2017-07-12 Nr. AB-13672-3-61-3-01721-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-624-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01721-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Digits Pro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Digits Pro“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Digits Pro“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 3D-251 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos Bendrovės projektui „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“ (toliau – ir Projektas), įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą priimti sprendimą skirti paramą Bendrovės Projektui įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ finansuoti skirtas 2 968 728 Eur dydžio pinigines lėšas perskirstyti kitų projektų finansavimui bei kitaip jas panaudoti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos palaikė atsakovo nuomonę, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos 8.1.1.3 punktu, kuriame nustatyta, kad lėšos kvietimui taip pat gali būti padidintos, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos arba teismo sprendimu paraiška grąžinama vertinti pakartotinai ir pripažįstama tinkama gauti paramą. Teismas vertino, kad negalima daryti išvados, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog, išsprendus ginčą pareiškėjui palankiu būdu, nebūtų galimybės skirti jam 2 968 728 Eur dydžio pinigines lėšas pagal paruoštą projektą. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės nepagrindė objektyviomis aplinkybėmis, ir konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas pažymėjo, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Digits Pro“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Ministerijai Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ finansuoti skirtas 2 968 728 Eur dydžio pinigines lėšas perskirstyti kitų projektų finansavimui bei kitaip jas panaudoti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjo manymu, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos 8.1.1.3 punktas neužtikrina skundo patenkinimo atveju, kad pareiškėjo Projektui finansuoti bus skirtas finansavimas, nes šioje nuostatoje numatyta ne pareiga, o teisė padidinti Lietuvos kaimo plėtros programos lėšas kvietimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialų turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklėse nėra nuostatų apie galimybę padidinti lėšas kvietimui. Pareiškėjo teigimu, net ir galimybė padidinti kvietimo finansavimą priklauso nuo visų programos finansavimui skirtų piniginių lėšų. Pareiškėjas daro išvadą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nurodo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra reali grėsmė, jog Bendrovė galimai negautų projekto finansavimo, patirtų didelę žalą, nes žlugtų visas Projektas, su kurio įgyvendinimu pareiškėjas nurodo siejantis tolimesnę savo veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad patirtų didelius nuostolius, nes yra nemažai investavęs į Projekto įgyvendinimą, prisiėmęs su tuo susijusius didelius piniginius įsipareigojimus, t. y. žemės sklypo, kuriame pareiškėjas siekia vykdyti Projektą, savininkui privalo sumokėti 395 298,76 Eur kompensaciją už į sklypą įvedamus elektros tinklus, būtinus Projekto įgyvendinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Ministerijai pareiškėjo veiklai finansuoti numatytas 2 968 728 Eur dydžio pinigines lėšas perskirstyti kitų projektų finansavimui bei kitaip jas panaudoti, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė uždrausti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ finansuoti skirtas 2 968 728 Eur dydžio pinigines lėšas perskirstyti kitų projektų finansavimui bei kitaip jas panaudoti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ finansuoti skirtos piniginės lėšos visa apimtimi bus skiriamos pareiškėjo projektui finansuoti, todėl po palankaus pareiškėjui teismo sprendimo, jis gali negauti lėšų jo projekto finansavimui užtikrinti ir taip patirtų didelę žalą dėl žlugusio projekto, taip pat didelius nuostolius dėl nuosavų investuotų lėšų į projekto įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-251 dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo Projektui „Užšaldytų vaisių, uogų ir daržovių gamybos ir rinkodaros veiklos organizavimas“, įpareigoti ministrą priimti sprendimą skirti paramą šiam projektui įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą ir įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus bei joje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jam gali nepakakti programos piniginių lėšų, nukreipti į ateitį, be to, byloje nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir atsiradus pagrindui išmokėti ginčo paramos sumą pareiškėjui, kiltų objektyvių priežasčių dėl negalimo gauti papildomo asignavimo iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų šaltinių, kad atsakovas turi realių finansinių sunkumų, ar kad dėl paramos neskyrimo kilusių pasekmių nebus galima realiai pašalinti ir pan. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programoje yra įtvirtinta lėšų kvietimui padidinimo galimybė (8.1.1.3 p.).

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su neuždraudimu Žemės ūkio ministerijai 2 968 728 Eur dydžio pinigines lėšas perskirstyti kitų projektų finansavimui bei kitaip jas panaudoti.

Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo. Todėl ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012 ir kt.).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, yra pakankamai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Digits Pro“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė