620d58bd-7339-421f-a78a-a37481f0a2a7 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1251-273/2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01222-2012-9                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.3; (S)                                                                                                    44.2.4; 73.2.6.1; 121.14; 121.18;

                                      KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 10 d.Kaunas           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus susidedanti iÅ¡ teisėjų Leono Jachimavičiaus, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo A. S. atstovės advokatės Simonos Slavickaitės apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams A.

S., K. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo n u s t a t ė :I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – LR TPDB) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. 7373,92 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 221 Lt žyminį mokestį, 54,70 Lt už pateiktų priedų vertimÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2007 m. gruodžio 15 d. dėl transporto priemonę O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ A. S. vardu Lietuvoje, tačiau nedraustÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – TPVCAPD), vairavusio atsakovo A. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio valstybės –Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (M. I.

Bureau-UK), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės –Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ 1.964,18 svarų sterlingų (7.373,92 Lt) sumai. IeÅ¡kovas LR TPDB atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , t. y. iÅ¡mokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 1964,17 svarų sterlingų žalai atlyginti (TPVCAPD įstatymo 17 str. 5 d., Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 str.).

Å iuo atveju transporto priemonės įprastinės buvimo vietos –registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras ( Å¡iuo atveju transporto priemonė O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Lietuvos Respublikoje, jos savininkas - A. S.) atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimÄ . Atsakovo A. S. vairuojama transporto priemonė O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausanti jam , kuri registruota Lietuvos Respublikoje, eismo įvykio dienÄ Â nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pats atsakovas neatlygino padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui.

Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras administravo ir atlygino žalÄ Â nukentėjusiajam už atsakovo A. S. priklausančia transporto priemone eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , todėl LR CK 6.280 str., TPVCAPD įstatymo 23 str. pagrindu, ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ nuostolių sumÄ , atlyginęs atsakovo A. S. padarytÄ Â Å¾alÄ Â bei su administravimu susijusias iÅ¡laidas, įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka.

                      II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. S. 7373,92 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 221 Lt žyminį mokestį, 54,70 Lt už vertimo paslaugas, iÅ¡ viso 275,70 Lt Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, naudai.

Priteisė iš atsakovo A. S. 56,70 Lt išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.           Teismas nustatė, kad Didžiojoje Britanijoje 2007 m. gruodžio 15 d. dėl transporto priemonės O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens atsakovo A. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonė, priklausanti A. S., nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

ŽalÄ administravo ir nukentėjusiems asmenims atlygino eismo įvykio valstybės Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (M. I.‘ Bureau- UK), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 str., sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) sumai. IeÅ¡kovas, gavęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ sumokėti 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) dėl transporto priemone O.

F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt). Transporto priemonė O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gruodžio 15 d. buvo registruota atsakovo A. S. vardu. Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2007 m. vasario 15 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad A. S. parduoda, o K. K. perka automobilį O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovu byloje įtraukė K.

K.. Transporto priemonė O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 19 d. registruota V. S. vardu ir 2008 m. spalio 18 d. iÅ¡registruota. VÄ® Regitra duomenimis minėta transporto priemonė K. K. nebuvo registruota, ji eismo įvykio metu buvo registruota V. S. vardu. Gyventojų registro tarnybos duomenimis A. S. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę 2011 m. liepos 27 d. Kreipdamasis į teismÄ 2013 m. rugsėjo 5 d. su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo A. S. nurodė gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija.

Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami ir iÅ¡vadai, kad praÅ¡omas priteisti sumas ieÅ¡kovas sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui. Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, iÅ¡duoti Didžiosios Britanijos institucijų, kuriais nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos dydis, laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Teismas sprendė, kad byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta sužinojus apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teisme, galimai norint iÅ¡vengti atsakovui V. S. atsakomybės. Be to, teismas nustatė, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo registruota atsakovo A. S. vardu VÄ® „Regitra“ ir niekada nebuvo registruota atsakovo K. K. vardu. Teismas nurodė, kad atsakovas A. S. nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių įvykio deklaracijoje nurodytÄ jo gyvenamosios vietos adresÄ .

Teismo nuomone, buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, kai kaltininkas ir transporto priemonės savininkas A. S. padarė žalÄ , naudodamas neapdraustÄ transporto priemonę, dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieÅ¡kovas reikalavimo teisę įgijo į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį bei į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 1.127 str. 4 d. iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ir jam yra taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas nustatė, kad ieškovas Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biurui (M. I. Bureau- UK) 1964,18 svarų sterlingų (7373,92 Lt) pervedė 2009 m. spalio 12 d., ieškinys Kaišiadorių rajono apylinkės teisme registruotas 2012 m. spalio 15 d., tačiau iš pridedamo voko kopijos matyti, jog ieškinys teismui išsiųstas 2012 m. spalio 11 d. Teismas sprendė, kad ieškovo regresiniam reikalavimui pareikšti trijų metų ieškinio senaties terminas nebuvo nepraleistas.                            III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu atsakovo A. S. atstovė advokatė Simona Slavickaitė praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.          Atsakovo atstovė nurodo, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo akcentavęs, jog transporto priemonė O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padarytas eismo įvykis, jau nuo 2007 m. vasario 15 d. pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo dienos atsakovui nepriklausė ir eismo įvykio metu atsakovas Å¡ia transporto priemone jau nedisponavo, o juo labiau jos nevaldė ir nenaudojo.

Tiek teisiÅ¡kai, tiek ir faktiÅ¡kai nuosavybės teise automobilis priklausė kitam asmeniui, o bÅ«tent atsakovui K. K.. Atsakovo nuomone, Å¡i aplinkybė bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo iÅ¡tirta pakankamai nuodugniai. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas, jog byloje pateikta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta sužinojus apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teisme, galimai norint iÅ¡vengti atsakovui atsakomybės, yra tik nepragrįsta prielaida. Teismas atsisakė remtis atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais remdamasis vien spėlionėmis ir nepagrįstomis prielaidomis, kas atsakovo nuomone, kelia abejonių priimtu teismo sprendimo pagrįstumu bei neÅ¡aliÅ¡kumu.

Minėta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta laikantis visų įstatymo reikalavimų, todėl ji turi bÅ«ti laikoma pakankamu įrodymu turto savininko pasikeitimui įrodyti. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Å¡iuo atsakovo pateiktu įrodymu. Be to, teismas sprendime nedetalizavimo ir nepaaiÅ¡kino kodėl transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis turėtų bÅ«ti laikoma netinkamu įrodymų Å¡ioje byloje. Nagrinėjamu atveju, Å¡alys nesitarė dėl jokių papildomų sÄ lygų, kurių įvykdymas reikÅ¡tų nuosavybės teisė perėjimo momentÄ , todėl transporto priemonę nuosavybėn atsakovas K.

K. įgijo atsakovui A. S. Å¡iÄ transporto priemonę perdavus, t. y. 2007 m. vasario 15 d. Taigi, po tinkamo pardavėjo (atsakovo A. S.) prievolės perduoti daiktÄ pirkėjui (atsakovui K. K.) įvykdymo, pirkėjui perėjo transporto priemonės O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Transporto priemonė iÅ¡kart po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo (2007-02-15) buvo perduota valdyti ir savo nuožiÅ«ra, be jokių suvaržymų ar apribojimų disponuoti atsakovui K. K.. Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tent jis ir turi bÅ«ti laikomas transporto priemonės savininku ir valdytoju, kuris ir privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui.

Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu neiÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Nors atsakovas A.

S. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje autoįvykio padarymo momentu ir buvo registruotas kaip automobilio O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, esant sudarytai pirkimo - pardavimo sutarčiai, negalima savaime laikyti, jog ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso atsakovui. Teismas, remdamasis vien šia faktine aplinkybe, padarė nepagrįstas ir neteisingas prielaidas, kurių pagrindu buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Autoįvykio metu kaltininko asmenybė nustatinėjama nebuvo.

Duomenys buvo perraÅ¡omi tik formaliai nuo automobilio techninio paso. Tai, jog transporto priemonė nebuvo perregistruota VÄ® „Regitra“ bÅ«tent ir įtakojo, jog autoįvykį sukėlusio automobilio savininku, o kartu ir kaltininku buvo nurodytas atsakovas A. S.. Svarbu atkreipti dėmesį, jog autoįvykio deklaracija buvo užpildyta nukentėjusio asmens iÅ¡ kart po eismo įvykio. Policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti nebuvo. Pažymėtina, kad pildant autoįvykio deklaracija nebuvo pateiktas joks autoįvykį sukėlusio vairuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Taigi, visi dokumentai buvo pildyti bÅ«tent nukentėjusio asmens formaliai nuraÅ¡ant visus duomenis nuo automobilio techninio paso ir nenustatant tikrosios vairuotojo tapatybės, kas ir lėmė netinkamÄ autoįvykio faktų konstatavimÄ , o bÅ«tent netinkamÄ kaltininko asmenybės nustatymÄ . BÅ«tina pažymėti, kad draudikų biuras taip pat tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas yra tikrasis transporto priemonės savininkas, o tik formaliai Å¡iÄ aplinkybę konstatavo remdamiesi eismo įvykio ataskaita, kuri, kaip ir minėta aukščiau, buvo užpildyta netinkamai.

Juo labiau, eismo įvykio kaltininko tapatybė bei asmuo autoįvykio padarymo metu disponavęs transporto priemone nebuvo tinkamai nustatytas ir reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį regreso tvarka. Nepakankamas Å¡ios aplinkybės iÅ¡analizavimas įtakojo neteisingų faktinių aplinkybių Å¡ioje byloje konstatavimÄ . Teismas neanalizavo ir aplinkybės, jog autoįvykis įvyko praėjus net deÅ¡imčiai (10) mėnesių nuo minėtos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Akivaizdu, kad praėjus Å¡itokiam laikotarpiui po sutarties sudarymo atsakovas Å¡ia transporto priemone nebesinaudojo, todėl jos nevairavo ir Å¡io eismo įvykio metu.

Kadangi atsakovas A. S. eismo įvykio metu faktiÅ¡kai transporto priemonės nebevaldė jau deÅ¡imt (10) mėnesių ir tokį pat laiko tarpÄ ji atsakovui A. S. jau nebepriklausė nuosavybės teise, t. y. atsakovas A. S. jau nebebuvo Å¡io automobilio savininku, atsakovas A. S. nebeturėjo ir pareigos Å¡ia transporto priemone rÅ«pinti. Po sutarties sudarymo atsakovas K. K. tapo naujuoju automobilio savininku, kas įtakojo ir tai, jog bÅ«tent Å¡is asmuo be kita ko privalėjo transporto priemonę tinkamai ir laiku apdrausti.

Automobilio savininkui, Å¡iuo atveju atsakovui K. K., to nepadarius, bÅ«tent jam kyla atsakomybė atlyginti autoįvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 4 ir 23 straipsnių nuostatas bei remdamasis VÄ® „Regitra“ vieÅ¡o valstybės registro, kaip pagalbinės priemonės, nustatant transporto priemonės savininkÄ , duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010), pagrįstai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ir A.

S., kaip žinomam transporto priemonės O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog 2007-12-15 eismo įvykio dienÄ jis nebuvo transporto priemonės O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. PrieÅ¡ingai, A. S. į bylÄ pateiktas įrodymas -transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, nenustačius nei sutarties autentiÅ¡kumo (sutartis akivaizdžiai pildyta vieno asmens, o K.

K. tik tariamai pasirašęs, neparaÅ¡ydamas savo vardo ir pavardės), nei A. S. ir K. K. ryÅ¡ių bei nesant K. K. patvirtinimo apie tariamo sandorio sudarymÄ , laikytinas kaip A. S., suinteresuoto bylos baigtimi asmens, teisinės gynybos taktikos, kuri galimai labai rizikingai artima teisėtumo peržengimo ribai, dalis. FaktÄ , kad A. S. 2007-12-15 eismo įvykio dienÄ buvo transporto priemonės savininkas, patvirtina ir kitas byloje nustatytas ir niekaip nepaneigtas faktas, kad minėto eismo įvykio metu bÅ«tent A.

S. vairavo transporto priemonę O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo.                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 15 d. Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovui, apgadino kitÄ transporto priemonę R. C. , valstybinis Nr (duomenys neskelbtini). pateiktais dokumentais iÅ¡ žalÄ administravusio Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro duomenimis autoįvykis įvyko atsakovui priklausančiu automobiliu ir juo buvo padaryta žala.

Nustatyta, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje ir ji nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų privalomuoju draudimu. IeÅ¡kovas sumokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudimų biurui padarytos žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo, kaip transporto priemonės savininko, remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ( toliau – TPVCAPDÄ® ) prašė priteisti 7373,92 Lt nuostolių, regresinio atlyginimo.

Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnį privalomai turi bÅ«ti draudžiama kiekviena motorinė transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, tol kol ji yra įregistruota. Tokia transporto priemonė turi bÅ«ti draudžiama privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, o pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui ( TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Pagal nurodytame įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ , kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo iÅ¡mokÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡moka ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus vadovaujasi Biurų tarybos Vidaus nuostatais.Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui reikalavimÄ 7373,92 Lt sumai.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovui netenkinti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudimų biuro reikalavimų ir neiÅ¡mokėti draudiminės iÅ¡mokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 5 dalis).

Tokiu atveju, ieÅ¡kovas vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Nagrinėjamos bylos duomenimis ieÅ¡kovas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuras vykdydamas TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas bei Biurų tarybos Vidaus nuostatus iÅ¡mokėjo Didžiosios Britanijos, kurioje įvyko eismo įvykis nacionaliniam draudimų biurui 1.964,18 svarus sterlingų (7373,92 Lt).

Nurodyta išmokėta suma pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (t.1, b.l. 43-45, 60). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie įrodymai yra pakankami atsiradusiai žalai pagrįsti. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo registre įregistruoto automobilio Lietuvoje savininku, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pardavęs automobilį K. K. pagal 2007 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nėra atsakingas ir neturi ieškovui atlyginti žalos. Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2007 m. vasario 15 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad A.

S. parduoda, o K. K. perka automobilį O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 101). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė O. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugpjūčio 19 d. registruota V. S. vardu ir 2008 m. spalio 18 d. iÅ¡registruota (t.1, b.l. 128). VÄ® Regitra duomenimis minėta transporto priemonė K. K. nebuvo registruota (t.1, b.l. 129, 130), ji eismo įvykio metu buvo registruota V. S. vardu (t.1, b.l. 72). Gyventojų registro tarnybos duomenimis A. S. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę 2011 m. liepos 27 d. (t.1, b.l. 87), kreipdamasis į teismÄ 2013 m. rugsėjo 5 d. su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo A.

S. nurodė gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini) Didžiojo Britanija (t.1, b.l. 96-99). Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyta A. S. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 45).A. K. K. teismo posėdyje nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-7-300/2010 aiÅ¡kindama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tokio pobÅ«džio bylose nurodė, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku ir teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigÄ grÄ Å¾inti Biurui Å¡io nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , gali gintis sandorio sudarymo faktu.

Kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų įtraukta kita sandorio Å¡alis ir bÅ«tų pateikti įrodymai patvirtinantys automobilio pardavimÄ . Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tokios pareigos nevykdant atsakovui tenka neigiamų padarinių rizika ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas A. S. neįrodė automobilio pardavimo fakto. Atsakovo duoti paaiÅ¡kinimai dėl automobilio pardavimo negali bÅ«ti pakankami iÅ¡vadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms iÅ¡ atsakovo, kaip registre įregistruoto automobilio savininko ir neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pagrįstai priteista 7373,92 Lt ieÅ¡kovui dėl Å¡iuo automobiliu padarytos žalos iÅ¡mokėta draudimo suma (TPVCAPDÄ® 4 straipsnis, 17 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). Eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykio metu padarytas žalas administruoja savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje galiojančiais įstatymais, todėl dokumentai, iÅ¡duoti Didžiosios Britanijos institucijų, kuriais nustatytas eismo įvykio kaltininkas, žalos dydis, laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, turinčiais įrodomÄ jÄ galiÄ .

A. A. S. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių įvykio deklaracijoje nurodytus duomenis t.y. kad autoįvykio metu transporto priemonę vairavo ne jis, kad ne jis yra transporto priemonės savininkas, be to, deklaracijoje yra nurodyta atsakovo A. S. gyvenamoji vieta Didžiojoje Britanijoje (t.1, b.l. 45). Dėl to, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepakankamai iÅ¡tyrė ir įvertino faktÄ , jog eismo įvykio metu transporto priemonė buvo vairuojama ne jo, nes teisėjų kolegija sprendžia, kad Didžiosios Britanijos draudikų biuro pateikti duomenys yra pakankami transporto priemonės savininkui bei autoįvykio kaltinimui nustatyti.Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktun u t a r i a :             KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Leonas Jachimavičius                                                                                                                 Izolda Nėnienė                                                                                                                      RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                                                                                                                Â