2025-12-17 Nr. AB-22921-3-61-3-04753-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-548-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04753-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.1; 53.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. G., kurio teises perėmė N. Ž., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. R. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuris priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. SP-33644 (4.55 Mr) „Dėl prašymo patikslinti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis“ (toliau ir – Sprendimas); 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą pakartotinai išnagrinėti jo 2022 m. spalio 15 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. VĮ Registrų centras pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. spalio 15 d. prašymą patikslinti (ištaisyti) Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis, kuriame jis prašė papildyti neišsamius Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Gyventojų registras) duomenis apie jo ir V. G. vaikus, t. y. įrašyti duomenis apie sūnų V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir priėmė Sprendimą neįrašyti V. G. duomenų į Gyventojų registrą, nes tam nėra teisinio pagrindo.

2.2. VĮ Registrų centro Sprendimas yra nepagrįstas, juo ignoruojamos Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 21RE-12(AG-651/05-2022) (toliau – ir 2023 m. sausio 5 d. sprendimas) padarytos išvados, formaliai ir biurokratiškai, nesprendžiant pareiškėjo iškeltos problemos, vykdomos viešojo administravimo funkcijos, kas nesiderina su gero administravimo principu.

2.3. Nors atsakovas pripažįsta faktą, kad V. G. užsienio valstybės išduotame gimimo liudijime yra žymos apie išduotus asmens dokumentus, tačiau jis ignoruoja LAGK 2023 m. sausio 5 d. sprendime pateiktą argumentą, kad su pareiškėjo Prašymu atsakovui pateiktame gimimo liudijime yra žymos apie tuo metu Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje (toliau – ir TSR) išduotą pasą.

2.4. Atsakovas nesikreipė į atitinkamus duomenų teikėjus ir neperdavė jiems nagrinėti pareiškėjo Prašymo, todėl nepagrįstai išsamiai neišnagrinėjo LAGK 2023 m. sausio 5 d. sprendime nurodytų aplinkybių.

2.5. V. G. užaugo, baigė mokyklą ir pradėjo darbinę veiklą, jam buvo išduoti asmens dokumentai ir buvo registruota jo gyvenamoji vieta Lietuvoje, nors ir laikinai okupuotoje. Gimimo liudijime, pateiktame kartu su Prašymu Gyventojų registrui, yra žymos, kad V. G. atitinkamos institucijos Klaipėdoje ir Akmenėje išdavė pasus. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą pase turėjo būti nurodytas nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Duomenys apie jam išduotus pasus ir deklaruotas gyvenamąsias vietas turėtų būti atitinkamame archyve Lietuvoje. Iki kariuomenės ir po kariuomenės V. G. dirbo įvairiose Naujosios Akmenės įmonėse. Paskutinė V. G. registruota gyvenamoji vieta Lietuvoje iki išvykimo gyventi į Rusiją 1980 m. buvo (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno pareiškėjo šeima.

2.6. Nors VĮ Registrų centras nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti tik teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 str.), tačiau CPK 445 straipsnis įtvirtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

2.7. Byloje yra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad V. G. yra pareiškėjo ir V. G. sūnus: su pareiškėjo Prašymu pateiktas V. G. gimimo liudijimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) 2022 m. kovo 3 d. raštas Nr. (10.34E) DV_S-17166. Su skundu LAGK papildomai buvo pateikti ir kiti dokumentai: Nekilnojamojo turto registro išrašas, V. G. vidurinio mokslo atestatas lietuvių kalba, darbo knygelės ištraukos su vertimu, karinio bilieto ištraukos su vertimu.

2.8. Nors atsakovas Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 20 d. buvo įregistravęs V. G. vardu sudarytą panaudos sutartį, tačiau jis nepasinaudojo nei savo turimais duomenimis apie V. G., nei pareiškėjo pateikta informacija, jog kitas viešojo administravimo subjektas (VSDFV) turi duomenų apie visus pareiškėjo ir V. G. vaikus, kuris priimdamas sprendimus vadovaujasi Rusijos teritorijoje išduotais dokumentais.

2.9. Pateikto gimimo liudijimo duomenų pakanka, kad į Gyventojų registrą įrašyti minimalius duomenis apie pareiškėjo ir V. G. vaiką V. G.: vardas, pavardė, lytis, gimimo data, gimimo vieta.

2.10. Atsakovas nepagrįstai perdavė pareiškėjo Prašymą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija). Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas netinkamai įvykdė LAGK 2023 m. sausio 5 d. sprendimą, nes, pirma, pareiškėjo duomenys apie jo vaikus, priešingai nei teigiama skundžiamame VĮ Registrų centro Sprendime, yra Gyventojų registro objektas, antra, Lietuvos Respublikos piliečių duomenys apie vaikus gali būti pagrįsti nebūtinai Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais, nes tik asmens veido atvaizdas, pirštų atspaudai, parašas gali būti pagrįsti Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais, bei, trečia, aplinkybė, jog civilinės metrikacijos įstaiga nėra įtraukusi į apskaitą V. G. gimimo ir Gyventojų registrui nėra pateikusi apie tai duomenų, nereiškia, jog V. G. (kaip pareiškėjo, Lietuvos Respublikos piliečio vaiko) duomenys negali būti registruoti Gyventojų registre.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pateikto gimimo liudijimo duomenų nepakanka, jog į Gyventojų registrą būtų galima įrašyti duomenis apie pareiškėjo ir V. G. vaiką V. G.

4.2. Gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 (toliau – ir Gyventojų registro nuostatai), V skyriuje yra numatyta suinteresuoto asmens teisė reikalauti patikslinti į Gyventojų registrą įrašytus neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis, todėl Gyventojų registre įrašyti duomenys gali būti tikslinami, jei įrašyti duomenys neatitinka Gyventojų registrui duomenų teikėjų pateiktų duomenų ar dokumentų arba duomenų teikėjai pateikia patikslintus duomenis, tačiau pareiškėjas šiuo atveju prašo ne patikslinti Gyventojų registro duomenis, bet į Gyventojų registrą įrašyti duomenis apie naują Gyventojų registro objektą, apie kurį duomenų iki šiol Gyventojų registre nebuvo. Į Gyventojų registrą yra įrašomi ir kaupiami ne bet kokių asmenų duomenys, bet tik tų, kurie yra Gyventojų registro objektas, t. y. nurodyti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (toliau – ir Gyventojų registro įstatymas) 5 straipsnyje.

4.3. VĮ Registrų centro įgalinimai tvarkant Gyventojų registrą įtvirtinti teisės aktuose, kurie nesuteikia įmonei teisės įregistruoti naują Gyventojų registro objektą ar įrašyti duomenis apie Gyventojų registro objekto vaikus asmens prašymu nesant duomenų teikėjų pateiktų duomenų.

4.4. Gyventojų registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Gyventojų registrui duomenis teikia institucijos, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymų suteikta teisė priimti sprendimus įrašyti į Gyventojų registrą šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytus duomenis ir jų pasikeitimus. Gyventojų registras Gyventojų registro įstatymo pagrindu buvo įsteigtas 1992 metais ir nuo tada nė viena institucija, turinti teisę teikti duomenis Gyventojų registrui, duomenų apie V. G. Gyventojų registrui nėra pateikusi. Gyventojų registre nėra duomenų apie V. G. Lietuvos Respublikoje išduotus asmens dokumentus, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar įregistruotus civilinės būklės aktus Lietuvos Respublikos institucijose, o šios aplinkybės patvirtina faktą, kad V. G. nėra Gyventojų registro objektas, todėl duomenys apie šį asmenį negali būti įrašyti į Gyventojų registrą ir pareiškėjo pateiktas skundas neturi faktinio bei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu Sprendimu pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą Gyventojų registre įrašyti duomenis apie J. R. G. ir V. G. sūnų V. G.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

6. Atsiliepime į skundą Administracija nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Administracija 2023 m. kovo 10 d. gavo VĮ Registrų centro Sprendimą, kuriame nurodyta, kad prašymus dėl užsienio valstybėje įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų nagrinėja civilinės metrikacijos įstaigos bei pateikė Administracijos Civilinės metrikacijos skyriui nagrinėti Prašymą. Administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2023 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. A133- 902/23(3.3.2.26E-AD21) (toliau – ir 2023 m. kovo 22 d. sprendimas) nurodė, kad įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą, pilnamečio V. G., Rusijos Federacijos piliečio, gimimą, neturi teisinio pagrindo.

6.2. Užsienio valstybėje įregistruotų gimimų įtraukimą į apskaitą reglamentuoja Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – ir Taisyklės), pagal kurias civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą ir pilnamečio asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimą.

6.3. Pagal pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad J. R. G. ir V. G. sūnus V. G. nėra vaikas (pagal vaiko sąvokos apibrėžimą teisės aktuose), kurio užsienio valstybėje įregistruotą gimimą būtų galima įtraukti į apskaitą pagal Taisyklių 49.1 papunktį. Taip pat nustatyta, kad Gyventojų registre nėra jokių duomenų apie V. G. bei iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. G. yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl V. G. nėra pilnametis asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, kurio užsienio valstybėje įregistruotą gimimą būtų galima įtraukti į apskaitą pagal Taisyklių 49.2 papunktį.

6.4. Kadangi Gyventojų registre trūksta duomenų apie R. G. ir V. G. visus vaikus, t. y., nėra informacijos apie sūnų V. G., Gyventojų registre esantys duomenys yra netikslūs ir neišsamūs, todėl galėtų būti tikslinami pagal gautą Prašymą ir kartu su juo pateiktais, prašomus patikslinti duomenis patvirtinančiais, dokumentais.

6.5. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius užsienio valstybėje įregistruotą gimimą į apskaitą gali įtraukti tik Taisyklėse įtvirtintais pagrindais ir daugiau pagrindų teisės aktuose nėra nustatyta, Administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą, pilnamečio V. G., Rusijos Federacijos piliečio, gimimą, neturėjo teisinio pagrindo, o 2023 m. kovo 10 d. VĮ Registrų centro Sprendimas buvo persiųstas Administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ne pagal civilinės metrikacijos įstaigos kompetenciją.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

8. Atsiliepime V. G. nurodė, kad:

8.1. Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad jis yra J. R. G. ir V. G. sūnus. V. G. nėra aišku, jei pateiktų duomenų Gyventojų registrui vis dar nepakanka ir pareiškėjas nėra duomenų teikėjas, tuomet kas tuos duomenis apie jį privalėjo pateikti. Atsakovas galėtų užklausti duomenų apie J. R. G., V. G. ir V. G. giminystės ryšį Lietuvos valstybės naujajame archyve, nes V. G. Lietuvoje su savo tėvais gyveno nuo 1963 m. iki 1980 m.

8.2. Skunde yra pateikti duomenys, kad Gyventojų registre, be kitų pareiškėjo ir V. G. vaikų, taip pat yra duomenys apie jų sūnų I. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kaip ir V. G., gyvena Rusijoje ir yra tos šalies pilietis. I. (J.) G. gyvena (duomenys neskelbtini).

II. 9. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo J. R. G. skundą atmetė.

10. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjas 2022 m. spalio 15 d. pateikė VĮ Registrų centrui Prašymą, kuriuo prašė papildyti neišsamius Gyventojų registro duomenis apie J. R. G. ir V. G. vaikus, t. y. įrašyti sūnaus V. G. duomenis į Gyventojų registrą.

10.2. VĮ Registrų centras 2022 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. SP-109852 (4.55 Mr) (toliau – ir 2022 m. spalio 19 d. sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodydamas, jog pagal Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnį, gyventojų registro objektai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikos išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose; asmens duomenis, tarp jų – apie vaiko gimimą, Gyventojų registrui teikia įstaigos, registruojančios civilinės būklės aktus; Gyventojų registre nėra jokių duomenų apie V. G., jo civilinės būklės akto įrašai nėra registruoti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose, jis niekada neturėjo Lietuvos Respublikos išduoto asmens dokumento bei nedeklaravo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje; todėl jis nėra Gyventojų registro objektas.

10.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 19 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir įpareigoti papildyti neišsamius duomenis apie J. R. G. ir V. G. sūnų V. G.

10.4. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė J. R. G. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 19 d. sprendimą bei įpareigoti pakartotinai išnagrinėti J. R. G. Prašymą.

10.5. VĮ Registrų centras, įvertinęs LAGK 2023 m. sausio 5 d. sprendimo motyvus, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Prašymą įrašyti V. G. duomenis į Gyventojų registrą, nes nėra tam teisinio pagrindo. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Gyventojų registrui teikiami duomenys turi būti pagrįsti dokumentais. Duomenys apie asmenį renkami, į Gyventojų registrą įrašomi ir atnaujinami Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Duomenis Gyventojų registrui teikia:

įstaigos, išduodančios asmens dokumentus, ar institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą; įstaigos, registruojančios civilinės būklės aktus; įstaigos, teisės aktų nustatyta tvarka atliekančios gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas. Atkreiptas dėmesys, kad civilinės būklės aktų įrašų duomenis ir vaikų asmens kodus, jeigu asmens kodai nesuteikti, – kitus asmens duomenis, pagrįstus dokumentais ir nurodytus Gyventojų registro nuostatų 15.2–15.10 papunkčiuose – Gyventojų registrui teikia civilinės metrikacijos įstaigos, sudariusios civilinės būklės akto įrašą, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui taisyklių nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie vaikus į Gyventojų registrą įrašomi Lietuvos Respublikoje registruotų civilinės būklės aktų arba į apskaitą įtrauktų užsienio valstybėje įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų pagrindu, ir šiuos duomenis Gyventojų registrui teikia civilinės metrikacijos įstaigos, Registrų centras neturi teisinio pagrindo į Gyventojų registrą įrašyti duomenis apie užsienio valstybėje sudarytą civilinės būklės aktą ir duomenis apie vaikus pagal fizinių asmenų pateiktus prašymus ir užsienio valstybėje sudarytą civilinės būklės aktą, taigi, ir pareiškėjo pateikto gimimo liudijimo duomenų pagrindu įrašyti duomenis apie pareiškėjo ir V.

G. vaiką V. G.. Kartu su Prašymu buvo pateiktas užsienio valstybės išduotas gimimo liudijimas, kuriame yra žymos apie išduotus asmens dokumentus. Atsakovas informavo pareiškėją, kad Gyventojų registre nėra jokių duomenų apie V. G.: Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigos nėra perdavusios V. G. civilinės būklės akto įrašų duomenų, dokumentus išduodanti įstaiga neperdavė duomenų apie V. G. Lietuvos Respublikos išduotus asmens dokumentus, taip pat nėra perduoti duomenys apie V. G. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Asmuo, kurio duomenys įrašyti Gyventojų registre, turi teisę Gyventojų registro nuostatų V skyriuje nustatyta tvarka reikalauti patikslinti tik į Gyventojų registrą įrašytus neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis. Jeigu duomenų Gyventojų registre nėra (pavyzdžiui, nėra duomenų apie šeiminę padėtį, mirties datą, vaikus, tėvus ar sutuoktinį, tautybę, sudarytą civilinės būklės aktą ir kt.), laikoma, kad duomenys turi būti įrašomi, o ne taisomi neteisingi, netikslūs ar neišsamūs. Registrų centras tikslina duomenis jei Gyventojų registre įrašyti duomenys neatitinka Gyventojų registrui duomenų teikėjų pateiktų duomenų ar dokumentų arba duomenų teikėjai pateikia patikslintus duomenis.

Nauji duomenys įrašomi tik gavus juos iš duomenų teikėjų. Registrų centro įgaliojimai tvarkant Gyventojų registrą įtvirtinti teisės aktuose, kurie nesuteikia jam kompetencijos įregistruoti naują Gyventojų registro objektą ar įrašyti duomenis apie Gyventojų registro objekto vaikus asmens prašymu nesant duomenų teikėjų pateiktų duomenų. Papildomai VĮ Registrų centras informavo, kad juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti tik teismas (CPK 444 str. 2 d.), nes jis nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo, gimimo ar kitų civilinės būklės aktų.

Taip pat Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant tai, kad prašymus įtraukti į apskaitą užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus nagrinėja civilinės metrikacijos įstaigos, pareiškėjo Prašymas ir kartu su juo pridedami dokumentai nagrinėjimui pagal kompetenciją persiunčiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

10.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kuriuo atsisakyta patikslinti duomenis apie J. R. G. ir V. G. vaikus, įrašant ir jų sūnaus V. G. duomenis, kreipėsi į teismą.

11. Vertindamas pareiškėjo skunde (patikslintame) nurodytą argumentą, jog atsakovas nepagrįstai perdavė pareiškėjo Prašymą nagrinėti Administracijai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neskundė šio atsakovo veiksmo, t. y. nėra suformulavęs atitinkamo reikalavimo, todėl dėl šio atsakovo veiksmo papildomai nepasisakys. Kadangi pareiškėjas neskundė ir Administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2023 m. kovo 22 d. sprendimo, todėl teismas sprendė, kad ir šis sprendimas taip pat nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

12. Įvertinęs Gyventojų registro įstatymo nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad į Gyventojų registrą yra įrašomi ir kaupiami ne bet kokių asmenų duomenys, bet tik tų, kurie yra Gyventojų registro objektas, t. y. nurodyti Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnyje; taip pat Gyventojų registrui teikiami duomenys turi būti pagrįsti dokumentais.

13. Vadovaudamasis Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 2 punktu, Gyventojų registro nuostatų 26.2–26.3 papunkčiais, iš bylos duomenų nustatęs, kad pareiškėjas į atsakovą 2022 m. spalio 15 d. kreipėsi su Prašymu, siekdamas Gyventojų registre papildyti neišsamius Gyventojų registro duomenis apie jo ir V. G. vaikus, nustatęs, kad Gyventojų registre nėra jokių įrašytų duomenų apie V. G., teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju V. G. nėra Gyventojų registro objektas, todėl duomenys apie jį negali būti įrašyti į Gyventojų registrą, nes šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigos tokių V. G. civilinės būklės akto įrašų duomenų nėra perdavusios. Teismas pažymėjo, kad dokumentus išduodanti įstaiga neperdavė ir duomenų apie V. G. Lietuvos Respublikos išduotus asmens dokumentus, nėra perduota duomenų apie V. G. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad pateikto V. G. gimimo liudijimo duomenų pakanka, kad į Gyventojų registrą būtų įrašyti nors minimalūs duomenys apie pareiškėjo ir V. G. vaiką V. G. – vardas, pavardė, lytis, gimimo data, gimimo vieta. Teismas pažymėjo, kad Gyventojų registre nesant duomenų apie V. G., minėti duomenys turi būti įrašomi, o ne taisomi neteisingi, netikslūs ar neišsamūs.

15. Teismas akcentavo, kad VĮ Registrų centras patikslina duomenis, jei Gyventojų registre įrašyti duomenys neatitinka Gyventojų registrui duomenų teikėjų pateiktų duomenų ar dokumentų arba duomenų teikėjai pateikia patikslintus duomenis ir nauji duomenys Gyventojų registre įrašomi tik gavus juos iš duomenų teikėjų, todėl yra nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad Lietuvos Respublikos piliečių duomenys apie vaikus nebūtinai turi būti pagrįsti Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad civilinės metrikacijos įstaiga nėra įtraukusi į apskaitą V. G. gimimo ir Gyventojų registrui nėra pateikusi apie tai duomenų, nereiškia, jog V. G. kaip pareiškėjo Lietuvos Respublikos piliečio vaiko duomenys negali būti registruoti Gyventojų registre. Teismas, pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento, pažymėjo, kad pagal Gyventojų registro nuostatų IV skyriaus normas duomenis Gyventojų registrui, be kita ko, teikia įstaigos, registruojančios civilinės būklės įrašus (18.3 p.), t. y. civilinės būklės aktų įrašų duomenis ir vaikų asmens kodus, jei asmens kodai nesuteikti – kitus asmens duomenis, pagrįstus dokumentais ir nurodytus Gyventojų registro nuostatų 15.2–15.10 papunkčiuose, Gyventojų registrui teikia civilinės metrikacijos įstaigos, sudariusios civilinės būklės akto įrašą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijoje (užsienio valstybėje) sudarytą civilinės būklės aktą, ir įvertinus tai, jog duomenys apie vaikus į Gyventojų registrą įrašomi Lietuvos Respublikoje registruotų civilinės būklės aktų pagrindu, teismas sprendė, kad atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo į Gyventojų registrą įrašyti duomenis apie užsienio valstybėje sudarytą civilinės būklės aktą – duomenis apie pareiškėjo ir V. G. vaiką V. G.

17. Teismo vertinimu, padarytų išvadų nekeičia ir pareiškėjo argumentai, kad jo sūnus užaugo Lietuvoje, baigė čia mokyklą ir pradėjo darbinę veiklą, jam buvo išduoti asmens dokumentai ir buvo registruota jo gyvenamoji vieta tuometinėje pareiškėjo šeimos gyvenamoje vietoje Naujojoje Akmenėje ir jog jam buvo išduotas Naujosios Akmenės mokyklos vidurinio mokslo atestatas, kad V. G. dirbo įvairiose Naujosios Akmenės įmonėse.

18. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėju, kad atsakovas netinkamai vykdė LAGK 2023 m. sausio 5 d. sprendimą. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš minėto LAGK sprendimo, LAGK pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir įpareigojo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Taigi, VĮ Registrų centras pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą priėmė skundžiamą Spendimą; atsakovas neturėjo pareigos patenkinti pareiškėjo Prašymo.

19. Teismas vertino, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas faktiniais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o atsakovas jį priimdamas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepažeidė gero viešojo administravimo principo.

20. Atsižvelgęs, kad pareiškėjo skundo pagrindinis reikalavimas panaikinti atsakovo Sprendimą atmestas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negali būti patenkintas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 21. Pareiškėjas J. R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pakartotinai išnagrinėti Prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad V. G. yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės V. G. sūnus. Šį faktą įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje ginčas iš esmės yra dėl to, ar galima Lietuvos Respublikos piliečio prašymu papildyti neišsamius Gyventojų registro duomenis apie jo vaikus remiantis užsienio valstybėje išduotais dokumentais.

22.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino skundžiamo Sprendimo dalies, kurioje atsakovas nepagrįstai perdavė pareiškėjo prašymą nagrinėti Administracijai. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi įžvelgė prieštaravimą pirminiame pareiškėjo skunde, kuriame jis prašė panaikinti tiek atsakovo, tiek Administracijos sprendimus ir prašė įpareigoti pakartotinai išnagrinėti jo 2022 m. spalio 15 d. prašymą. Teismas nurodė pareiškėjui apsispęsti, kokia institucija turėtų priimti sprendimą dėl jo keliamo klausimo, atitinkamai ginčijant tos institucijos priimtą nepalankų sprendimą bei prašant ją pakartotinai išnagrinėti prašymą. Byloje susiklostė tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė įgyvendinti teisingumą skundžiamu sprendimu spręsdamas tik tai, ar atsakovas formaliai yra teisus.

22.3. Vadovaujantis Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, Gyventojų registro nuostatų 15.11 papunkčiu, 16 punktu, 29.2 papunkčiu bei 30 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių duomenys apie vaikus gali būti pagrįsti nebūtinai Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais, nes tik asmens veido atvaizdas, pirštų atspaudai, parašas gali būti pagrįsti tik Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais. Šias aplinkybes patvirtina LAGK 2023 m. sausio 5 d. sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškina teisės normas, be kita ko, minėtas aiškinimas prieštarauja minėtų teisės normų turiniui. Gyventojų registre yra duomenys apie kitus pareiškėjo vaikus, t. y. apie J. (I.) G., gim. (duomenys neskelbtini), (jis taip pat, kaip ir V. G. yra Rusijos Federacijos pilietis) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašai padaryti Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) metrikacijos įstaigose ir šie faktai nesutrukdė VĮ Registrų centrui įrašyti juos pareiškėjo vaikais į Gyventojų registrą.

22.4. Pirmosios instancijos teismas painiai aiškina ir taiko sąvoką „gyventojų registro objektas“. Nagrinėjamu atveju Gyventojų registro objektas yra Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. aptariamu atveju Lietuvos Respublikos piliečiai pareiškėjas ir jo žmona velionė V. G.. Pagal teisinį reglamentavimą Gyventojų registre tvarkomi Lietuvos Respublikos piliečių vaikų asmens duomenys, kurie gali būti pagrįsti nebūtinai Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais, jeigu asmuo, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir V. G. sūnus V. G., yra kitos valstybės pilietis.

22.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, kai duomenų apie pareiškėjo sūnų Gyventojų registre apskritai nėra, laikytina, jog duomenys turi būti įrašomi, o ne taisomi neteisingi, netikslūs ar neišsamūs. Abejotina, ar nagrinėjamu atveju tokiam teisės ribojimui yra pagrįsto būtinumo, t. y. ar pagrįstai siaurinama iki duomenų teikėjų (atitinkamų Lietuvos Respublikos institucijų) išimtinės kompetencijos galimybė Gyventojų registre pildyti neišsamius duomenis atimant tokią galimybę iš Gyventojų registro objektų Lietuvos Respublikos piliečių. Toks teisių ribojimas galimai prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo ir teisinės valstybės principams. Visiškai nėra pagrįsta ir teisinga riboti teisę reikalauti patikslinti ar papildyti Gyventojų registro duomenis apie save, nes duomenys netikslūs dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju nuo pareiškėjo nepriklausė tai, kad Gyventojų registras neturi duomenų apie vyriausiąjį pareiškėjo sūnų dėl to, kad sūnus neturi Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos išduotų dokumentų apart kelis kartus išduotų Lietuvos Respublikos vizų, nes sūnus yra Rusijos Federacijos pilietis. Tokiu atveju galima vadovautis užsienio valstybės išduotais dokumentais. Tačiau atsakovas, kitaip nei VSDFV, nepripažįsta Rusijos Federacijos išduotų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

22.6. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentai, kuriuos vienos susitariančiosios šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos susitariančiosios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai išdėstytas ginčo situacijos teisinis reguliavimas (Gyventojų registro įstatymo 4 str. 2 d., 5 str., 10 str. 2 d., 13 str. 1 d.). Nepaneigdamas šio reguliavimo, pareiškėjas tiesiog išreiškia abejonę (subjektyvią nuomonę), ar nagrinėjamu atveju tokiam teisės ribojimui yra pagrįsto būtinumo, t. y. ar pagrįstai siaurinama iki duomenų teikėjų (atitinkamų Lietuvos Respublikos institucijų) išimtinės kompetencijos galimybė Gyventojų registre pildyti neišsamius duomenis atimant tokią galimybę iš Registro objektų Lietuvos Respublikos piliečių.

24.2. Pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtina faktas, jog vienu atveju skunde kalbama apie duomenų įrašymą į Gyventojų registrą, kitu atveju vėlgi ginčo situaciją bandoma vertinti kaip įstaigos atsisakymą ištaisyti ir patikslinti Gyventojų registro duomenis. Tokia pareiškėjo nuomonė yra nepagrįsta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodoma, kad asmuo, kurio duomenys įrašyti Gyventojų registre, turi teisę Gyventojų registro nuostatų V skyriuje nustatyta tvarka reikalauti patikslinti tik į Gyventojų registrą įrašytus neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis.

24.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išdėstė aiškius ir išsamius argumentus ir tuo pagrindu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo išspręsti teismo nuožiūra. Administracija nurodo, kad:

25.1. Pagal pateiktus duomenis Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius nustatė, kad J. R. G. ir V. G. sūnus V. G. nėra vaikas (pagal vaiko sąvokos apibrėžimą aukščiau nurodytuose teisės aktuose), kurio užsienio valstybėje įregistruotą gimimą būtų galima įtraukti į apskaitą pagal Taisyklių 49.1 papunktį. Taip pat nustatyta, kad Gyventojų registre nėra jokių duomenų apie V. G. bei iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. G. yra Rusijos Federacijos pilietis. Taigi pagal minėtų taisyklių 49.2 papunktį jis nėra pilnametis asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, kurio užsienio valstybėje įregistruotą gimimą būtų galima įtraukti į apskaitą. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius negali įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotų, pilnamečių, ne Lietuvos Respublikos piliečių gimimų, VĮ Registrų centro perduotas nagrinėti Prašymas Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui buvo perduotas ne pagal kompetenciją.

25.2. Kadangi Gyventojų registre nėra pateikti visi duomenys apie pareiškėjo vaikus, jie galėtų būti tikslinami pateikiant prašymą Registrų centrui su prašomais patikslinti duomenis patvirtinančiais dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo J. R. G. reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. SP-33644 (4.55 Mr) „Dėl prašymo patikslinti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis“ ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pakartotinai išnagrinėti jo 2022 m. spalio 15 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. VĮ Registrų centras 2023 m. kovo 10 d. sprendimu, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, kuriuo buvo prašoma Gyventojų registre patikslinti duomenis apie pareiškėjo ir V. G. vaikus, įrašant duomenis apie sūnų V. G., sprendė, kad neturi teisinio pagrindo į Gyventojų registrą įrašyti duomenis apie užsienio valstybėje sudarytą civilinės būklės aktą ir duomenis apie vaikus pagal fizinių asmenų pateiktus prašymus ir užsienio valstybėje sudarytą civilinės būklės aktą, taigi ir pareiškėjo pateikto gimimo liudijimo duomenų pagrindu įrašyti duomenis apie J. R. G. ir V. G. vaiką V. G.. Be to, VĮ Registrų centras 2023 m. kovo 10 d. sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad prašymus įtraukti į apskaitą užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus nagrinėja civilinės metrikacijos įstaigos, pareiškėjo 2022 m. spalio 15 d. prašymą ir kartu su juo pridedamus dokumentus nagrinėjimui pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

28. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (duomenys neskelbtini) mirė apeliacinį skundą pateikęs pareiškėjas. Pareiškėjo atstovas 2025 m. liepos 2 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjo mirties liudijimą bei pareiškėjo dukros N. Ž. vardu prašymą dėl procesinių teisių perėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi nusprendė pakeisti pareiškėją ir vietoj pasitraukusio iš bylos pareiškėjo J. R. G. pareiškėja įtraukti jo teisių perėmėją N. Ž.

29. ABTĮ 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

30. ABTĮ 103 straipsnio 6 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jei mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.

31. Aiškindamas ABTĮ nuostatas, susijusias su teisių perėmimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teisių perėmimas yra negalimas, kai ginčas yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijęs su pareiškėjo asmeniu (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-552/2017, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-502/2021, 2021 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1680-525/2021 ir pan.)

32. Įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės paveldėti teisę kreiptis į valstybės ar savivaldybių institucijas ir įmones (nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centrą) dėl duomenų apie pareiškėją patikslinimo Gyventojų registre. Teisiniai santykiai, iš kurių nagrinėjamu atveju buvo keliamas ginčas, yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai ir neatsiejamai susiję su pareiškėjo siekiu patikslinti apie jį pateikiamą informaciją Gyventojų registre. Dėl šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems ginčo teisiniams santykiams pareiškėjo procesinių teisių perėmimas negalimas. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartis, kuria N. Ž. pripažinta J. R. G. procesinių teisių ir pareigų perėmėja, yra priimta nepagrįstai, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, procesinių teisių perėmimas nėra galimas.

33. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nurodytos aplinkybės (mirus pareiškėjui ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis