Legislator Case Law & Legislation
621c17ce-a8a2-4de4-bca9-ffbe0f595879 AI generated

621c17ce-a8a2-4de4-bca9-ffbe0f595879 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 621c17ce-a8a2-4de4-bca9-ffbe0f595879
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J.,gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,nukentėjusiajai L. P.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Jan Kučynski, vertėjai Irinai Siniavskai,                                                                                   teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro bei nukentėjusiosios L.

Legislator headnote

AI generated

621c17ce-a8a2-4de4-bca9-ffbe0f595879 · Vilniaus apygardos teismas: parodymai. Taigi nukentėjusioji savo neprognozuojamais veiksmais iÅ¡provokavo buto Å¡eimininkės elgesį ir galimai panaudotÄ jėgÄ paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ savo buto. Todėl apylinkės teismas vertindamas visus įrodymus visumoje ir atsižvelgdamas į susidariusiÄ situacijÄ pagrįstai nepripažino, kad F. J. tyčia sužalojo L. P..              Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ buvo nustatęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 str. 2 d., reiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti įrodyta nesant abejonės (sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm NuorašasPranešėjas Artūras Šumskas                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-195/2014Teisėja Aldona Tumelionytė                           Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00099-2013-4    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.,       2.4.5.,1.2.4.8.1. (S)                                                                                                                                                             VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I S 2014 m. kovo 13 d.Vilnius                                     Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,išteisintajai F.

J.,gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,nukentėjusiajai L. P.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Jan Kučynski, vertėjai Irinai Siniavskai,                                                                                   teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro bei nukentėjusiosios L.

P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo F. J. iÅ¡teisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,              n u s t a t ė :                      F.

J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2013 m. sausio 8 d., apie 16 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu lazda sudavė L. P. nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias kÅ«no vietas, tuo sukeldama jai fizinį skausmÄ ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir taip padarė padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu F.

J. iÅ¡teisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , nurodydamas, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvo įtempti santykiai, todėl teismui kilo abejonės dėl kaltinamosios kaltumo ir nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             Apeliaciniu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros skundu praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kuriuo F.

J. iÅ¡teisinta pagal BK 140 str. 1 d. bei priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo: F. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. ir nuteisti 2 mėnesiams viešųjų darbų, iÅ¡dirbant po 15 val. į mėnesį. Taip pat praÅ¡oma L. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.             Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, kadangi jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas savo nuosprendžio iÅ¡vadÄ grindė tik kaltinamosios F. J. parodymais, tuo nepagrįstai nevertindamas kitų byloje esančių ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų arba vertindamas juos netinkamai, dėl ko Å¡ios iÅ¡vados ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, jog teismas vertindamas kaltinamosios F. J., nukentėjusiosios L. P. ir liudytojos J. J. parodymus konstatavo, kad 2013 m. sausio 8 d. bute, esančiame adresu ČiobiÅ¡kio 6-56, Vilniuje, tarp kaltinamosios F.

J. ir nukentėjusiosios L. P. įvyko konfliktas, tačiau konstatuoja, jog byloje neįrodyta, kad kaltinamoji F. J. sudavė nukentėjusiajai lazda, kaip nurodė nukentėjusioji.              Prokuroro teigimu, apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, t.y. papildomai neapklausė L. P., siekiant nustatyti, gal pastaroji suklydo kokia lazda ji buvo muÅ¡ama. Nurodo, jog teismas visiÅ¡kai neanalizuodamas ir nevertindamas kaltinamosios parodymų padaro nieko nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji pripažįsta jog nukentėjusiÄ jÄ galėjo sužaloti minėta gėlėms paremti skirta lazdele, nukentėjusiÄ jÄ stumdama link durų.

Pažymi, kad tokia teismo iÅ¡vada neatitinka nustatytoms bylos aplinkybėms, prieÅ¡tarauja byloje esančiai 2013 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadai, kur nurodyti nukentėjusiajai nustatyti kraujosruvų dydžiai. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tik suduodant lazda, o ne lazda stumiant, kaip nurodo teismas. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo, tačiau neiÅ¡kvietė ir neapklausė specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio eksperto apie sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ .

Pažymi, kad teismas priimdamas sprendimÄ netyrė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios santykį su kilusiais padariniais. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog kaltinamoji naudojo lazdÄ siekdama paÅ¡alinti nuketėjusiÄ jÄ iÅ¡ buto, lazda stumdama L. P., tai rodo, jog kaltinamoji turėjo numatyti, kad tokiais veiksmais gali sukelti nuketėjusiajai fizinį skausmÄ . Prokuroras nesutinka su teismo argumentu, kad F. J. lazdÄ naudojo savigynai, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog grėsmė F.

J. sveikatai ar gyvybei dėl L. P. veiksmų nebuvo kilusi.             Apelianto manymu, teismo vertinimas, kad F. J. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., subjektyviųjų požymių – tiesioginės tyčios, prasilenkia su tolimesne teismo iÅ¡vada, jog neįrodyta, kad kaltinamoji F. J. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , nors kaip teigė ankščiau kaltinamoji galėjo nukentėjusiÄ jÄ sužaloti atidarydama duris lazda.              Prokuroro teigimu, iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad F.

J. veikoje buvo nustatyti visi požymiai, kurie reikalingi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. 1 d. atsirasti. Nurodo, jog kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai lazda į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du suvokdama savo pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas ir nors jų nenorėjo sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pažymi, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrindė jų iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

             Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. P. praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ baudžiamojoje byloje, kviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertÄ , kuris surašė specialisto iÅ¡vadÄ . Taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti F. J. kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir jÄ nubausti, tenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį.             Nukentėjusioji kategoriÅ¡kai nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu ir nurodo, kad kaltinamoji mušė jÄ lazda, paimta iÅ¡ motinos, pažymi, jog buvo muÅ¡ama stipriai, kur papuolė net lazda sulūžo.

Pažymi, kad apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka faktinėms byloms aplinkybėms.             L. P. manymu, byloje pakanka duomenų patvirtinančių F. J. kaltę pagal BK 140 str. 1 d., kad ji konflikto metu batu bei lazda sudavė jai nemažiau 8 smÅ«gių į rankas, galvÄ , krÅ«tinę ir kt., tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .              Apeliantės teigimu, F. J. kaltę patvirtina jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo bei bylos teisme nagrinėjimo metu, specialisto iÅ¡vada bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiosios manymu, nėra jokio pagrindo ja netikėti. Pažymi, jog F. J. ir J. J. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi jos gyvena viename bute, todėl yra suinteresuotos bylos baigtimi.                          Nuketėjusiosios teigimu, F. J. bute ji nematė lazdos, kuri būtų skirta gėlėms paremti, be to, nurodė, kad atidaryti naujas buto duris lazdos pagalbos taip pat nereikėjo. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad ji pati būtų sudavusi F.

J. ar kaip nors pasiprieÅ¡inusi jai.              Teismo posėdyje nukentėjusioji, jos atstovas bei prokuroras prašė apeliacinius skundus patenkinti, iÅ¡teisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini.              Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.             Pažymėtina, jog tam, kad atsirastų atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, bÅ«tini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai.

Nesant bent vienam iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.             Patikrinus bylos medžiagÄ sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusios L. P. pateiktų netiesioginių įrodymų – liudytojos J. J. parodymų ir specialisto iÅ¡vados nepakanka apeliaciniuose skunduose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.              IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp iÅ¡teisintosios F. J. ir nukentėjusiosios L. P. susiklostę tęstinio pobÅ«džio konfliktiniai santykiai.

             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados esančios byloje nustatyta, kad L. P. padarytos dvi kraujosruvos rankose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietais bukais daiktais, o jos nurodytoje vietoje galvos plaukuotoje dalyje iÅ¡orinių sužalojimų nėra, rasti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, vienos rūšies daiktais ir jie visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.17-18).             IÅ¡ liudytojos J. J. paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji turi dvi dukras, tačiau jau trys metai gyvenanti pas dukrÄ F., kuri jÄ nuolat prižiÅ«rinti.

Dukra Leonida jos nelankanti ir kada buvo paskutinį kartÄ ji neprisimenanti, bet įvykio metu ji praÅ¡iusi padalinti per pusę miÅ¡kÄ , o tėvų žemę apraÅ¡yti jai vienai. J. J. savo paaiÅ¡kinime nurodžiusi, kad Leonida domėjosi ir jos pensija, tačiau sužinojusi, jog nieko negaus pradėjusi Å¡aukti, ir abi jos dukros buto koridoriuje tarpusavyje susibarė ir susipešė. Nurodė, kad F. sakiusi L. eiti namo, bet ji nenorėjusi iÅ¡eiti ir koridoriuje batu trenkusi F. į galvÄ . Pažymėjo, kad F. atidariusi duris ir išėjusi į bendrÄ koridorių ten barėsi.

Liudytoja J. J. paaiÅ¡kino, jog konflikto metu tarp seserų F. rankose neturėjusi jokios lazdelės ir bute jokių lazdų nėra, iÅ¡skyrus lazdÄ kuria naudojasi J.J. Nurodė, kad įvykio metu F. nebuvo paėmusi Å¡ios jos lazdos. Pažymėjo, nemačiusi, ar F. sudavė L. kažkokia kita lazdele, nes iÅ¡ kambario koridoriaus vaizdas jai nėra gerai matomas (b.l.167-170).             IÅ¡ iÅ¡teisintosios F. J. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodymų matyti, kad nukentėjusioji yra jos sesuo, su kuria nesutarimai tęsiasi apie 30 metų, motina pas jÄ gyvenanti nuo 2011 m., nukentėjusioji atsisakiusi priimti motinÄ gyventi, kai ji susirgo.

F. J. parodė, kad 2013 m. sausio 8 d. nukentėjusioji atėjusi pas jÄ Ä¯ butÄ ir tÄ dienÄ tarp jų kilo konfliktas. Nurodė, kad ji L. P. pasakiusi iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tačiau pastaroji koridoriuje metusi jį jai į galvÄ batÄ . Pažymėjo, jog negalėdama iÅ¡praÅ¡yti sesers iÅ¡ savo buto, paėmusi gėlėms palaikyti skirtÄ pagalį ir jo pagalba atidariusi duris ir lazda stÅ«musi seserį link durų, specialiai jai nesudavusi (b.l.15, 138-140).             Patikrinus bylos medžiagÄ sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį, t.y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ (Å¡iuo atveju asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas ir nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių.

Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t.y. veikdamas asmuo sÄ moningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios veiksmai atvykus pas savo motinÄ Ä¯ sesers butÄ nebuvo draugiÅ¡ki, ji elgėsi agresyviai, tai pavirtina liudytojos J.

J. parodymai. Taigi nukentėjusioji savo neprognozuojamais veiksmais iÅ¡provokavo buto Å¡eimininkės elgesį ir galimai panaudotÄ jėgÄ paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ savo buto. Todėl apylinkės teismas vertindamas visus įrodymus visumoje ir atsižvelgdamas į susidariusiÄ situacijÄ pagrįstai nepripažino, kad F. J. tyčia sužalojo L. P..              Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ buvo nustatęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 str. 2 d., reiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti įrodyta nesant abejonės (sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62).

Å i samprata taip pat apima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktÄ , kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-544/2005).             Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad byloje nepakanka duomenų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais F. J. kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį F.

J. atžvilgiu, Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro bei nukentėjusiosios L. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nuosprendį keisti ar naikinti.             Atsižvelgiant į tai, kas ankščiau iÅ¡dėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas savo nuosprendžio iÅ¡vadÄ grindė tik kaltinamosios F. J. parodymais, kadangi iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė liudytojos J.

J., nukentėjusiosios L. P. parodymus bei specialisto iÅ¡vadÄ . Tai, kad Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras nesutinka su apylinkės teismo bylos aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytoms bylos aplinkybėms bei prieÅ¡tarauja byloje esančiai 2013 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadai. Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tik suduodant lazda, o ne ja stumiant, tačiau pažymėtina, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, tokios vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados padaryti negalima.

Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas iÅ¡teisintosios veiksmuose nenustatyta tyčia, apylinkės teismas visas byloje iÅ¡kilusias abejones aiÅ¡kino iÅ¡teisintosios naudai po to, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyko jų paÅ¡alinti.             Dėl nukentėjusiosios L. P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų praÅ¡ymų atnaujinti įrodymų tyrimÄ bei kviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertÄ , kuris surašė specialisto iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad apylinkės teismui, iÅ¡nagrinėjusiam specialisto iÅ¡vadÄ , liudytojos J.

J. paaiÅ¡kinimus kitÄ bylos medžiagÄ , abejonių dėl specialisto iÅ¡vados teisingumo ir jos pripažinimo tinkamu įrodymų Å¡altiniu nekilo, todėl specialisto dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas bÅ«tinu, nelaikytinas jis reikalingu ir bylÄ nagrinėjant apygardos teisme, nes akivaizdu, kad esant iÅ¡vadoje nustatytiems sužalojimams, vertinant sužalojimo mecahnizmus, tai yra ar Å¡ie sužalojimai buvo padaryti suduodant lazda ar stipriai ja stumiant, esant kitiems byloje surinktiems įrodymams nebÅ«tų galima padaryti neginčytinos iÅ¡vados, kad sužalojimai buvo padaryti tik vienu ar kitu bÅ«du.             Nors nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde teigia, kad ji buvo muÅ¡ama stipriai, kur papuolė, taip jog net lazda sulūžo, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad F.

J. Å¡iÄ aplinkybę neigia. Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu sulaužyta lazda nebuvo rasta. Liudytoja J. J. nurodo, kad ji turi lazdÄ , bet konflikto metu tarp jos dukrų, jos lazdos F. J. nebuvo paėmusi, iÅ¡teisintoji taip pat patvirtino, jog motinos lazdos nebuvo paėmusi ir nukentėjusios ja nemuÅ¡usi. Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo nukentėjusioji, byloje neįrodyta, kad kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai motinos lazda. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti du sužalojimai (1 cm skersmens ir 10x3 cm kraujosruvos), kas rodo, jog tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir stumiant lazda, tačiau ne lazda daužant nukentėjusiÄ jÄ , kaip ji tvirtina.             Atsižvelgus į F.

J. iÅ¡teisinimo pagrindÄ â€“ iÅ¡teisinta, neįrodžius kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., todėl nukentėjusiosios L. P. civilinis ieÅ¡kinys bei jos advokatui patirtos iÅ¡laidos pagrįstai atmestos, kadangi byloje nepakanka duomenų, jog nukentėjusiajai žalÄ padarė iÅ¡teisintoji.              Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių F.

J. kaltę, todėl pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, ir jį naikinti pagrindo nėra.                Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r ė:              Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro bei nukentėjusiosios L. P. apeliacinius skundus atmesti.Kolegijos pirmininkas                                                                  ArtÅ«ras Å umskas Teisėjai                                                                                Jurgita Mačionytė                                                                                                                                                ArÅ«nas Kisielius NuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkas                                                                       ArtÅ«ras Å umskas