A-756-1261-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1261/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00170-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Dr. Luz Dietmar, advokatui A. Š.,

atsakovo atstovei A. K.,

vertėjui V. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „KTG EKO AGRAR“ skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „KTG EKO AGRAR“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. BR6-577179 dalį, kuria UAB „KTG EKO AGRAR“ nebuvo skirtos papildomos išmokos už baltymingų augalų plotus (309,59 ha), ir šio sprendimo dalį, kuria UAB „KTG EKO AGRAR“ buvo pritaikyta sankcija už Europos Sąjungos (toliau – ir ES) remiamų pasėlių plotų neteisingą deklaravimą; 2) panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 3R-312(210/03-4R-426).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 3R-312(210/03-4R-426) paliko galioti Agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. BR6-577179 nustatytas sankcijas. Sankcijos UAB „KTG EKO AGRAR“ buvo taikytos dėl to, kad, Agentūros nuomone, bendrovė laiku nepateikė Paraišką papildančių dokumentų, įrodančių saldžiųjų lubinų sėklos kokybę, reikalingą norint gauti papildomą tiesioginių išmokų dalį už paraiškoje deklaruotą saldžiųjų lubinų plotą.

Agentūros sprendime nurodyta, kad teisės aktai tiesiogiai nenumato galimybės pateikti ne Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotą pažymą, patvirtinančią karčiųjų lubinų sėklų kiekį. Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo sprendime taip pat pripažino, kad bendrovė nepateikė nustatytu laiku visų papildančių dokumentų ir todėl negalėjo pretenduoti į papildomas tiesiogines išmokas už lubinus. Pareiškėjo nuomone, sankcijos bendrovei pritaikytos nepagrįstai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 25 d.

įsakymo Nr. 3D-169 „Dėl papildomų reikalavimų mokant papildomą tiesioginių išmokų dalį už bulvių, skirtų perdirbti į krakmolą, linų ir žolių, skirtų sėklai, baltymingų augalų, ankštinių augalų bei pluoštinių linų plotus 2006 metais“ 1.3 punkto nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad būtų panaudojami saldieji lubinai, kuriuose nėra karčiųjų medžiagų. UAB „KTG EKO AGRAR“ sėjo būtent tokius saldžiuosius lubinus, atitinkančius visus keliamus reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina sėklos kokybę įrodantis sertifikatas, kuris buvo išduotas visoje Europos Sąjungoje pripažintos valstybinės žemės ūkio tyrimo ir vystymo institucijos Vokietijoje.

Sėklų bandinius minėtam sertifikatui gauti bendrovė pateikė 2006 m. gegužės 15 d. Tiek Agentūra, tiek Vyriausioji administracinė ginčų komisija akcentuoja tai, kad pažyma (sertifikatas) galioja tik patikrintam bandiniui ir nėra pranešimas apie pripažinimą naudoti. Tačiau Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje (http://www.vsgt.lt/lt.php/pages.id.89) yra nurodyta, kad mėlynas ISTA Tarptautinis sėklos bandinio sertifikatas išduodamas, kai akredituota laboratorija neatsako už tai, ar sėklų bandinys tikrai atitinka tą sėklų siuntą, iš kurios galėjo būti paimtas.

Būtent toks sertifikatas buvo gautas iš LUFA Rostock agrobiologijos/sėklų tyrimo padalinio. Šis sertifikatas buvo pateiktas 2006 metų rugpjūčio mėnesį viešajai įstaigai „Ekoagros“. LUFA Rostock agrobiologijos/sėklų tyrimo padalinio darbą griežtai reglamentuoja Vokietijos Federacinės Respublikos prekybos sėklomis įstatymas, kuris yra suderintas su 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla. Lietuvos Respublikoje galioja Augalų sėklininkystės įstatymas, kuris reglamentuoja žemės ūkio, sodo, daržo bei dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos tiekimą į rinką, sertifikavimą bei augalų dauginamosios medžiagos įvežimą iš trečiųjų šalių.

Šis įstatymas taip pat yra suderintas su 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla. Pagal Augalų sėklininkystės įstatymą, sertifikavimą atlieka Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba, kuri kaip ir LUFA Rostock agrobiologijos/sėklų tyrimo padalinys, yra akredituota Ciuriche įsikūrusios Tarptautinės sėklų tyrimo organizacijos ISTA narė. Todėl, pareiškėjo nuomone, Vokietijos LUFA Rostock agrobiologijos/sėklų tyrimo padalinio išduota pažyma turi tokią pat juridinę galią Lietuvos Respublikoje, kaip ir Lietuvos Respublikos Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduota pažyma turėtų Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Tačiau pareiškėjas negalėjo laiku pateikti turimo sertifikato dėl objektyvių aplinkybių. Vienintelis tuo metu bendrovėje dirbęs darbuotojas, kuris tinkamai galėjo administruoti paraiškas, sirgo nuo 2006 m. rugsėjo 10 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d. Grįžęs į darbą, darbuotojas Agentūros atstovo buvo informuotas, kad būtina pateikti tokį sertifikatą, kas nedelsiant ir buvo padaryta. Be to, pildant pasėlių deklaraciją 2006 m. birželio 12 d., instrukcijoje nebuvo užsiminta apie tai, kad būtina pateikti minėtą sertifikatą.

Agentūros nuostatų 8.20 punkte nustatyta, kad Agentūra teikia išsamią informaciją paramos gavėjams apie valstybės paramos ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemones, jų įgyvendinimo ir panaudojimo galimybes bei tvarką. Todėl Agentūra turėjo ir galėjo informuoti pareiškėją apie būtinumą pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjo nuomone, jo padarytas pažeidimas buvo formalus.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 13 d. pateikė Agentūrai paraišką Tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. gauti Nr. 6-1011428989 (toliau – ir Paraiška). 2006 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl Paraiškos duomenų keitimo, kuriuo papildomai deklaravo 7 laukus. Paraiškoje iš viso buvo deklaruotas 1 144,72 ha plotas pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti, iš kurių 788,95 ha deklaruota papildomai išmokai už ES remiamų pasėlių plotus gauti ir 309,59 ha – papildomai išmokai už baltymingų augalų plotus gauti. 2006 m. spalio 30 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai pranešimą dėl deklaruotų duomenų, kuriame nurodė, jog atsisako kontroliniame žemės sklype Nr. 112451-0664 esančio lauko Nr. 1 (11,46 ha 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)). 2007 m. sausio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako kontroliniame žemės sklype Nr. 116456-8451 esančio lauko Nr. 1 (3,44 ha 5KV-2).

Atsižvelgiant į tai, plotas, už kurį buvo skaičiuojama pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, sumažėjo iki 1 126,33 ha, o plotas, už kurį buvo skaičiuojama papildoma išmoka už ES remiamų pasėlių plotus, – iki 774,05 ha. Agentūros Kontrolės departamento Kauno skyrius 2006 m. liepos 28 d. pareiškėjo valdoje atliko patikrą vietoje (patikros ataskaitos Nr. 6-1011428989-A1-1), kurios metu nustatė, kad:

1) kontroliniame žemės sklype Nr. 117422-3206 esančiame lauke Nr. 2 (0,49 ha 5PD-1 (pūdymas (juodasis)), kontroliniame žemės sklype Nr. 120461-7423 esančiame lauke Nr. 4 (1,47 ha 5PD-1) ir kontroliniame žemės sklype Nr. 123464-7836 esančiame lauke Nr. 5 (0,40 ha 5PD-1) nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-101 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.1 punkte nustatyto geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimo (ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokybę);

2) kontroliniame žemės sklype Nr. 124463-8037 esančiame lauke Nr. 5 (1,06 ha 5PD-1) nebuvo laikomasi Taisyklių 9.4 punkte nustatyto GAAB reikalavimo (ariamoje žemėje bei ganyklų (pievų), taip pat daugiamečių ganyklų (pievų) plotuose neturi būti medžių ir krūmų (tokie plotai turi būti pamatuoti ir į plotą išmokai gauti neįskaitomi, bet turi būti deklaruojami kaip „Apaugę plotai“ (pagal šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje pateikto klasifikatoriaus dalį „Plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos“), išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis ir jų laja netrukdo deklaruojamiems augalams augti (t. y. jų neužgožia) arba neapriboja to ploto panaudojimo kitai žemės ūkio veiklai vykdyti (pvz., gyvuliams ganyti, šienauti); 3)kontroliniame žemės sklype Nr. 128459-3656 esančiame lauke Nr. 4 (3,49 ha 5PD-1) nebuvo laikomasi Taisyklių 9.2 punkte nustatyto GAAB reikalavimo (ganyklos (pievos), taip pat daugiametės ganyklos (pievos) turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki liepos 15 d.) nušienaujamos (žalioji masė šienavimo metu gali būti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų (pievų), taip pat daugiamečių ganyklų (pievų) plotuose).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 9 punkte nustatytų GAAB reikalavimų, ir pažeidimų plotas, kuriame nustatytas bent vieno iš GAAB reikalavimų nesilaikymas, sudarė mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto, taip pat į tai, kad nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai buvo įvertinti kaip nesunkūs, didelio masto ir pastovūs, pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-476 patvirtintos Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 6.1, 6.1.1 ir 6.1.2 punktais, buvo pritaikyta 5 procentų sankcija.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Paraišką papildantys dokumentai buvo pateikti 2006 m. birželio 29 d., pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija dėl vėlavimo (Taisyklių 25 punktas).

Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-169 „Dėl papildomų reikalavimų mokant papildomą tiesioginių išmokų dalį už bulvių, skirtų perdirbti į krakmolą, linų ir žolių, skirtų sėklai, baltymingų augalų, ankštinių augalų bei pluoštinių linų plotus 2006 metais“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punkte nustatytas reikalavimas pateikti Agentūrai Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotą pažymą, kurioje nurodytas lubinų sėklose esantis karčiųjų sėklų kiekis proc., ir jos kopiją, arba tik kopiją, ir saldžiųjų lubinų veislių sėklos pirkimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas savivaldybėms ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 15 d.

Pareiškėjui praleidus nurodytą terminą daugiau kaip 25 kalendorines dienas papildomi dokumentai nebepriimami, išskyrus vėlavimo atvejus, nepriklausančius nuo pareiškėjo valios (pvz.: pareiškėjo mirtis, ilgalaikis profesinis nepajėgumas, stichine nelaimė, padariusi stiprų poveikį valdai). Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, kartu su dokumentais pateikia prašymą priimti pavėluotus dokumentus ir dokumentus, liudijančius vėlavimo priežastį (Įsakymo 2 punktas).

Pareiškėjas, deklaravęs Paraiškoje 309,59 ha plotą papildomai išmokai už baltymingų augalų plotus gauti, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotą pažymą turėjo pateikti iki 2006 m. rugsėjo 15 d. arba, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas J. V. sirgo nuo 2006 m. rugsėjo 10 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d., – per 10 darbo dienų nuo tada, kai J. V. pasveiko. Papildomus dokumentus – Vokietijos Žemės ūkio patikrinimų ir mokslinių tyrimų įstaigos „LUFA Rostock“ siauralapio lubino sėklos kokybės 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 05-6963 (joje pažymėta, kad ji galioja tik patikrintam bandiniui ir nėra pranešimas apie pripažinimą ar leidimą naudoti) bei „Gollwitzer Agrar“ GmbH 2006 m. balandžio 26 d. išrašytą sąskaitą už lubinų pristatymą (ne pirkimą) pareiškėjas pateikė Agentūrai (ne savivaldybei) 2006 m. gruodžio 13 d., o pažymą, patvirtinančią, kad J.

V. 2006 m. rugsėjo 15 d. buvo nedarbingas, – tik 2007 m. kovo 7 d. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai tiesiogiai nenumato galimybės pateikti kitokį dokumentą vietoj Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotos pažymos, patvirtinančios karčiųjų lubinų sėklų kiekį. Atsižvelgiant į tai, papildoma išmoka už baltymingų augalų plotus pareiškėjui nebuvo skirta. Ši sankcija pareiškėjui skirta vadovaujantis Taisyklių 45 punktu ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančiu išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Reglamentas) 53 straipsniu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 3R-312(210/03-4R-426), Agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. BR6-577179 dalį, kuria UAB „KTG EKO AGRAR“ nebuvo skirtos papildomos išmokos už baltymingų augalų plotus (309,59 ha), ir Agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. BR6-577179 dalį, kuria UAB „KTG EKO AGRAR“ buvo pritaikyta sankcija už ES remiamų pasėlių plotų neteisingą deklaravimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš Agentūros 100 Lt žyminio mokesčio.

Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas Paraiškoje, patikslinus jos duomenis, deklaravo 1 126,33 ha plotą pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti, iš kurių 774,05 ha sudarė plotas papildomai išmokai už ES remiamų pasėlių plotus gauti, o 309,59 ha – papildomai išmokai už baltymingų augalų plotus gauti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai, sudarantys mažiau kaip 10 proc. deklaruoto ploto. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-476 patvirtinta Metodika, pažeidimus įvertino kaip nesunkius, didelio masto bei pastovius ir skyrė pareiškėjui galutinę 5 proc. dydžio sankciją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo, kuriuo papildomai deklaravo 7 laukus, pateikė 2006 m. birželio 29 d. Tačiau, vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, prašymą pakeisti paraiškos duomenis pareiškėjas gali pateikti iki 2006 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į tai, Agentūra skyrė sankciją už vėlavimą, kaip numatyta minėtame Taisyklių punkte.

Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 309,59 ha baltymingų augalų plotą papildomai išmokai gauti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-169 „Dėl papildomų reikalavimų mokant papildomą tiesioginių išmokų dalį už bulvių, skirtų perdirbti į krakmolą, linų ir žolių, skirtų sėklai, baltymingų augalų, ankštinių augalų bei pluoštinių linų plotus 2006 metais“ 1.3 punktu, pareiškėjas ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 15 d. turėjo pateikti savivaldybei Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotą pažymą, kurioje nurodytas lubinų sėklose esantis karčiųjų sėklų kiekis procentais, ir jos kopiją arba tik kopiją ir saldžiųjų lubinų veislių sėklos pirkimą patvirtinančius dokumentus ir jų kopijas.

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotos pažymos pareiškėjas nepateikė, tačiau 2006 m. gruodžio 13 d. pateikė papildomus dokumentus – Vokietijos Žemės ūkio patikrinimų ir mokslinių tyrimų įstaigos „Lufa Rostock“ siauralapio lubino sėklos kokybės 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo ataskaitą ir „Gollwitzer Agrar“ 2006 m. balandžio 26 d. išrašytą sąskaitą už lubinų pristatymą. Reglamento 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pagalbai už sėklą gauti, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 9 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama:

a) auginimo sutarties arba auginimo deklaracijos kopija (valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos);

b) nuoroda į kiekviename sklype pasodintos sėklos rūšis;

c) nuoroda į pagamintos sertifikuotos sėklos kiekį, nurodant jį po 50 kg iki vieno skaičiaus po kablelio (valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki po derliaus nuėmimo einančių metų birželio 15 dienos);

d) nurodyto sėklos kieko oficialų sertifikavimą patvirtinančių dokumentų kopija (valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki po derliaus nuėmimo einančių metų gegužės 31 dienos). Tarybos direktyva Nr. 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla, taikoma parduoti skirtos pašarinių augalų sėklos auginimui ir jos pardavimui Bendrijoje, nustato, jog valstybės narės užtikrina, kad tik atitinkamos kokybės sėkla būtų tiekiama į rinką. Minėtos direktyvos nuostatas įgyvendina Augalų sėklininkystės įstatymas, kurio 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dauginamąją medžiagą sertifikuoja Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba.

Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-387 patvirtintų Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.6, 7.14 punktais, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba įvertina sertifikuojamą augalų sėklą, sertifikuoja augalų sėklą. Tokiu būdu, Reglamento Nr. 796/2004 nustatytų reikalavimų dėl sėklos kokybės kontrolės funkciją Lietuvoje įgyvendina būtent Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba. Tačiau tai nepaneigia pareiškėjo pateiktų sertifikavimą patvirtinančių dokumentų turinio.

Pagal Augalų sėklininkystės įstatymą dauginamosios medžiagos sertifikatas – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama žemės ūkio, sodo ir daržo augalų rūšis, dauginamosios medžiagos veislė, kategorija ir atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Vokietijos Žemės ūkio patikrinimų ir mokslinių tyrimų įstaigos „Lufa Rostock“ siauralapio lubino sėklos kokybės 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo ataskaitoje pateikta informacija apie rūšį, veislę ir kategoriją (b. l. 23).

Ataskaitoje nurodyti kokybės patikrinimo duomenys procentais bei 200 vnt. sėklų bandinio karčiųjų sėklų kiekis – 0. Ataskaita pateikta „Gollwitzer Agrar GmbH“, t. y. įmonei, pateikusiai sąskaitą už lubinų pristatymą UAB „KTG EKO AGRAR“. Ataskaitos turinys patvirtina, kad joje nurodyti sėklų sertifikavimą patvirtinantys būtini duomenys. Tyrimui buvo paimtas sėklų kiekis, nurodytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003. Ataskaita patvirtino, kad sėklų kokybė atitiko teisės aktų reikalavimus, t.y. ginčo atveju buvo saldieji lubinai, turintys ne daugiau kaip 5 proc. karčiųjų sėklų (nagrinėjamu atveju nebuvo karčiųjų sėklų).

Atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių sėklos sertifikavimą ir tinkamą sėklos kokybę. Atsakovas neteisingai įvertino ataskaitą, t. y. faktiškai nevertino minėtų duomenų, pagal kuriuos nustatoma sėklų kokybė. Atsakovas paminėjo tik ataskaitoje minimą vieną sakinį, kad ši ataskaita galioja tik patikrintam bandiniui ir nėra pranešimas apie pripažinimą ar leidimą naudoti. Atsakovas šią dokumento dalį nepagrįstai įvertino kaip ataskaitos neatitikimą sertifikavimo dokumentui.

Ši ataskaitos dalis patvirtina, kad buvo tiriamas 1 bandinys minėto sėklų kiekio, t. y. taip, kaip ir yra nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003. Panaši tvarka buvo nustatyta ir Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininko 2007 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1A-84 patvirtintoje Karčiųjų lubinų sėklų kiekio lubinų sėkloje tyrimo metodikoje, kuri galiojo iki jos pripažinimo netekusia galios 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A1-247. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Ekoagros“, kuri vykdo ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę, minėtą ataskaitą įvertino kaip sėklos kilmę patvirtinantį dokumentą – sėklos sertifikatą.

Atsakovas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė saldžiųjų lubinų veislių sėklos pirkimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas pateikė „Gollwitzer Agrar GmbH“ 2006 m. balandžio 26 d. pareiškėjui išrašytą sąskaitą už 55 840 kg lubinų A Bio pristatymą (b. l. 52). Sąskaitos pateikimas atitinka pirkimo-pardavimo sutarties turinį (Civilinio kodekso 6.305 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas pateikė atsakovui tinkamus dokumentus, patvirtinančius sėklos sertifikavimą, tinkamą sėklos kokybę ir sėklos pirkimą.

Byloje esanti medicininė pažyma patvirtina, kad bendrovės įgaliotas darbuotojas sirgo nuo 2006 m. rugsėjo 10 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d., todėl dokumentai buvo pateikti tik 2006 m. gruodžio 13 d. Ši medicininė pažyma Agentūrai buvo pateikta 2007 m. kovo 7 d. Vadovaujantis Įsakymo 2 punktu, Taisyklių 46 punktu ir Reglamento 72 straipsniu, neįvykdžius reikalavimų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, turi pranešti apie tai raštu, kartu pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, medicininė pažyma turėjo būti pateikta atitinkamai per 10 darbo dienų, skaičiuojant šį terminą nuo 2006 m. gruodžio 11 d. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad nepateikus papildomų dokumentų išmokos papildomajai daliai gauti, laikoma, jog pareiškėjas neįvykdė reikalavimų išmokos papildomajai daliai už tam tikrus pasėlius gauti. Vadovaujantis Taisyklių 45 punktu, reikalavimų neįvykdymas sudaro pagrindą sankcijai dėl išmokos papildomos dalies skirti. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, reikalavimų įvykdymu laikomas dokumentų, reikalingų paramos skyrimui, pateikimas.

Nagrinėjamu atveju tai dokumentai, patvirtinantys sėklos sertifikavimą, tinkamą sėklos kokybę ir sėklos pirkimą. Šiuos dokumentus pareiškėjas pateikė per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsirado tokia galimybė. Todėl pareiškėjui negalėjo būti taikoma sankcija Taisyklių 45 punkto pagrindu. Atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo įgaliotas darbuotojas J. V. sirgo. Įgaliojimo turinys patvirtina, kad UAB „KTG EKO AGRAR“, kurios veiklos objektas yra žemės ūkio produkcijos gamyba, ekologiškai švarių žemės ūkio kultūrų auginimas bei prekyba jais, pavedė J.

V. tvarkyti dokumentus, susijusius su galimybe gauti ES paramą įmonės vykdomai veiklai (Komisijos byla, 3 t., b. l. 124). Šiuo atveju buvo pagrindas pripažinti, kad dalis dokumentų, reikalingų ES paramai gauti, buvo pateikta pavėluotai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Pavėluotas medicininės pažymos pateikimas neturėjo esminės reikšmės klausimo dėl sankcijų taikymo išnagrinėjimui, kadangi medicininė pažyma atsakovui buvo pateikta 2007 m. kovo 7 d., t. y. tuo metu, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl paramos skyrimo ir sankcijų taikymo.

Atsakovas nepagrįstai taikė sankcijas pareiškėjui. Priimant skundžiamą Agentūros sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. BR6-577179 dalis, kuria UAB „KTG EKO AGRAR“ nebuvo skirtos papildomos išmokos už baltymingų augalų plotus (309,59 ha), ir dalis, kuria UAB „KTG EKO AGRAR“ buvo pritaikyta sankcija už ES remiamų pasėlių plotų neteisingą deklaravimą, yra teisėtos ir pagrįstos.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės pateikti kitą dokumentą vietoj Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-169 „Dėl papildomų reikalavimų mokant papildomą tiesioginių išmokų dalį už bulvių, skirtų perdirbti į krakmolą, linų ir žolių, skirtų sėklai, baltymingų augalų, ankštinių augalų bei pluoštinių linų plotus 2006 metais“ 1.3 punkte numatytos Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos išduotos pažymos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta Vokietijos Žemės ūkio patikrinimų ir mokslinių tyrimų įstaigos išduota „LUFA Rostock“ siauralapio lubino sėklos kokybės 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo ataskaita Nr. 05-6963 nėra tinkama, kadangi joje yra nurodyta, kad ataskaita galioja tik patikrintam bandiniui ir nėra pranešimas apie pripažinimą ar leidimą naudoti. Ta aplinkybė, kad viešojo įstaiga „Ekoagros“ minėtą ataskaitą įvertino kaip sėklos kilmę patvirtinantį dokumentą – sėklos sertifikatą, nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė reikalavimus, nustatytus papildomai išmokai už baltymingų augalų plotus gauti. Nagrinėjamu atveju Agentūra pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė oficialių nurodyto sėklos kiekio sertifikavimą patvirtinančių dokumentų.

Atsakovo nuomone, teismo sprendime išdėstyta pozicija dėl dokumentų pateikimo terminų taip pat yra nepagrįsta. Įsakymo 2 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai papildomi dokumentai yra teikiami pavėluotai dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, pareiškėjas kartu su dokumentais pateikia prašymą priimti pavėluotus dokumentus ir dokumentus, liudijančius vėlavimo priežastį. Agentūra, vadovaudamasi šia Įsakymo nuostata, pažymos apie J. V. nedarbingumą pateikimą vertino kaip būtiną sąlygą dokumentams, pagrindžiantiems reikalavimą dėl papildomos išmokos už baltymingus augalų plotus, priimti ir įvertinti. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šiuo atveju pareiškėjas yra įmonė, t. y. juridinis asmuo. Įmonės įgalioto asmens liga neturėtų būti vertinama kaip pagrindas pripažinti, jog dokumentų pateikimo terminai buvo praleisti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-790-06). J. V. ligos atveju reikiamus dokumentus nustatyta tvarka galėjo pateikti kitas pareiškėjo įgaliotas asmuo arba pats įmonės direktorius. Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, patvirtino, kad yra susipažinęs su tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus skyrimo taisyklėmis. Todėl pareiškėjas, gauti paramą, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad įvykdytų visus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Skundžiamas Agentūros sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, pasirašytas tam įgalioto asmens, patvirtintas institucijos antspaudu ir laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

Atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą pareiškėjas UAB „KTG EKO AGRAR“ prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklių 29.3 punktas numato Agentūros Kontrolės departamento teritorinio skyriaus pareigą informuoti savivaldybes arba pareiškėjus apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus. Be to, vadovaujantis Agentūros nuostatų 8.20 punktu, Agentūra turi teikti paramos gavėjams išsamią informaciją apie valstybės paramos ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemones, jų įgyvendinimo ir panaudojimo galimybes bei tvarką. Tačiau nagrinėjamu atveju Agentūra neinformavo pareiškėjo apie tai, kad, norint gauti papildomas išmokas, būtina pateikti Valstybės sėklų ir grūdų tarnybos išduotą sėklos sertifikatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. BR6-577179 dalies, kuria pareiškėjui nebuvo skirtos papildomos išmokos už baltymingų augalų plotus (309,59 ha) ir sprendimo dalies, kuria pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija už Europos Sąjungos remiamų pasėlių plotų neteisingą deklaravimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir skundu ginčijamas atsakovo sprendimo dalis panaikino, pripažinęs, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra netinkamai įvertino esminius klausimus dėl reikalavimų, reikalingų ES paramos gavimui, be to, priimdamas sprendimą atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 136 str. 1 d.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 punktai). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. BR6-577179 ginčijamų dalių pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, ir atitinkamai jas įvertino, taikydamas tiek Lietuvos Respublikos (Augalų sėklininkystės įstatymo; Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų; Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklių; žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-169 „Dėl papildomų reikalavimų mokant papildomą tiesioginių išmokų dalį už bulvių, skirtų perdirbti į krakmolą, linų ir žolių, skirtų sėklai, baltymingų augalų, ankštinių augalų bei pluoštinių linų plotus 2006 metais“; Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos nuostatų; Karčiųjų lubinų sėklų kiekio lubinų sėkloje tyrimo metodikos ir kt.), tiek ir Europos Sąjungos teisės aktų (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003; Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004), reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, nuostatas.

Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, įrodymų vertinimas susietas su konkrečių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir jais remiantis padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas atsakovui pateikė tinkamą dokumentą, patvirtinantį sėklos sertifikavimą ir tinkamą sėklos kokybę (kompetentingos Vokietijos institucijos – Žemės ūkio patikrinimų ir mokslinių tyrimų įstaigos „Landwirtschaftliche Untersuchungs und Forschungsanstalt Rostock“, veikiančios ES teisės aktų nustatyta tvarka, išduotą siauralapio lubino sėklos kokybės 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo ataskaitą) bei sėklos pirkimą patvirtinantį dokumentą („Gollwitzer Agrar GmbH“ 2006 m. balandžio 26 d. pareiškėjui išrašytą sąskaitą už 55 840 kg lubinų A Bio pristatymą), todėl jų nekartoja. Teismas visiškai teisingai akcentavo, jog minėta Vokietijos įstaigos „LUFA Rostock“ ataskaita patvirtina, kad buvo tiriamas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas sėklų kiekis (bandinys), ir kad sėklų kokybė atitiko teisės aktų reikalavimus (sėklų kokybė parodė, jog tai buvo saldieji lubinai, turintys ne daugiau kaip 5 proc. karčiųjų sėklų), ir šiuo dokumentu rėmėsi kaip įrodymu, kurį pripažino ir VšĮ „Ekoagros“, vykdanti ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimą bei kontrolę. Tokia teismo išvada atitinka ir protingumo bei teisingumo kriterijus.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl dokumentų pateikimo terminų. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „KTG EKO AGRAR“ darbuotojas J. V., kuriam 2006 m. gegužės 30 d. notaro patvirtintu įgaliojimu pavesta atstovauti įmonės interesus visose įstaigose ir institucijose, tvarkant įmonės reikalus, <...>, gauti ir pristatyti reikalingas pažymas, pažymėjimus ir dokumentus <...>, taigi ir tvarkyti dokumentus, susijusius su galimybe gauti ES paramą įmonės vykdomos veiklos rėmimui, sirgo ir buvo nedarbingas 2006 m. rugsėjo 10 d. – 2006 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu, todėl reikalingus dokumentus pareiškėjas (bendrovę pagal įgaliojimą atstovaujantis asmuo) atsakovui galėjo ir turėjo pateikti per 10 darbo dienų po 2006 m. gruodžio 11 d. (Reglamento Nr. 796/2004 72 str., Taisyklių 45 p., Įsakymo 2 p.). Minėtas bendrovės darbuotojas trūkstamus dokumentus atsakovui išsiuntė 2006 m. gruodžio 13 d. (t. y. per 10 darbo dienų nuo nedarbingumo pabaigos). Kaip matyti iš byloje esančio rašto to iki 2006 m. rugsėjo 15 d. bendrovė nepadarė dar ir todėl, kad pildant pasėlių deklaraciją nebuvo informuoti apie sertifikato reikalingumą, o deklaracijos pildymo instrukcijoje toks reikalavimas nurodytas nebuvo (b. l. 10). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bendrovės darbuotojas J. V. netinkamai atliko jam pavestas pagal įgaliojimą pareigas, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Aplinkybė, kad medicininė pažyma buvo pateikta tik 2007 m. kovo 7 d. esminės reikšmės svarstant sankcijų taikymo klausimą neturėjo, kadangi apie bendrovę atstovaujančio asmens ligą atsakovui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tapo žinoma Taisyklėse nustatytu terminu, o klausimą Agentūra nagrinėjo 2007 m. kovo 23 d., t. y. jau turėdama minėtą pažymą.

Pažymėtina, kad paramos administravimo procedūros yra pakankamai sudėtingos, paramos gavėjui numatančios įvairius įsipareigojimus ir reikalavimus, todėl Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, turi būti aktyvi ir padėti paramos gavėjams tinkamai įgyvendinti teisę į paramą, suteikiant visokeriopą pagalbą. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų 8.20 punktu, kuriame numatyta, kad Agentūra teikia išsamią informaciją paramos gavėjams apie valstybės paramos ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemones, jų įgyvendinimo ir panaudojimo galimybes bei tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniu, įtvirtinančiu, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsakovo pareiga padėti paramos gavėjui įgyvendinti jam ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteiktas teises kyla ir iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra, priešingai nei deklaruojama apeliaciniame skunde, minėtų reikalavimų ir gero administravimo principo imperatyvų nesilaikė, apie būtinumą pateikti papildomus dokumentus pareiškėjo neinformavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamas atsakovo sprendimo dalis pripažino neteisėtomis ir dėl pagrindinių procedūrų pažeidimo.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Naikinti šį sprendimą nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė