6201f407-e5de-4745-9de5-cd58a941bbd7 · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-284-397/2023

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00013-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.21; 21.11.10.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties K. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. K. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 460 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam paskirta 120 eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. sausio mėn. 27 d. 12.02 val. Prienų rajono savivaldybėje rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 17,36 km, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje sandėliavo medienÄ , nesuderinęs nustatyta tvarka, t. y. neturėdamas kelio savininko (Lietuvos automobilių kelių direkcijos) leidimo ir Å¡iais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 13 straipsnio 1, 3 punktus bei Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymas) 18 straipsnio 3 punktÄ ir 19 straipsnio 2 punkto 4 papunktį.

2. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu jis pateikė skundÄ teismui. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Institucija priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . K. K. ir jo atstovės skunde nurodyti teiginiai dėl K. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo ir jam negalimų taikyti ribojimų, atsižvelgiant į nurodomus žemės įsigijimo dokumentus, niekuo nepagrįsti. Tokias aplinkybes paneigia tiek raÅ¡ytiniai bylos duomenys, tiek ir AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei teisminio nagrinėjimo metu liudytojų paaiÅ¡kinimai bei liudytojos parodyti vaizdiniai, kurie patvirtina priimto nutarimo teisėtumÄ bei nurodo nesant žemės persidengimo. Nutartyje pažymėta, kad nesutiktina su skundo argumentacija dėl to, kad asmens, vykdančio Å«kininko veiklÄ , žilvičių auginimas tėra tarpinė grandis iki baigtinio žemės Å«kio produkcijos rezultato ir, kad nurodomas Å¡akų sukrovimas neatitinka nei medžiagų (medienos), nei sandėliavimo sampratai, t. y. straipsnio, duodančio nuorodÄ Ä¯ blanketines teisės normas, dispozicijai. Kaip pripažino pats K. K., žilvičių Å¡akų krÅ«va buvo nemenka, kelių metrų aukščio, tai užfiksuota ir fotonuotraukoje, jis sandėliavo medienÄ toje vietovėje žilvičius keletÄ dienų iki iÅ¡sivežė į kitÄ sandėliavimo vietÄ ir perleido gamintojams. Tokiems veiksmams atlikti neturėjo iÅ¡ anksto gauto leidimo, kas tiesiogiai patvirtina, kad sandėliavimas vyko draudžiamoje vietoje, neturint kelio savininko leidimo. Taigi paminėtų aplinkybių visumÄ nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis nei kad priėmusi nutarimÄ Institucija

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį, Institucijos nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ K. K. atžvilgiu nutraukti; priteisti K. K. patirtas proceso iÅ¡laidas.

3.1. Apeliaciniame skunde, ginčijant K. K. kaltę padarius ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , teigiama, kad teismas pažeidė ANK 569 straipsnio nuostatas, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, lakoniÅ¡kai ir formaliai padarė bendro pobÅ«džio nemotyvuotas iÅ¡vadas, kurios nėra neginčijamai patvirtintos administracinio nusižengimo bylos įrodymų bei duomenų visuma, nepagrįstai netaikė in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principo ir nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas nepagrįstai tyrė ir kaip tinkamus vertino tik apeliantÄ kaltinančius įrodymus, o teisinančių ne.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nebuvo tiriama ir vertinama, ar dėl K. K. veiksmų kilo kažkokios pasekmės, ar kilo kažkoks pavojus eismo saugumui ar bent tokia prielaida, kas rodo, jog teismas netinkamai atskleidė administracinio nusižengimo sudėtį.

3.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog K. K. sandėliavo medienÄ , kadangi sukrauti žilvičiai buvo ne kas kita kaip žemės Å«kio produkcija, konkrečiai viena iÅ¡ žemės Å«kio grandžių, o ne jos sandėliavimas. Kitaip tariant, asmens veiksmai, žemės Å«kio veiklos vykdymas nebuvo pavojingi, jog jam dėl tokių aplinkybių reikėtų taikyti administracinę atsakomybę.

3.4. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog nagrinėjamu atveju K. K., užsiimdamas žemės Å«kio veikla, atliko bÅ«tent sandėliavimo veiksmus, jog jo tikslas buvo sutrikdyti eismo saugumÄ ir veikti prieÅ¡ įstatymÄ . Taigi neįrodyta, o tiksliau iÅ¡vis neanalizuotas sudėties požymis - kaltė. Anot apeliantės, akivaizdu, jog žemės Å«kio veiklÄ vykdantis asmuo tyčia neatliko neteisėtų veiksmų. Neseniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi iÅ¡nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022 teismas pasisakė, jog netgi ir formaliai nustačius, kad asmens vykdoma veikla galėjo sukelti nepatogumus, triukÅ¡mÄ kitiems asmenims, bet vertinant situacijÄ individualiai, nėra asmens kaltės, nes jis vykdydamas Å«kio veiklÄ neturėjo tyčios atlikti administracinį nusižengimÄ . VisiÅ¡kai analogiÅ¡kai ir Å¡iuo atveju. Be to, K. K. nežinojo, kad kelio apsaugos zonoje negali vykdyti ir žemės Å«kio veiklos ir neturėjo tyčios veikti prieÅ¡ingai teisės aktų reikalavimams.

3.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zona randasi ne bet kur, o K. K. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra įregistruotas K. K. ūkininko ūkis, kuriame yra vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. mišrusis žemės ūkis; grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas; galvijų auginimas ir penėjimas mėsai; kitų daugiamečių augalų auginimas, tame tarpe šiai kategorijai priklauso auginami energetiniai augalai - žilvičiai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekada neneigė, jog žilvičiai, kaip žemės Å«kio produkcija, buvo laikinai, t. y. kelias dienas sudėti K. K. priklausančiame sklype vykdant žemės Å«kio veiklÄ , tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka, jog jo vykdyta žemės Å«kio veikla ir atitinkamas jos vykdymo procesas laikytinas medžiagų sandėliavimu. Tiek bylÄ nagrinėjant institucijoje, tiek ir jos nagrinėjimui persikėlus į teismÄ administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiÅ¡kino, jog dalyje žemės sklypo, sunkiai iÅ¡važiuojamose Å¡lapiose vietose, kurios netinkamos augti kitiems augalams, yra auginami žilvičiai.

Juos iÅ¡retinus ar visiÅ¡kai iÅ¡kirtus, gauta žilvičių masė dažniausiai sudedama į mažas krÅ«veles tam, kad jas bÅ«tų galima iÅ¡vežti neužklimpus. Gauta žilvičių masė yra vežama į lauke esančiÄ sausesnę vietÄ ir ten padedama. Žilvičius surinkus iÅ¡ Å¡ių krÅ«velių, jau pilna priekaba žilvičių masės yra transportuojama į sandėliavimo vietÄ , kurioje iÅ¡ kelių laukų sukaupiama bent 200 erdmetrių, kad bÅ«tų galima pradėti smulkinti ir krauti į vilkikų priekabas.

Esant mažam kiekiui, žilvičių masė į laukÄ nevežama ir nesmulkinama. BÅ«tent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju, kadangi sukrauta žilvičių masė savame sklype buvo ne jos sandėliavimas, o tik tarpinė grandis žemės Å«kio gamybos procese, kuri, kaip ne kartÄ akcentavo K. K., trunka keletÄ dienų. Nors pirmosios instancijos teismas su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija nesutiko ir jÄ atmetė kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau Å¡i versija nei administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant institucijoje, nei juo labiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo paneigta, o K.

K. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl ANK 460 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusižengimÄ , už kurį turi bÅ«ti skiriama nuobauda, ko nagrinėjamu atveju nėra.

3.6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tiek skundžiamame nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje liko argumentuotai neįvertinta tai, ar K. K. iÅ¡ tiesų atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. medžiagų ir / ar krovinių sandėliavimÄ . Å iuo atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nėra aiÅ¡ku, kas laikoma sandėliavimu, kadangi Å¡is dalykas nėra reglamentuotas (ar tai laikymas valandÄ , ar kelias dienas, ar kitÄ laikotarpį) ir priklauso iÅ¡skirtinai nuo Kelių direkcijos bei policijos pareigÅ«nų geranoriÅ¡kumo, kÄ iÅ¡ esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir pati Kelių direkcijos atstovė, nurodydama, jog ne visais atvejais už atitinkamÄ pažeidimÄ asmenys yra baudžiami, jie pirma įspėjami, kad paÅ¡alintų daiktus, tačiau Å¡iuo atveju, kadangi nežinojo, kam konkrečiai Å¡akos priklauso, kreipėsi į policijÄ dėl administracinės teisenos pradėjimo.

3.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 18 punktÄ ir teigiama, iki nubaudžiant K. K., jeigu Kelių direkcija manė, jog yra sandėliuojamos medžiagos, jam turėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas raÅ¡ytinis įspėjimas, kas Å¡iuo atveju padaryta nebuvo, tačiau asmuo iÅ¡kart nubaustas. Liudytoja apklausta Kelių direkcijos atstovė teigė, jog įstatyme nėra numatyta, kiek laiko turi trukti sandėliavimas, todėl tokios aplinkybės neturi reikÅ¡mės sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimÄ . Todėl apeliantei kyla klausimas ar ir už tai, jog žemės Å«kio produkcija bÅ«tų laikoma 5 minutes, toks veikimas bÅ«tų traktuojamas kaip sandėliavimas. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog kiekvienas atvejis turi bÅ«ti vertinamas individualiai, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. NutarimÄ priėmusios Institucijos atstovė patvirtino, kad net nebuvo vykstama į įvykio vietÄ patikrinti, ar žilvičiai ten tebėra sukrauti, nebuvo aiÅ¡kinamasi, kur realiai yra žilvičių sandėliavimo vieta, kiek laiko žilvičiai buvo sukrauti kelio apsaugos zonoje. Tuo tarpu liudytoju apklaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigÅ«nas A. S. nurodė, jog tame tarpe iki protokolo suraÅ¡ymo nors ir buvo nuvykęs į vietÄ , tačiau Å¡akų tuo metu jau neberado. Tai reiÅ¡kia, jog nebuvo nustatyta nei, kad minėta žemės Å«kio produkcija buvo sandėliuojama, nei, kad tai atitinka medžiagos arba krovinio sÄ vokÄ , nei kiek laiko žemės Å«kio produkcija ten buvo.

3.8. Nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, jog K. K. už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ administracine tvarka jau buvo baustas 2021 m. lapkričio 10 d., administraciniu nurodymu paskirtÄ baudÄ yra sumokėjęs, todėl turėjo žinoti ir žinojo, kad ketindamas vykdyti Å«kinę veiklÄ kelio apsaugos zonoje, privalo prieÅ¡ tai gauti kelio savininko, t. y. Lietuvos automobilių kelių direkcijos leidimÄ Å¡iai veiklai vykdyti. Tai, kad tuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neskundė jo atžvilgiu vykdyto nepagrįsto administracinio persekiojimo, nereiÅ¡kia, jog jis tikrai buvo kaltas dėl Å«kinės veiklos kelio apsaugos zonoje vykdymo. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog K. K. 2021 metais buvo baustas ne už analogiÅ¡kÄ atvejį, o už tai, kad jo sklype esančiame namo kieme buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos. Tuo tarpu jokių įspėjimų dėl Å«kio veiklos ir žilvičių K. K. iÅ¡ kelininkų anksčiau nebuvo sulaukęs.

3.9. K. K. po pirmosios instancijos teismo sprendimo dar kartÄ kreipėsi į Kelių direkcijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ Å¾emės Å«kio veiklai kelio apsaugos zonoje su visomis jos grandimis vykdyti, tačiau buvo gautas atsakymas, jog leidimas žemės Å«kio veiklai nėra reikalingas, kas dar kartÄ patvirtina K. K. dėstomos pozicijos teisingumÄ .

3.10. Apeliaciniame skunde sutinkama su tuo, kad kelio apsaugos zonoje veikla yra ribojama ir yra galima tik gavus kelio savininko leidimÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio ir neįvertino to, jog už žemės Å«kio veiklÄ kelio apsaugos zonoje asmenys nebaudžiami, leidimų gauti iÅ¡ kelio savininko vykdyti žemės Å«kio veiklÄ kelio apsaugos zonoje nereikia. TÄ reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 54 punktas.

Nors institucijos atstovė, o taip pat kaip galima suprasti iÅ¡ skundžiamos nutarties, ir pirmosios instancijos teismas laikosi pozicijos, jog įstatyme yra kalbama apie bet kokių medžiagų sandėliavimÄ , tačiau Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas yra reikalingas statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus (toliau - žemės darbai), sandėliuoti bet kokias medžiagas.

Taigi iÅ¡ esmės iÅ¡ Å¡itos įstatymo nuostatos matoma, kad leidimo gavimas yra susiję su tam tikrais statybos darbais, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog medžiagų sandėliavimas Å¡ioje vietoje yra bÅ«tent statybinių medžiagų sandėliavimas, tai reiÅ¡kia su Å¡itais atliekamais darbais susijusių medžiagų sandėliavimas. Tuo tarpu jokios nuostatos, kurioje bÅ«tų įtvirtinta, kad yra reikalinga iÅ¡ kelio savininko gauti leidimÄ norint kelio apsaugos zonoje vykdyti žemės Å«kio veiklÄ , žemės Å«kio produkcijos tvarkymo darbus, žemės Å«kio produkcijos pasikrovimo, žemės Å«kio technikos pastatymo ar bet kokios kitos žemės Å«kio veiklos grandies minėtame įstatyme apskritai nėra, prieÅ¡ingai, prieÅ¡ tai minėtame teisės akte nurodoma, jog toks leidimas nereikalingas.

Todėl analizuojant aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ yra akivaizdu, jog vykdant žemės Å«kio darbus jokie leidimai, prieÅ¡ingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, asmeniui nėra reikalingi. Skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, K. K. nesandėliavo nei medžiagų, nei krovinių už kÄ galėtų bÅ«ti nubaustas, todėl ir jokių Kelių įstatymo 13 straipsnio bei Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų Å¡iuo atveju nėra.

3.11. Skundžiamos nutarties motyvai, jog šiuo atveju akivaizdu, kad mediena ne tik buvo sukrauta, bet ir išvežama nuo kelio, o ne kaip kad teigia pareiškėjas iš laukų pusės, dėl ko akivaizdu, kad tokiu atveju yra sudaromos kliūtys eismo saugumui ir šalimais esančiai eismo juostai, yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog ant kelio stengiasi nevažinėti ir žilvičius krauna iš savo laukų pusės, todėl jokios eismo kliūtys tikrai nėra sudaromos, šios jo nurodomos aplinkybės nebuvo paneigtos. Tad teismas išvadas dėl K. K. kaltės darė remdamasis prielaidomis, kas yra visiškai neteisėta. Be to, K. K. taip pat nurodė, jog žilvičių krūva neužstoja kelio matomumo, kadangi kelias yra tiesus, o iki sankryžos yra gan toli, kas taip pat nebuvo paneigta. Visiškai jokių įrodymų apie tai, kad kelio apsaugos zonoje būtų apriboti saugaus eismo reikalavimai, byloje taip ir nebuvo pateikta, visiškai jokių duomenų, kad žemės ūkio produkcija būtinai bus kraunama nuo kelio byloje taip pat nėra, tai yra tik hipotetinio pobūdžio samprotavimai ir prielaidos. Negana to, pirmosios instancijos teismas nurodo, jog krovos darbams atlikti K. K. dėl leidimo nebuvo kreipęsis ir tokio leidimo nebuvo gavęs, todėl realu, kad sandėliuota mediena buvo išvežta taip pat pažeidus keliamus teisės aktais reikalavimus. Tačiau padarydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas leido sau įvertinti, interpretuoti ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios yra absoliučiai nesusijusios su šia administracinio nusižengimo byla, kurios nebuvo nustatytos ir įrodinėjamos byloje.

4. Institucijos virÅ¡ininkas Giedrius Å imoniÅ«tis atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime tvirtinama, kad teisme nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. ir jo atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės skundÄ , buvo objektyviai įvertintos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Visi skunde iÅ¡dėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundÄ teisme ir teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ skundo netenkinti, nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje paliko galioti nepakeistÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliaciniame skunde keliamas K. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 460 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimÄ , apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teisinį K. K. veiksmų vertinimÄ , nurodo, kad jis pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena turi bÅ«ti nutraukta.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. K. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl K. K. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 460 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimÄ remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų vertinimÄ , teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. PrieÅ¡ingai nei skunde pabrėžia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, neturi pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl duomenų byloje vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei tai darė apylinkės teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė, nėra pagrindas naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo nutartį. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstyti argumentai yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki apeliacinio skundo argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas gana iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo iÅ¡dėstytais motyvais iÅ¡ esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

9. ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už bet kurių Å¡io straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų atlikimÄ , t. y., už antžeminių ir požeminių komunikacijų klojimÄ , kasinėjimo ir bet kokių statybos darbų vykdymÄ automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, tarp jų sankryžų ir nuovažų įrengimÄ , medžiagų ir krovinių sandėliavimÄ , nesuderinus nustatyta tvarka, važinėjimÄ kelio Å¡laitais, griovių gadinimÄ , želdinių niokojimÄ , Å¡iukÅ¡lių ir sniego vertimÄ automobilių kelių juostose ir kelių apsaugos zonose, kanalizacijos ar pramoninio, melioracinio vandens leidimÄ Ä¯ kelių vandens nutekėjimo sistemas, žemės arimÄ kelio juostose. Pažymėtina, kad ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl bent vieno straipsnio dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo atlikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal Å¡iÄ teisės normÄ ir, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra bÅ«tina konstatuoti kilusius realius padarinius ar Å¡ių padarinių grėsmę, taip pat nustatyti, kad asmuo, atlikdamas nors vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų, turėjo tikslÄ sutrikdyti eismo saugumÄ .

10. K. K. nubaustas už medžiagų sandėliavimÄ kelio apsaugos zonoje, nesuderinus nustatyta tvarka, o bÅ«tent, už medienos sandėliavimÄ kelio apsaugos zonoje neturint kelio savininko – Lietuvos automobilinių kelių direkcijos leidimo (pastebėtina, kad pagal nurodytas pažeistas teisės aktų nuostatas (Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, jam buvo inkriminuotas ir nurodytų veiksmų atlikimas kelio juostoje, tačiau įvertinus tai, kad kaltinime konkrečiai tokie veiksmai nėra įvardinti, plačiau apie tai nepasisakoma ir neanalizuojama, ar buvo pažeistos minėtos nuostatos).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotÄ yra įtraukta kelio apsaugos zona (0,8771 ha) (Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo III skyrius antrasis skirsnis). Kad 2023 m. sausio mėn. 27 d. 12.02 val. Prienų rajono savivaldybėje rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 17,36 km, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje K. K. buvo sukrovęs medienÄ , o tiksliau biokuro žaliavÄ - žilvičius byloje ginčo nėra.

Tai užfiksuota AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ praneÅ¡ime Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui, įvykio vietoje darytoje fotonuotraukoje, papildomame AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ paaiÅ¡kinime. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad žilvičių Å¡akos buvo sukrautos keletÄ dienų. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aptariamu atveju mediena buvo sandėliuojama ir kad žilvičių sukrovimui kelio apsaugos zonoje iÅ¡vis yra reikalingas kelio savininko leidimas, kadangi, jų vertinimu, žilvičių trumpalaikis sukrovimas kelio apsaugos zonoje yra tik viena iÅ¡ jo vykdomos žemės Å«kio veiklos grandžių, o žemės Å«kio veiklos vykdymui kelio apsaugos zonoje kelio savininko leidimas nereikalingas.

Tai, anot apeliantės, patvirtina ir aplinkybė, jog po skundžiamos nutarties priėmimo K. K. kreipėsi į Kelių direkcijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ Å¾emės Å«kio veiklai kelio apsaugos zonoje su visomis jos grandimis vykdyti, tačiau buvo gautas atsakymas, jog leidimas žemės Å«kio veiklai nėra reikalingas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

11. Kelių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kelio apsaugos zona – abipus kelio briaunų esanti žemės juosta, kurioje ribojama Å«kinė veikla, o to paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos kelių apsaugos zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme. IÅ¡ esmės veikla ir darbai kelių apsaugos zonose, prieÅ¡ingai nei kelio juostoje, yra nedraudžiami, tačiau įstatyme numatytais atvejais tam bÅ«tinas atitinkamas leidimas. Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kelių apsaugos zonose, Teritorijų planavimo įstatyme, Statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimÄ (derinimÄ ) projektui ar numatomai veiklai, leidžiama <...> sandėliuoti bet kokias medžiagas. Ä®statymuose „medžiagos“ ir „sandėliavimo“ sÄ vokos yra nereglamentuotos, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ias sÄ vokas pagrįstai aiÅ¡kino remdamasis lietuvių kalbos žodyne pateiktomis Å¡ių žodžių reikÅ¡mėmis. IÅ¡ paminėtų Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo nuostatų ir žodžių „medžiaga“ bei „sandėliavimas“ reikÅ¡mių iÅ¡plaukia, kad bet tokių medžiagų, tad ir žemės Å«kio produkcijos, tarp jos ir medienos (medžių Å¡akos taip pat pripažįstamos mediena), o ne tik statybinių medžiagų, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, sukrovimas ir net ir trumpalaikis laikymas kelio apsaugos zonoje galimas tik turint kelio savininko leidimÄ , o nagrinėjamu atveju K. K. tokio leidimo neturėjo. Be to, kaip nurodė ir pats K. K. didelė žilvičių krÅ«va buvo laikoma nurodytoje vietoje keletÄ dienų.

12. Apeliacine skunde tvirtinant, kad K. K. vykdytai žemės Å«kio veiklai, t. y, žilvičių sudėjimui į krÅ«vas, kad juos paskui bÅ«tų galima gabenti į perdirbimo vietas, nereikalingas kelio savininko leidimas, kadangi tai yra žemės Å«kio veikla, nepagrįstai daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statybos priežiÅ«ra“ (toliau -Reglamentas) 54 straipsnį, kuriame nustatyta, kokiomis sÄ lygomis galima atlikti žemės darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje: „Žemės darbus kelio (gatvės) juostoje ar kelio (gatvės) apsaugos zonoje (iÅ¡skyrus žemės Å«kio, melioracijos, miÅ¡kų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio (gatvės) sankasos bei kitų kelio (gatvės) įrenginių) galima pradėti tik statytojui (užsakovui) gavus žemės savininkų (naudotojų, valdytojų) ir kelio (gatvės) savininko (valdytojo) raÅ¡tiÅ¡kus sutikimus – vykdant žemės darbus kelio (gatvės) apsaugos zonoje“ ir t. t. Pagal minėto Reglamento 4.1 punkto nuostatas žemės darbai yra viena iÅ¡ statinio statybos bendrųjų darbų rÅ«Å¡ių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai ir bÅ«tent Å¡iems darbams, atliekamiems kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje, reikalingas kelio savininko leidimas. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Reglamento nuostatas, jei tokie žemės darbai atliekami vykdant žemės Å«kio darbus, atliekant melioracijos darbus, miÅ¡ko tvarkymo darbus, jiems atlikti kelio savininko leidimas nereikalingas. Be to, ir K. K. atlikti veiksmai, dėl kurių jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nėra susiję nei su žemės kasimu, nei grunto pylimu ar panaÅ¡iais darbais. Tad apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi minėto Reglamento nuostatomis.

13. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad prieš nubaudžiant K. K. pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį, jis, kaip tai numato Kelių priežiūros tvarkos aprašo 18 punkto nuostatos, pirmiausia turėjo būti raštiškai įspėtas dėl sukrautų žilvičių pašalinimo ir tik po šio įspėjimo nepašalinus kelio apsaugos zonoje esančių daiktų, jo atžvilgiu galėtų būti priimtas sprendimas dėl nubaudimo pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad savavališkai pastatyti ar įrengti objektai, savavališkai sandėliuojamos medžiagos ar daiktai šalinami jų savininko (įrengusio asmens) lėšomis, neatlyginant nuostolių.

SavavaliÅ¡kai pastatyti ar įrengti objektai, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamos medžiagos ar daiktai Å¡alinami, jeigu per mėnesį nuo raÅ¡ytinio įspėjimo gavimo dienos jų savininkas arba juos įrengęs asmuo pats jų nepaÅ¡alina arba per mėnesį nenustatomas jų savininkas ar juos įrengęs asmuo. Nustačius paÅ¡alintų objektų, savavaliÅ¡kai sandėliuotų medžiagų ar daiktų savininkÄ (įrengusį asmenį), Å¡is privalo kelius prižiÅ«rintiems asmenims atlyginti Å¡alinimo darbų vykdymo iÅ¡laidas.

Taigi Å¡ios Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o nuostatos reglamentuoja savavaliÅ¡kai pastatytų ar įrengtų objektų, kelio apsaugos zonoje sandėliuojamų medžiagų ar daiktų Å¡alinamo tvarkÄ , iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį klausimÄ Ä¯takos neturi, kadangi tam, jog asmuo bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį pakanka paties medžiagų sandėliavimo kelio apsaugos zonoje neturint kelio savininko leidimo fakto be jokių papildomų sÄ lygų.

Be to, Å¡iame kontekste pažymėtina ir tai, kad AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ neturėjo duomenų ir galimybių nustatyti, kam priklauso kelio apsaugos zonoje sukrauta mediena, todėl surinktÄ medžiagÄ ir persiuntė policijos įstaigai dėl atsakomybės pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį taikymo. IÅ¡ liudytojo policijos pareigÅ«no A. S. paaiÅ¡kinimo matyti, kad praneÅ¡imas dėl galimo nusižengimo, įvykdyto 2023 m. sausio 27 d., policijos įstaigoje gautas 2023 m. sausio 30 d., o po kelių dienų po praneÅ¡imo gavimo nuvykus į įvykio vietÄ joje sukrautos medienos jau nebebuvo.

Tad net ir nustačius asmenį, kuriam priklausė mediena, rašytinio įspėjimo dėl savavališkai sandėliuojamų medžiagų pašalinimo siųsti nebebuvo tikslo. Nežiūrint to, tai nepaneigia aplinkybės, kad 2023 m. sausio 27 d. 12.02 val. mediena buvo sukrauta kelio apsaugos zonoje neturint tam leidimo ir tai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 460 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Aplinkybė, kiek ilgai mediena buvo sukrauta kelio apsaugos zonoje, teisiškai yra nereikšminga, kadangi administracinės atsakomybės kilimui pagal ANK 460 straipsnio 1 dalį pakanka vien pavojingų veiksmų atlikimo – medžiagų sandėliavimo kelio apsaugos zonoje neturint kelio savininko leidimo.

Taigi K. K., sandėliuodamas medienÄ kelio apsaugos zonoje, neturėdamas tam kelio savininko leidimo, padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 460 straipsnio 1 dalyje. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir aplinkybė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo K. K. Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateikus praÅ¡ymÄ dėl leidimo užsiimti žemės Å«kio veikla kelio apsaugos zonoje, jo praÅ¡ymas buvo atmestas pažymint, kad kelio apsaugos zonoje leidimas Å«kinei veiklai nereikalingas. Ä®vertinus pateikto praÅ¡ymo turinį, matyti, kad jis gana abstraktus, gamybos procesai neiÅ¡skirti, nedetalizuoti, apie tai, kad praÅ¡ymas apima ir pavyzdžiui medienos krovimÄ Ä¯ krÅ«vas, neužsimenama, o bÅ«tent tokių veiksmų atlikimui įstatymas numato sÄ lygÄ , jie galimi tik turint kelio savininko leidimÄ .

14. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡iuo atveju K. K. veiksmuose nenustatytas subjektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė. IÅ¡ Nekilnojamo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kelių apsaugos zona įregistruota 2016 m. liepos 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 10SK-521-(14.10.110.). 2021 m. lapkričio 10 d. K. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl analogiÅ¡ko nusižengimo padarymo, t. y., dėl to, kad 2021 m. spalio 22 d. 12 val. kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostoje ir apsaugos zonoje sandėliavo medžiagas (stulpus). K. K. administraciniu nurodymu paskirtÄ baudÄ sumokėjo. Administracinio nurodymo įvykdymas leidžia spręsti, kad asmuo pripažįsta tiek administracinio nusižengimo padarymo faktÄ , tiek ir savo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl K. K. kaltės, pagrįstai į Å¡iÄ aplinkybė atsižvelgė. Visa tai, kas paminėta, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad K. K. buvo žinoma, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir kad norėdamas kelio apsaugos zonoje sandėliuoti bet kokias medžiagas turi gauti kelio savininko leidimÄ . Jis sÄ moningai ignoravo Å¡iÄ Ä¯statyme numatytÄ pareigÄ , todėl jo veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

15. Apeliaciniame skunde ginčijant K. K. kaltę dėl ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022 ir tvirtinama, kad remiantis Å¡ioje byloje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais akivaizdu, jog vykdydamas Å«kio veiklÄ K. K. neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimÄ . Sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai atlikti ANK 488 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių atskleidimo kontekste dėl atsakomybės už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , todėl pagrindo vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Å¡ioje byloje nėra, nes jos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

16. Laikyti šį K. K. nusižengimÄ mažai pavojinga veika taip pat nėra pagrindo. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir Å¡io kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ turintis pareigÅ«nas gali jos nepradėti ir pareikÅ¡ti asmeniui žodinę pastabÄ . Å iame straipsnyje iÅ¡vardintas baigtinis sÄ raÅ¡as administracinių nusižengimų, kurie gali bÅ«ti pripažinti mažai pavojingais, tačiau ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įstatymo leidėjo į šį sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl K. K. kaltės padarius ANK 460 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nepagrįstai vertino ir kaltinime nenurodytas aplinkybes apie krovos atlikimo darbus pažeidžiant ar nepažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados iÅ¡ties yra pagrįstos prielaidomis, tačiau aplinkybė ar krovos darbai buvo atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ar ne, įtakos K. K. atliktų veiksmų (medienos sandėliavimui neturint kelio savininko leidimo) teisiniam vertinimui neturi.

21. atsižvelgdamas į visa tai, kad iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , o Institucija administracine tvarka baustam, savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažinusiam K. K., nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepažeisdama ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačiÄ ir proporcingÄ sankcijoje numatytÄ sankcijos vidurkiui artimÄ baudÄ , todėl naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ir praÅ¡ymo atlyginti patirtas proceso iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Gytis Večerskas