2019-08-21 Nr. AB-15934-3-61-3-04880-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-579-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04880-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Š. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1PS1-1051-(2.1.) „Dėl Š. K. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į NŽT Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, panaikino Įsakymą, priteisė pareiškėjui 7 507,73 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. (įskaitytinai), kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3474-415/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui Š. K. priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo Š. K. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui Š. K. 9 467,88 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ir atmetė pareiškėjo Š. K. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2019 m. sausio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 11 d.

2019 m. gegužės 14 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl 465 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas į teismą su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo Š. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjimą nutraukė.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis ir jos redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 29 d. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. gruodžio 29 d.) yra nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 28 d.) yra nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2018 m. gruodžio 29 d., 16 straipsnio, nustatančio jo taikymą, 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 (TAR, 2016, Nr. 2016-16849) 8 straipsnio 2 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų proceso atnaujinimas vyksta įstatymo Nr. XII-2399 nustatyta tvarka. Kai šioje dalyje nurodytose bylose apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš naujo nagrinėjamos bylos procesas vyksta įstatymo Nr. XII-2399 nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 21 d., teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2017 m. kovo 2 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjas minėto sprendimo dalį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2019 m. sausio 6 d nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, o išnagrinėta 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis skirti bylą nagrinėti pirmąja instancija teismo posėdyje buvo priimta po 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo įsigaliojimo. Teismas pažymėjo, jog prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas nebuvo pateikęs nei nagrinėjant bylą pirmą kartą, nei įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo daliai, nei panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2019 m. kovo 13 d., teismo sprendimas buvo priimtas 2019 m. balandžio 10 d., o pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas paduotas 2019 m. gegužės 14 d., sprendė, jog pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti. Šis terminas negali būti atnaujintas, todėl teismas administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą nutraukė.

III. Pareiškėjas Š. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Nuo 2018 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusio įstatymo, Nr. XIII-1833, „2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymas“ 16 straipsnyje, nustatančio jo taikymą, 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo, arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. O pagal 16 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo, arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, 16 straipsnyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog klausimams dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra taikoma tvarka, kuri galiojo iki 2018 m. gruodžio 29 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 30 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą priėmė 2018 m. gruodžio 3 d., todėl akivaizdu, jog bylos nagrinėjimas prasidėjo dar iki ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies pakeitimo įsigaliojimo. Be to, šios bylos nagrinėjimas baigėsi tik tada, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 11 d.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikytina šiuo metu galiojanti ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui gali būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas teismui 2019 m. gegužės 14 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ nustatytą terminą tokiam prašymui paduoti, kuris negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3404-624/2019). Todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjimą taip pat nutraukė pagrįstai.

Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visgi spręstų, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti nagrinėjamas, NŽT nuomone, nagrinėjant šį prašymą turėtų būti įvertinta tai, jog pareiškėjo skundas buvo tenkintas ne visiškai, o tik iš dalies, taip pat turėtų būti atsižvelgta į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nuostatas bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dėl kurių taikymo išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame NŽT 2019 m. birželio 6 d. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (Nr. 1SD-1935-(3.8 E.)).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė 7 507,73 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. (įskaitytinai), kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3474-415/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui Š. K. priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo Š. K. skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui Š. K. 9 467,88 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. sausio 3 d. ir atmetė pareiškėjo Š. K. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2019 m. sausio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 465 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2019 m. liepos 4 d. nutartimi Š. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjimą nutraukė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad jis į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 30 d., o Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą priėmė 2018 m. gruodžio 3 d., todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas yra sprendžiamas pagal ABTĮ 41 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2018 m. gruodžio 28 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 (nuo 2018 m. gruodžio 29 d.) redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pagal 2018 gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Pažymėtina, jog šiuo atveju nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2019 m. kovo 13 d., administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2019 m. balandžio 10 d. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas šuo atveju turėjo būti sprendžiamas pagal naują ABTĮ 41 straipsnio redakciją, pagal kurią prašymai dėl išlaidų atlyginimo turi būti paduodami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareiškėjas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. gegužės 14 d., t. y. jau po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo, taigi praleido ABTĮ nustatytą terminą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido ABTĮ nustatytą terminą pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė