2021-04-21 Nr. AB-8599-3-61-3-03849-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1032-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03849-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Ž. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. KS-254 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde ir atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą nurodė:

2.1. Ginčijamu Sprendimu pripažinta, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), privačių interesų deklaracijoje šių duomenų nenurodė, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

2.2. Pareiškėja pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2017 m. gruodžio 26 d., deklaruodama darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 501), kad galėtų nuo 2018 m. sausio 1 d. tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nauja redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – ir EDS) buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d.

2.3. Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau, t. y. nuo 2018 m. sausio 9 d. Tokiu būdu Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai iš esmės lėmė Komisijos išvadą dėl pareiškėjos pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas.

2.4. Vadovaujantis viešai prieinama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) išplatinta informacija pareigybių sąrašas, įtraukiant pareigų klasifikatoriaus kodą 470, EDS buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Tuo tarpu Komisija 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie prievolę pateikti privačių interesų deklaraciją bei vėliau neinformavo, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, kurie pateikė ar atnaujino privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 9 d., turėtų dar kartą atnaujinti deklaracijas, nes buvo atnaujintas pareigybių klasifikatorius ir atsirado techninė galimybė pasirinkti pareigų kodus 470–472.

2.5. Pareiškėja pateikė privačių interesų deklaraciją pagal tuo metu buvusias EDS technines galimybes, todėl Įstatymo prievolę įvykdė. Pareiškėja nenuslėpė jokios informacijos, kuri galėjo (galėtų) kelti abejonių dėl jos, kaip viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančio asmens, galimo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo pažeidimo. Nesant jokiam papildomam pranešimui apie būtinybę dar kartą atnaujinti deklaraciją, laikytina, kad deklaracija pateikta tinkamai.

2.6. Komisija, pripažindama pareiškėją pažeidusia Įstatymo nuostatas, kai nebuvo sudarytos galimybės tinkamai deklaruoti privačius interesus, nepagrįstai perkėlė naštą deklaruojantiesiems. Vien dėl kodo nepakeitimo po deklaracijos pateikimo, kai jau klasifikatoriuje atsirado tikslesnis pareiškėjos pareigoms tinkantis kodas, ir tokį kodo nepatikslinimą Komisijai laikant Įstatymo pažeidimu, pareiškėja negali dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų veikloje.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, įstatymų leidėjas numatė pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad siekiant tęsti (vykdyti) iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtų viešųjų pirkimų procedūras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją pareiškėja 2018 metais, kaip (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos narė, dalyvavo vykdant pirmąjį viešąjį pirkimą tik 2018 m. kovo 14 d., todėl turėjo laiko ir galimybes tinkamai bei laiku deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.

3.2. Komisija nustatė, kad yra asmenų, kurie deklaravo dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose buvo nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas 470, todėl pareiškėjos teiginys, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą 470 (viešojo pirkimo komisijos nariai) yra nepagrįstas. Net, jeigu EDS tik 2018 m. sausio 9 d. būtų atsiradęs klasifikatoriaus kodas (470), pareiškėja vis tiek turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą (470) iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. kovo 14 d., tačiau ji, kaip (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo komisijos narė, deklaraciją pateikė praleidusi Įstatymo nustatytą terminą, tik 2019 m. gegužės 2 d.

3.3. Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (17.2-40E)R-6394 nurodė, kad privačių interesų deklaracijos (forma ID001 v.2) su klasifikatoriuje papildytais pareigybių kodais (470–472) šablonas EDS buvo atnaujintas 2018 m. sausio 2 d. Pareiškėjos 2017 m. gruodžio 26 d. pateikta deklaracija su klasifikatoriaus kodu 501 nebuvo vieša, joje nebuvo nurodyti duomenys apie jos, kaip (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo komisijos narės, dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrose. Pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tačiau apie pareiškėjos dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrose visuomenei tapo žinoma tik tada, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. gegužės 2 d.) dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl jų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmenys, turėję pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamuoju atveju – iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas – šios prievolės nustatytais terminais neįvykdė. Apie Įstatymo nuostatų pakeitimus ir nuo 2018 m. sausio 1 d. atsiradusią pareigą deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus Komisija 2018 m. pradžioje informaciją skelbė spaudoje ir Komisijos interneto svetainėje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio 4 dalies, Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį: nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, atsirado pareiga per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.

6. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja laiku nedeklaruodama sandorių pažeidė Įstatymo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad pareiškėja dalyvauja (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos veikloje, t. y. 2019 m. gegužės 2 d. Teismas vertino, kad toks pareiškėjos elgesys pateikiant deklaraciją 2017 m. gruodžio 26 d. ir joje nurodant savo pagrindinių pareigų kodą, negali būti laikomas tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu pareiškėjai buvo neaiški deklaravimo imperatyvi pareiga, ar kilo abejonės dėl jos pildymo, ji būdama atidi ir apdairi turėjo imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti bei tinkamai įgyvendinti imperatyvią pareigą užpildyti (patikslinti) privačių interesų deklaraciją. Teismas pažymėjo, kad privačių interesų deklaravimas yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Todėl pareiškėjos teiginius, kad ji nežinojo, kaip reikia pildyti, tikslinti bei pateikti privačių interesų deklaraciją, teismas vertino kaip nepašalinančius jos atsakomybės už minėtos pareigos nevykdymą. Teismas pabrėžė, kad Įstatymas imperatyviai įpareigoja privačius interesus deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nurodyti visus deklaruotinus duomenis.

8. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius apie Komisijos neinformavimą apie privačių duomenų deklaravimą, nes Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato prevencinių priemonių (priminimo, įspėjimo ir pan.) taikymo, tokie veiksmai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams. Teismas akcentavo, kad Įstatymai negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuriam esant vieni asmenys būtų nepagrįstai išskirti iš kitų asmenų. Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmenys, turėję pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamuoju atveju – iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, šios prievolės nustatytais terminais neįvykdė.

9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos įpareigoja asmenį patikslinti privačių interesų deklaraciją, kai pasikeičia deklaracijoje nurodyti arba atsiranda nauji Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti duomenys. Todėl valstybės tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaracijoje privalo pateikti visus duomenis, išvardytus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, o jiems pasikeitus ar atsiradus naujų – patikslinti privačių interesų deklaraciją per Įstatymo nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tokių duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Teismas akcentavo, kad pareiškėja, būdama atidi ir apdairi, turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą (470) iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. kovo 14 d., tačiau ji, kaip (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo komisijos narė, deklaraciją pateikė praleidusi Įstatymo nustatytą terminą, t. y. tik 2019 m. gegužės 2 d.

10. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijų nare, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė imperatyvias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ginčijamas Komisijos Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jis laikomas teisėtu ir pagrįstu, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.

III. 11. Pareiškėja N. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Teismas, analizuodamas ginčo byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, pareiškėjos paaiškinimų. Teismas didesnį dėmesį skyrė faktui, jog Komisija negalėjo identifikuoti pareiškėjos funkcijų, vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje, tačiau nevertino, jog pats privačių interesų deklaracijos, kuriame nurodyti Įstatymo 6 straipsnyje duomenys, pateikimo faktas yra esminis Įstatymo tikslams pasiekti. Be to, teismas nenagrinėjo aplinkybės apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir suabsoliutino Komisijos paaiškinimus, vertino juos atskirai nuo kitų įrodymų. Tokiu būdu teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę.

11.2. Teisės aktuose nėra numatyto draudimo viešojo pirkimo komisijos nariams, kurie viešuosiuose pirkimuose dalyvavo iki Įstatymo įsigaliojimo, pateikti privačių interesų deklaracijas prieš pat šio Įstatymo įsigaliojimą. Teismas nevertino, kad pareiškėja nuo 2017 m. spalio 27 d. dalyvauja nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje: 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-l 308 „Dėl (duomenys neskelbtini) nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ pareiškėja paskirta nuolatinių viešojo pirkimo komisijų nare. Pareiškėjos darbas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikioje yra tęstinis, nenutrūkstamas procesas. Pareiškėja privačių interesų deklaraciją pateikė prieš pat Įstatymo įsigaliojimą, t. y. 2017 m. gruodžio 26 d., kad toliau galėtų tęsti / vykdyti savo tiesiogines funkcijas jau nuo 2018 m. sausio 1 d. Nepateikusi privačių interesų deklaracijos, pareiškėja nebūtų galėjusi teisėtai vykdyti anksčiau pradėtų ir nebaigtų viešojo pirkimų procedūrų, kas būtų sąlygoję Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatyto reikalavimo pažeidimą.

11.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiga deklaruoti privačius interesus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. EDS formoje galimybė pažymėti viešojo pirkimo komisijos nario kodą atsirado tik 2018 m. sausio 9 d. Teismui taip pat nebuvo pateikta pagrindžiančių duomenų, kad EDS atnaujinimai nuo 2018 m. sausio 1 d., ar nuo 2018 m. sausio 2 d., kaip nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio mėn. rašte, veikė.

11.4. Teismo išsiaiškinimas, kad tinkamai užpildyti privačių interesų deklaraciją – kiekvieno asmens individuali pareiga, neatitinka naujausios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos, pagal kurią iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir iš šio principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos imperatyvų kyla pareiga nustatyti aiškią interesų deklaravimo tvarką, kad asmenys žinotų, ko iš jų reikalauja teisė, ir galėtų, deklaruodami privačius interesus, savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 19 nutarimą Nr. KT88-N16/2019).

11.5. Pareiškėjai teikiant privačių interesų deklaraciją nebuvo techninių galimybių pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodo 470–472. Apie pasikeitusią deklaravimo tvarką Komisija papildomai nepranešė, Komisija viešai prieinamuose pranešimuose dėl naujų reikalavimų privačius interesus deklaruojantiems asmenims pagal Įstatymą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo pateiktas privačių interesų deklaracijas patikslinti atitinkamais duomenimis ne anksčiau, nei iki sausio 1 d., kai atitinkamų pranešimų iki Įstatymo, kuriuo numatyta prievolė pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams, įsigaliojimo, nebuvo. Todėl 2018 m. įsigaliojus Įstatymo pakeitimui, kuriuo buvo išplėstas asmenų ratas, kuriems atsiranda prievolė deklaruoti privačius interesus, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jai jokių papildomų veiksmų, susijusių su deklaracija (jos patikslinimu) atlikti nereikia – deklaraciją jau buvo pateikusi, jos (pareiškėjos) pareigos nesikeitė, Įstatyme ir jo deklaravimo taisyklėse naujų nuostatų (aiškaus įvardinimo, kad klasifikatoriaus kodai atnaujinti ir privalo būti įrašyti net ir papildomų vykdomų funkcijų kodai), nebuvo.

12. Pareiškėja pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pridėti prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimus analogiškose administracinėse bylose Nr. I2-1407-809/2020 ir Nr. I2-1410-809/2020.

13. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo teiginius ir argumentus, dėl kurių Komisija jau pasisakė pateiktame atsiliepime į skundą, ir teismas minėtus teiginius jau vertino bei pasisakė dėl jų priimdama motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

13.2. Pareiškėja klaidingai teigia, kad 2018 m. sausio pradžioje nevisiškai funkcionavo EDS, tai patvirtina ir kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, Komisijos pripažinti pažeidusiais Įstatymo nuostatas, kurie teikė privačių interesų deklaracijas 2018 m. sausio pradžioje, tačiau, kaip paaiškino, tuo metu nebuvo techninių galimybių pasirinkti pareigų kodus 470–472.

13.3. Pareiškėjos 2017 m. gruodžio 26 d. pateikta deklaracija, klasifikatoriaus kodu 501, nebuvo vieša, joje nebuvo nurodyti duomenys apie pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo komisijos narės, dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrose. Apie tai, kad pareiškėja dalyvauja (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tik tada, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos veikloje.

13.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. kovo 14 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją, kaip (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos narė, t. y. privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie savo viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė imperatyvias Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.

14. Komisija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų skundus dėl Komisijos priimtų sprendimų, susijusių su pareiga deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkinių procedūrose, priėmė skirtingus sprendimus. Vienose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjų skundus ir konstatavo, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai sprendimais pripažino, kad pareiškėjai iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją, kaip viešųjų pirkimų komisijos nariai, t. y. privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie savo viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas (sprendimai administracinėse bylose Nr. I2-1361-331/2020; Nr. I2-1365-331/2020; Nr. I2-1770-1063/2020). Kitose bylose pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui, švelninančiam pareiškėjų teisinę padėtį, skundžiamus sprendimus panaikino dėl nuo Komisijos nepriklausančių priežasčių – pasikeitus teisiniam reguliavimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. KS-254 pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

17. Byloje nagrinėjamo ginčo teisinius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.) nuostatos. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos <...> Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniams patarėjams, Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį Viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikę privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 paskirta nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicinos įrangos dalims, serviso paslaugoms, smulkiai medicininei įrangai ir pan. įsigyti nare, privačių ir viešųjų interesų deklaracijoje dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrose kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas 470) deklaravo tik 2019 m. gegužės 2 d. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra.

19. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji apie savo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose deklaravo 2017 m. gruodžio 26 d. užpildytoje ir Komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijos formoje ID001, 6 laukelyje nurodydama tuo metu nustatytą darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, klasifikatoriaus kodą 501. Teigia, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimui, kuriuo buvo išplėstas asmenų ratas, kuriems atsiranda prievolė deklaruoti privačius interesus, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jai jokių papildomų veiksmų, susijusių su deklaracija (jos patikslinimu) atlikti nereikia – deklaraciją jau buvo pateikusi, jos pareigos nesikeitė.

20. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendime Nr. KS-254 konstatuota, kad pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Tai, kad N. Ž. dalyvauja (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tik tada, kai ji privačių interesų deklaracijoje 2019 m. gegužės 2 d. deklaravo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Jos elgesį pateikiant deklaraciją 2017 m. gruodžio 26 d. ir joje nurodant savo pagrindinių pareigų kodą, VTEK laikė netinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr.V-968 „Dėl (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų planavimo, iniciavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo bei (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ 3 punktu buvo pavesta (duomenys neskelbtini) nuolatinių, specialiųjų pirkimų komisijų nariams iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateikti Komisijai savo privačių interesų deklaracijas.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 26 d. privačių interesų deklaracijoje, be kita ko, nurodė darbovietės pavadinimą: (duomenys neskelbtini), pareigų identifikavimo kodą – 501, deklaracijos prieduose „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ ir „Duomenys apie asmeniui einant pareigas atsiradusius ryšius, galinčius sukelti abejonių dėl jo veiklos nešališkumo ar galimo interesų konflikto“ įrašė UAB „Index“ ir kad ši bendrovė dalyvauja (duomenys neskelbtini) konkurse (b. l. 16-18). Pareiškėja tvirtina, kad pareigų identifikavimo kodą 501, kuris skirtas deklaruoti darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigybę privačių interesų deklaracijoje ji nurodė tam, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieš naujų viešųjų pirkimų pradžią. Tuo metu kito pareigų klasifikatoriaus kodo, nurodančio viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (t. y. 470) elektroninio deklaravimo sistemoje nebuvo. Šios aplinkybės bylos duomenimis nėra paneigtos.

23. Sutiktina su atsakovo argumentais, kurių neginčija ir pareiškėja, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcija, numačiusi, kad šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taip pat taikomos <...> Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams, dirbantiems biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantiems ekspertams (2017 m. balandžio 27 d.

įstatymo Nr. XIII-323 redakcija). Tačiau VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KA-84 (2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. KS-73 redakcija) patvirtintose Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) buvo nustatyta, jog J8 laukelyje iš klasifikatoriaus kodų sąrašo pasirenkamas pareigų, kurias deklaruojantysis arba jo sutuoktinis <...> eina deklaruotiname juridiniame asmenyje ir kurios nebuvo nurodytos Deklaracijos ID001 tituliniame lape, kodas; arba dalyvavimo juridiniuose asmenyse kodas (pavyzdžiui, „akcininkas“); arba ryšio su juridiniu asmeniu kodas (pavyzdžiui, „kolegialaus valdymo organo narys“) (24.4 p.).

Nei Įstatyme, nei Taisyklėse nebuvo nustatyta, kad asmuo, einantis atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje ir deklaravęs jas pagal iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo ir Taisyklių nuostatas, turi pareigą deklaruoti papildomas pareigas, suteiktas jam tame pačiame juridiniame asmenyje. Todėl iš esmės sutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad aiškios deklaravimo tvarkos nebuvimas suponavo teisinį neaiškumą. Pareiškėja šiuo aspektu visiškai pagrįstai pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutarime yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei šio principo kylančių teisinės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos imperatyvų kyla pareiga nustatyti aiškią interesų deklaravimo tvarką, kad asmenys žinotų, ko iš jų reikalauja teisė, ir galėtų, deklaruodami privačius interesus, savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad Pareiškėjos 2017 m. gruodžio 26 d. pateikta deklaracija nebuvo vieša. Pagal Įstatymo 10 straipsnio („Privačių interesų duomenų viešumas”) 1 dalį valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovų ir jų pavaduotojų, <…>, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, taip pat gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licencijas, išskyrus asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą (arba kriminalinę žvalgybą), deklaracijų duomenys yra vieši ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Pareiškėja nepriklauso asmenų, kurių duomenys yra įslaptinti, grupei, ji nevykdo ir žvalgybos funkcijų.

25. Pareiškėja, 2019 m. balandžio 25 d. gavusi Komisijos pranešimą Nr. 8 S-1685(1.5), nedelsdama, remdamasi Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2019 m. gegužės 2 d. Komisijos internetiniame puslapyje pateikė patikslintą privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė 470 pareigų kodą, žymintį viešojo pirkimo komisijos nario funkcijas.

26. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pareiškėjos 2019 m. gegužės 2 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje N. Ž. nurodė tą pačią darbovietę – (duomenys neskelbtini), o pareigų identifikavimo kodą – 470. Deklaracijos prieduose „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ ir „Duomenys apie asmeniui einant pareigas atsiradusius ryšius, galinčius sukelti abejonių dėl jo veiklos nešališkumo ar galimo interesų konflikto“ taip pat įrašyta UAB „Index“ ir kad ši bendrovė dalyvauja (duomenys neskelbtini) konkurse (b. l. 24-26, 44-49). Taigi, tiek 2017 m. gruodžio 26 d. privačių interesų deklaracijoje, tiek ir 2019 m. gegužės 2 d. privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyti tapatūs duomenys, išskyrus pareigų identifikavimo kodą.

27. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 str.). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nagrinėjamoje byloje nenustatė ir ginčijamame sprendime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja būtų priėmusi kokius nors šališkus sprendimus vykdydama viešuosius pirkimus ar atlikdama kitas funkcijas valstybinėje tarnyboje, ar kad jos veika būtų susijusi su korupcija.

28. Atsižvelgdama į visas šios bylos faktines aplinkybes bei vadovaudamasi sisteminiu, loginiu ir teleologiniu ginčui taikytinų teisės normų aiškinimo būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja iki 2018 m. kovo 14 d. pradėdama vykdyti (duomenys neskelbtini) viešuosius pirkimus nebuvo patikslinusi (papildžiusi) privačių interesų deklaracijoje savo užimamų pareigų (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodo (iš 501 į 470), nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad ji pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu privačių interesų deklaracijos esmė yra turinys, o ne forma, ir tai, kad laiku nebuvo patikslintas tik pareigybės identifikavimo kodas, pareiškėja, pateikusi VTEK tik 2017 m. gruodžio 26 d. savo privačių interesų deklaraciją, nepažeidė gėrio, kurį gina Įstatymas.

29. Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė Įstatymo nuostatas, neatsižvelgė ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. KS-254.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos N. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. KS-254 panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė