2020-05-20 Nr. AB-10131-3-62-3-01799-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1083-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01799-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN 3 sektoriuje nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 13 d. jam buvo neteisėtai paskirta nuobauda – pataisos įstaigų teritorijos tvarkymas be eilės, nes jis tariamai atsisakė mokamo darbo valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ ir buvo perkeltas iš 3 sektoriaus atgal į 1 sektorių. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas teigė patyręs psichologinį smurtą, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pravieniškių PN pažymėjo, kad 2018 m. birželio 1 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 46-540, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 1 d. apie 10.10 val. nuteistųjų drausmės komisijos posėdyje pareiškėjas atsisakė mokamo darbo. 2018 m. birželio 1 d. gautame VĮ „Mūsų amatai“ pranešime nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė dirbti, todėl siūlyta jį atleisti iš darbo. Dėl šių priežasčių 2018 m. birželio 1 d. nutarta siūlyti pareiškėją perkelti į 1 sektorių. Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 69-386 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui skirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Pravieniškių PN pažymėjo, kad 3 sektorius yra darbo sektorius ir čia laikomi tie nuteistieji, kurie yra išreiškę norą dirbti administracijos siūlomą darbą. Šiame sektoriuje yra įrengta darbo zona, kurioje veiklą vykdo VĮ „Mūsų amatai“, jame yra konkretus vietų skaičius, todėl jei nuteistasis, atlikdamas bausmę šiame sektoriuje, atsisako dirbti ar sistemingai pažeidinėja režimo reikalavimus, dėl kurių yra uždaromas į kamerų tipo patalpas, jis pervežamas į kitą sektorių, kur gyvena nedirbantys nuteistieji. Gamybinėje zonoje, kurioje veiklą vykdo VĮ „Mūsų amatai“, darbas turi vykti nepertraukiamai, kiekvienoje pozicijoje turi dirbti konkretus nuteistųjų skaičius.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, bendravimo sumažėjimo nesikreipė, todėl jo teiginiai, kad jis jautė emocinę depresiją ar dvasinę skriaudą yra nepagrįsti. Pareiškėjas savo skunde taip pat nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių, prašydamas jį perkelti į 3 sektorių, kadangi nori dirbti siuvykloje; Pravieniškių PN 2018 m. sausio 31 d. Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokole Nr. 61-406 nutarta siūlyti perkelti pareiškėją iš 1 sektoriaus 3 būrio 31 brigados į 3 sektorių, o Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2-185 pareiškėjas buvo perkeltas į 3 sektoriaus 4 būrį; 2018 m. birželio 1 d. gautas VĮ „Mūsų amatai“ pranešimas Nr. 9/05 3-796, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisako dirbti ir siūloma jį atleisti iš darbo nuo 2018 m. birželio 1 d.; Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus specialistas R. P. 2018 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 46-540, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 10.10 val. nuteistųjų drausmės komisijos posėdyje atsisakė dirbti apmokamą darbą; Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 69-386 konstatuota, kad pareiškėjas, atsisakydamas dirbti apmokamą siuvėjo darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 125 straipsnio 1 ir 3 dalis, už šį pažeidimą jam paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės.

8. Vadovaudamasis BVK 5 straipsniu, 11 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 111 straipsniu, 125 straipsnio 1, 3 ir 8 dalimis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Įstatymu kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių, todėl pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Režimas BVK prasme – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Pagal BVK 142 straipsnį bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Nustatęs, kad nuteistųjų darbas yra jų pareiga, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, atsisakydamas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, pažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimą, todėl įstatymu nustatytos pareigos dirbti nevykdymas yra pagrindas skirti BVK nustatytą nuobaudą.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 1 d. apie 10.10 val. Drausmės komisijos posėdyje pareiškėjas atsisakė dirbti komisijos pasiūlytą darbą. Į bylą pateiktas pareiškėjo pasiaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad paskirto darbo neatsisakė, yra rašytas 2018 m. birželio 4 d., o Drausmės komisijos posėdis vyko 2018 m. birželio 1 d., todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neatsisakė darbo, nepaneigia Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus specialisto R. P. 2018 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 46-540 nurodytų aplinkybių.

11. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė dirbti siūlomą darbą, todėl Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 69-386 jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda.

12. Dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą Pravieniškių PN sektorių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 3 sektorius yra darbo sektorius ir čia laikomi tie nuteistieji, kurie yra išreiškę norą dirbti administracijos siūlomą darbą bei yra jam motyvuoti, o pareiškėjas atsisakė dirbti siūlomą darbą, todėl atsakovas teisėtai pareiškėją perkėlė į 1 sektorių. Atsakovo pateiktoje pažymoje apie pareiškėjo pažeidimus ir paskatinimus nurodyta, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu nuolat pažeidinėjo režimo reikalavimus – buvo baustas net 11 kartų, iš kurių 4 kartus nuobaudas atlikinėjo kamerų tipo patalpose. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, į darbą nevedami.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad gyvendamas 3 sektoriuje pareiškėjas nebuvo motyvuotas dirbti ir išlaikyti turimą darbą, dėl to buvo perkeltas atgal į 1 sektorių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pataisos įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir negalėjo pažeisti jo teisių, o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 14. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra nelogiški, pareiškėjas pats supranta, kad turi dirbti. Skundą pareiškėjas teikė dėl to, kad, remiantis fiktyviu tarnybiniu pranešimu, jam buvo uždrausta dirbti ir jis buvo perkeltas į kitą pataisos namų sektorių. Pasak pareiškėjo, 2018 m. birželio 1 d. drausmės komisijos posėdyje pareiškėjui nebuvo siūlomas darbas, taip pat nebuvo kalbama apie darbo atsisakymą, posėdyje buvo svarstomi visiškai kiti klausimai. Pareiškėjo būrio viršininkas (ne R. P.) 2018 m. birželio 4 d. atnešė pareiškėjui parašyti pasiaiškinimą dėl darbo atsisakymo ir tik tada pareiškėjas sužinojo apie jo tariamai padarytą pažeidimą. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pasiaiškinimų blankus turi tik pareigūnai, todėl pateikti pasiaiškinimą anksčiau pareiškėjas negalėjo.

16. Pareiškėjas pažymi, kad su juo norima susidoroti, jis negalėjo atsisakyti būti įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, nes šioje įmonėje jau dirbo nuo 2018 m. vasario. Nuobauda pareiškėjui paskirta ir nuspręsta jį perkelti į kitą sektorių nesulaukus pareiškėjo pasiaiškinimo.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. V. skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 69-386 neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės) ir jo perkėlimo kitą sektorių, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – atsisakė dirbti siūlomą darbą, todėl Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 69-386 jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda, pareiškėjas teisėtai perkeltas iš pataisos namų 3–ojo sektoriaus atgal į 1–ąjį sektorių, bei padarė išvadą, jog nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, t. y. nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas dėl skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti tenkintas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam buvo uždrausta dirbti ir jis neteisėtai buvo pervežtas į kitus pataisos namus, atsižvelgiant į kažkurio pareigūno surašytą fiktyvų tarnybinį pranešimą.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjas dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, paskiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą, patyrė neturtinę žalą, pažymi, jog Pravieniškių PN 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 69-386 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės), pareiškėjas su Nutarimu ir jo apskundimo tvarka buvo supažindintas.

23. Nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK 183 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui; šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui; šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Taigi iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o pastarojo sprendimai – per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

24. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas Nutarimą BVK nustatytais terminais ir tvarka apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, apygardos administraciniam teismui. Priimtas Nutarimas yra įsiteisėjęs, apskundimo terminas seniai yra praėjęs. Taigi Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, šioje byloje nėra pagrindo nagrinėti ir vertinti pareiškėjo argumentų, susijusių su Nutarimo nepagrįstumu ir neteisėtumu.

25. Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisių gynybos būdas, kuris yra numatytas CK 6.250 ir 6.271 straipsniuose, nėra tapatus teisių gynybos būdui, kurį nustato BVK, nes šios teisės normos reguliuoja skirtingus teisinius santykius, skirtingos yra ir šių teisės normų taikymo sąlygos. Visa tai lemia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas nebegali būti vertinamas BVK prasme, o turi būti vertinamas tik CK 6.250 ir 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prasme. Tai reiškia, kad CK 6.250 ir 6.271 straipsnių dispozicijose nurodytos šių teisės normų taikymo sąlygos apsprendžia ir įrodinėtinų byloje aplinkybių apimtį bei pobūdį.

26. Tokios teisinės nuostatos yra suformuluotos ir teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A756-416/2014) taip pat nurodė, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

27. Šioje byloje įvertinus pareiškėjo nurodytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, susijusius su drausminės nuobaudos skyrimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, nustatyti, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti jo nurodomą neturtinę žalą (CK 6.250 str.).

28. Byloje nustatyta, jog atsakovo atstovas 2018 m. birželio 1 d. gavo VĮ „Mūsų amatai“ pranešimą Nr. 9/05 3-796, kuriame nurodyta, kad atsižvelgdamas į tai, jog nuteistasis A. V. atsisako dirbti, siūlo jį atleisti iš darbo nuo 2018 m. birželio 1 d. (b. l. 30). Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus specialistas R. P. 2018 m. birželio 1 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 46-540, kad nuteistasis A. V. 2018 m. birželio 1 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.10 val. nuteistųjų drausmės komisijos posėdžio metu atsisakė dirbti apmokamą darbą (b. l. 29). Pravieniškių PN direktorius, įvertinęs šią informaciją, Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas, atsisakydamas dirbti apmokamą siuvėjo darbą, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 125 straipsnio 1 ir 3 dalis.

29. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis neatsisakė darbo, o pareigūnas surašė fiktyvų tarnybinį pranešimą, tačiau nenurodo, kurie jo byloje pateikti įrodymai pagrindžia šią aplinkybę. Pažymėtina, kad informaciją atsakovo atstovui apie pareiškėjo atsisakymą dirbti pateikė ne pareigūnai, o VĮ „Mūsų amatai“, kuri nėra valstybės atstovas. Taip pat pareiškėją iš darbo nusprendė atleisti ne atsakovo atstovas, o VĮ „Mūsų amatai“. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių imperatyviųjų teisės aktų normų pažeidimo, dėl kurio turėtų būti nustatyta, jog pareiškėjui Nutarimu, kuris nebuvo nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nepagrįstai ir neteisėtai buvo paskirta drausminė nuobauda.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ ir atsakovo atstovo 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2-185 buvo perkeltas iš 1–ojo sektoriaus 3 būrio 31 brigados į 3–ojo sektoriaus 4 būrį (b. l. 27, 28). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas atsisakė dirbti VĮ „Mūsų amatai“, pagrįstai buvo nuspręsta pareiškėją perkelti iš 3–ojo sektoriaus atgal į 1–ąjį sektorių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 3–asis sektorius yra darbo sektorius ir čia laikomi tie nuteistieji, kurie yra išreiškę norą dirbti administracijos siūlomą darbą bei šiam darbui yra motyvuoti, o pareiškėjas atsisakė dirbti siūlomą darbą, todėl atsakovas teisėtai pareiškėją perkėlė į 1–ąjį sektorių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis ši pirmosios instancijos teismo išvada turėtų būti pripažinta neteisinga.

31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą.

32. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė