiko fizinį asmenį, turintį darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , ir dirbantį pagal darbo sutartį už atlyginimÄ . Tai, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymÄ darbuotoju pripažįstamas ne tik dirbantis asmuo, bet ir anksčiau dirbęs asmuo akivaizdžiai nurodyta Å¡io įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio profesinių ligų tyrimÄ , 9 dalyje, kai sakoma, kad klausimÄ , ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencijÄ Å¡iai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u.

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 2 punkte numatyti asmenys, kuriems tikrinamos profesinės ligos. Nuostatų 2.1 papunktyje numatyta, kad profesinės ligos tiriamos asmenims, dirbantiems ar dirbusiems pagal darbo sutartis. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 11 straipsnio 3 punkte reglamentuota vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka profesine liga tvarka nukentėjusiajam, kai jis yra atleistas iÅ¡ darbovietės, kurioje darbas sukėlė profesinę ligÄ .

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniai, kuriais nustatoma teisė į žalos atlyginimÄ , yra skirti apibrėžti vietÄ , kurioje asmenį veikia kenksmingi veiksniai, o ne nustatyti, kad profesinės ligos pasireiÅ¡kimo momentÄ . Pažymėtina ir tai, kad pagal savo prigimtį profesinės ligos gali pasireikÅ¡ti ne iÅ¡ karto, o tik praėjus tam tikram laikui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje yra iÅ¡skirtos Å«mios ir lėtinės profesinės ligos.

Å ioje normoje nurodyta, kad lėtine profesine liga laikomas darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrÄ darbo laikÄ . Tam tikro periodo tarp kenksmingų veiksnių poveikio ir profesinės ligos kilimo buvimas yra apibrėžtas ir Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. 1087, 3.3 punkte, reglamentuojančiame maksimalaus latentinio periodo trukmę – laiko tarpÄ nuo paskutinio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių veikimo (ekspozicijos) dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiÅ¡kė pirmieji ligos simptomai ar požymiai, po kurios nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinio ryÅ¡io su darbu.

Tuo abejonės dėl teisės aktų bazės dėl profesinių ligų netaikymo jau nedirbantiems asmenims atmetamos.Kad tyrimas gali bÅ«ti atliktas nepriklausomai nuo esamų darbo santykių, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1953-08, kurioje teismas konstatavo, kad Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui gavus informacijÄ apie įtariamÄ profesinę ligÄ , nepriklausomai nuo to, ar toks įtarimas iÅ¡kyla dėl darbo santykiuose su atitinkamu darbdaviu esančio, ar dėl juos nutraukusio asmens, turi bÅ«ti sudaryta profesinės ligos tyrimo komisija, kuri turi pradėti ir atlikti profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedÅ«rÄ (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnio 2,3 dalys, 44 straipsnio 1, 2, 9, 11 dalys, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 10 punktas, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 2.1, 13, 21, 29 punktai, Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 6–10, 18, 21–28, 36–38 punktai).Remiantis iÅ¡dėstytu daroma iÅ¡vada, kad tiek dirbantiems, tiek dirbusiems asmenims taikomos tos pačios profesinės ligos nustatymo taisyklės. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija.

Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligÄ Ä¯taręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sÄ lygas ir teikia tyrimui reikalingÄ informacijÄ . Komisijos suraÅ¡ytÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ pasiraÅ¡o komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai.

Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms. Skunde teismui pareiškėjas nenurodė kokių nors procedūrinių pažeidimų. Iš pareiškėjo 2007-01-10 rašto Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui (b. l.

37) matyti, kad jis buvo informuotas apie atliekamÄ tyrimÄ , pateikė duomenis dėl P. V. darbo sÄ lygų. Tiek tyrimo metu, tiek ir dabar pareiÅ¡kėjo atstovai nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Akte nustatytus tyrimų rezultatus ar kitus faktus. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tuo, kad atsakovas nepaskyrė ekspertizės. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmoji dalis skiriama galėjusių sukelti profesinę ligÄ kenksmingų veiksnių įvertinimui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis kenksmingÄ veiksnį apibrėžia kaip rizikos veiksnį darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmÄ gali sukelti ligÄ ar profesinę ligÄ ir kurio poveikis gali bÅ«ti pavojingas gyvybei.

Å io fakto tyrimui renkami faktiniai duomenys, tame tarpe sprendžiamas klausimas ir dėl ekspertizės reikalingumo. Teisė profesinių ligų tyrimo metu skirti ekspertizes numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 10 ir 15 dalyse. Sutinkamai su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 straipsnio 4 dalies įpareigojimu Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2004-01-13 įsakymu Nr. 1-12 patvirtino Ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarkÄ . Å ios tvarkos 3 punkte iÅ¡dėstyti atvejai, kada reikalinga skirti ekspertizę.

Ekspertizė skiriama, siekiant nustatyti: ar statinių ir technologijų projektai, steigiamos, rekonstruojamos bei eksploatuojamos įmonės ir jų padaliniai atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų teisės aktų numatytus reikalavimus; ar darbo sÄ lygos, darbo priemonės, kolektyvinės ir/arba asmeninės apsaugos priemonės atitiko jiems keliamus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus; ar technologiniame procese buvo naudojami saugÅ«s produktai; ar laikytasi cheminių medžiagų gamybos, sandėliavimo, ženklinimo ir naudojimo reikalavimų; kokios nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos priežastys ir atsiradimo aplinkybės. Automobilis Å¡iuo atveju vertintinas kaip darbo priemonė, todėl jo atitikimas darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams gali bÅ«ti ekspertizės tyrimo objektas.

Pareiškėjo 2007-01-10 rašte Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriui Nr. B1-29 nurodyta, kad automobiliai „Zil-157“ ir „Maz-509“ neeksploatuojami ir jų techninių duomenų nėra. Kitų dviejų automobilių „Ural“ ir „Zil-131“ duomenys Akte buvo įrašyti pagal ankstesnius tokių pat automobilių triukšmo ir vibracijos tyrimus. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvios galimybės tiksliai įvertinti kenksmingus veiksnius, realiai veikusius P. V. jo darbo metu, nes nenustatyti konkretūs automobiliai, kuriuos jis vairavo, automobilių charakteristikos ypatingai priklauso nuo jų techninės būklės, pagaminimo metų, pripažįstama, kad sprendimas Akte įrašyti tokių pat automobilių tyrimo duomenis nekeičia pareiškėjo padėties.

Profesinių ligų tyrimo priežasčių reglamento 23.14.3 punkte numatyta, kad, jeigu darbo vietoje profesinė rizika neįvertinta, atliekami profesinės rizikos veiksnių tyrimai; kai nėra galimybės atlikti tyrimus, galima panaudoti kitos įmonės panaÅ¡ios darbo vietos tyrimo duomenis, specialios literatÅ«ros ar kitus Å¡altinius. Vykdant Å¡iÄ nuostatÄ atsakovas turėtų pareigÄ patikrinti realiÄ darbo vietÄ , tačiau nuo pareiÅ¡kėjo darbo vairuotoju pabaigos iki Akto suraÅ¡ymo dienos buvo praėję 15 metų, todėl automobilių tyrimas negalėtų pateikti objektyvios informacijos.

Dėl tos pačios priežasties nebuvo pagrindo ir ekspertizės skyrimui.PareiÅ¡kėjas teigė, kad profesinę ligÄ P. V. galėjo sukelti veiksniai, pasireiÅ¡kę po darbo santykių pasibaigimo, tačiau tam patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Todėl Å¡is faktas laikytinas neįrodytu. IÅ¡ Akto 15 punkto matyti, kad jau 1993 metais sveikatos tikrinimo duomenyse įraÅ¡yta diagnozė – bÅ«klė po tarpslankstelinio disko iÅ¡varžos. Å i diagnozė yra viena iÅ¡ profesinės ligos diagnozių.

Tai rodo, kad iki pat susirgimo dienos P. V. dirbo VĮ Rokiškio miškų urėdijoje. Tai, kad iš karto po ligos nustatymo nebuvo surašytas pranešimas dėl profesinės ligos negali įtakoti susirgimo pradžios datos.Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Higienos norma HN 51-1994, nes, kai P. V. dirbo VĮ Rokiškio miškų urėdijoje, ši norma dar negaliojo ir atsakovas jos negalėjo pažeisti. Norminiai teisės aktai tiksliai nereglamentuoja, kokio laikotarpio higienos normomis reikia vadovautis tiriant profesinių ligų priežastis.

Profesinių ligų tyrimo priežasčių reglamento 24.14.1. punktas Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo akte įpareigoja iÅ¡matuoti rizikos veiksnių dydžius ir nurodyti leistinas ribines vertes (pagal higienos normas bei kitus norminius teisės aktus). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-146-1953-08 priimtoje 2008-11-26 nutartyje buvo keliamas argumentas, kad Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje taikytos higienos normos, galiojusio tik nedideliu nukentėjusiojo darbo įmonėje metu, tačiau teismas Å¡io argumento nelaikė leidžiančiu konstatuoti esminį pažeidimÄ .

IÅ¡sivysčius profesinei ligai higienos normos iÅ¡ esmės vertintinos kaip rekomendacija darbdaviui elgtis tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų užkirstas kelias profesinės ligos kilimui. Higienos normos neteikia garantijos darbdaviui, kad profesinė liga neiÅ¡sivystys, kadangi kiekvienas dirbantysis turi individualias fizines savybes. Kadangi pareiÅ¡kėjas pasinaudojo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 16 dalyje numatyta teise profesinės ligos tyrimo aktÄ apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, tai jam Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio numatytas terminas skaičiuotinas nuo ikiteisminio nagrinėjimo procedÅ«ros pabaigos.

Valstybinis darbo inspektorius VÄ® RokiÅ¡kio miÅ¡kų urėdijos skundÄ atmetė 2007-10-12 raÅ¡tu Nr. (12)SD-17389. Skundas teismui paduotas 2007-11-05, todėl terminas nebuvo praleistas.Atsižvelgus į ankščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Valstybinė darbo inspekcija, tirdama profesinės ligos priežastis, pagrįstai rėmėsi ankstesnių higieninių normų rezultatais, tinkamai taikė higienos normų dydžius, įvertindama aplinkybes, turėjusias įtakos profesinei ligai, pagal profesinės ligos priežasčių tyrimo tvarkos reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: SkundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                        Veslava Ruskan        JÅ«ra Marija Strumskienė          Halina Zaikauskaitė