62058b50-9a59-481d-a135-c5adec83dfec · Alytaus rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS                                                                                                                         Baudž. byla Nr. PK-5-448-14Procesinio sprendimo kategorija (S)   1.2.4.8.2.1.1.7.2.5.2.1.15.2.3.6.                                                                                                                                                            NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta JakučiÅ«nienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant advokatei Linai Gervelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., gim (duomenys neskelbtini), dirbantis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose apsaugos ir priežiÅ«ros skyrius prižiÅ«rėtoju, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, nevedęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 140 str. 1 d., R. P., gim. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „duomenys neskelbtini)” vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: A. K. nežymiai sutrikdė R. P. sveikatÄ . Nusikalstama veika padaryta esant Å¡ioms aplinkybėms: A. K. 2013 m. kovo 22 d., apie 22 val. buto, esančio adresu LikiÅ¡kėlių g. 16-5, Alytuje, koridoriuje, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. P., tyčia sudavė jam ne mažiau 5 smÅ«gių į galvÄ , krÅ«tinę ir rankÄ , po ko iÅ¡stÅ«mė į laiptinę ir gulinčiam sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių į nugarÄ , sprandÄ ir kairę juosmens sritį, tuo dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokų-kaktos deÅ¡inės pusės-deÅ¡inio smilkinio srityje, kairės ausies kauÅ¡elio-kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje ir deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimo nugaros kairėje pusėje, kraujosruvos deÅ¡inės akies obuolio junginėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo nežymiai sutrikdė sveikatÄ .R.

P. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu, t.y. 2013 m. kovo 22 d. apie 21 val. bute adresu LikiÅ¡kėlių g. 16-5, Alytuje, tyčia sudavė ranka į galvÄ A. K. ir tuo sukėlė jam fizinį skausmÄ . Apklaustas kaip kaltinamasis, A. K. parodė, kad 2013 m. kovo 22 dienÄ su M. buvo pas pažįstamÄ V. K.. Nukentėjusįjį P. pažinojo dar anksčiau, jie ir anksčiau konfliktavo. Kai kaltinamasis atėjo, P. jau buvo pas K. Dar buvo iÅ¡kviestas Radavičius, bet jis tik parnešė degtinės, kartu nesėdėjo.

Vyrai sėdėjo virtuvėje, iÅ¡gėrinėjo. Nukentėjusysis pradėjo prisiminti senus laikus ir reikÅ¡ti kaltinamajam pretenzijas dėl seno konflikto, nes jiems bÅ«nant taip pat pas K. Maždaug prieÅ¡ pusmetį, nukentėjusysis labai prisigėrė, jam buvo liepa elgtis kultÅ«ringai, jis neklausė ir kaltinamojo, Å¡iam atlikus kovinių imtynių veiksmÄ , buvo paguldytas ant žemės, todėl dabar nukentėjusysis klausė, kodėl kaltinamasis tada prieÅ¡ jį smurtavo. Kaltinamasis su M. nuėjo parÅ«kyti ir pasitarti, kÄ reiktų daryti, kad nukentėjusysis iÅ¡eitų.

Abu sutarė, jog jie suvaidins, jog iÅ¡eina, pradėjo Å¡nekėti, kad skirstosi ir pradėjo rengtis. Nukentėjusysis atbėgęs kirto kaltinamajam deÅ¡inės rankos kumščiu į kairę veido sritį sakydamas: „KÄ Äia man aiÅ¡kini, “paniatkes” pradedi aiÅ¡kinti“. Kaltinamasis jam sugriebė už rankų ir nukentėjusysis apsiramino. Atsidarė duris ir kaltinamasis, M., nukentėjusysis išėjo į laiptinę, o buto Å¡eimininkas K. tuo metu buvo virtuvėje. Konfliktas vyko koridoriuje, M.buvo tarpdury virtuvės, o koridoriuje-kaltinamasis ir nukentėjusysis.

Nukentėjusysis toliau provokavo konfliktÄ â€“ toliau žodžiais įžeidinėjo. Priėjo M., atidarė duris, liepė iÅ¡eiti ir jie visi trys išėjo į laiptinę. Nukentėjusysis lipo laiptais žemyn, M. liko tarpdury, apsimetė, kad lyg eis į viršų į namus. Nukentėjusysis iÅ¡eidamas pasakė, kad eina rinkti „chebrÄ â€œ ir grįš kerÅ¡yti, jis nusileido laiptais, trinktelėjo laiptinės durys ir nukentėjusysis išėjo. Kaltinamasis su M. grįžo ir toliau gėrė.

Po kiek laiko susitiko K., jis pasakė, kad P. nuo kažko „gavo ausų“, sakė, kad M. po kelių valandų, kai jie iÅ¡siskirstė, tarp pirmo ir antro aukÅ¡to rado Pangonį laiptinėje, iÅ¡kvietė medikus. Nurodo, kad M. nesudavė smÅ«gių ir P. nelaikė rankų, tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto. TÄ vakarÄ iÅ¡gėrė kiekvienas po 0,5-0,7 talpos butelį alkoholio.              Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.             Apklaustas kaip kaltinamasis, R.

P. parodė, kad 2013 m kovo 22 dienÄ po pietų užėjo pas K. drabužius nusirengė koridoriuje. Bute buvo ir nukentėjusysis K.. Jis visÄ laikÄ kalėjimo žargonais provokavo, buvo nepatenkintas, sakė, kad jie nesupranta kažkokių kalėjimo „paniatkių“. Kaltinamajam tie žodžiai buvo nepriimtini ir jis pasakė, kad tokiomis temomis nekalbėtų. Nukentėjusysis kvietė kaltinamÄ jį eiti parÅ«kyti į balkonÄ , primygtinai traukė, provokavo eiti pasikalbėti, pasimuÅ¡ti. Vienu metu jis griebė už rankos, tempdamas į koridorių, sudavė smÅ«gį į galvÄ , po ko kaltinamasis prarado sÄ monę.

             Nurodo, kad pieÅ¡ nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo, smÅ«gio jam nesudavė. Tarp jų anksčiau jokių konfliktų nebuvo, jie netgi kartu važiavo į sporto varžybas.              Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.             Apklaustas kaip nukentėjusysis, A. K. parodė, kad prieÅ¡ pusmetį iki 2013m kovo mėnesio 22 dienos įvykio su kaltinamuoju P. buvo konfliktavę. Buvo taip, kad P. tap pat pas K.bute pergėrė, mosavo prieÅ¡ visus kumščiais, nukentėjusysis jį apramino, paguldydamas ant žemės. Kovo 22 dienÄ P., jiems jau ruoÅ¡iantis skirstytis namo, sėdinčiam nukentėjusiajam virtuvėje sudavė deÅ¡ine ranka į kairį skruostÄ , po ko nukentėjusysis atsistojo ir sugriebė jam už rankos, atsisuko į M., tas suprato, kad reikia atidaryti duris ir skirstytis.

Ä® laiptinę P. išėjo savo noru. P. smÅ«gį matė kiti iÅ¡gėrimo dalyviai, nes jie sėdėjo virtuvėje prie stalo. Kai vyko konfliktas, buto Å¡eimininkas K.tuo metu sakė žodžius „baikit konfliktÄ â€. Po kaltinamojo smÅ«gio nukentėjusiajam ant veido buvo paraudimas, skaudėjo žandikaulį, tačiau į policijÄ dėl to nesikreipė. Nurodo, kad skundÄ parašė tik pradėjus privataus kaltinimo bylÄ todėl, kad neturi tam laiko, be to, nemanė, kad tai svarbu.              Ikiteisminiame tyrime sakė, kad kaltinamasis jam sudavė į pilvÄ , nes nenorėjo plėstis, manė, kad kaltinamasis nori tik pagÄ sdinti ir nesikreips į teismÄ .

Manė, kad esmės nesudarė nurodymas, į kokiÄ kÅ«nÄ dalį konkrečiai kaltinamasis sudavė.              ReiÅ¡kia 3000 Litų civilinį ieÅ¡kinį dėl kelionės iÅ¡laidų ir neturtinės žalos. -Neturtinę žalÄ sudaro jo darbo grafiko keitimas, nes jis turi turiu taikytis, priverstinai važinėti, eikvojamas jo laikas. Jis jaučiasi apÅ¡nekėtas, žeminamas jo, kaip pareigÅ«no, vardas, nes jo pagal tarnybÄ prižiÅ«rimi vaikai kalba apie jo konfliktÄ , tuo daroma žala jo reputacijai.

             Apklaustas kaip nukentėjusysis, R. P. parodė, kad 2013 m. kovo 22 dienÄ grįžęs iÅ¡ reiso atvyko pas K.. Buvo skolingas K. 400 litų, atsinešė vaiÅ¡ių, butelį degtinės. IÅ¡gėrę butelį, su K. parsinešė dar butelį degtinės. Besėdint pas K. atėjo kaltinamasis K. ir M. (M. gyvena trečiame aukÅ¡te, K.-antrame), kažkuriuo metu atėjo R.. R. vėliau už nukentėjusiojo 30 litų nuėjo ir nupirko alkoholio. Grižęs R.prisėdo, visi gėrė.

K. su kaltinamuoju vis ėjo į balkonÄ parÅ«kyti ir tempė kartu nukentėjusįjį. Kaltinamasis pasakojo įvairias istorijas apie kalėjimÄ , “paniatkes”. Nukentėjusysis kaltinamojo paprašė, kad jis nepasakotų kalėjimo žargonų, Å¡is atsakė “nenaglavok, einam pasiÅ¡nekėsim, pasimuÅ¡im, parÅ«kysim” ir tempė primygtinai, nukentėjusysis nėjo. Vienu momentu apie 10 val. vakaro norėjo vykti į namus, bet K. sulaikė. Nukentėjusysis, apsiavęs batais, prisėdo prie stalo, visi dainavo.

Kaltinamasis, sėdėdamas nukentėjusiajam iÅ¡ deÅ¡inės vis kvietė eiti paÅ¡nekėti, pasimuÅ¡ti, nukentėjusysis liepė nuo jo atstoti. Tada kaltinamasis atsistojo, griebė nukentėjusiajam už rankos, koridoriuje betempdamas sudavė smÅ«gį į sprandÄ , nuo kurio nukentėjusysis prarado sÄ monę. Atsipeikėjęs pajautė, kad M. jam laiko užlaužęs rankas, kaltinamasis, vadindamas “pyderu” ir sakydamas, kad pamokys, sudavinėjo smÅ«gius rankomis ir kojomis. Atidarė duris, abu su M. nuketėjusįjį iÅ¡tempė į laiptinę, ten kaltinamasis jam sudavė keletÄ smÅ«gių.

Buto Å¡eimininkas buvo virtuvėje, rėkė, kad jie baigtų muÅ¡tynes. Kaltinamasis nukentėjusįjį nutempė į laiptinę tarp pirmo antro aukÅ¡to, prie paÅ¡to dėžučių, keikdamasis užmetė bute paliktus rÅ«bus, nes nukentėjusysis buvo tik su marÅ¡kinėliais, virÅ¡utiniai rÅ«bai liko bute. Kai iÅ¡tempė į laiptinę, niekur nebuvo iÅ¡ jos išėjęs, nes prarado sÄ monę, o atsipeikėjo tik ligoninėje. Jis segėjo grandinėles ant kaklo ir rankos, tačiau jo buvo savo vietoje.

Jam buvo suduoti viso penki smÅ«giai bute ir penki-laiptinėje. Ä® namus parvežė policija, grįžęs sugyventinei M. pasakojo apie įvykį.              Nurodo, kad su kaltinamuoju anksčiau nebuvo jokių konfliktų.             ReiÅ¡kia 5000 litų ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, nes buvo smarkiai sumuÅ¡tas, patyrė pažeminimÄ , skausmÄ , Jo trys mažamečiai sÅ«nÅ«s buvo sukrėsti. Nedarbingas buvo apie mėnesį laiko, kadangi yra dirbantis transporto įmonėje, darbdavys reagavo neigiamai, jam nebuvo iÅ¡mokėtas draudimas, nes buvo neblaivus.

             Liudytojas V. K. parodė, kad P. ir K.-jo draugai. 2013 m. kovo 22 dienÄ liudytojo bute vyko iÅ¡gertuvės. apie pirmÄ valandÄ dienos atėjo P., atnešė skolÄ , jie pradėjo gerti. Vakare atėjo M.su K.. K. atsinešė du butelius alaus, M.-butelį degtinės. P. su K. ginčijosi, bet dėl ko, nepamena. Neatsimena, ar Radavičius buvo bute, bet Radavičiui davė pinigų buteliui parneÅ¡ti. K. su P. Å¡nekėjo kažkÄ tarpusavy, iudytojs nekreipė dėmesio. P. nuėjo į koridorių, ilgai rengėsi, paskui atėjęs į virtuvę kirto K.

į veidÄ , Å¡is atsistojo ir jie abu išėjo į koridorių, ten kas vyko, nematė. M. liudytojas pasakė, kad vytų namo P.. Neprisimena, kad P., K.su M. išėjo iÅ¡ buto.             Ryte paskambino V. ir pasakė, kad P. sumuÅ¡tas.             Iki Å¡io įvykio K. ir P. buvo susimušę pas liudytojo bute ir pernai. P. mušė K., K. nugriuvo, jis buvo girtesnis, bet atsispardė. Po to jie iÅ¡virto muÅ¡tis į koridorių. Po to įvykio P. su K. buvo susitikę pas liudytojÄ , gėrė visi kartu, jie vienas kitam priekaiÅ¡taudavo.             Nurodo, kad name yra domofonas, neprisimena, ar iÅ¡ laiptinės durų domofonu į duris apie 23 val. kas nors skambino, neprisimena.

             Liudytojo parodymai, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4., duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti (ikiteisminio tyrimo medžiagos lapai Nr. 6-7, 13-14). Jis be kita ko parodė, kad pamatę susikibusius P.ir K., jis su M.juos išskyrė. Koridoriuje apsiavęs batus, P. dar grįžo į vrtuvę ir bandė suduoti K.i, bet K. atsistojo ir jie abu išėjo į koridorių, po to girdėjo, kaip Makavecks atidarė buto duris ir liepė K. su P. išeiti. Jie abu išėjo, bute liko tik liudytojas su M..

Po kurio laiko į butÄ grįžo tik Kuadarauskas ir jie vėl gėrė.              Liudytojas R. M. parodė, kad K.-jo draugas, P. žino iÅ¡ matymo, iki 2013m. kovo 22 dienos bendrauti teko su abiem. TÄ dienÄ liudytojas atėjo pas K. prieÅ¡ devintÄ valandÄ vakaro, atsinešė butelį degtinės. Bute jau buvo K., buto Å¡eimininas K., P., jie baigė gerti butelį degtinės. Pradėjus gerti kitÄ butelį, tarp P. ir K. įvyko žodinis konfliktas, P. trenkė K., jam sėdint už stalo, vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ .

K. P. paprašė iÅ¡eiti. P. keikėsi, apsimovė batais ir išėjo, kol išėjo P., liudytojas laikė atidarytas duris, nes P. nesiorientavo. K. nebuvo paėmęs P. už rankos. K. buvo išėjęs į buto koridorių apsiauti batų, gal ten kiek su P. ir apsistumdė, nepamena. P. o su K. išėjo į laiptinę, K. paskui grįžo. Ar P. apsirengė striukę, nežino. Nurodo, kad K. P. nesudavė, liudytojas P.i rankų nebuvo užlaužęs. Kai P. išėjo, visi vyrai liko bute ir baigė gerti degtinę, iÅ¡siskirstė apie pusę deÅ¡imtos vakaro, K. nulipo žemyn, o liudytojas užlipo į viršų į savo butÄ .

Po to liudytojas apsirengė ir išėjo į kavinę “Juoda katė”. Grįždamas apie 23 val. laiptinėje rado laiptinės aikÅ¡telėje gulintį P.į, nors eidamas į “JuodÄ katę”, čia jo nematė. Paskambino greitajai, kad laiptinėje sumuÅ¡tas žmogus, P. bandė pakelti, bet jis nereagavo. GreitÄ jÄ pagalbÄ Ä¯leido jis. Laiptinėje yra domofonas, jis veikia.             Nurodo, kad pats į laiptinę nebuvo išėjęs, ikiteisminio tyrimo metu susimaišė, kai sakė, kad apsimovė batus ir išėjo į laiptinę paskui P., jis tik buvo atidaręs duris, batus apsimovė, bet nebuvo išėjęs.              Liudytojo parodymai, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4., 2013 m. birželio 12d. duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu, buvo perskaityti (ikiteisminio tyrimo medžiagos lapai Nr. 15-16).

Jis nurodė, kad P. ir K., išėję į laiptinę, besistumdydami laiptais nuėjo žemyn. Nurodė, kad į kavinę iÅ¡ savo buto trečiame aukÅ¡te leidosi liftu, taigi galėjo ir nepamatyti P., gulinčio laiptinėje prie paÅ¡to dėžučių antrame aukÅ¡te.              Liudytoja V. M. parodė, kad R. P.-jos sugyventinis, kartu gyvena aÅ¡tuoniolika metų. TÄ dienÄ apie pietus P. iÅ¡važiavo pas K. atiduoti skolos ir iÅ¡gerti degtinės. Jis apie deÅ¡imtÄ valandÄ vakaro paskambino P., Å¡is neatsiliepė.

Tada paskambino K., girdėjosi dainos, juokas. Ji klausė, gad reikėtų atvažiuoti pasiimti, P. atsakė, kad nereikia. Naktį apie pusę dviejų grįžo P. visas sumuštas, burna kruvina, drabužiai suplėšyti, jis sakė, kad jį pas K. sumušė K. pasakojo, kad jis net nepasiėmė savo rankinės, nes jį išvilko iš buto, sakė, kad dabar policija parvežė. Ryte ji nuvažiavo pas K. pasiimti P. daiktų. Buvo M., jis sakė, kad nieko nepamena, nes girtas miegojo. Tuo metu atėjo K., jis teigė, kad vaikai laiptinėje sumušė P. A.

K. sužalojimų nebuvo matyti. Nė vienas neminėjo, kad P. sudavė K.             P. lÅ«pos buvo kruvinos, jis negalėjo iÅ¡sižioti, veidas buvo sutinęs, užtinusi deÅ¡inė akis, galvoje deÅ¡inėje pusėje buvo guzas, ant kÅ«no buvo mėlynės. SumuÅ¡imai vizualiai matėsi apie mėnesį laiko. Jis negalėjo normaliai kvėpuoti, gulėti, skaudėjo pilvo srityje, negalėjo dėl skausmo miegoti, skundėsi galvos skausmais.             Nurodo, kad jai nežinoma apie ankstesnius konfliktus tarp K. ir P..             2013-04-03 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ( b.l.

4) Alytaus apkrities VPK pareigÅ«nas V. V. pagal R. P. pareiÅ¡kimÄ atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ , Alytaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R JuÅ¡kevičius 2013-04-16 panaikina šį nutarimÄ (b. l. 6-7), 2013-06-19 prokuroras R. K. nutraukia ikiteisminį tyrimÄ R. K. atžvilgiu ( b.l. 8-11).             Specialisto iÅ¡vadoje ( b. l. 13-14) nurodyta, kad R. P. padaryti sužalojimai-kraujosruva odoje ir poodyje deÅ¡inės akies vokų-kaktos deÅ¡inės pusės-deÅ¡inio smilkinio srityje, kairės ausies kauÅ¡elio-kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje ir deÅ¡iniame žaste, odos nubrozdinimas nugaros kairėje pusėje, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas padarytas veikiant galvÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ ir deÅ¡inę rankÄ kietais, bukais žalojančiais daiktais, sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais.             Ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentai:             Tarnybiniu praneÅ¡imu policijos pareigÅ«nas praneÅ¡a, kad 2013-03-23 00.02 iÅ¡ Alytaus ligoninės gauta informacija, kad pristatytas R.

P., kuris rastas LikiÅ¡kėlių g. 16-o name, Alytuje tarp pirmo ir antro aukÅ¡to laiptinių (ikiteisminio tyrimo medžiagos lapas Nr. 1).              Protokolu-pareiÅ¡kimu R. P. praneÅ¡a apie jo atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ (l/ 2-3).             GMP kvietimo kortelėje (l.

24) fiksuota, kad kvietimo priežastis-pirmoje laiptinėje guli neblaivus, kvietėjas-M., nustatytas veido nubrozdinimas, galvos sumuÅ¡imas, girtumas.              R. P. ir A. K. kaltino vienas kitÄ pagal LR BK 140 str. 1d.: R. P.-kad A. K. jį sumušė buto koidoriuje suduodamas ne mažiau 5 smÅ«gių į galvÄ , krÅ«tinę ir rankÄ , po ko iÅ¡stÅ«mė į laiptinę ir gulinčiam sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių į nugarÄ , sprandÄ ir juosmenį, po to gulintį laiptais nutempė žemyn ir paliko gulėti laiptų aikÅ¡telėje tarp pirmo ir antro aukÅ¡tų ir tikiais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatÄ ;

A. K. kaltina R. P., kad Å¡is jam sudavė smÅ«gį ranka į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmÄ . Abejuose kaltinimuose nurodyta ta pati nusikalstamos veikos padarymo vieta-V. K. butas Nr. 5, esantis LikiÅ¡kėlių g. name Nr. 16, Alytuje ir aplinkybės-iÅ¡gertuvės Å¡iame bute. Tik įvykio pradžios aplinkybes, kilimo mechanizmÄ ir eigÄ abu proceso dalyviai nurodo skirtingai:              A. K. nurodo, kad iÅ¡gertuvių metu jam R. P. reiÅ¡kė pretenzijas dėl anksčiau, prieÅ¡ pusmetį tame pačiame V.

K. bute buvusio abipusio konflikto, R. P. neigia buvus tokį konfliktÄ . Abejoti tokio konflikto buvimu verčia visa eilė bylos aplinkybių. R. P. neigia tokio konflikto buvimÄ , jis netgi nurodė, kad su A. K. bendravo draugiÅ¡kai, kartu netgi važinėjo į varžybas. A. K. gi nurodė, kad ankstesnio konflikto metu jis R. P., mosuojantį prieÅ¡ visus kumščiais, apramino, paguldydamas ant žemės. A. K. draugas V. K. teisme nurodė kiek kitokias Å¡io įvykio aplinkybes: jis nurodė, kad jo bute pernai „P. mušė K., K. nugriuvo, jis buvo girtesnis, bet atsispardė.

Po to jie išvirto muštis į koridorių“. Taigi akivaizdu, kad A. K. ir liudytojo V. K. parodymai skiriasi, nes A. K. nenurodė, kad R. P. tada prieš jį smurtavo ir kad jie mušėsi, jis tik nurodė, kad R. P. mojavo kumščiais prieš visus, o liudytojas V. K. jau nurodo, kad R. P. neva tai smurtavo tik prieš A. K., tačiau šis „ atsispardė“ ir jie toliau mušėsi koridoriuje. Tokie liudytojo parodymai vertinti kaip aiškus siekis padėti A. K. palengvinti jo teisinę padėtį bylos nagrinėjime.

             A. K. ir R. P. kaltina vienas kitÄ smÅ«gių sudavimu.              R. P. parodymai dėl jam A. K. suduotų smÅ«gių nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. R. P. nuo bylos tyrimo pradžios ir teisme vienodai aiÅ¡kino A. K. prieÅ¡ jį panaudoto smurto aplinkybes, veiksmų eiliÅ¡kumÄ , nustatytų sužalojimų mechanizmÄ ir jie tiesiogiai sutampa su specialisto iÅ¡vadoje nustatytais sužalojimais.

R. P. parodymais netikėti nėra pagrindo ir jie laikytini įrodymais. R. P. nurodė, kad A. K. iÅ¡gertuvių V. K. bute metu kalbėjo kalėjimo žargonu, kvietė muÅ¡tis, griebė už rankos, R. M. laikė rankas, A. K. sudavinėjo smÅ«gius, iÅ¡tempė į laiptinę, čia dar mušė, jis prarado sÄ monę. Tai, kad R. P. buvo sumuÅ¡tas, įrodo ir jam padaryti sužalojimai, apraÅ¡yti specialisto iÅ¡vadoje. R. P. jau protokole-pareiÅ¡kime iÅ¡ karto po įvykio policijai nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas, ir vienas iÅ¡ tÄ padariusių asmenų-A.

K.. R. P. nustatyti sužalojimai pilnai atitinka jo papasakotas įvykio aplinkybes ir leidžia teigti, kad jį sumušė A. K.. Subjektyviai galima tokiÄ iÅ¡vadÄ daryti ir dėl to, kad A. K. vizualiai fiziÅ¡kai aiÅ¡kiai pranaÅ¡esnis už R. P. tiek dėl Å«gių skirtumo, tiek dėl amžiaus, tiek dėl fizinio pasiruoÅ¡imo.              A. K. neigia mušęs R. P. ir nurodo, kad jis, R. M. ir R. P. kartu išėjo iÅ¡ V. K. buto, liudytojas R. M. apsimetė, kad lipa į savo butÄ , R.

P. grasino, kad eina rinkti „chebrÄ â€œ, nulipo laiptais žemyn, trinktelėjo durys ir jis išėjo, o A. K. su R. M. grižo toliau gerti į butÄ . A. K. nurodo tik iÅ¡ V. K. sužinojęs, kad R. M. po kelių valandų, kaip jie iÅ¡siskirstė, rado laiptinėje gulintį R. P.. Liudytojai V. M. A. K. sakė, kad R. P. laiptinėje sumušė „kažkokie vaikai“. Taigi A. K., liudytojas R. M. parodė, kad R. P. išėjo iÅ¡ laiptinės, ir galima suprasti, kad vėliau grįžo sumuÅ¡tas arba jį kas nors laiptinėje sumušė.

Byloje nustatyta labai svarbi aplinkybė, kad name yra domofonas. Taigi asmuo, norėdamas patekti į laiptinę, durų atsidaryti pats negali, jis turi skambinti į butÄ , į kurį nori patekti, ir buto savininkas atidaro duris. Akivaizdu, kad jeigu tikėti A. K. parodymais, R. P., iÅ¡jęs „ rinkti chebrÄ â€œ, turėjo grįžti į tÄ patį butÄ aiÅ¡kintis, tačiau liudytojas V. K. nurodė, kad apie 23 val. domofonu niekas neskambino. Kad domofonas veikė, įrodyta ir liudytojo R. M. parodymais, kur jis nurodė, kad domofonas veikė ir ji įleido atvykusiÄ greitÄ jÄ pagalbÄ Ä¯leido.

Vadinasi, R. P., jeigu bÅ«tų išėjęs iÅ¡ laiptinės, negalėtų vėliau į jÄ grįžti, nes paprasčiausiai jis negalėtų įeiti dėl uždarytų durų, kurios atidaromos tik iÅ¡ laiptinės vidaus, todėl akivaizdu, kad jis iÅ¡ laiptinės nebuvo išėjęs ir buvo sumuÅ¡tas bÅ«tent laiptinėje. R. M. paliudijo, kad jis po iÅ¡gertuvių apie 22 val. buvo išėjęs į barÄ ir grįžęs rado R. P. laiptinėje, nors iÅ¡eidamas jo nematė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas parodė, kad iÅ¡ savo buto eiti į kavinę leidosi liftu ir pats nurodė, kad antrame aukÅ¡te gulinčio sumuÅ¡o R.

P. galėjo nepamatyti. Liudytoja V. M. parodė, kad naktį grįžęs R. P. buvo sumuštas-matėsi kruvina burna, sutinęs veidas, ant kūno kraujosruvos, jis iš karto jai pasakė, kad jį sumušė A. K.. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad GMP kviesta M. 23 val. 8 min., grafoje „ nusiskundimai“ nurodyta „pasakoja, kad sumušė nepažįstami asmenys“, tačiau toje pačioje kortelėje nurodyta, kad asmens „kalba nerišli, eisena apsunkinta“. Iš ligoninės policijai buvo pranešta (tas matyti iš pareigūno Irmanto.

Zenevičiaus tarnybinio praneÅ¡imo), kad R. P. buvo nustatytas ne tik girtumas ir veido nubrozdinimas, bet ir galvos sumuÅ¡imas. Apie tai, kad po traumos R. P. buvo praradęs sÄ monę, nurodoma ir specialisto iÅ¡vadoje. Liudytojas R. M., radęs laiptinėje R. P., bandė jį kelti, bet Å¡is nereagavo. Taigi akivaizdu, kad R. P. tuoj po sumuÅ¡imo neadekvačiai vertino situacijÄ ir GMP darbuotojams nenurodė, kas jį sumušė, kita vertus, medikams svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeniui padarytos traumos pobÅ«dį ir kuo greičiau tam asmeniui suteikti medicininę pagalbÄ , o ne aiÅ¡kintis pavardes asmenų, traumavusių nukentėjusįjį asmenį.

             A. K. nurodo, kad į laiptinę iš V. K. buto išėjo visi trys: jis, R. P. ir R. M., o V. K. tuo metu buvo virtuvėje; V. K. gi nurodė, kad į laiptinę išėjo tik R. P. ir A. K., o R. M. liko bute su juo, po kurio laiko grįžo A. K. ir jie toliau gėrė; R. M. nurodė, kad R. P. išėjo į laiptinę su A. K., o jis liko bute, po kurio laiko grįžo ir A. K.. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad R. P. su A. K., išėję į laiptinę, besistumdydami laiptais ėjo žemyn.

Tuo paneigtas A. K. teiginys kur jis nurodė, kad jis išėjo į laiptinę su R. P. ir R. M., R. M. suvaidino, kad lipa į trečiÄ aukÅ¡tÄ , R. P. išėjo per laiptinės duris, o jie abu su R. M. grįžo toliau gerti.              Liudytojas V. K. teisme nurodė, kad K. su P. bute ginčijosi, vėliau P. išėjo į koridorių, ilgai rengėsi, vėliau atėjęs kirto A. K. į veidÄ , po to jie abu išėjo į koridorių, kas ten vyko, nematė, tačiau ikiteismini tyrimo metu Å¡is liudytojas nurodė, kad matė susikibusius A.

K. ir R. P. ir su R. M. juos iÅ¡skyrė. Pats R. M. gi tokio fakto nenurodo, o A. K. nurodė, kad R. M. su R. P. jokio fizinio kontakto neturėjo.             R. P. A. K. kaltina smÅ«gio sudavimu per tas pačias iÅ¡gertuves. Jis nurodo, kad su R. M. susitarė suvaidinti, jog iÅ¡eina, pradėjo rengtis. Tuomet R. P. pribėgo, kirto A. K. kumščiu į veidÄ , A. K. sugriebė jo rankÄ . Taigi iÅ¡ to seka, kad smÅ«gis buvo suduota stovinčiam A. K. koridoriuje, tačiau liudytojas V. K. gi nurodo, kad R.

P. kirto A. K. atėjęs į virtuvę, po ko A. K. atsistojo ir jie abu išėjo į koridorių, o R. M. nurodo, kad R. P. trenkė A. K. jiems visiems sėdint virtuvėje, po ko V. K. liepė R. P. iÅ¡eiti, bet A. K. R. P. už rankos nebuvo suėmęs. R. M. dar nurodė, kad A. K. buvo išėjęs į koridorių apsiauti batų, gal ten su R. P. ir apsistumdė. Taigi matyti, kad smÅ«gio A. K. aplinkybės visi proceso dalyviai aiÅ¡kina skirtingai. Pats R. P. kategoriÅ¡kai neigia smÅ«gio A. K. sudavimÄ .

Abejoti, ar toks smÅ«gis apskritai buvo, verčia ir ta aplinkybė, kad liudytoja V. M., sekančiÄ po įvykio dienÄ nuvažiavusi pasiimti R. P. daiktų iÅ¡ V. K. buto, ant A. K. sužalojimų nematė, be to, jai nei vienas iÅ¡ ten buvusių asmenų-nei R. M., nei V. K., nei pats A. K.-neminėjo, kad R. P. sudavė A. K.. Liudytojai V. K. ir R. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė matę R. P. smÅ«gį į veidÄ A. K., tačiau labai svarbi aplinkybė yra ta, kad ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju, A.

K. nurodė, kad R. P. jį stuktelėjo į pilvÄ , apie jokį R. P. smÅ«gį kumščiu į veidÄ jis nepasakoja, taigi liudytojų parodymai apie smÅ«gį į veidÄ paneigti paties A. K. parodymais. Dėl smÅ«gio į veidÄ A. K. nepraneÅ¡a policijai, nesikreipia į medikus, nepateikia pretenzijų R. P.. Tik R. P. padavus skundÄ Ä¯ teismÄ dėl A. K. veikos, A. K. pateikia teismui prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ , kaltindamas R. P. smÅ«gio į veidÄ sudavimu. Teisme Å¡iuos neatitikimus parodymuose A. K. aiÅ¡kina tuo, jog nemanė, kad nurodymas, į kuriÄ kÅ«no dalį sudavė R.

P., sudaro esmę, be to, nenorėjo plėstis ir manė, kad R. P. nori tik pagÄ sdinti ir į teismÄ nesikreips. Tuo paaiÅ¡kinama, kad A. K., norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės už savo veikÄ , teismui pateikė prieÅ¡prieÅ¡inį skundÄ , kaltindamas R. P. smÅ«gio į veidÄ sudavimu, nors bylos įrodymai dėl Å¡io smÅ«gio yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys, nepagrįsti ir pilnai neįrodantys R. P. kaltės dėl to. Liudytojų V. K. ir R. M. parodymai, teisinantys A. K., prieÅ¡tarauja vieni kitiems ir paneigti kitais bylos įrodymais.

Be to, Å¡ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai dėl to, kad Å¡ie liudytojai galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra artimi A. K. draugai, ne kartÄ kartu leidę laisvalaikį vartodami svaigalus. Aukščiau aptarta ir įrodyta, kad A. K. sudavė smÅ«gius R. P. ir nežymiai jam sutrikdė sveikatÄ . A. K. veikė tyčia, suvokdamas, kad, sudavinėdamas smÅ«gius R. P. į ne tik į kÅ«nÄ , bet ir į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ -galvÄ , sukelia realų pavojų ne tik asmens sveikatai, bet ir gyvybei.

A. K. numatė, kad savo veiksmais galėjo žmogų sužaloti, tai suvokė, nors ir nenorėjo žalingų padarinių, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Tarp kaltinamojo veiksmų-smÅ«gių R. P. ir atsiradusių padarinių-nežymaus sveikatos sutrikdymo-yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent kaltinamojo veiksmais R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ä®rodyta, kad A. K. sužalojo R. P., nežymiai jam sutrikdydamas sveikatÄ ir tuo padarė LR BK 140 str. 1d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vadovaujantis teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo R. P. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos. Tai, kad kaltinamasis R. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam A. K., yra tik prielaida, ir nepavyko surinkti neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių R. P. kaltę. Abejonės, kad galbūt R. P. sudavė A. K., buvo tikrinamos teisme tiriant įrodymus, tačiau išnaudojus visas galimybes jas pašalinti, kaltinamojo R.

P. kaltės nepavyko įrodyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20d. nutarime Nr. 40 ‘’Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso odekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€™â€™ nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. IÅ¡tyrus įrodymus teisme, daroma neginčijama iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, jog kaltinamasis R.

P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , jis pagal LR BK 140 str. 1d. iÅ¡teisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieÅ¡kinys 3000 litų sumai atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).R. P. byloje pareiÅ¡kė 5000 litų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti ir 1400 litų atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas. R. P. turėjo 1400 litų iÅ¡laidų advokatės, dalyvavusios teisme jo atstove, iÅ¡laidoms apmokėti.

Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡eiÅ¡kotinos iÅ¡ A. K..              Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Kaltinamasis A. K., sumuÅ¡damas R. P., sukėlė jam ne tik fizinį skausmÄ , bet ir iÅ¡gastį bei Å¡okÄ , jo veide ilgÄ laikÄ matėsi kraujosruvos, kas apsunkino jam bendravmÄ su iais žmonėmis. Nukentėjusysis R. P. nurodė, kad buvo sukrėstas ne tik jis, bet ir trys jo mažamečiai sÅ«nÅ«s. Jis kurį laikÄ buvo nedarbingas, darbdavys į įvykį reagavo neigiamai, jis negavo darbinių pajamų.

Neturtinę žalÄ R. P. įvertino 5000 litų. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteistinos žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ . Nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes R. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo gyvenimo kokybė po sužalojimo smarkiai nesuprastėjo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalÄ padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele naÅ¡ta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).

Asižvelgtina ir į tai, kad A. K. turės nukentėjusiajam atlyginti iÅ¡laidas, kurias Å¡is turėjo advokatės pagalbai apmokėti. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, iÅ¡ kaltinamojo A. K. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 MGL, t.y. 1300 Lt.Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Nors nusikalstama veika įvykdyta iÅ¡gertuvių metu ir tikėtina, kad A. K. buvo neblaivus, tačiau šį faktÄ patvirtinančių neginčijamų įrodymų (neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio parodymo pažymos) byloje nėra, todėl Å¡i aplinkybė nepripažintina sunkinančia.

A. K. padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių (LR BK 11str.). Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas neblogai. Bausmės tikslai–sulaikyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šias veikas padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas-gali būti pasiekti neatėmus A. K. laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl LR BK 140 str. 1d. sankcijoje numatyta teminuoto ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina.

Jam neskirtini ir vieÅ¡ieji darbai, nes A. K. dirbantis ir tokios bausmės atlikimas bus nesuderinamas su jo darbu. A. K. skirtinas laisvės apribojimas su įpareigojimais. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-305 str., 307 str., nusprendžia:R. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. iÅ¡teisinti, neįrodžius jo dalyvavimo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .A. K. 3000 litų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. A. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d. ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.R.

P. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai, iÅ¡ieÅ¡koti jam iÅ¡ A. K. 1300 litų, šį ieÅ¡kinį dalyje dėl 3700 litų atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. K. 1400 litų R. P. jo turėtų iÅ¡laidų advokatės, dalyvavusios jo atstove teisme, paslaugoms apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundÄ Alytaus rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                              Asta JakučiÅ«nienė