Legislator Case Law & Legislation
6203cbb0-bc77-450d-9632-bcea26b9348e AI generated

6203cbb0-bc77-450d-9632-bcea26b9348e · Kauno apygardos teismas

Case Number 6203cbb0-bc77-450d-9632-bcea26b9348e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. J., Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su 2018 m. gruodžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL dydžio bauda. 1.1.

Legislator headnote

AI generated

6203cbb0-bc77-450d-9632-bcea26b9348e · Kauno apygardos teismas: Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-924-594/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33333-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. J. (toliau – G. J.) skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti G. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. J., Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su 2018 m. gruodžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL dydžio bauda. 1.1.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. 1.2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 MGL dydžio bauda subendrinta su 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir G.

J. paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 36 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 5 d.

3. Komisija 2020 m. spalio 16 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė G. J. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundÄ , ir konstatavęs, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, o nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis G. J. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį ir Komisijos 2020 m. spalio 16 d. nutarimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 1.1. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, priimta teismui subjektyviai įvertinus jo asmenybę ir galimybę integruotis į visuomenę bei netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas.

Teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė jo praeities teistumams ir padarytoms nusikalstamoms veikoms, nors minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskiriant bausmę. Taip pat buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, kadangi teismas konstatavo, jog nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų. Tokie teismo argumentai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ir Europos žmogaus teisių teismo praktikai, nurodančiai, kad ankstesni asmens teistumai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad asmuo nusikals ir ateityje.

Nuteistojo vertinimu, teismo teiginiai, kad Å¡iuo metu jam taikant lygtinį paleidimÄ bÅ«tų pažeistas teisingumo principas ir nebÅ«tų užtikrinti bausmės tikslai yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti. Bausmės tikslai yra sėkmingai realizuojami, jis jau yra atlikęs bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį kai jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiÅ«ra. Jam paskirta bausmė turėjo teigiamÄ poveikį, jis suvokė savo netinkamo elgesio pasekmes ir tai leido jam padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. 1.2.

Skunde pabrėžiama, kad nors apylinkės teismas ir nurodo, kad nuteistasis turi įsiskolinimų, tačiau tinkamai neįvertina aplinkybės, kad pataisos namuose nėra darbo, ir jis neturi galimybės dengti įsiskolinimo. Tuo tarpu jam taikant lygtinį paleidimÄ , laisvėje jis galės įsidarbinti ir daug greičiau padengti turimas skolas. Be to, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra užtikrinamos saugios kalinimo sÄ lygos, jis buvo užkrėstas ir susirgo COVID-19 virusu, vaistų ir medicinos personalo pataisos namuose nėra, todėl įvertinus nuteistojo sveikatos bÅ«klę yra pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir sudaryti sÄ lygas tinkamai gydytis.

5. Atsiliepime į nuteistojo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti, kadangi Å¡iuo metu nuteistÄ jį paleidus lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis.

6. Nuteistojo G. J. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nuteistajam G. J. netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. J. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, todėl prieÅ¡ingai nei nurodo apylinkės teismas, teigti, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Nuteistojo teigimu, Lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamÄ jÄ vietÄ , bus įdarbintas. Pataisos namuose nuteistasis nedirba, tačiau teigia, kad iki suėmimo dirbo neoficialiai, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi 11 klasių iÅ¡silavinimÄ .

Nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais – mama, tėvu, broliais ir seserimis, bendrauja laiÅ¡kų ir skambučių pagalba bei yra lankomas pasimatymų metu. Pataisos namuose nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Visos Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis.

IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, G. J. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

10. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, G. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra 90 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Pažymėtina, kad iÅ¡ pagal OASys nustatytų 90 balų tik 20 balų yra statiniai, o net 70 balų – dinaminiai. Tokia ženkli kintančių balų suma leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

11. Pritariant apylinkės teismo ir Komisijos argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad G. J. praeityje yra teistas. Jo daromi nusikaltimai tik sunkėja. Å iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu apsvaigus nuo alkoholio, padarymÄ . Kaip matyti iÅ¡ teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistasis bÅ«damas teisiamas už smurtinį nusikaltimÄ , padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o labiau sÄ lygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Praeityje nuteistajam buvo taikytos Å¡velnesnės bausmės (bauda), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, kad tinkamo elgesio ilgesnį laikÄ nuteistasis nesugeba iÅ¡laikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumÄ aplinkybių, kÄ nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei mano nuteistasis, Å¡ių aplinkybių vertinimas nepažeidžia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, nei EŽTT suformuotų nuostatų. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas G. J. elgesys per visÄ pataisos proceso laikotarpį bei padaryta pagrįsta ir motyvuota iÅ¡vada, kad jo pažanga Å¡iuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Å ių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar iÅ¡skiriami G. J. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, pasikartojantis nusikaltimų modelis ir sunkėjantys nusikaltimai, darbinės patirties stygius, prasta finansinė padėtis, nuolatinė veikla, susijusi su nusikaltimais, savikontrolės problemos, smurtinio elgesio pateisinimas, asocialios vertybinės nuostatos, savikritiÅ¡kumo stoka, savo elgesio pasekmių minimalizavimas, mÄ stymo ir lankstumo stoka, žema motyvacija savo elgesio kitimui, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje.

Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Vertinant G. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis gyvenimiÅ¡kuose sprendimuose dažnai elgiasi neapgalvojęs elgesio pasekmių ir impulsyviai, jam bÅ«dingas agresyvus elgesys, kuris susijęs su savo impulsų ir emocijų kontrolės stoka. Jis greitai praranda savitvardÄ , ypatingai tam įtakos turi alkoholio vartojimas. Analizuodamas savo veiksmų pasekmes nuteistasis nesugeba nustatyti jų kilmės, jo vertinimu, dėl jo elgesio yra kalta aplinka, jis visuomet elgiasi su kitais taip, kaip su juo elgiasi kiti.

Savo problemų apeliantas nelinkęs spręsti ar ieÅ¡koti sprendimo bÅ«dų, keisti savo elgesio strategijų, pateisina savo nusikalstamÄ elgesį ir nieko nemato blogo tame, kad sumušė nukentėjusįjį. Jo vertinimu jei auka yra kalta, tai smurtautojas nėra atsakingas už savo veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį apibÅ«dinančios aplinkybės vertintinos itin kritiÅ¡kai nusikaltimų, už kurių padarymÄ G. J. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumÄ bÅ«nant laisvėje.

Juolab, kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, G. J. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas. Jis vienÄ kartÄ yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir jam 2020 m. kovo 20 d. buvo paskirta drausminė nuobauda. Nors minėta nuobauda nebegalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja apeliantÄ ir tik patvirtina, kad net ir bÅ«damas pataisos įstaigoje nuteistasis nelinkęs laikytis taisyklių ir elgtis nepriekaiÅ¡tingai, juolab, kad pataisos namuose jis nei karto nėra skatintas.

14. Abejonių tinkamu G. J. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė motyvacija. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenų jis tėra įgijęs 11 klasių iÅ¡silavinimÄ , mokyklos nelankė, todėl neįgijo vidutinio iÅ¡silavinimo, pataisos namuose noro mokytis ir įgyti specialybę neiÅ¡reiÅ¡kė. BÅ«damas laisvėje dirbo nelegaliai pagalbiniu darbininku Å«kyje, oficialiai nėra niekur dirbęs, pataisos namuose taip pat nedirba, dėl darbo niekada nesikreipė.

Apelianto teigimu dirbti administracijos siÅ«lomus darbus sutiktų, tačiau ne visus. Å ios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados apie nuteistojo nusiteikimÄ ilgalaikiam pozityviam darbiniam užimtumui ir gali sukelti rimtų sunkumų įsidarbinant laisvėje, o kartu įtakoti sugebėjimÄ dengti turimus finansinius įsipareigojimus. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose yra gauti vykdomieji raÅ¡tai dėl 7766,80 eurų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo, tačiau atlyginta tik 94 eurai.

Nors apeliantas skunde pabrėžia, kad pataisos namuose jis nedirba, nes nėra darbo, o išėjęs į laisvę turės darbÄ ir galės greičiau padengti turimus įsiskolinimus, tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad jis, žinodamas apie turimų skolų dydį, nededa net minimalių pastangų siekiant gauti stabilias pajamas (net nesikreipė į pataisos namų administracijÄ dėl darbo). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai vertino nuteistojo turimus finansinius įsiskolinimus spręsdamas klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo.

Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, darbinės patirties stoka ir prasta finansinė padėtis yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantis veiksniai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingai mažinami.

15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į G. J. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog smurtinius nusikaltimus jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistasis mano, kad Å¡ioje srityje problemų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad problemos piktnaudžiaujant alkoholiu, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, priskiriamos apelianto pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintiems paskatinti veiksniams, todėl jų įvertinimas, sprendžiant G.

J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vis dar iÅ¡lieka aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. J. iki patekimo į įkalinimo įstaigÄ nevengdavo alkoholio vartojimo, jo padaryti nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu, praeityje nuteistasis yra bandęs alkoholio vartojimÄ kontroliuoti specialistų pagalba (koduotis), tačiau pasibaigus terminui Å¡i problema ir vėl tapo aktuali. Pataisos namuose alkoholio vartojimo problema yra suvaldyta, tačiau pasikeitus aplinkybėms Å¡is veiksnys labai greitai gali aktyvuotis.

Juolab, kad nuteistojo emocijų ir valdymo problemos bei agresyvus elgesys paaÅ¡trėja alkoholio įtakoje. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas, už alkoholio ar jo surogatų vartojimÄ jis drausmine tvarka nebaustas, tačiau, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas sprendžiant turimÄ alkoholio problemÄ (lankė AA grupes, kreipėsi pagalbos į psichologus ir pan.).

16. Nors apeliantas skunde nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę užsikrėtė Covid-19 viruso infekcija, jo sveikata yra prasta, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo G. J. lygtiniam paleidimui. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, t. y. medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog G. J. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti bausmės. Be to, ta aplinkybė, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, negali būti lemiamu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, kadangi nuteistiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims (BVK 174 straipsnis 1, 2, 3 dalys).

Nuteistajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti nėra galimybių laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir to užtikrinti dėl objektyvių priežasčių negali pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai, sveikatos priežiÅ«ros paslaugos gali bÅ«ti teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (BVK 174 straipsnio 3, 5 dalys), todėl Å¡ie skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir atmetami.

17. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ G. J. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad G. J. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė