6207a488-9e8d-4e16-9fb8-cdf0c44bdf51 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-948-324/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19230-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1018-1041/2019 pagal ieÅ¡kovo N. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės trečiojo asmens R. G., ieÅ¡kinį atsakovui G. B. dėl iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų trečiajam asmeniui R. G., iÅ¡vadÄ duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki ieÅ¡kovo pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iÅ¡ atsakovo 4061 Eur įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.; nustatyti ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ su trečiuoju asmeniu (ieÅ¡kovo motina) pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jo iÅ¡laikymui reikalinga 460 Eur suma per mėnesį, kiekvienam iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymui tenka po 230 Eur. IeÅ¡kovas nuo gimimo gyvena su trečiuoju asmeniu, yra pripratęs prie aplinkos bei namų. Atsakovas nerodo jokio noro tinkamai bendrauti, jis gyvena kitoje Å¡eimoje, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina R. G. pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas sÅ«nui iÅ¡laikymo neteikia nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 230 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2018 m. lapkričio 1 d. (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos) iki jo pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . IÅ¡laikymÄ uzufrukto teise skyrė tvarkyti ieÅ¡kovo įstatyminę atstovę trečiÄ jį asmenį. Nustatė ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ su trečiuoju asmeniu.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 4 061 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 211,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 181,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nurodė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo yra nepilnamečio vaiko (ieÅ¡kovo) N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Å iuo metu vaikui yra 14 metų, jis lanko mokyklÄ (8 klasėje) ir krepÅ¡inio treniruotes. IeÅ¡kovas yra vienintelis Å¡alių bendras vaikas. Trečiasis asmuo (ieÅ¡kovo motina) su sÅ«numi gyvena kartu. Ä® tai atsižvelgdamas, teismas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo kartu su sutuoktiniu turi registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 29,74 kv. m gyvenamojo ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra įkeistas bankui, jo vidutinė vertė 2015 m. lapkričio 27 d. 9 350 Eur.

Trečiasis asmuo turi 1999 metų gamybos automobilį VW Passat, gauna 776,69 Eur pajamas neišskaičius mokesčių, jai mokama 282 Eur netekto darbingumo pensija (darbingumo lygis tik 20 proc.) Trečiasis asmuo yra susituokusi, tačiau sutuoktinio darbingumo lygis taip pat tik 20 proc. Atsakovas turi ½ dalį 45,40 kv. m gyvenamojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas bankui ir jo viso vidutinė vertė 2017 m. vasario 22 d. 45 400 Eur. Atsakovas taip pat turi 1999 metų gamybos VW Passat automobilį, jo darbo užmokestis yra 570 Eur atskaičius mokesčius.

Teismo vertinimu, nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos iÅ¡laidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje, nėra nepagrįstai padidintos. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, ekonominę Å¡alies situacijÄ ir kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu iÅ¡laikymo suma nebuvo mažesnė, priteisė iÅ¡ atsakovo 4 061 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į nurodytÄ informacijÄ , sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistÄ 230 Eur sumÄ per mėnesį vaikui iÅ¡laikyti; nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal jo motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; panaikinti atsakovo įsiskolinimÄ 4 061 Eur sumai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad praÅ¡oma priteisti 230 Eur iÅ¡laikymo suma per didelė. Atsakovo darbo užmokestis pagal darbo sutartį neatskaičius mokesčių yra 750 Eur, tai vienintelės oficialios jo pajamos. IÅ¡ jų atėmus atsakovo patiriamas bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas, jam per mėnesį lieka apie 200-250 Eur, todėl net ir mokėta 120 Eur suma vaikui iÅ¡laikyti pagal atsakovo galimybes yra per didelė. 5.2. Atsakovas vaikui iÅ¡laikyti kartas nuo karto į atsakovės sÄ skaitÄ perveda vienkartinių sumų, kurios skiriamos įvairioms sÅ«naus iÅ¡laidoms Å¡alių susitarimu.

Tai rodo, kad jis nevengia iÅ¡laikyti sÅ«naus, visomis iÅ¡galėmis stengiasi suteikti jam gerovę, Å¡ias aplinkybes prašė vertinti kaip geranoriÅ¡kÄ elgesį iÅ¡laikant vaikÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir priteisė maksimaliÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo sumÄ . 5.3. Atsakovas dažnai susitinka su sÅ«numi, susitikimų metu jam duoda grynųjų pinigų, nuperka įvairių prekių ir visada pats sumoka. Nustačius per didelę iÅ¡laikymo sumÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų iÅ¡kreiptas tėvo ir vaiko santykis – atsakovas turėtų mažiau galimybių susitikti su vaiku ir jį materialiai paremti, sumokėti už pietus ar smulkias iÅ¡laidas, nes realiai to padaryti neiÅ¡galėtų arba tokiems susitikimams turėtų praÅ¡yti iÅ¡ vaiko motinos atsakovo sumokėtų pinigų dalies vaikui iÅ¡laikyti.

Priteisiant didelę, atsakovo pajamų ir bÅ«tinųjų iÅ¡laidų santykio neatitinkančiÄ sumÄ , bÅ«tų stipriai apribota atsakovo galimybė bendrauti su vaiku. Å ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti svarbiomis sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, tačiau į jas neatsižvelgė. 5.4. Nėra nustatyta jokio nerÅ«pestingo ar nesÄ Å¾iningo atsakovo elgesio – prieÅ¡ingai, nei nesÄ Å¾iningai teigė ieÅ¡kovo įstatyminė atstovė, atsakovas atsakingai kas mėnesį teikė vaikui iÅ¡laikymÄ , pervesdamas Å¡alių nustatyto dydžio įmokas pagal tuo metu buvusius vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir palaikė tik ieÅ¡kovo įstatyminės atstovės pateiktÄ pozicijÄ . 5.5.

Nors trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡laidas baseinui (15 Eur) ir odontologo paslaugoms (vizitai pas jį kainuoja po 10–15 Eur per mėnesį, dantų plokÅ¡telė 180 Eur), pirmosios instancijos teismas žodžiu nurodytÄ sumÄ laikė įrodytomis trečiojo asmens patiriamomis iÅ¡laidomis vaikui iÅ¡laikyti. 5.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra jaunas (30 metų), darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (darbingumo lygis nenustatytas), tačiau neįvertino nei atsakovo galimybių teikti iÅ¡laikymÄ , nei to, kad iki kreipimosi į teismÄ Å¡alys pačios buvo susitarusios dėl iÅ¡laikymo dydžio ir atsakovas visada laiku jį mokėjo, kad trečiojo asmens reikalavimai aiÅ¡kiai nepagrįsti.

Dėl to nepagrįstai nustatė, kad atsakovas pajėgus teikti trečiojo asmens praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ . Atsakovas yra 38 metų amžiaus, turi sveikatos problemų. Teismo argumentai dėl atsakovo dirbamo darbo apmokėjimo yra deklaratyvÅ«s, nesusiję su realybe. Medicininė pažyma apie kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatus patvirtina, kad atsakovas turi sveikatos problemų stuburo srityje. 5.7. Iki kreipimosi vaiko vardu į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl atsakovo mokamų įmokų dydžio.

Trečiasis asmuo niekada nei žodžiu, nei raÅ¡tu neprašė atsakovo padidinti ar pakeisti reguliariai mokamÄ iÅ¡laikymo sumÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma, neatsižvelgiant į susitarimÄ dėl įmokų dydžio, tuo metu buvusias kainas ir kitus rodiklius, vaiko amžių ir jam iÅ¡laikyti reikalingų lėšų dydžius, yra aiÅ¡kiai per didelė. IeÅ¡kovė pradiniame praÅ¡yme prašė priteisti įsiskolinimo iÅ¡mokÄ tik už vienerius metus, be to, vaiko poreikiai nėra tokie patys jam esant 3 ar 14 metų, todėl ir iÅ¡laikymo suma turėtų skirtis, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

Vaiku rūpintis turi abu tėvai, todėl ir motina privalo skirti finansinius ir kitus išteklius vaikui ugdyti ir išlaikyti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečiam vaikui reikiamo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžius.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdų vertinimÄ (3 t., b. l. 168).

Nors apeliaciniame skunde nesuformuluotas prašymas jį priimti, atsižvelgiant į tai, kad klausimas nagrinėjamas šeimos byloje, dėl naujo įrodymo priėmimo ex officio spręstina vadovaujantis CPK 314 straipsniu bei 180 straipsnio nuostatomis, pagal kurias teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. 2016 m. kovo 7 d. atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdų vertinimas neįrodo sumažėjusio atsakovo darbingumo lygio, dokumentas skirtas siuntusiam gydytojui, be to, kartu su siuntusio gydytojo atliktu įvertinimu galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl jį priimti atsisakytina.

Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio 9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymÄ Ä¯tvirtinančias teisės normas.

10. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

11. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę.

Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

12. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į praÅ¡omos priteisti iÅ¡laikymo sumos ir atsakovo uždarbio santykį. Pirma, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu bÅ«du neatleidžia nei vieno iÅ¡ tėvų nuo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus. Kaip minėta, nustatant kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju santykis tarp apelianto uždarbio (570 eurų atskaičius mokesčius) ir 230 eurų iÅ¡laikymo sumos nėra visiÅ¡kai neproporcingas, tačiau atsakovui liekanti pragyvenimo suma 340 eurų yra mažesnė nei minimali alga.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo neteikti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui reikalingo iÅ¡laikymo. Atsakovas yra darbingo 38 metų amžiaus, jam nenustatytas neįgalumas, jis dirba (duomenys neskelbtini) gręžimo agregato operatoriumi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, jei esama materialinė padėtis atsakovo netenkina, jis turi ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei užtikrindamas galimybę teikti nepilnamečiam vaikui jo amžių ir poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ .

Antra, apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad apelianto darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. sudarė 778,14 Eur, vasario mėn. 754,6 Eur, kovo-birželio mėn. po 750 Eur per mėnesį, 2018 m. liepos mėn. 1922 Eur, rugpjūčio 750 Eur, rugsėjo mėn. 1941,69 Eur, spalio mėn. 750 Eur, lapkričio mėn. 1156 Eur, gruodžio mėn. 780,30 Eur, 2019 m. sausio mėn. 1037,14 Eur (už šį mėnesį apeliantui papildomai buvo išmokėta 37,99 Eur socialinio draudimo išmoka), vasario mėn. 2199 Eur, kovo mėn. 1989,49 Eur, balandžio mėn. 2081 Eur, gegužės mėn. 2355 Eur.

Taigi, vidutinis apelianto darbo užmokestis 2018 m. sudarė 988,56 Eur, 2019 m. – 1939,92 Eur. Šie duomenys paneigia apelianto nurodytas aplinkybes apie per mažas darbo pajamas, dėl kurių jis nepajėgia mokėti sūnaus išlaikymui po 230 Eur per mėn.

13. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo kitaip vertinti apelianto turtinę padėtį, nei jÄ Ä¯vertino pirmosios instancijos teismas. Apskųstame sprendime iÅ¡vardinti ir įvertinti duomenys apie apelianto gaunamas pajamas, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jam priklausantį bendros jungtinės nuosavybės teise su I. M., transporto priemonę, finansinius įsipareigojimus bankui, tai, kad apeliantas neturi kitų iÅ¡laikytinių, kuriais remiantis padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo pareigos teikti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ (CPK 185 straipsnis).

14. Apelianto teiginiai apie tai, kad 230 eurų iÅ¡laikymas iÅ¡kreips tėvo ir vaiko santykį, yra spekuliatyvÅ«s. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad susitikimų su sÅ«numi metu jis vaikÄ materialiai remia, perka jam priemones, prieÅ¡ingai – trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovo ir ieÅ¡kovo susitikimai yra reti, per paskutinius trejus metus buvo susitikta vienÄ kartÄ (2019 m. sausio 16 d. teismo posėdis, garso įraÅ¡as nuo 1:08:13). Nors apeliantas nurodė, kad vaikui iÅ¡laikyti laikas nuo laiko į atsakovės sÄ skaitÄ perveda vienkartines sumas, skiriamas įvairioms sÅ«naus iÅ¡laidoms, iÅ¡ jo pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad tik 2016 m. kovo 11 d. jis pervedė sÅ«naus gimtadieniui 40 Eur (3 t., b. l. 5), 2018 m. rugpjūčio 20 d.

– 50 Eur (3 t., b. l. 24). Likusios apelianto mokėtos sumos buvo skirtos sūnaus išlaikymui (3 t., b. l. 5, 24, 36). Minėta, jog apelianto uždarbis nėra toks jau mažas, kad smulkias išlaidas jam susitinkant su vaiku turėtų dengti pats nepilnametis ar jo motina (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

15. Atmestini apelianto argumentai apie Å¡alių susitarimu gera valia teiktÄ 120 Eur iÅ¡laikymÄ kaip pagrindÄ netenkinti ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko iÅ¡laikymo prievolė yra tęstinio pobÅ«džio ir ribota laiku, todėl Å¡ios prievolės turinys kinta keičiantis vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003). Dabar vaikas penkiolikmetis.

Akivaizdu, jog paauglio poreikiams patenkinti bendra 240 eurų išlaikymo suma yra per maža. Visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, tam reikia skirti daugiau lėšų (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

16. Vaikai turi lygias teises gauti iÅ¡laikymÄ , tačiau kiekvienam iÅ¡ jų skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, bÅ«tent vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

17. Pažymėtina, jog apeliantas iš esmės neginčija vaiko poreikių, tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo posėdyje trečiojo asmens nurodytomis vaiko išlaidomis baseinui ir odontologo paslaugoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į nepilnamečio vaiko poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, jie yra pagrįsti, atitinkantys įprastinius tokio amžiaus vaiko poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį.

Atsakovo sutinkamas mokėti 90 eurų iÅ¡laikymas (30 eurų mažesnis, nei mokėtas iki Å¡iol) neužtikrintų net minimaliausių (bÅ«tinų) ieÅ¡kovo poreikių patenkinimo. Tai, kad ne visos iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, nereiÅ¡kia, jog tokios iÅ¡laidos nepatiriamos. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens nurodyti papildomi poreikiai vaiko iÅ¡laidoms baseinui ir odontologui nebuvo įtraukti į vaiko poreikius, praÅ¡ant priteisti iÅ¡ atsakovo 230 Eur iÅ¡laikymÄ .

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga (neatskaičius mokesčių), kuri yra orientacinis dydis, bÅ«tinas pragyvenimui Lietuvoje. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai. Taigi, nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyta reikalinga suma (460 Eur) yra mažesnė nei orientacinis kriterijus, iki orientacinio dydžio jÄ papildo Å¡iuo metu valstybės teikiama parama pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ , taigi apelianto teisės nėra pažeistos ir nurodytu aspektu.

19. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad ieškovo motina nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. kovo 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis 2018 m. sausio mėn. sudarė 830,13 Eur, vasario mėn. 799,04 Eur, kovo mėn. 957,73 Eur, spalio mėn. 375,88 Eur, lapkričio mėn. 776,69 Eur, gruodžio mėn. 957,9 Eur, 2019 m. sausio mėn. 1457,37 Eur, vasario mėn. 1222,32 Eur, kovo mėn. 1019,37 Eur, balandžio mėn. 907,75 Eur, gegužės mėn. 841,55 Eur.

Ji taip pat gauna netekto darbingumo pensijÄ (už 2018 m. sausio – balandžio mėn. po 244,41 Eur, balandžio – gruodžio mėn. po 282,66 Eur, už 2019 m. sausio – birželio mėn. po 285,08 Eur), trečiojo asmens darbingumo lygis – dvideÅ¡imt penki procentai. Trečiasis asmuo (ieÅ¡kovo motina) 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad įsidarbino tam, kad galėtų iÅ¡laikyti vaikÄ (2019 m. sausio 16 d. garso įraÅ¡as: 14 min. 30 sek. – 15 min. 00 sek.). Ji yra susituokusi, kartu su sutuoktiniu turi registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 29,74 kv. m gyvenamojo ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (1. t., e. b. l. 13, 31–32), kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra įkeistas bankui, jo vidutinė vertė 2015 m. lapkričio 27 d.

– 9 350 Eur, taip pat turi 1999 metų gamybos VW Passat automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 62–63). Tuo remiantis atmestini apelianto argumentai, kad vaiko motina nebuvo pajėgi teikti jos nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vaiko poreikių patenkinimui reikalingÄ sumÄ .

20. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, bÅ«tinų iÅ¡laidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti iÅ¡laikymÄ ir vaiko poreikiams, Å¡alys turės galimybę kreiptis į teismÄ dėl teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų iÅ¡laidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 21. Apeliantas nesutinka su priteistu 4061 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimu už tris metus nurodydamas, kad iki trečiojo asmens kreipimosi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo tarp Å¡alių nebuvo jokio ginčo dėl atsakovo mokamų įmokų dydžio.

22. IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ar vaiko globėjo (rÅ«pintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnio 1dalis).

AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai;

b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis;

c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai;

d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu;

e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

23.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t. y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/ 2010). Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Jeigu tėvas (motina) teikia dalį iÅ¡laikymo iki ieÅ¡kinio teisme dėl iÅ¡laikymo skolos priteisimo pareiÅ¡kimo, tai teikto iÅ¡laikymo suma turėtų bÅ«ti įskaičiuojama į bendrÄ iÅ¡laikymo skolos sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sÅ«naus poreikiai laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos) bÅ«tų buvę mažesni, nei priteista iÅ¡laikymo suma.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo atstovė (trečiasis asmuo) 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad sÅ«naus poreikiai 2015 m. lapkričio mėn. – 2018 mėn. lapkričio mėn. laikotarpiu ir Å¡iuo metu yra panaÅ¡Å«s (garso įraÅ¡as nuo 29:48 iki 36:18) – ir tuo laikotarpiu sÅ«nus lankė baseinÄ , krepÅ¡inio mokyklÄ , tvarkytas berniuko sÄ kandis, todėl buvo patiriamos papildomos iÅ¡laidos odontologo paslaugoms, sÅ«naus koja per maždaug metus laiko nuo 39 dydžio paaugo iki 44 dydžio, todėl kas kelis (2-3) mėnesius reikėjo pirkti naujÄ avalynę (įskaitant ir krepÅ¡iniui reikalingÄ sportinę avalynę, kurios pora kainuoja apie 90 Eur); paauglys užaugo iki 185 cm, todėl dažniau reikėjo pirkti ir drabužius.

Akivaizdu, kad atsakovo prisidėjimas prie vaiko iÅ¡laikymo 2015 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. lapkričio 1 d. po 102-120 Eur per mėnesį, buvo nepakankamas. Tai, kad trečiasis asmuo (ieÅ¡kovo motina) neprašė didesnio iÅ¡laikymo, nepagrindžia, kad vaiko poreikiai buvo mažesni, ir nepaÅ¡alina apelianto pareigos kompensuoti ieÅ¡kovui nepakankamu dydžiu įvykdytÄ iÅ¡laikymo prievolės dalį. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados 25. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, protokoline nutartimi ieÅ¡kovės R. G. procesinę padėtį pakeisdamas į trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinę padėtį, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog R. G. buvo pareiÅ¡kusi ir reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurį teismas patenkino. Kadangi tai nėra susiję su apeliacijos dalyku, netinkamas CPK 45, 47 straipsniuose įtvirtintų procesinės teisės normų pritaikymas neįtakoja bylos baigties apeliacinės instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovu visada yra nepilnametis vaikas, tačiau pastebėtina, jog teismų praktikoje tokiose bylose ieškovais įprastai laikomi ieškinį pareiškęs asmuo bei nepilnametis vaikas (priešingu atveju, nepatenkinus ieškinio ar jo dalies, nepilnamečiam vaikui tektų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga), be to, ieškovo procesinė padėtis priklauso nuo pareikštų reikalavimų turinio (dalyko ir faktinio pagrindo).

27. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93straipsnio 1 dalis).

28. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės (2,24 Eur) negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 96straipsnio 6 dalis).

29. Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ apelianto priteistinas jo nepilnai sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , kadangi nuo likusios dalies mokesčio teismas apelianto nebuvo atleidęs. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistÄ 230 Eur per mėnesį sumÄ , taip pat 4061 Eur įsiskolinimÄ , mano, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui yra pakankama 90 Eur per mėnesį suma. Mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , pateiktÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, Å¡ioje byloje yra 129 Eur ((230 – 90) * 12 mėn. + 4061) * 0,03 * 0,75.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantÄ atstovavęs advokato padėjėjas už apeliacinį skundÄ 2019 m. kovo 12 d. sumokėjo 91 Eur žyminį mokestį, todėl iÅ¡ jo priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis 38 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 93 straipsnio 3 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Tomas Romeika