6201f488-da00-4adf-b693-a60ef348eef1 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-158-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00814-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Technologinių inovacijų grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Renavita“, ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technologinių inovacijų grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „EHS kompiuteriai“, kuriai atstovauja bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Renavita“, kreipėsi į teismÄ ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 23 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus (toliau – užskaitymo aktai, ginčijami sandoriai), sudarytus tarp BUAB „EHS kompiuteriai“ ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“, bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 40 426,81 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.2.

Nurodė, kad egzistuoja visos sÄ lygos užskaitymo aktus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad BUAB „EHS kompiuteriai“ bankroto byla iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi; teigė, jog ieÅ¡kovės bankroto administratorė apie ginčijamus užskaitymo aktus sužinojo tik nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos, todėl Å¡iuo atveju vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. 1.3. IeÅ¡kovės administratorės vertinimu, užskaitymo aktai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises, nes ginčo Å¡alys nutarė įskaityti savo prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus bendrai 40 426,81 Eur sumai faktiÅ¡kai ieÅ¡kovei jau esant nemokiai.

Administratorės teigimu, įmonės nemokumas atsirado dar 2016 m. pirmoje pusėje; tai grindė tuo, jog pagal ieÅ¡kovės 2016 m. balansÄ , įmonės bendro turto vertė 2016 m. siekė 76 636 Eur sumÄ , o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 91 791 Eur. Be to, pažymėjo, kad įmonė 2016 m. veikė nuostolingai – patyrė 30 574 Eur nuostolių. Taigi, aiÅ¡kino, kad užskaitymo aktai sudaryti įmonei esant nemokiai, kai ji turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję; nurodė Å¡iuos kreditorius:

UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kuriam atsiskaitymo terminas suėjo 2015 m. gruodžio mėn., UAB „Mikrovisata“ – 2016 m. vasario mėn., UAB „Mokilizingas“ – 2016 m. liepos mėn., UAB „DICTO CITIUS“ – 2016 m. rugpjūčio mėn., UAB „TD Baltic“ – 2016 m. rugsėjo mėn., ELKO Grupa AS, UAB „ACC Distribution“, UAB „ABC Data Lietuva“ – 2016 m. spalio mėn. 1.4. Anot ieškovės, atsiskaičius su atsakove (sudarius ginčijamus užskaitymo aktus), buvo sumažintas ieškovės turtas ir apsunkintos kitų kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus, atsakovei be pagrindo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius.

Nurodė, kad sudarant ginčo sandorius buvo siekiama išvengti piniginių lėšų gavimo ir jų išmokėjimo visiems kreditoriams, lėšas tiesiogiai nukreipiant vienam pasirinktam kreditoriui (atsakovei). Teigė, kad vien tai, jog ieškovė iš dalies atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, nepatvirtina ginčijamų užskaitymų aktų teisėtumo, nes įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl kreditorių reikalavimai turėjo būti tenkinami įstatymuose nustatyta eilės tvarka. 1.5.

IeÅ¡kovės administratorė pažymėjo, kad atsakovės pateikta klientų apyvartos ataskaita yra netiksli, neinformatyvi ir klaidinanti, nes joje nėra nurodyti pradiniai skolų likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, nenurodytas skolų atsiradimo laikas. 1.6. Nurodė, kad užskaitymo aktų Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos; tai grindė tuo, jog buvęs ieÅ¡kovės vadovas K. T. yra UAB „Technologinių inovacijų grupė“ savininkas ir vadovas, todėl, bÅ«damas abiejų įmonių vadovu, žinojo BUAB „EHS kompiuteriai“ finansinę situacijÄ . 1.7.

IeÅ¡kovė pabrėžė, kad įmonė neprivalėjo sudaryti užskaitymo aktų; nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė užskaitymo aktus pasirašė priverstine įstatymo nustatyta tvarka, aktai nėra sudaryti vykdant teismo sprendimÄ , jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma neįpareigojo jų sudaryti. 1.8. Be to, ieÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad iÅ¡ užskaitymo aktų turinio nėra aiÅ¡ku kokie prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai užskaitomi, t. y. neaiÅ¡kus skolos pagrindas, dydis, kitos sÄ lygos, todėl toks aktas neatitinka įskaitymo sandoriui keliamų reikalavimų. 1.9.

IeÅ¡kovės teigimu, pripažinus ginčijamus užskaitymo aktus negaliojančiais, Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į pradinę padėtį – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiant 40 426,81 Eur ir įtraukiant jÄ Ä¯ ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 40 426,81 Eur kreditoriniu reikalavimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – pripažino negaliojančiais ieÅ¡kovės UAB „EHS kompiuteriai“ ir atsakovės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarytÄ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 6 982,80 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 2 073,09 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 4 241,16 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 1 009,68 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. lapkričio 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 23 685,82 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. gruodžio 23 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 2 434,26 Eur įsiskolinimo užskaitymo, bei taikė restitucijÄ â€“ priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 40 426,81 Eur skolÄ ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 831 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2.1.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo Å¡alys 2016 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 6 982,80 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 2 073,09 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 4 241,16 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. spalio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 1 009,68 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. lapkričio 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 23 685,82 Eur įsiskolinimo užskaitymo, 2016 m. gruodžio 23 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ dėl 2 434,26 Eur įsiskolinimo užskaitymo; bendra užskaitymų suma – 40 426,81 Eur; aktuose nurodyta, jog užskaitymai atliekami be pinigų pervedimo. 2.2.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė visas actio Pauliana taikymo sÄ lygas, kurias yra iÅ¡skyręs kasacinis teismas, nurodytiems užskaitymo aktams nuginčyti. 2.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamų užskaitymų aktų sudarymo metu – 2016 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., ieÅ¡kovė buvo nemoki. Teismo vertinimu, tai patvirtina 2016 m. gruodžio 27 d. ieÅ¡kovės vadovo K. T. pateiktas pareiÅ¡kimas ir Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

Pažymėjo, kad minėtame pareiÅ¡kime buvo nurodyta, jog bendrovė 2015 m. kovo 6 d. buvo įsigyta su finansiniais įsipareigojimais, dalį tų įsipareigojimų pavyko padengti, tačiau 2016 m. pradžioje, prekių pirkimams sumažėjus, įmonės finansinė padėtis pradėjo sunkėti, ji negali atsiskaityti su tiekėjais, kurių atsiskaitymo terminai yra pradelsti. Be to, teismas, iÅ¡keldamas ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , nustatė, kad, remiantis 2016 m. gruodžio 23 d. preliminaraus UAB „EHS kompiuteriai“ balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto 98 215 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 124 262 Eur; taip pat buvo nustatyta, jog įmonė 2016 m. gruodžio 26 d. turėjo 113 707,27 Eur pradelstų kreditorinių įsiskolinimų. 2.4.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2016 m. antros pusės ieÅ¡kovės įsipareigojimai egzistavo ir buvo pradelsti faktiÅ¡kai beveik visiems jos kreditoriams (teismas rėmėsi ieÅ¡kovės bankroto bylos duomenimis), todėl atsakovės atsikirtimus apie jos nurodytus kai kuriuos nesuėjusius atsiskaitymo terminus vertino kaip nereikÅ¡mingus ir nepagrįstus. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai ir juos pagrindžiančios sutartys, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros įrodo, jog kreditorei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiskaitymo terminas suėjo 2015 m. gruodžio mėn., UAB „Mikrovisata“ – 2016 m. vasario mėn., UAB „Mokilizingas“ – 2016 m. liepos mėn., UAB „DICTO CITIUS“ – 2016 m. rugpjūčio mėn., UAB „TD Baltic“ – 2016 m. rugsėjo mėn., ELKO Grupa AS, UAB „ACC Distribution“, UAB „ABC Data Lietuva“ – 2016 m. spalio mėn. Be to, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog įsipareigojimų vykdymas kreditoriams ginčo laikotarpiu buvo atidėtas. 2.5.

Teismas nurodė, kad ieškovė, sudarydama ginčijamus užskaitymo aktus, siekė išvengti lėšų gavimo ir jų išmokėjimo visiems kreditoriams, lėšas tiesiogiai nukreipiant pasirinktai kreditorei – atsakovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie veiksmai pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises, nes, atsiskaičius išimtinai su atsakove, buvo sumažintas ieškovės turtas, taip apsunkinant kitų kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. 2.6.

Pažymėjo, kad, remiantis byloje pateiktais duomenimis, ieÅ¡kovės bankroto byloje yra patvirtinti 128 264,33 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, o administratorės perimto turto neužteks Å¡ių reikalavimų patenkinimui. Taigi, teismas nurodė, kad esant ir daugiau kreditorių, įskaitant pirmosios eilės kreditorius, kuriems nebuvo mokamas darbo užmokestis, bei žinant, kad bendrovė yra nemoki, atlikus įskaitymÄ , atsakovei be pagrindo suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius, taip pažeidžiant nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimÄ vienodomis sÄ lygomis su kitais kreditoriais. 2.7.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad dalinis ieÅ¡kovės nurodytas atsiskaitymas su kai kuriais kitais kreditoriais ginčijamų užskaitymų teisėtumo nepatvirtina, nes ieÅ¡kovė neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Anot teismo, iki ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kai nepakanka lėšų skolininko sÄ skaitoje, kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymuose nustatyta eilės tvarka. 2.8. Be to, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos; pažymėjo, jog buvęs ieÅ¡kovės direktorius K.

T. yra UAB „Technologinių inovacijų grupė“ savininkas ir vadovas; rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 7 punkte nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Teismas akcentavo, kad K. T., vadovaudamas abiems įmonėms, žinojo apie ieÅ¡kovės finansinę situacijÄ , dėl kurios gali pasunkėti atsakovės finansinio reikalavimo patenkinimo galimybės. Teismas papildomai nurodė, kad užskaitymo aktai rodo Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ir dėl to, jog jie neatitinka CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sÄ lygų, nes iÅ¡ jų turinio nėra aiÅ¡ku kokie prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai užskaitomi, neaiÅ¡kus skolos pagrindas, dydis, kitos sÄ lygos.

Teismas taip pat vertino, kad ginčijamų sandorių ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Atsakovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovės BUAB „EHS kompiuteriai“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Technologinių inovacijų grupė“ atmesti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo bendru, bet ne individualiu, visų ginčijamų užskaitymo aktų vertinimu, t. y. teismas skundžiamame sprendime neanalizavo nei vieno ginčijamo užskaitymo akto atskirai, akcentavęs jų visumÄ , nors, anot apeliantės, ginčijami sandoriai sudaryti skirtingais laikotarpiais, todėl kiekvieno iÅ¡ ginčijamų aktų sudarymo metu galėjo skirtis tiek ieÅ¡kovės finansinė padėtis, tiek egzistavę kreditoriniai reikalavimai.

Taigi, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas ginčijamų sandorių vertinimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad kai kurių nurodytų kreditorių reikalavimai atsirado po ginčijamų užskaitymų aktų sudarymo, todėl jų interesai ginčijamais sandoriais negalėjo būti pažeisti (nes ieškovė neturėjo prievolių šiems kreditoriams). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių net netyrė, deklaratyviai nurodęs, kad ginčijami aktai pažeidė visų kreditorių interesus. 3.2.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dvi atskiras teisines kategorijas – prievolės atsiradimo momentÄ ir prievolės įvykdymo terminÄ (nuo kurio prievolė tampa vykdytina), atitinkamai klaidingai nurodė prievolių įvykdymo terminus, remdamasis tik prievolių atsiradimo momentais. Nurodo, kad kreditorės UAB „DICTO CITIUS“ prievolės (dalies) įvykdymo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 29 d. (kitos dalies – 2016 m. lapkričio 30 d.); kreditorės ELKO Grupa AS – 2016 m. lapkričio 10 d.; kreditorės UAB „ACC Distribution“ – 2016 m. lapkričio 23 d.; kreditorės UAB „ABC Data Lietuva“ – 2016 m. lapkričio 19 d.

Taigi, ieškovė pažymi, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 31 d. užskaitymo aktų sudarymo metu ieškovės prievolių nurodytiems kreditoriams įvykdymo terminai nebuvo suėję. 3.3. Atsakovės teigimu, su kreditore UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ buvo susitarta dėl egzistavusios skolos (kuri atsirado 2015 m.) išdėstymo; su kita kreditore – UAB „Mokilizingas“, buvo sudaryta depozito suteikimo sutartis, sutarus dėl atidedamojo 16 mėn. termino, todėl prievolė atsiskaityti su minėta kreditore atsirado tik 2017 m. lapkričio 13 d.

Anot atsakovės, su kreditore UAB „Mikrovisata“ buvo sudaryta prekių tiekimo ir reklamos sutartis, pagal kuriÄ numatytas neribotas atidėjimas ir atsiskaitymas už prekes, suteikiant reklaminį plotÄ arba grÄ Å¾inant neparduotÄ produkcijÄ . Pažymi, kad nors kreditorės UAB „TD Baltic“ prievolės įvykdymo terminas suėjo 2016 m. rugsėjo 23 d., šį reikalavimÄ užtikrinus atsakovės laidavimu, ginčijamais sandoriais minėtos kreditorės interesai nebuvo pažeisti, nes jos reikalavimai nukreiptini atsakovės (kaip laiduotojos) atžvilgiu.

Apeliantė aiškina, kad nurodyti kreditoriai nereiškė ieškovei pretenzijų dėl praleisto atsiskaitymo termino, nesiėmė kitų skolų išieškojimo veiksmų, todėl tai patvirtina, jog reikalavimai jiems buvo atidėti/išdėstyti. 3.4. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad buvo pažeisti įmonės pirmos eilės kreditorių interesai, bei teigia, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir įmonės darbuotojų reikalavimai atsirado tik po ginčijamų užskaitymo aktų sudarymo, atitinkamai nurodyti aktai negalėjo pažeisti šių kreditorių interesų.

Nurodo, kad teismas net netyrė pirmos eilės kreditorių reikalavimų atsiradimo momento ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. 3.5. Be to, atsakovė nurodo, kad sudarant 2016 m. lapkričio 30 d. užskaitymo aktÄ dėl 23 685,82 Eur įsiskolinimo įskaitymo, buvo padengtas ieÅ¡kovės įsiskolinimas atsakovei, susidaręs anksčiau nei kitų kreditorių (nuo 2016 m. liepos 26 d.). 3.6. Apeliantė pakartotinai pabrėžia, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu ieÅ¡kovė atsiskaitinėjo ir su kitais savo kreditoriais, kuriems, atėmus vykdytus atsiskaitymus su atsakove, iÅ¡ viso sumokėjo 231 919,30 Eur sumÄ , t. y. neteikė pirmenybės tik atsakovei, tačiau, anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių taip pat neanalizavo. 3.7.

Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ar ginčijamais sandoriais buvo siekiama naudos ieÅ¡kovei ir atsiskaitymo su jos kreditoriais, o Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ grindė tik CK 6.67 straipsnio 7 punkte nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Kita vertus, anot atsakovės, minėta prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Pažymi, kad atsakovė buvo viena iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės tiekėjų, tiekusi jai prekes, kurias pastaroji parduodavo savo klientams, todėl atsiskaitymas su atsakove, sudarius ginčijamus užskaitymo aktus, leido ieÅ¡kovei užtikrinti tolimesnį prekių tiekimÄ ir už parduotas prekes gautas lėšas panaudoti atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Nurodo, kad jeigu atsakovė (veikdama per jos vadovÄ K. T.) iÅ¡ anksto bÅ«tų žinojusi, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis nepagerės ir ieÅ¡kovė nesugebės atsiskaityti su kreditoriais, ji prekių tiekimÄ ieÅ¡kovei bÅ«tų nutraukusi ir nedidinusi ieÅ¡kovės įsiskolinimo (atsakovės 10 931,05 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas patvirtintas ieÅ¡kovės bankroto byloje). Pažymi, kad atsakovė (taip pat ir K. T.) apie ieÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį sužinojo tik 2016 m. pabaigoje.

4. IeÅ¡kovė BUAB ,,EHS kompiuteriai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 4.1. Ä®monės nemokumas neatsiranda staiga, finansinės padėties blogėjimas yra tęstinis procesas, todėl nurodo, kad ieÅ¡kovė tapo nemoki ne bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, o dar 2016 m. pirmoje pusėje. Taigi, anot ieÅ¡kovės, ginčijami užskaitymo aktai sudaryti įmonei jau esant nemokiai, kuriais iÅ¡ esmės buvo siekiama iÅ¡vengti lėšų gavimo ir jų iÅ¡mokėjimo visiems ieÅ¡kovės kreditoriams, teikiant pirmenybę atsiskaitymui tik susijusiai kreditorei – atsakovei.

Ieškovės vertinimu, atsiskaičius tik su atsakove, buvo sumažintas ieškovės turtas ir apsunkintos (sumažintos) kitų kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus. 4.2. Teigia, kad dauguma bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradę dar iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos; nurodo, jog daugumos kreditorių reikalavimų įvykdymas suėjo 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. spalio mėn. laikotarpiu, todėl, anot ieškovės, ginčijami užskaitymo aktai sudaryti tuo metu, kai įmonė jau turėjo eilę kitų kreditorių, atitinkamai atsakovės reikalavimai patenkinti nesilaikant eilės, suteikiant jai pirmenybę.

Aiškina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamus sandorius vertino kartu, o ne atskirai. Be to, pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog įsipareigojimų vykdymas kreditoriams ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu buvo atidėtas; tuo labiau kad administratorė tarp jai perduotų įmonės dokumentų nerado tai patvirtinančių įrodymų. 4.3. Ieškovė nurodo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl atsiskaitymai su jais turėjo būti vykdomi tam tikra eilės tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju buvo padengtas susijusios kreditorės reikalavimas, ignoruojant kitus kreditorius, bei tokiu būdu pažeidžiant jų interesus. 4.4.

IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad vien tos aplinkybės, jog buvo atliekami ir kiti įskaitymai kitų kreditorių atžvilgiu, neturi įtakos atsakovės atsakomybei, nes administratorė dar vertina kitus ieÅ¡kovės sudarytus sandorius. Be to, anot ieÅ¡kovės administratorės, ji neturi duomenų, jog kiti kreditoriai bÅ«tų taip akivaizdžiai susiję su ieÅ¡kove kaip kad atsakovė (įmonės vykdė analogiÅ¡kÄ veiklÄ , tuo pačiu adresu, vadovavo tas pats vadovas). IeÅ¡kovė pakartotinai nurodo, kad ginčo Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes ieÅ¡kovės ir atsakovės vadovas žinojo apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, jos turimus kreditorinius reikalavimus bei jog atsiskaitymas su vienu iÅ¡ kreditorių pažeis kitų kreditorių interesus.

Taigi, anot ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas actio Pauliana sÄ lygas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo 6.

Apeliantė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ 2019 m. vasario 25 d., t. y. likus vienai dienai iki paskirto bylos nagrinėjimo (2019 m. vasario 26 d.), pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus.

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Pažymėtina, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės tik atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į kitose Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose (kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės BUAB „EHS kompiuteriai“ bankroto pripažinimo tyčiniu) priimtus procesinius sprendimus.

9. Viena vertus, nors apeliantė ir paaiškino, kad jos nurodyti teismo procesiniai sprendimai priimti jau po skundžiamo sprendimo priėmimo (kuriuose, be kita ko, buvo sprendžiami ir šiai bylai aktualūs klausimai), kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas ir savo iniciatyva gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus (rašytinius paaiškinimus), kaip perteklinius ir pateiktus nesavalaikiai (CPK 181, 314 straipsniai).

Dėl užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu 10. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Å io instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

11. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu.

12. Kasacinis teismas, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra bÅ«dingos bankroto procesui. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamus užskaitymo aktus pripažino negaliojančiais nustatęs visų aukščiau nurodytų actio Pauliana taikymo sÄ lygų visetÄ . Apeliantė, nesutikdama su bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kvestionuoja tuos teismo motyvus, kuriais teismas konstatavo egzistuojant antrÄ jÄ , ketvirtÄ jÄ ir penktÄ jÄ actio Pauliana taikymo sÄ lygas, t. y.:

1) dėl kreditorių teisių pažeidimo;

2) dėl skolininko (ieÅ¡kovės) ir trečiojo asmens (atsakovės) nesÄ Å¾iningumo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo iÅ¡eiti už apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę vykdo pagal apeliantės skunde nurodytus argumentus, tačiau trumpai pasisako ir dėl kitų nurodytų actio Pauliana sÄ lygų (ne)egzistavimo. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu ginčijamų sandorių sudarymo metu 14.

Viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

15. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sÄ lygos buvimÄ , privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ . Tam, kad bÅ«tų konstatuotas Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos buvimas, bÅ«tina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant klausimÄ , ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė bÅ«tų nustatyta) nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

16. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad bent trys ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (ar jų didžiosios dalys) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo, t. y. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ reikalavimas atsiradęs ir vykdytinas nuo 2015 m. gruodžio 19 d., UAB „Mokilizingas“ – nuo 2016 m. liepos 14 d., UAB „Mikrovisata“ – nuo 2016 m. kovo 18 d. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmoji actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lyga pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta įrodyta, t. y. ieÅ¡kovės bankroto administratorė turėjo teisę teikti ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, gindama, be kita ko, nurodytų kreditorių teises bei interesus.

17. Nors apeliantė tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad reikalavimai minėtiems kreditoriams buvo atidėti (ar iÅ¡dėstyti), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad minėti kreditoriai (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Mikrovisata“), kreipęsi į ieÅ¡kovės bankroto administratorę dėl jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ieÅ¡kovės bankroto byloje, patys nurodė bÅ«tent minėtus atsiskaitymo terminus (kurių atsakovė nagrinėjamu atveju nenuginčijo).

Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamais sandoriais ir skolininkės (ne)privalomumo juos sudaryti 18. Kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

20. Taigi, siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl privalomumo sudaryti sandorį, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad bÅ«tų įvykdytos kitų sutarčių sÄ lygos ir pagal Å¡ias sutartis bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016).

22. Viena vertus, nors ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju nurodė, kad BUAB „EHS kompiuteriai” tapo nemoki dar 2016 m. pirmoje pusėje ir pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tam pritarė, konstatavęs, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ byloje pateiktų Å¡alių įrodymų, taip pat ir iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto byloje priimtų teismų procesinių sprendimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė ginčijamų užskaitymų aktų sudarymo metu buvo jau nemoki, nes nėra pateikta tikslių duomenų apie ginčijamų aktų sudarymo metu ieÅ¡kovės turimÄ turtÄ ir pradelstus įsipareigojimus (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. įsiteisėjusia nutartimi, kuria iÅ¡kelta bankroto byla BUAB „EHS kompiuteriai“, faktinis bendrovės nemokumas konstatuotas pagal 2016 m. gruodžio 23 d. preliminaraus balanso duomenis).

23. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-213-798/2019, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu (pirmosios instancijos teismui atmetus tokį ieÅ¡kovės bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ ), be kita ko, nurodė, jog nors formaliai įvertinus ieÅ¡kovės finansinius duomenis (teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus), įmonė (nuo jos įsigijimo 2015 m.) veikė nuostolingai, tačiau teismas sprendė, jog 2015 m. gruodžio 31 d.-2016 m. gruodžio 26 d. laikotarpiu BUAB „EHS kompiuteriai“ finansiniai įsipareigojimai mažėjo, dauguma pradelstų įsipareigojimų kreditoriams susidarė 2016 m. pabaigoje, tik 2016 m. pabaigoje galutinai paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog bendrovė nepajėgi įvykdyti beveik visus (90 proc. arba 91 627,97 Eur) pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

24. Be to, nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-712-945/2019 pagal ieÅ¡kovės BUAB „EHS kompiuteriai“ ieÅ¡kinį atsakovams K. T. ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ dėl žalos atlyginimo; vienas iÅ¡ Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimų siejamas su asmenine buvusio vadovo K. T. atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ bendrovė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl vadovo delsimo inicijuoti UAB „EHS kompiuteriai“ bankroto bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog Å¡is tyčinio bankroto požymis – įmonės nemokumo atsiradimo momentas ir atitinkamai atsakingų asmenų atsakomybė už galimai ne laiku inicijuotÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , bus įvertintas nurodytoje civilinėje byloje.

25. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal byloje pateiktus duomenis, nepagrįstai sprendė, kad ginčijamų užskaitymo aktų sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, nes tokiam konstatavimui byloje nepakako duomenų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

26. Kita vertus, kaip minėta, kreditorių teisių pažeidimo sÄ lygai konstatuoti pakanka nustatyti, kad dėl ginčo sandorio(-ių) sudarymo skolininko galimybės atsiskaityti su kreditoriais (kitais) sumažėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje ir nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo jau nemoki, tačiau bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų visuma iÅ¡ esmės pagrindžia, jog minėtų užskaitymo aktų sudarymo metu ieÅ¡kovės finansinė padėtis buvo sunki, ieÅ¡kovė turėjo reikÅ¡mingų tiek pradelstų, tiek ir nepradelstų (kurių įvykdymo terminas jau artėjo) įsipareigojimų kreditoriams.

Kaip minėta šios 16 nutarties punkte, ieškovė turėjo bent jau tris įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminas, dar iki sudarant ginčijamus sandorius, buvo praleistas, t. y. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ reikalavimas vykdytinas nuo 2015 m. gruodžio 19 d., UAB „Mokilizingas“ – nuo 2016 m. liepos 14 d., UAB „Mikrovisata“ – nuo 2016 m. kovo 18 d. Be to, ginčijamų užskaitymo aktų sudarymo laikotarpiu – nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d., atsirado ir kitų kreditorių, kurių prievolių įvykdymo terminai suėjo, t. y.

UAB „TD Baltic“ – nuo 2016 m. rugsėjo 23 d., UAB „DICTO CITIUS“ – nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., Elko Grupa AS – nuo 2016 m. lapkričio 6 d., UAB „ABC Data Lietuva“ – nuo 2016 m. lapkričio 19 d., UAB „ACC Distribution“ – nuo 2016 m. lapkričio 23 d.

27. Be to, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės įsipareigojimai atsakovei atsirado anksčiau nei aukščiau nurodytų kreditorių (bent jau UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Mikrovisata“). Priešingai, iš pačios atsakovės pateiktų duomenų (klientų apyvartos ataskaitų) matyti, kad ieškovės įsipareigojimai atsakovei, dėl kurių buvo atlikti ginčijami užskaitymo aktai, atsirado anksčiausiai 2016 m. liepos 26 d. (ir vėliau), t. y. jau egzistuojant pradelstiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

28. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Kita vertus, toks aiÅ¡kinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokiÄ pačiÄ situacijÄ patekusių kreditorių teisių, kurie bÅ«tų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tÄ patį turtÄ , įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis.

Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumÄ Ä¯monei, pagrįstÄ skolininko siekį iÅ¡vengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumÄ , atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

29. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė, sudarydama ginčijamus sandorius, suteikė pirmenybę vienai kreditorei (atsakovei), taip sumažindama savo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl darytina iÅ¡vada, jog sudaryti ginčijami sandoriai (kurių pagrindu ieÅ¡kovė sumažino savo skolas atsakovei) pažeidė kitų kreditorių teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju veikimas vienos kreditorės naudai nebuvo suderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sÄ Å¾iningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Mikrovisata“), taigi ieÅ¡kovė, turėdama finansinių sunkumų, ginčijamais sandoriais iÅ¡ esmės atsiskaičiusi su kita kreditore (kurios reikalavimai atsirado gerokai vėliau), suteikė tai kreditorei (atsakovei) pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, iÅ¡ esmės sumažino savo turtÄ , pablogino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į skolininkę (ieÅ¡kovę) ir gauti jų patenkinimÄ , todėl ginčijami sandoriai vertintini kaip kitų kreditorių teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, nepriklausomai nuo faktinio ieÅ¡kovės nemokumo atsiradimo momento, kuris kvestionuojamas apeliaciniame skunde, bei kurių ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti (nes ieÅ¡kovė, kaip minėta, buvo skolinga ne tik vienai atsakovei).

30. Atsakovės argumentai, kad ieškovė siekė atsiskaityti su atsakove dėl to, jog pastaroji buvo pagrindinė ieškovės prekių tiekėja, kurias ieškovė vėliau parduodavo ir gaudavo pajamas, vertintini kritiškai, nes, kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų, ieškovės skolos atsakovei bei kitiems kreditoriams po ginčijamų sandorių sudarymo tik didėjo, o 2017 m. pradžioje ieškovei iškelta bankroto byla.

31. Viena vertus, apeliantė iš esmės teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė kreditorių prievolių įvykdymo terminus, remdamasis tik prievolių atsiradimo momentais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neįtakojo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo, t. y. kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių (o būtent tų, kurių prievolių įvykdymo terminai buvo suėję iki ginčijamų sandorių sudarymo) teisės.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo nei vieno ginčijamo užskaitymo akto atskirai, nes jie sudaryti skirtingais laikotarpiais, todėl kiekvieno iš ginčijamų aktų sudarymo metu galėjo skirtis tiek ieškovės finansinė padėtis, tiek egzistavę kreditoriniai reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, jau iki pirmojo užskaitymo akto sudarymo – 2016 m. rugpjūčio 23 d., ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių, sudarant kitus ginčijamus aktus, tik daugėjo, todėl nebuvo pagrindo analizuoti kiekvieno ginčijamo akto atskirai, nes kiekvienas iš jų pažeidė kreditorių teises (nors kiekvienas atskiras aktas pažeidė ir skirtingų kreditorių teises).

Dėl sandorius sudariusių asmenų nesÄ Å¾iningumo 33. Taikant actio Pauliana turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, jog jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

34. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai yra preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktÄ yra preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo, sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

35. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir Juridinių asmenų registro iÅ¡rašų matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės vadovas K. T. buvo ir atsakovės vadovu bei pagrindiniu akcininku. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo susijusios įmonės, todėl žinojo (turėjo žinoti), be kita ko, ir apie viena kitos finansinę padėtį, t. y. ieÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį ir turimus kitus kreditorius; taigi, remiantis CK 6.67 straipsnio 7 punktu, abi Å¡alys (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė) pagrįstai pripažintos nesÄ Å¾iningomis.

36. Nors atsakovė apeliaciniame skunde, nesutikdama dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo nustatymo, teigė, kad atsakovė buvo pagrindinė prekių tiekėja ieÅ¡kovei ir atitinkamai ginčijami aktai buvo naudingi ieÅ¡kovei, tačiau Å¡ie argumentai jau paneigti nutarties 30 punkte.

37. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , be kita ko, patvirtina ir ta aplinkybė, jog, kaip nustatyta iÅ¡ nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties turinio, 2016 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovės vadovas suÅ¡aukė akcininkų susirinkimÄ , kurio metu buvo sprendžiama dėl bendrovės blogos finansinės bÅ«klės ir buvo nuspręsta neatkurti mokumo akcininkų įnaÅ¡ais bei bendrovės vadovas įgaliotas įgyvendinti pareigas, susijusias su UAB „EHS kompiuteriai“ nemokumo bÅ«sena, t. y. iÅ¡ esmės nurodytas akcininkų susirinkimas įpareigojo įmonės vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

Kaip minėta, paskutinis ginčijamas skolų užskaitymo aktas sudarytas 2016 m. gruodžio 23 d., t. y. jau po minėto akcininkų sprendimo. Taigi, ginčo Å¡alys (kurios, kaip minėta, buvo susijusios) žinojo, kad artimiausiu metu bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, tačiau ir po Å¡io sprendimo sudarė ginčijamÄ skolų užskaitymo aktÄ (2016 m. gruodžio 23 d.). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino teikiant ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu 38. Aptariant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio eigos pradžia prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį – atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieÅ¡kinio senaties terminui aktualios ir tam tikros Ä®BÄ® nuostatos.

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, o 8 punkte nustatyta įmonės administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

39. IeÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu įstatymas kreditoriui suteikia teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali bÅ«ti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismÄ , taigi ir apie Å¡ių sandorių sudarymÄ iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi.

Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Nors Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad priėmus nutartį iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip penkiolika dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui tiek įmonės turtÄ , tiek visus dokumentus, administratoriaus sužinojimas apie įmonės kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimÄ lieka priklausomas nuo to, kada faktiÅ¡kai administratoriui įmonės valdymo organai perduos atitinkamus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

40. Nagrinėjamos bylos atveju bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. vasario 18 d.; nors byloje nėra duomenų kada tiksliai paskirtai ieÅ¡kovės administratorei buvo perduoti bendrovės dokumentai, tačiau tai neabejotinai įvyko dar vėliau; ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pateiktas teismui 2017 m. liepos 5 d., todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino (tuo labiau kad ginčo dėl Å¡ios sÄ lygos byloje nekilo).

Dėl procesinės bylos baigties 41. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

43. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, o ieÅ¡kovė duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki skundo iÅ¡nagrinėjimo pabaigos nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė JÅ«ratė Varanauskaitė