2016-11-22 Nr. AB-21917-3-62-3-01839-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3342-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01839-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (pavadintas pareiškimu) (b. l. 1–3) priteisti iš atsakovo J. B. (toliau – ir atsakovas) 227,08 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.prienai.lt bei pareiškėjo internetiniame tinklalapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nuostatų 5 punkte apibrėžta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl ši vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Taigi, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Šiame kontekste pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties 74,27 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, todėl jis privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Tačiau atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 227,08 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas kartu akcentavo, kad atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei kartą metuose – įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovui, todėl atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra pagrindo.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu (b. l. 42–44) pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 227,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Visų pirma, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta, todėl jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Atitinkamai, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis bei Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintais Nuostatais.

Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.).

Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.). Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui.

Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 13–19 p.). Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Tačiau iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 227,08 Eur įsiskolinimas.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė prievolės, kylančios iš administracinio akto, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir jam priteistina iš atsakovo 227,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas 28,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už prašymo parengimą, teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu teismui pateikta 2015 m. rugpjūčio 7 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1110, internetinės bankininkystės duomenys (2015 m. rugpjūčio 10 d. operacijos išrašas) patvirtina 28,96 Eur advokato išlaidas už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteisiant pareiškėjui 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas J. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 53–54), kuriame prašo peržiūrėti bylą ir ją nutraukti. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą, kadangi prie atsakovo namo, kuriame jis gyvena, nėra konteinerio ir privažiavimo, o pareiškėjas iš šios teritorijos niekada nevežė jokių atliekų, t. y. neatliko jokių paslaugų. Be to, atsakovas pabrėžė, kad gyvena vienas, yra senas ir ligotas, niekur neina iš namų, o atliekas, esant poreikiui, sudegina krosnyje. Atsakovas kartu akcentavo, kad pas jį niekas nesilanko ir laiškininkė nesivargina atnešti pašto korespondenciją, todėl jis net nežinojo apie skolą ir bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Atsakovas taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 227,08 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. bei 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo J. B.. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Tačiau atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog jam jokios paslaugos nebuvo suteiktos. Atsakovas taip pat mano, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ABTĮ 73 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena. Atitinkamai iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju teismo atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad adresatas siuntos neatsiėmė pašte. Atsižvelgęs į tai, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 73 straipsnio 3 dalimi, nutarė atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbti specialiame interneto tinklalapyje 2015 m. lapkričio 27 d. (b. l. 38). Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, laikytina, kad šiuo atveju atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai, proceso dalyviams neatvykus į bylos nagrinėjimą, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 41) nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pasisakydama dėl atsakovo teiginių, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., kadangi pareiškėjas atsakovui nesuteikė jokių paslaugų, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.

Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Atitinkamai Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T3-83, kuriuo patvirtino Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Šių Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka.

Nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, komunalinių atliekų turėtojai, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi, remiantis aptartu reguliavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti. Nurodytam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2985-624/2016 ir kt.). Atitinkamai, pagal byloje esančius nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui Prienų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Prienai. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y.

šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012), o konkrečiai MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pažymėtina, jog tokios vyraujančios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 1). Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą priteisė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Papildomai pasisakydama dėl pareiškėjui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas parengiant prašymą teismui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia, t. y. išlaidavimo nuostoliai lieka neatlyginti. Be to, negali būti atlygintos dirbtinai pabranginto teismo proceso išlaidos.

Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumą;

3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Atitinkamai, remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Šiame kontekste akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjo patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgtina į svarbių aplinkybių visumą: į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į pareiškėjo prašymo turinį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjime buvo neaktyvus ir neteikė atsiliepimų, pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, o administracinė byla nesudėtinga.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis.

Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, vadovaudamasi proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas parengiant prašymą teismui suma mažintina iki 14 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas, sumažinant pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 227,08 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 08 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė