2019-01-23 Nr. AB-2330-3-62-3-00256-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3123-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00256-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad periodiškai buvo konvojuojamas nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio į bendrosios kompetencijos teismus ir kitas laisvės atėmimo įstaigas. Konvojavimo sąlygos buvo apgailėtinos, nežmoniškos, pareiškėjas turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai buvo nešvarūs, purvini, juose metėsi šiukšlės ir maisto atliekos. Pareiškėjas ne kartą reiškė pretenzijas Tarnybos pareigūnams ir prašė nedelsiant užfiksuoti pažeidimus, bet į jo nusiskundimus niekas nekreipė dėmesio. Konvojavimo metu buvo viešai demonstruojami ginklai, mojuojama guminėmis lazdomis, šie veiksmai kėlė baimę, kad su pareiškėju bus fiziškai susidorota. Pareiškėjas nurodė, kad kelionės metu ne kartą teko šlapintis į plastikinius butelius, nes kelionės metu konvojaus pareigūnai nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu. Automobilyje nebuvo rankenų, jokios ventiliacijos, gryno oro, dienos šviesos, žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta. Tokios konvojavimo sąlygos pareiškėjui sukėlė nežmonišką diskomforto jausmą, nepatogumus, baimę, stresą, fizines, dvasines kančias.

3. Pareiškėjas nurodė, kad konvojuojant automobiliais nuolat be pagrindo buvo naudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Pareiškėjas vedant jį į teismo posėdžius ir teismo posėdžiuose buvo laikomas su antrankiais ir taip buvo elgiamasi viso proceso, kuris truko maždaug keturis metus, metu, kiekviename teismo posėdyje. Teismo posėdžiai buvo vieši, juose buvo visuomenės informavimo priemonių atstovo, pareiškėjas buvo filmuojamas ir fotografuojamas. Pareiškėjo teigimu, viešas buvimas su antrankiais menkino pareiškėjo įvaizdį, sukėlė pažeminimą, pažeidė nekaltumo prezumpciją, buvo sudarytas įspūdis, kad pareiškėjas yra pavojingas asmuo. Specialiosios priemonės gali būti naudojamos tik išimtiniais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytais atvejais. Tarnybos pareigūnai turėjo kreiptis į posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės naudojimo klausimo išsprendimo teismo posėdyje.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2017 m. vasario 20 d. 53 kartus planinio konvojaus maršrutais: Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Mažeikiai–Klaipėda. Pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiosios paskirties automobiliais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

6. Atsakovas paaiškino, kad nuteistieji / suimtieji yra konvojuojami specialiosiomis transporto priemonėmis, kuriose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, eksploatuojamas remiantis išduotais galiojančiais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.

7. Atsakovo teigimu, asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam specialiosios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, patikrinimų metu nenustatyta, jog specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Atsakovas nurodė, kad Tarnyboje atliekama specialiosios paskirties konvojavimo automobilių dezinfekcija. Pagal Konvojavimo taisyklių 126.4 punktą konvojuojamieji privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikinojo sulaikymo kamerose).

8. Tarnyba nurodė, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš teismui pateiktos tarnybinės dokumentacijos matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.

9. Dėl antrankių panaudojimo atsakovas nurodė, kad Tarnybos pareigūnai, vykdantys konvojavimą, vadovaujasi Konvojavimo taisyklėmis. Apie panaudotus antrankius konvojavimo metu daromas įrašas tarnybinėje dokumentacijoje, tačiau peržiūrėjus tarnybinę dokumentaciją, matyti, kad nėra duomenų, jog konvojavimo metu pareiškėjui buvo uždėti antrankiai. Antrankių naudojimas teismo posėdyje yra teismo posėdžio pirmininko diskrecija, o Tarnybos pareigūnai tik vykdo jo nurodymus. Duomenų, kad konvojaus pareigūnai nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų nėra.

10. Atsakovas nurodė, kad konvojus – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, kurie yra registruojami konvojavimo kelionės žiniaraštyje, tačiau duomenų, kad konvojavimo metu dėl blogų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus, nėra. Atsakovo nuomone, tik nustačius neteisėtus veiksmus galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

13. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 53 kartus tam specialiai pritaikytais automobiliais.

14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo sistemos, automobiliuose yra avariniai išėjimai arba evakuaciniai liukai, ir darė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl techniškai netvarkingų ir nesaugių konvojaus transporto priemonių nepagrįsti.

15. Atsižvelgęs į Konvojavimo taisyklių 109 punktą, pagal kurį specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų, ir įvertinęs byloje pateiktus kelionių žiniaraščius, konvojuojamųjų sąrašus bei automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, schemas, teismas nustatė, kad konvojuojant pareiškėją maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo viršijamas, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

16. Teismas nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, jog specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai ar rankenos laikymuisi kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi, techninė apžiūra galioja, įrengtos šildymo ir ventiliacijos sistemos, automobiliai atitiko reikalavimus apšvietimui ir ventiliacijai, ir darė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog konvojavimas vykdomas techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos temperatūros atmetė, nes jie buvo abstraktūs.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad pareiškėjas nebuvo vedamas į tualetą, teismas, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, nurodė, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtino, jog konvojuojamieji jų prašymu buvo išvedami į tualetą konvojavimų metu, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

18. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl demonstruojamų ginklų, nes konvojavimo metu pareigūnams juos turėti privaloma. Teismas pabrėžė, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Teismas taip pat nepripažino pagrįstu pareiškėjo nusiskundimo dėl panaudotų antrankių. Teismas nurodė, kad, atsakovo duomenimis, konvojavimo metu pareiškėjui nebuvo uždėti antrankiai, o nuo konvojuojamojo pristatymo į teismo posėdį momento, ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo teiginius dėl antrankių panaudojimo, taip pat byloje nėra jokių pareiškėjo skundų, kuriuos jis būtų pateikęs Tarnybai dėl jo surakinimo antrankiais konvojavimo metu.

19. Teismas nustatė, kad konvojavimo dokumentuose nebuvo užfiksuota jokių pareiškėjo nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų, nors tokios pretenzijos privalo būti įrašomos į konvojavimo dokumentus, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 106, 107 ir 137 punktais.

20. Teismas nustatė, kad konvojavimo metu asmenys buvo vedami atlikti gamtinius reikalus, pareiškėjas jokių pretenzijų ar skundų dėl to nebuvo pareiškęs, todėl pareiškėjo nusiskundimus, kad konvojavimo metu nebuvo galima pasinaudoti tualetu, pripažino nepagrįstais.

21. Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, teismas nenustatė, kad etapavimo metu kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas ar būtų nesilaikoma teisės aktų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi skunde išdėstytais argumentais, atkreipdamas dėmesį į tai, kad teismas netinkamai vertino jo nurodytas aplinkybes, kurios, jo teigimu buvo išsamios. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos transporto priemonės neatitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimų, teismas nepagrįstai atsakovo naudai vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl ginklų demonstravimo. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai buvo atmesti argumentai dėl antrankių panaudojimo konvojavimo ir teismo posėdyje, pareiškėjas buvo vežamas specialiuoju transportu, todėl nesant BVK 121 straipsnyje nustatytų pagrindų, konvojavimo metu neteisėtai buvo panaudoti antrankiai. Tarnybos pareigūnai turėjo kreiptis į teismo posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės panaudojimo klausimo išsprendimo.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, materialiosios bei proceso teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui A. P. už tai, kad jis nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio buvo konvojuotas netinkamomis sąlygomis.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

30. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis buvo konvojuojamas garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, netinkamu ir nesaugiu transportu, jautė nerimą, baimę, patyrė Tarnybos pareigūnų nederamą elgesį, kentėjo, nes nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti tualetu, konvojavimo metu jam be teisėto pagrindo buvo uždedami antrankiai, patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmus, bei prašė atlyginti dėl to patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo aplinkybes dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo konvojavimo sąlygas, nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ar aplinkybių, kad konvojavimo metu kaip nors būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė ir orumas, bei konstatavo, kad konvojuojant pareiškėją buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, pakartodamas tuos pačius pirmosios instancijos teismui nurodytus nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų, nenurodo jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytų aplinkybių, taikytų materialiosios ir / ar proceso teisės normų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas aplinkybes dėl Tarnybos transporto atitikimo Konvojavimo taisyklių reikalavimams, Tarnybos pareigūnų ginklų demonstravimo ir antrankių panaudojimo nepagrįstai vertino atsakovo naudai.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

36. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

37. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

38. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde apibendrintai teigia, kad kiekvienu konvojavimo atveju sąlygos buvo nežmoniškos, specialusis transportas buvo nesaugus ir techniškai netvarkingas, Tarnybos pareigūnai demonstruodavo ginklus, pareiškėjui būdavo uždedami antrankiai konvojavimo metu ir teismo posėdžiuose, tačiau nepateikia jokių bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl šių ar kitų pareiškėjo nurodytų netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas būtų skundęsis Konvojavimo taisyklių nustatyta tvarka konvojaus viršininkui.

39. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą dėl antrankių panaudojimo, akcentuoja, kad pareiškėjo konvojavimo dokumentacijoje, kuri užpildyta pagal Konvojavimo taisyklių 3 priede patvirtintą Kelionės žiniaraščio formą, įrašų apie tai, jog pareiškėjui buvo uždėti antrankiai, nėra. Jokių konkrečių faktų dėl antrankių panaudojimo nenurodo ir pareiškėjas. Todėl pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai, kad konvojaus metu ir vėliau, pristačius pareiškėją į teismo posėdį, jis buvo laikomas surakintas antrankiais, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

40. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir cituoja šio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2016. Tačiau pareiškėjo nurodytos bylos ir apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos skiriasi ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), todėl pirmosios instancijos teismui vadovautis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nebuvo jokio teisinio pagrindo.

41. Byloje esantys dokumentai (kelionių žiniaraščiai, transporto priemonių registracijos liudijimai, schemos, techninės apžiūros rezultatų kortelės, kt.) įrodo Tarnybos specialiojo transporto atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

42. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais, paneigtais byloje esančiais įrodymais, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

43. Byloje nenustačius aplinkybių, kad Tarnybos darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti turtinei prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas neturtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

44. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia abstraktūs ir deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė