620a522f-5083-426a-ac15-bba2f867d7e7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-853-173/2015                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04502-2012-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 32.1.; 121.21. KAUNO APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė) Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I.

V. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-088-571/2014 pagal ieÅ¡kovės J. U. ieÅ¡kinį atsakovei I. V. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :                                                 I.Ginčo esmė                          IeÅ¡kovė J.

U. patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei I. V. dėl servituto nustatymo prašė nustatyti I. V., nuosavybės teise priklausančio 4,1631 ha. žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).,0,0313 ha. žemės sklypo dalyje 3,5 m. kelio servitutÄ (t) (plane pažymėtÄ taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6), tarnaujantį vieÅ¡pataujančiam (v) žemės sklypui unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal pridedamÄ kelio servituto žemės sklypams nustatymo planÄ M 1:2000, parengtÄ (duomenys neskelbtini) UAB „EVVI“.

Priteisti iÅ¡ J. U. atsakovei I. V. vienkartinę kompensacijÄ už 0,0313 ha. servitutÄ -106,01 Lt, už 0,0226 ha. žemės sklypo dalį, esančiÄ už kelio 76,54 Lt, viso 182,55 litus. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.2, b.l. 9-12).              Nurodė, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 10,21 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas bei Å«kiniai pastatai. Nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ieÅ¡kovei paskirtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio Å«kio“ 87 str.

Žemės sklypÄ 1993-03-31 pirko iÅ¡ valstybės, o gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus bei statinius paveldėjo 1995(duomenys neskelbtini) mirus motinai. Gretimas 4,1631 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Atsakovei priklausančiame žemės sklype yra žemėtvarkos projekte suprojektuotas ir pažymėtas kelias, kuriuo ieÅ¡kovė visada naudojosi patekti į nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , statinius. Å is ginčo kelias yra pripažintas vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡uoju keliu.

Atkuriant nuosavybės teises į 4,1631 ha žemės sklypÄ , servitutÄ nustatyti turėjo institucija, kuri formavo atkuriamÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikÅ¡mės kraÅ¡to keliu Marijampolė-Kalvarija ir daryti kitÄ kelio įvažiavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ nuo Å¡io kelio negalima, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymams. Atsakovės siÅ«lomas projektas dėl kelio įsirengimo nėra tinkamas, nes įrengti naujÄ keliÄ reikalinga daug lėšų, o atsakovė neteikia įrodymų, kiek toks kelias galėtų kainuoti.

Be to, atsakovė nurodo tik patekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir neįvertina, kad reikalingas patekimas ir į žemės sklype esančius statinius.              Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.2, b.l. 24-26). Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto UAB „EVVI“ parengto Kelio servituto žemės sklypams nustatymo matyti, jog suprojektuotas servitutinis kelias per atsakovės sklypÄ beveik lygiagrečiai ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypus skiriančiai ribai pietryčių kryptimi driekiasi daugiau kaip 80 metrų.

Tam, kad ieÅ¡kovė galėtų patekti į savo žemės sklypÄ ir jame esančius statinius, jai nėra bÅ«tina naudoti daigiau kaip 80 metrų ilgio atsakovės žemės sklypo dalį. Tai patvirtina UAB „NT matininkai“ parengtas ir su valstybės įmone „Marijampolės regiono keliai“ suderintas projektas. Nenustačius servituto, reikalavimas priteisti kompensacijÄ neaktualus. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino (t.2, b.l. 29-34).

Nustatė I. V., nuosavybės teise priklausančio 4,1631 ha. žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),0,0313 ha. žemės sklypo dalyje 3,5 m. kelio servitutÄ (t) (plane pažymėtÄ taÅ¡kais 1-2-3-4-5-6), tarnaujantį vieÅ¡pataujančiam (v) žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal pridedamÄ kelio servituto žemės sklypams nustatymo planÄ M 1:2000, parengtÄ (duomenys neskelbtini) UAB „EVVI“.

Priteisė iÅ¡ J. U., I. V. vienkartinę kompensacijÄ už 0,0313 ha. servitutÄ -106,01 Lt,už 0,0226 ha. žemės sklypo dalį, esančiÄ už kelio 76,54 Lt, viso 182,55 litus(52,87 eurus). IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 41,70 eurų žyminį mokestį, 289,62 eurus už advokato pagalbÄ . Valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 14,95 eurų paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė J. U. yra 10,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (t.1, b. l. 8).

IeÅ¡kovei nuosavybės teisė į žemės sklypÄ Ä¯registruota 1993-03-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovė J. U. yra ir Å¡iuo adresu esančio gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų savininkė.( prijungta civilinė byla, t.1, b.l.9-10). Atsakovė I. V. yra gretimo 4,1631 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei nuosavybės teisė į žemės sklypÄ Ä¯registruota 2010 (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu.

Ginčo kelio dalis, einanti nuo magistralinio kelio Marijampolė-Kalvarija pusės patenka į atsakovės žemės sklypo ribas.Teismas nustatė, kad ne nuo ieÅ¡kovės priklausančios valios, atsakovei priklausančiame žemės sklype nebuvo įregistruotas servitutas (t.1,b.l. 30,38,39). IeÅ¡kovė J. U. nuo gimimo gyvena toje pačioje sodyboje (duomenys neskelbtini), kuriÄ 1995 metais paveldėjo iÅ¡ savo motinos, o žemę 1993 metais iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės. Keliu, dėl kurio praÅ¡o nustatyti servitutÄ , naudojosi ieÅ¡kovė ir jos motina.

Šį faktÄ patvirtino liudytojas I. K.,Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype yra tik Å«kio paskirties žemė. PraÅ¡omas nustatyti kelio servitutas didelių nepatogumų atsakovei nesukelia. Be to, atsakovei taip pat reikalinga atitinkama kelio dalis, nes apdirbti laukus, reikia įvažiuoti technikai, o kitos įvažos į atsakovės ir ieÅ¡kovės žemę nėra. Ä®sirengti naujÄ Ä¯vaÅ¾Ä nuo pagrindinio kelio Marijampolė-Kalvarija negalima, nes tam prieÅ¡tarauja Valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“, kurie nurodo, kad Å¡alys turi naudotis viena įvaža. (t.1, b.l.19).

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto kelio servituto nustatymo plano matyti, kad praÅ¡omas nustatyti kelias eina praktiÅ¡kai prie ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos, už kelio lieka 2,26 arų žemės plotelis-kylys (t.2, b.l.13). T.y. praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas labai nežymiai suvaržo atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės teises. Kelias eina tik per nedidelę atsakovės sklypo dalį. Atsakovės pateiktame plane, pagal kurį ieÅ¡kovė savo lėšomis galėtų įsirengti kitÄ keliÄ , kuris eitų vien tik per ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ , o įvaža bÅ«tų bendra su atsakove (t.2, b.l. 6), neįvertinta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei reikalinga ne tik turėti įvaÅ¾Ä Ä¯ jos žemės sklypÄ , tačiau jai dar reikia privažiuoti prie gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų.

Atsakovė neteikia jokių įrodymų, kiek kainuotų įvažos praplėtimo ir naujo kelio iÅ¡pylimo darbai ir medžiagos. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ , tarnaujantis daiktas apribojamas kuo mažiausiu bÅ«du ir ieÅ¡kovė, tiek atsakovė patiria kuo mažiausias iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovė siÅ«lo atlygintinÄ servitutÄ ir kartu prisiima kelio priežiÅ«ros darbus, nes tik taip ji pateks į savo namus ir Å«kį, o atsakovei netenka rÅ«pintis keliu, o be to, ji taip pat gali naudotis jau esamu keliu be jokių sÄ naudų.

Juolab, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų kaip sumažėja jos sklypo vertė, kiek lėšų ji praranda negalėdama naudotis 5,39 arų žemės plotu pagal paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepasisakė dėl kompensacijos dydžio. IeÅ¡kovė pateikė teismui siÅ«lomos atsakovei vienkartinės kompensacijos paskaičiavimo metodÄ , kur vieno žemės hektaro vertė 3 386,9 litų, o bendros kompensacijos už 0,0539 ha. žemės sklypo, 0,0313 ha. servituto ir netinkamo panaudoti sklypo 0,0226 ha. dalies, dydis 182,55 litai. (t.2, b.l. 11).

Nurodė, kad atsakovei, dėl kompensacijos dydžio nepasisakius ir neteikus įrodymų, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas, priteisiant vienkartinę 182,55 litų ( 52,87 eurai) kompensacijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė             Apeliaciniu skundu atsakovė I. V. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.2, b.l. 40-43).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Suprojektuotas servitutinis kelias per atsakovės sklypÄ beveik lygiagrečiai ieÅ¡kovės ir atsakovė sklypus skiriančiai ribai pietryčių kryptimi driekiasi daugiau kaip 80 metrų. Tam, kad ieÅ¡kovė galėtų patekti į savo žemės sklypÄ ir jame esančius statinius, nėra bÅ«tina tam naudoti daugiau kaip 80 metrų ilgio atsakovės žemės sklypo dalį. IÅ¡ UAB „NT matininkai“ parengto ir su valstybės įmone „Marijampolės regiono keliai“ suderinto žemės sklypo projektinio pasiÅ«lymo privažiavimui į sklypÄ matyti, kad ieÅ¡kovė turi galimybę į žemės sklypÄ ir prie jame esančių pastatų ir statinių patekti nesinaudodama atsakovei priklausančiu žemės sklypu.

2) IeÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ servitutÄ teismas nustatė nesant bÅ«tinumo ir tokiu bÅ«du be pagrindo apribojo tarnaujančio daikto savininko (atsakovės) teises.

3) ServitutÄ teismas nustatė nesant bÅ«tinumo. Nustatyto servituto lokalizacija iÅ¡ esmės apsunkina atsakovės galimybę naudotis žemės sklypo dalimi, esančia tarp teismo nustatyto servitutinio kelio ir ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų bendros ribos.

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 nutarimu Nr. 790 patvirtintuose Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose nustatyta, jog III kategorijos vietiniai keliai turėtų sutapti su savininkų sklypų ribomis (nurodymų 11.3 punktas). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimu atsakovės sklype nustatytas kelio servitutas nesutampa su sklypo ribomis, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas.

5) Pradiniu ieÅ¡kiniu servituto nustatymo bÅ«tinybę ieÅ¡kovė siejo tik su poreikiu naudotis žemės sklypu. Patikslintu ieÅ¡kiniu servituto nustatymo bÅ«tinybę ieÅ¡kovė siejo ne tik su žemės sklypu, bet ir su jame esančiais pastatais ir statiniais. Toks patikslinimas laikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu. Patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas po nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl jis negalėjo bÅ«ti priimtas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J. U. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-16 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.2, b. l. 53-55). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

1) Nuosavybės teise valdomas 10,21 ha žemės sklypas ieÅ¡kovei buvo paskirtas Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio Å«kio 8 str. pagrindu. Marijampolės rajono valdybos (duomenys neskelbtini) Potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo parduoti žemė sÅ«kio paskirties žemės sklypus“ ieÅ¡kovei buvo leista pirkti šį 10,21 ha žemės sklypÄ . Sklype esančius statinius paveldėjo1995 (duomenys neskelbtini). Žemės nuosavybės akte Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yta, kad žemės sklype esančius kelius laikyti bendro naudojimo keliais, be teisės juos panaikinti.

IÅ¡trauka iÅ¡ Kalvarijos savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos sprendinių patvirtina, kad ginčo kelias yra pripažintas vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡uoju keliu. Tiek Å¡eima, tiek ieÅ¡kovė nuolat naudojosi ginčo keliu susisiekimui su ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Apeliantei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas vėliau (2012 m.) ir atkuriant nuosavybės teises į 4,1631 ha žemė sklypÄ nustatyti servitutÄ turėjo institucija, kuri formavo atkuriamÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau tai nepadaryta.

2) Naujam keliui nutiesti reikalingas laikas ir didelės piniginės lėšos, kurių ieÅ¡kovė neturi. Atsakovės pateiktas UAB „NT matininkai“ projektinis pasiÅ«lymas yra netinkamas, neracionalus. Atsakovai nurodo tik patekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei priklausantį žemė sklypÄ , tačiau ieÅ¡kovei reikalinga patekti ir į žemės sklype esančius gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus.

3) Nustatant servitutÄ apeliantės, kaip savininkės, teisių ribojimas yra neesminis, minimalus. Sprendime iÅ¡laikyta vieÅ¡pataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra.

4) Žemė sklypo daliai, kuri yra tarp teismo nustatyt servituto ir ieškovės bei atsakovės sklypų bendros ribos, servitutas nėra nustatytas, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog apsunkinta galimybė naudotis šia žemė sklypo dalimi.

5) Tikslu atsakovei kompensuoti prarastÄ 0,0226 ha žemės sklypo dalies, esančios už servitutinio kelio iki ieÅ¡kovės žemės klypo ribos vertę, buvo priteista piniginė kompensacija.

6) Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kinio reikalavimo patikslinimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas. IeÅ¡kinio reikalavimo dalykas nesikeitė-praÅ¡ymas nustatyti servitutÄ iÅ¡liko. Reikalavimas priteisti kompensacijÄ už servitutÄ yra iÅ¡vestinis reikalavimas, todėl CPK 141 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant dėl servituto nustatymo pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Teismų praktikoje nustatyta, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. T.y. asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių.

Servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ . Teisės į kelio servitutÄ bÅ«tinumas apima neiÅ¡vengiamumÄ â€“ tinkamai naudotis nuosavybe vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkės. Patikslintu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma nustatyti kelio servitutÄ atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl servituto bÅ«tinumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad servituto nustatymas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ kelio servituto nustatymo planÄ , labiausiai atitinka Å¡alių interesus. Nesutikti su Å¡ia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo. Pažymėtina, kad servitutu nustatomas apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujantįjį daiktÄ galima apriboti kuo mažiausiu bÅ«du, o ne kaip patogu vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui.

Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, kad servitutas nustatomas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ atsižvelgė į kelio egzistavimÄ , galimybę įrengti kitÄ keliÄ , tokio reikalavimo sÄ naudas, Å¡alių patiriamus apribojimus. Byloje nustatyta, kad kelias, kuriam praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , yra ieÅ¡kovės naudojamas jau ilgÄ laikÄ . Kad Å¡is kelias egzistavo nuo žemės sklypo įsigijimo momento patvirtina ir byloje pateiktas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 12), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Marijampolės, Kazlų rÅ«dos ir Kalvarijos skyriaus (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 111).

Pažymėtina, jog dėl apeliacinio skundo argumentų, jog ieÅ¡kovė turi galimybę į žemės sklypÄ ir prie jo esančių pastatų ir statinių patekti nesinaudodama atsakovei priklausančiu žemės sklypu, dėl apsunkinimo naudotis žemės sklypo dalimi, esančia už servitutinio kelio pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teismas detaliai nurodė, kodėl nustatytinas servitutas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ . Apeliaciniu skundu atsakovė pakartojo pirmos instancijos teisme nurodytas aplinkybes, tačiau nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentus.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovės sklype nustatytas kelio servitutas nesutampa su sklypo ribomis.

Kaip jau nurodyta, ginčo kelias egzistuoja ilgÄ laikÄ , Å¡alys juo naudojosi ir naudojasi. Be to, nėra duomenų, kad buvo keliamas klausimas dėl kelio neteisėtumo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog patikslintas ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas, nes pradiniu ieÅ¡kiniu servituto nustatymo bÅ«tinybę ieÅ¡kovė siejo tik su poreikiu naudotis žemės sklypu. Patikslintu ieÅ¡kiniu servituto nustatymo bÅ«tinybę ieÅ¡kovė siejo ne tik su žemės sklypu, bet ir su jame esančiais pastatais ir statiniais.

Toks patikslinimas laikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu, todėl jis galėjo bÅ«ti pateiktas tik iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ . Vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko keitimas galimas tik iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Nagrinėjamu atveju patikslintÄ ieÅ¡kinį teismas priėmė. Atsakovei, trečiajam asmeniui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog padaryti CPK 141 straipsnio pažeidimai. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 100 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme) (t.2, b. l. 57). Sumokėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės J. U. 9a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vienas Å¡imtas eurų) iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos teisėjai                                                                         Nijolia Indreikienė                                                                     Leonas Jachimavičius                                                                       Virginija Lozoraitytė