6217f225-c1cb-4e4c-a4bf-ce9903e336ac · Lietuvos apeliacinis teismas

(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal kreditoriaus V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS bankroto byloje Nr. B2-2267-611/2013, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta atsakovo AB banko SNORAS bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Neilas Hunteris Kuperis (Neil Hunter Cooper).             PareiÅ¡kėjas V. A. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti jo finansinius reikalavimus BAB bankui SNORAS, tarp jų ir 317 028,57 Lt (atskaičius mokesčius) dydžio finansinį reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ darbo santykių.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus V. A. septintos eilės 417 142,80 Lt (neatskaičius mokesčių) finansinį reikalavimÄ , kildinamÄ iÅ¡ darbo teisinių santykių.             2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, gavęs atsakovo AB banko SNORAS atskirÄ jį skundÄ , panaikino 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus V. A. 417 142,80 Lt (neatskaičius mokesčių) finansinis reikalavimas ir nutarė šį klausimÄ spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.             Teismo posėdžio metu kreditoriaus V.

A. atstovė prašė tenkinti jo reikalavimÄ visa apimtimi, nurodė nesutinkanti su atsakovo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose nuo 2011 m. lapkričio 16 d. žymimos kreditoriaus pravaikÅ¡tos, kadangi jie negali bÅ«ti tinkamu įrodymu, nes nėra atsakovo antspaudo, neaiÅ¡kus juos pasirašęs asmuo. Be to, kreditoriaus atstovės teigimu, neaiÅ¡ku, kodėl fiksuojant kreditoriui pravaikÅ¡tas, jis nebuvo atleistas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu.              Atsakovas BAB bankas SNORAS prašė patvirtinti V.

A. reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ darbo teisinių santykių už 148 571,42 Lt (neatskaičius mokesčių) sumÄ . Nurodė, kad Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbė AB banko SNORAS veiklos apribojimÄ , vykdant šį Lietuvos banko nutarimÄ ir remiantis Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punktu, buvo nuÅ¡alinta AB banko SNORAS vadovybė, o V. A., kaip banko prezidento patarėjui, iÅ¡ esmės neliko galimybės vykdyti savo tiesioginių funkcijų. Nuo 2011 m. lapkričio 16 d. V. A. savo darbo vietoje nebuvo pasirodęs, savo darbinių funkcijų nevykdė, AB banko SNORAS darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose jam buvo fiksuojamos pravaikÅ¡tos, todėl darbo užmokestis nuo minėtos dienos nebuvo skaičiuojamas.

             II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi kreditoriaus V. A. praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo, kylančio iÅ¡ darbo teisinių santykių, tenkino iÅ¡ dalies ir patvirtino jo septintos eilės 148 571,42 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio finansinį reikalavimÄ .             Teismas nurodė, kad nors darbo sutartis su kreditoriumi V. A. nutraukta 2012 m. sausio 16 d., tačiau iÅ¡ atsakovo pateikto V.

A. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad V. A. nuo 2011 m. lapkričio 16 d. buvo fiksuotos pravaikÅ¡tos, nuo minėtos dienos V. A. į darbÄ neatvyko, savo darbinių funkcijų nevykdė. Pasak teismo, šį faktÄ patvirtina ir vieÅ¡ai žinoma aplinkybė, kad V. A. nuo 2011 m. lapkričio 16 d. nuolatos gyvena Jungtinėje Karalystėje ir į LietuvÄ nebuvo atvykęs (CPK 182 str. 1 p.).              Teismas nurodė, kad pravaikÅ¡ta neįeina į darbo laikÄ (DK 143 str. 2 d. 1 p.), todėl V.

A. praÅ¡ymas patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ , apskaičiuotÄ iki jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2012 m. sausio 16 d.), yra nepagrįstas. Pasak teismo, pravaikÅ¡tos metu V. A. savo darbo funkcijų nevykdė, todėl jam iÅ¡mokėtinas tik darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., kas sudaro 40 000 Lt (neatskaičius mokesčių). Be to, teismas sprendė, kad kreditoriui turi bÅ«ti iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kuri sudaro 80 000 Lt (Ä®BÄ® 19 str. 2 d.) ir 28 571,42 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) (DK 177 str. 2 d.).

             Dėl nurodytų aplinkybių teismas kreditoriaus V. A. praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, patvirtindamas jo iÅ¡ darbo teisinių santykių kylantį finansinį reikalavimÄ už bendrÄ 148 571,42 Lt (neatskaičius mokesčių) sumÄ .              Atsižvelgęs į tai, kad kreditorius V. A. iki atsakovo nacionalizavimo buvo AB banko SNORAS akcininku, sprendė, kad jo reikalavimas turi bÅ«ti tenkintinas septintÄ ja eile (BÄ® 87 str. 7 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Kreditorius V.

A. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį ir nustatyti, kad kreditoriaus V. A. finansiniai reikalavimai atsakovui BAB bankui SNORAS, kylantys iÅ¡ darbo santykių, sudaro 417 142,80 Lt (neatskaičius mokesčių) ir turi bÅ«ti tenkinami pirmÄ ja AB banko SNORAS finansinių reikalavimų tenkinimo eile. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo ir nepasisakė dėl apelianto argumentų, susijusių tiek su atsakovo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, tiek su pravaikÅ¡tos fiksavimo pagrįstumu.

Teismas apsiribojo formaliu aplinkybių konstatavimu, taip pažeisdamas pareigÄ motyvuoti teismo sprendimus (nutartis). Be to, skundžiama nutartis iÅ¡ esmės grindžiama vieninteliu įrodymu – darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, tačiau teismas Å¡io dokumento net neturėjo prijungti prie bylos, nes jis pateiktas jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo, t. y. kartu su 2012 m. rugsėjo 12 d. atskiruoju skundu. Bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių autentiÅ¡kumo, tikrumo ir galimybės juos laikyti įrodymais byloje, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai nevertino.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo bylose yra pažymėjęs, kad negali bÅ«ti suabsoliutinama darbo laiko apskaitos žiniaraščių reikÅ¡mė, kadangi pats darbdavys yra atsakingas už jų pildymÄ . Apeliantas savo darbinių funkcijų negalėjo vykdyti dėl objektyvių aplinkybių, todėl jo nebuvimas darbe negalėjo bÅ«ti žymimas pravaikÅ¡ta. Be to, DK reguliuojami darbo santykiai visuomet yra ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinami darbuotojo naudai.

2) Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto finansiniai reikalavimai, kylantys iÅ¡ darbo santykių, tvirtintini septintÄ ja finansinių reikalavimų tenkinimo eile, kadangi apelianto, kaip atsakovo darbuotojo, reikalavimai turėjo bÅ«ti tenkinami pirmÄ ja eile (Ä®BÄ® 35 str. 2 d.; Bankų įstatymo 87 str. 1 d.). Kreditoriaus reikalavimai, kylantys iÅ¡ jo ir bankrutuojančio juridinio asmens darbo santykių, laikytini privilegijuotais ir Å¡ių reikalavimų įtraukimui į pirmÄ jÄ finansinių reikalavimų tenkinimo eilę negali daryti įtakos jokios kitos su tuo kreditoriumi susijusios aplinkybės, įskaitant ir tai, kad tas kreditorius turi ir kitų reikalavimų bankrutuojančiam asmeniui, kylančių kitais pagrindais. Atsiliepimu atskirÄ jį skundÄ atsakovas BAB bankas SNORAS praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsakovo teigimu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra esminiai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti, ar asmuo realiai vykdė įsipareigojimus pagal darbo sutartį. Pažymi, kad apeliantas nepaneigė, kad jis nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki pat atleidimo iš darbo dienos nebuvo savo darbo vietoje, nes buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo fiksuotos pravaikštos, už kurias darbo užmokestis nemokamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).Atskiruoju skundu įrodinėjama, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino apelianto finansinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 16 d. (apelianto atleidimo iÅ¡ darbo dienos).

Su tokiu atskirojo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų apelianto darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 32-34), apeliantui nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 16 d. buvo žymimos pravaikÅ¡tos. Aplinkybės, kad apeliantas minėtu laikotarpiu buvo savo darbo vietoje, jis neįrodė ir net neįrodinėjo (CPK 178 str., 185 str.). Aplinkybė, kad 2011 m. lapkričio 16 d. paskelbus atsakovo BAB banko SNORAS veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ), atsakovo prezidento R.

B. įgaliojimai buvo sustabdyti (Bankų įstatymo 76 str. 7 d. 1 p.), neatleidžia apelianto, kaip prezidento patarėjo, nuo pareigos atvykti į darbo vietÄ . Aplinkybės, kad Å¡ios pareigos apeliantas negalėjo įgyvendinti dėl atsakovo kaltės, apeliantas neįrodinėjo. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, pastarajam neatvykus į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) yra darbdavio teisė, bet ne pareiga (DK 136 str. 3 d. 2 p.; 235 str. 2 d. 9 p.), todėl faktas, kad apeliantas iÅ¡ darbo nebuvo atleistas už pravaikÅ¡tas, neįrodo, kad apeliantui pravaikÅ¡tos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos, negalėjo bÅ«ti žymimos.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pravaikÅ¡ta į darbo laikÄ nėra įskaičiuojama (DK 143 str. 2 d. 1 p.), todėl už pravaikÅ¡tos laikÄ darbo užmokestis nemokamas. Dėl Å¡ios priežasties teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neturi reikalavimo teisės į darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2012 m. sausio 16 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota – spręsdamas, kad nėra pagrindo priteisti apeliantui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 16 d., teismas nurodė, jog remiasi apelianto darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir visuotinai žinoma aplinkybe, kad apeliantas V.

A. nuo 2011 m. lapkričio 16 d. nuolatos gyvena Jungtinėje Karalystėje. Aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl apelianto atstovės išreikštų abejonių dėl atsakovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių tikrumo, nereiškia, kad teismas nevertino, ar šie dokumentai atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Juo labiau kad, kaip minėta, pats apeliantas net neįrodinėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo savo darbo vietoje (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovo pateikti apelianto darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra svarbūs teisingam bylos išsprendimui, todėl atskirojo skundo argumentai, kad minėti žiniaraščiai negalėjo būti prijungti prie bylos, yra nepagrįsti (CPK 263, 185 str.).

Dėl išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto reikalavimas priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 16 d. yra nepagrįstas. Atsižvelgęs į apeliantui priklausančio neišmokėto darbo užmokesčio dydį, teismas iš dalies tenkino ir išvestinius reikalavimus dėl išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas patvirtinimo. Minėtų išmokų aritmetinio paskaičiavimo teisingumo apeliantas neginčijo.

Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas apelianto V. A. 148 571,42 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio finansinis reikalavimas, kylantis iÅ¡ darbo santykių, yra pagrįsta ir teisėta. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad jo reikalavimas turėjo bÅ«ti patvirtintas pirmÄ ja finansinių reikalavimų tvirtinimo eile, kadangi yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių (Ä®BÄ® 35 str. 2 d.; Bankų įstatymo 87 str. 1 d.)Bankų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmÄ ja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, o Å¡io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad septintÄ ja eile tenkinami banko akcininkų, turinčių banko kvalifikuotÄ jÄ Ä¯statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių ir banko administracijos vadovų reikalavimai.Byloje neginčijama, kad tarp atsakovo ir apelianto buvo sudaryta darbo sutartis, taip pat apeliantas buvo pagrindinis atsakovo akcininkas.

Bankų įstatymo 87 straipsnio 7 dalis, reglamentuojanti banko akcininkų, turinčių banko kvalifikuotÄ jÄ Ä¯statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, finansinių reikalavimų tenkinimo eilę, nenumato jokių iÅ¡lygų, nepriklausomai iÅ¡ kokių santykių kildinami Å¡ių asmenų reikalavimai (darbo ir kt.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto skundžiama nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas septintÄ ja eile (Ä®BÄ® 87 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis