2016-08-11 Nr. AB-15806-3-61-3-03330-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2280-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03330-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punkte nustatytą draudimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegoti skirtu laiku; 2) pripažinti neteisėtais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės (toliau – ir Dienotvarkė) 11 ir 12 punktus, kurie šioje įstaigoje laikomus asmenis įpareigoja nakties metu miegoti 8 valandas; 3) pripažinti neteisėtu Lukiškių TI-K vykdomą elektros energijos tiekimo nakties metu nutraukimą į suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu gyvenamųjų kamerų kištukinius elektros lizdus; 4) priteisti 2 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi Dienotvarke, kurioje nustatyta, jog nuo 22 iki 6 val. (o prieš nedarbo dienas nuo 23 iki 7 val.) yra nepertraukiamo miego metas, nakties metu (nuo 22 iki 6 val., o prieš nedarbo dienas nuo 23 iki 7 val.) atjungia nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius elektros lizdus, jog nuteistieji neturėtų elektros energijos ir dėl to negalėtų naudoti kamerose turimų elektros prietaisų. Atjungdama gyvenamosioms kameroms elektros energiją, įstaigos administracija tariamai užtikrina Dienotvarkėje miegoti nustatytą laikotarpį ir įgyvendina Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegoti skirtu laiku. Pareiškėjo teigimu, bausmės vykdymo institucija ir pareigūnas gali veikti tik įstatyme nustatytais būdais ir priemonėmis, tačiau nėra teisinių pagrindų nakties metu nuteistiesiems išjungti elektros energiją. Apraše nustatytas draudimas nuteistiesiems miegoti skirtu laiku naudoti turimus elektros prietaisus yra neteisėtas ir perteklinis, todėl negali būti realizuojamas.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad nuteistasis asmuo neturi pareigos miegoti, nes joks žmogus negali būti verčiamas miegoti, todėl 8 valandų paros miegas yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 117 straipsnis aiškiai apibrėžia dienotvarkės turinį ir pobūdį. Įstatymas įpareigoja pataisos įstaigos direktorių dienotvarkę nuteistiesiems sukomponuoti iš pareigų, tačiau nuteistųjų poilsio atžvilgiu Lukiškių TI-K direktorius yra nustatęs ne teisę į 8 valandų nepertraukiamą poilsį, bet pareigą nepertraukiamai miegoti 8 valandas, t. y. Lukiškių TI-K direktorius, patvirtindamas Dienotvarkę, viršijo įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. BVK 54 straipsnio 6 dalyje nustatytas poilsio laikas yra 8 valandų laiko tarpas skirtas poilsiui, bet ne vien miegui, nes poilsio sąvoka yra platesnė už miego sąvoką. „Varymas miegoti“ žemina žmogaus orumą, o esant tam tikroms aplinkybėms gali sukelti asmeniui kančią ir būti prilyginamas kankinimui.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamento direktorius nustatydamas draudimą nuteistiesiems naudoti turimus elektros prietaisus miegui skirtu metu viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes BVK nustato tik du konkrečius atvejus, kai neteistieji netenka galimybės naudotis turimais elektros prietaisais: elektros prietaisas iš nuteistojo gali būti paimtas, jei prietaisu padaromas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, arba jei nuteistasis neapmoka teisės aktais nustatytų prietaiso elektros energijos sąnaudų. Lukiškių TI-K administracija, nakties metu atjungdama gyvenamųjų kamerų elektros energiją, neteisėtai varžo nuteistųjų turimų elektros prietaisų naudojimo laiką ir tuo pažeidžia tokius prietaisus turėti ir naudoti leidžiantį BVK 96 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, elektros energijos atjungimas į kištukinius lizdus nakties metu nėra prevencinė priemonė drausmei palaikyti, o neteisėtai nuteistiesiems taikomas kalinimo režimo ypatumas, nes ramybei poilsio metu užtikrinti įstatymas nustato pakankamai kitų teisinių instrumentų. Iki šio draudimo atsiradimo Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji ir patys niekada nakties metu nenaudodavo elektros prietaisų taip, kad jų naudojimas trukdytų kitiems nuteistiesiems, t. y. tokio pobūdžio problemų tarp toje pačioje kameroje laikomų nuteistųjų nekyla.

Pareiškėjas pažymėjo, kad elektros energijos atjungimas pažeidžia nuteistųjų teisę į kalinimo sąlygų racionalumą, į žmogiškąjį orumą ir į priimtus visuomenės gyvenimo standartus. Galimybė turimais elektros prietaisais naudotis visą parą nuteistiesiems yra ypač reikšminga buities sudedamoji dalis, turinti esminės įtakos nuteistojo asmenybės ir gyvenimo kokybei. Lukiškių TI-K administracijos iniciatyva atjungti gyvenamųjų kamerų elektros energiją ir tuo užtikrinti nuteistųjų teisę miegoti, paneigia pareiškėjo prerogatyvą nemiegoti.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis dėl neteisėto ir nepagrįsto draudimo elektros prietaisus naudoti nakties metu yra kankinamas, kiekvieną naktį patiria diskomfortą ir stresą. Dėl nurodytų priežasčių patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 1 000 Eur. Pareiškėjo teigimu, jį įžeidė Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 2S-2284 teiginys, kad „Jūs naktį, nepertraukiamo miego metu naudodamasis Daiktais, trukdytumėte kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, kurie nakties metu nori poilsio ir ramybės ar pasinaudoti savo teise į nepertraukiamą miegą“. Šiame rašte nepagrįstai teigiama apie pareiškėjo tariamą polinkį į sisteminį pažeidimų darymą, nors tokio polinkio jis neturi. Dėl įžeidimo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 800 Eur. Pareiškėjo teigimu, identiškas įžeidžiantis bei žeminantis teiginys nurodytas ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. birželio 4 d. rašte Nr. 96-1467 ir dėl jo pareiškėjui buvo padaryta taip pat 800 Eur neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė 250 Eur neturtinę žalą, nes dėl neteisėtų veiksmų buvo privertas kreiptis į teismą ir tam skirti savo laiką bei pastangas.

Atsakovas Lukiškių TI-K, kuris atstovauja ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pagal BVK 113 straipsnį pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarkė yra vienos iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Pagal BVK 117 straipsnį nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką; nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Atsakovo teigimu, Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtinta Dienotvarkė atitinka BVK 117 straipsnio nustatytus reikalavimus. Dienotvarkėje numatytas nepertraukiamas miegas yra neišvengiama pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonė (ramybės būsena). Pagal Aprašą tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems perduodamų naudotis daiktų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo tikslas užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, naudodamiesi savo kompaktiniais diskais, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenomis, kompiuteriais, buitiniais elektros prietaisais, muzikos instrumentais, negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ar laisves atėmimo vietų darbuotojams. Draudžiama naudotis daiktais miegui skirtu laiku, savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais.

Atsakovas nurodė, kad jeigu naktį suimtieji / nuteistieji naudotųsi elektros prietaisais, tai trukdytų kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenimis, kurie nakties metu nori poilsio ir ramybės, t. y. pasinaudoti savo teise į nepertraukiamą miegą. Atjungiant elektros energijos tiekimą į kištukinius elektros lizdus užtikrinama, kad suimtieji, nuteistieji ir neteistieji areštu asmenys, esantys gyvenamosiose kamerose, laikytųsi režimo reikalavimų, nepažeidinėtų įstatymų, Dienotvarkės ir kitų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir kitus potyrius, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala, ir neįrodė visų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovė paaiškino, kad nuteistųjų teisė naudotis elektros prietaisais yra nustatyta BVK 96 straipsnyje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija), vykdydama BVK 96 straipsnyje nustatytą įstatymų leidėjo pavedimą, patvirtino su šių įstatymo straipsnio nuostatų įgyvendinimu susijusias Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), o Departamento direktorius, vykdydamas minėtų Taisyklių nuostatas, 2012 m. kovo 30 d. įsakymais Nr. V-123 ir Nr. V-124 patvirtino Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą bei Aprašą. Šie BVK 96 straipsnio nuostatas įgyvendinantys norminiai teisės aktai priimti kompetentingų subjektų įgyvendinant įstatymų leidėjo jiems pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai.

Atsakovės teigimu, nuteistojo teisė naudotis elektros prietaisais nėra absoliuti. Aprašo 19 punkte nustatyto teisinio reguliavimo priėmimo motyvai siejami su saugumo įkalinimo įstaigose palaikymu, siekiu sukurti būtinas sąlygas normaliai įstaigų veiklai, visapusiškai užtikrinti nuteistiesiems, suimtiesiems teisės aktų suteikiamas ir garantuojamas teises, motyvuoti asmenis elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, vykdyti įkalinimo įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. BVK įpareigoja, kad siekiant užtikrinti režimą, turi būti tvirtinama suimtųjų, areštą atliekančių asmenų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje griežtai numatomi darbo, poilsio, buvimo gryname ore ir kitų veiklų laikas. Lukiškių TI-K patvirtintos Dienotvarkės 11 ir 12 punktų nuostatos iš esmės detalizuoja BVK nuostatas, tačiau joms neprieštarauja.

Atsakovė laikėsi pozicijos, kad Dienotvarkėje numatytu miegoti skirtu laiku apribojamas elektros tiekimas į kištukinius lizdus, siekiant užtikrinti asmenų teisę į nepertraukiamą miegą, yra pagrįstas. Elektros tiekimo apribojimu siekiama užtikrinti režimą įkalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį. Tokia priemonė yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti. Pataisos įstaigose turi būti užtikrinta veiksminga naudojimosi asmeniniais elektros prietaisais kontrolė, kad jais naudojantis nebūtų daromos nusikalstamos veikos ir kiti teisės pažeidimai.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Departamento 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2S-2284 buvo atsakyta į pareiškėjo pareiškimus dėl Aprašo 19 punkto ir Dienotvarkės 11 ir 12 punktų nuostatų bei paaiškintas Aprašo 19 punkto reikalavimo turinys. Departamentas, atsakydamas pareiškėjui, neatliko kokių nors neteisėtų veiksmų, nes atsakymas aiškus ir pagrįstas norminiais teisės aktais. Aplinkybė, kad elektros tiekimas kištukiniuose lizduose nutraukiamas Dienotvarkėje numatytu miegoti skirtu laiku savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl to patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių. Nors pareiškėjas pageidauja Dienotvarkėje numatytu miegoti skirtu laiku užsiimti kita veikla, tačiau jis, kreipdamasis dėl elektros tiekimo miegoti skirtu metu, neprašė sudaryti jam sąlygų tiekti elektros energiją visą parą, o tik nurodė, kad elektros tiekimo nutraukimas po 22 val., o savaitgaliais ir švenčių dienomis po 23 val., kelia tam tikrų nepatogumų ir tuo pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės. Pareiškime nurodyta bendra informacija nebuvo detalizuota, t. y. nenurodyta, kaip ir kam pareiškėjas naudos tiekiamą elektros energiją, ar tokiu naudojimusi jis netrukdys kitiems asmenims. Atsakovės teigimu, reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtos neturtinės žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą, poveikį jo sveikatai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, o ginčas kilo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo nakties metu į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius elektros lizdus teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vadovavosi BVK 96, 117 straipsniais ir pažymėjo, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti elektros prietaisų ir kitų daiktų sąrašas bei naudojimosi jais tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Taisyklių XXVII skyriuje. Nuteistieji naudotis kompiuteriais gali tik laisvalaikio metu, ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Departamento direktoriaus nustatyta tvarka (Taisyklių 1731 p.). Departamento direktorius, vykdydamas jam deleguotą pareigą, 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtino Aprašą, kurio 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, naudodamiesi savo daiktais, negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ar laisvės atėmimo vietų darbuotojams; tame pačiame punkte įvirtintas ir draudimas daiktais naudotis miegoti skirtu laiku, o pagal Dienotvarkę nuo 22 iki 6 val. (prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23 iki 7 val.) nustatytas nepertraukiamas miegas.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, manydamas, jog draudimas naudotis elektros prietaisais Dienotvarkėje numatytu nepertraukiamo miego metu yra neteisėtas, neadekvatus ir perteklinis, pažeidžiantis laisvės vietų atėmimo vietose laikomų asmenų teises, su skundais (pareiškimais) yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komitetą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Teisingumo ministeriją, Departamentą, Lukiškių TI-K, prašydamas imtis priemonių panaikinti Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą naudotis elektros energijos prietaisais nakties metu ir Dienotvarkėje nustatytą pareigą 8 valandas nepertraukiamai miegoti. Lukiškių TI-K ir Departamentas, išnagrinėję pareiškėjo kreipimusis, paaiškino jam nustatyto teisinio reguliavimo tikslus bei nusprendė, kad keisti Aprašo 19 punkto ir Dienotvarkės punktus, nustatančius 8 valandų nepertraukiamo miego laiką, nėra pagrindo. Teisingumo ministerija, atsakydama pareiškėjui į jo pateiktus ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus persiųstus skundus, pareiškimus ir pasiūlymą, nurodė, kad Dienotvarkėje nuteistiesiems nustatytas pakankamas laikas pasinaudoti elektros prietaisais dienos metu, todėl elektros energijos išjungimas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose šių asmenų poilsio metu neturėtų kelti nepatogumų.

Teismas sprendė, kad nors pagal BVK nuostatas nuteistieji turi teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais, tačiau ši teisė dėl specifinio laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų teisinio statuso nėra absoliuti. Pataisos įstaigos ar kitos kompetentingos institucijos, vykdydamos joms pavestas funkcijas, privalo reglamentuoti naudojimosi elektros prietaisais laisvės atėmimo vietose tvarką bei sąlygas. Viena iš leistinų daiktų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, nustatytų Aprašo 19 punkte, yra pareiga naudojantis daiktais netrukdyti kitiems laisvės vietų atėmimo vietose esantiems asmenims ir įstaigos darbuotojams. Teismas konstatavo, kad Aprašo 19 punkto draudimas elektros prietaisais naudotis miegoti skirtu metu nustatytas siekiant veiksmingai užtikrinti toje pačioje ar gretimose kamerose esančių besiilsinčių asmenų teises. Teisė į poilsį – viena iš prigimtinių žmogaus teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnis), todėl pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad kiekvienam nuteistajam būtų skirtas pakankamas laikas nepertraukiamam miegui ir sudaryti tinkamas sąlygas šiai teisei įgyvendinti. Nepertraukiamo miego trūkumas trukdytų kitoms Dienotvarkėje nustatytoms nuteistųjų veikloms – darbui, mokymuisi, nuteistųjų užimtumo programoms, turėtų neigiamą poveikį nuteistųjų darbingumui, fizinei ir psichologinei savijautai.

Teismo vertinimu, Dienotvarkėje nustatytas nepertraukiamam miegui skirtas laikas negali būti vertinamas kaip nuteistųjų vertimas (įpareigojimas) privalomai miegoti, nes šis laikas skirtas nuteistųjų 8 valandų nakties miegui, t. y. teisei į poilsį realizuoti, o nuteistieji nėra baudžiami dėl to, kad nakties metu nemiega. Dienotvarkėje numatytas visos paros nuteistųjų elgesys leidžia užtikrinti vidaus tvarką laisvės atėmimo vietose, apibrėžia nuteistiesiems asmenims suteikiamų teisių ir pareigų turinį. Teismas darė išvadą, kad Dienotvarkės, kuri yra patvirtinta kompetentingo subjekto įsakymu, turinys atitinka BVK nuostatas. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir Dienotvarkės turinį, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K esantys nuteistieji turi pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti turimais ar laisvės atėmimo vietų įstaigose esančiais elektros prietaisais, skirtais laisvalaikiui ir maistui gaminti Dienotvarkėje numatytu dienos metu. Teismo vertinimu, ribojimas nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais naktį yra proporcingas ir pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų teisę į poilsį Dienotvarkėje nustatytu nepertraukiamo miego metu. Šį ribojimą nustatantis norminis teisės aktas yra priimtas kompetentingo subjekto – Departamento (BVK 96 str., Taisyklių 174 p.), o elektros energijos tiekimo atjungimas į kištukinius lizdus nakties metu yra Lukiškių TI-K administracijos pasirinktas būdas užtikrinti Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą.

Teismas sutiko su atsakovės Lietuvos valstybės atstovų pozicija, kad elektros tiekimo apribojimu siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimą kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtu elektros energijos nutraukimą į nuteistųjų, nuteistųjų areštu ir suimtųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nakties metu, nes darė išvadą, kad tokia priemonė yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams. Teismo vertinimu, išimtys iš bendros tvarkos gali ir turi būti taikomos, jeigu toks elektros tiekimas būtinas asmeniui siekiant įgyvendinti, užtikrinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises. Asmuo tokiais atvejais turi teisę kreiptis į įkalinimo įstaigą, nurodydamas aplinkybes dėl elektros tiekimo kameroje nepertraukiamam miegui skirtu laiku, o atsakovas, remdamasis jam suteikta diskrecija, privalo tokį prašymą įvertinti, tačiau pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išimties tvarka sudaryti sąlygas tiekti jam elektros energiją į kištukinius lizdus ilgiau nei iki Dienotvarkėje nustatytos nepertraukiamo miego pradžios ar neribotai nesikreipė.

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti neteisėtais Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegoti skirtu laiku ir Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintos Dienotvarkės 11 ir 12 punktus, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šių norminių teisės aktų teisėtumą, nes jam nekilo abejonių dėl šių nuostatų teisėtumo.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, darė išvadą, kad pripažinus elektros energijos netiekimą į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nakties metu proporcingu ir pateisinimu, t. y. teisėtu, atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, nes nenustatyti neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl 1 600 Eur neturtinės žalos priteisimo, nes nustatė, kad pareiškėjo skunde nurodytas Departamento ir Lukiškių TI-K raštuose esantis teiginys, dėl kurio pareiškėjas teigė patyręs žalą, laikytinas paaiškinimu dėl taikomo draudimo visiems laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims naudotis elektros energija nakties metu ir būtinybės Dienotvarkėje nustatyti miegoti skirtą laiką. Teismo vertinimu, šis teiginys nėra užgaulus, juo nesiekiama pažeminti ar paniekinti pareiškėjo, raštuose nėra pateikti ar konstatuoti neigiami pareiškėjo asmenybės vertinimai, taip pat ir polinkio pažeisti tvarką buvimas. Kadangi pareiškėjo skundas nepagrįstas, teismas atmetė ir reikalavimą priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl sugaišto laiko kreipiantis į teismą.

III. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tokius pačius reikalavimus, tik skiriasi prašomos priteisti neturtinės žalos dydis, t. y. pareiškėjas prašo priteisti jam 3 135 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi, kuria pripažino pareiškėjo skundo 1 ir 2 reikalavimus procesinio pobūdžio prašymais, vienašališkai susiaurino ginčo apimtį ir apie tai neinformavo pareiškėjo iki pat teismo sprendimo priėmimo. Šie pareiškėjo skundo reikalavimai negalėjo būti be jo sutikimo perkvalifikuoti į procesinius prašymus, t. y. toks pirmosios instancijos teismo veiksmas yra iš esmės neteisėtas. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas iš anksto turėjo užėmęs pareiškėjo procesiniams oponentams palankią poziciją ir galutinio sprendimo pobūdį žinojo dar net nepradėjus nagrinėti administracinės bylos iš esmės, t. y. buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio nuostata dėl proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui. Aprašo ir Dienotvarkės nuostatų teisėtumas turėtų būti patikrintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes pirmosios instancijos teismas šiais teisės aktais grindė savo išvadas.

2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sistemingai iškraipo BVK 117 straipsnio 1 dalies turinį, nurodydamas, kad įstatymas įpareigoja pataisos įstaigos direktorių griežtai reglamentuoti nuteistųjų elgesį visą parą, nustatant darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymuisi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Įstatymas pataisos įstaigos direktorių įpareigoja griežtai reglamentuoti tik nuteistųjų elgesį, bet ne poilsio laiką, t. y. įstatymas įpareigoja tik numatyti nuteistųjų dienotvarkėje poilsio laiką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino poilsio prasmę iki miego sampratos, nors poilsio sąvoka yra platesnė už miego sąvoką. Dienotvarkė yra nuteistajam privaloma, o kadangi miegas nėra privalomas ir nėra vienintelė poilsio rūšis, todėl Dienotvarkės formuluotė negali nurodyti siauresnės poilsio formos, nei pati poilsio prasmė, t. y. žodis miegas negali būti naudojamas kaip apibrėžiantis nakties metą, nes toks žodis yra klaidinantis ir nenustatytas įstatyme. Dienotvarkėje turėtų būti numatytas 8 valandų poilsio, o ne miego laikas. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nepertraukiamo miego trūkumas trukdytų kitoms Dienotvarkėje numatytoms nuteistųjų veikloms, yra bylos kontekste neaktualus hipotetinis aspektas, nes miego nuteistiesiems netrūksta.

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymi, kad nuteistųjų dienotvarkėje yra numatytas ir laikas laisvalaikiui, tuo suponuojant, kad nuteistieji gali įgyvendinti savo teisę į poilsio laiką laisvalaikio metu, tačiau šis argumentas yra klaidingas, nes nepagrįstai tapatinamos poilsio ir laisvalaikio sąvokos, kurios nėra tapačios nei kalbine prasme, nei teisine prasme, nes įstatymas įpareigoja Dienotvarkėje numatyti atskirus laiko tarpus poilsiui (8 val.) ir laisvalaikiui (2 val.) (BVK 117 str. 1 dalis ir 54 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas sutinka, kad elektrinis virdulys yra būtinasis inventorius, nes šiltas vanduo pagal šiuolaikinius gyvenimo standartus yra būtinoji buities reikmė. Nuteistųjų aprūpinimas elektriniais virduliais suponuoja nuteistojo teisę į karštą vandenį (teisę į orias kalinimo sąlygas). Kadangi šilto vandens poreikis nedingsta ir po 22 val., elektros energijos atjungimas užkerta nuteistajam galimybę patenkinti būtinuosius poreikius. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji turi pakankamai laiko ir galimybių pasinaudoti turimais elektros prietaisais, skirtais laisvalaikiui ir maistui gaminti, Dienotvarkėje numatytu dienos metu, yra ydinga. BVK nenustato, jog nuteistieji maistą ruošti gali tik dienos metu, o kadangi pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistasis neturi pareigos nakties metu miegoti, tai reiškia, jog prieiga prie karšto vandens nuteistojo buityje turi egzistuoti visą parą be pertraukų, o elektros energijos atjungimas apriboja nuteistųjų būtinuosius poreikius.

4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu jam vienam netaikyti elektros energijos atjungimo nakties metu praktikos galiojant Apraše nustatytam draudimui nakties metu naudoti elektros prietaisus yra nerealistiškas, tai rodo Lukiškių TI-K ir Departamento atsakymai į pareiškėjo 2015 m. gegužės 5 d. skundą, nors elektros energijos atjungimo nakties metu praktika yra iš esmės neteisėta.

5. Nei BVK 96 straipsnis, nei Taisyklių 174 punktas, nesuteikia teisės Departamento direktoriui Apraše nustatyti nuteistųjų turimų elektros prietaisų naudojimo sąlygų, t. y. draudimo juos naudoti miegoti skirtu laiku, nes pagal BVK 96 straipsnio 2 dalį teisę nustatyti elektros prietaisų naudojimo sąlygas turi išskirtinai tik teisingumo ministras.

6. Bet kokie nuteistojo laisvių ar galimybių suvaržymai turi turėti objektyvų pagrindą, nes tik tokiu atveju egzistuoja jų būtinumas (pateisinamumas ir neišvengiamumas). Atsakovams tenka prievolė įrodyti, kad nuteistųjų teises ir buities galimybes, net būtinuosius poreikius varžančios priemonės yra reikalingos, nes jie yra stipresnioji ginčo šalis. Atsakovai turi pateikti teismui nakties meto triukšmo problemą Lukiškių TI-K įrodančius faktinius duomenis bei duomenis, įrodančius, kad kitos įstatyme numatytos nuteistiesiems taikytinos drausminės priemonės nebuvo efektyvios sprendžiant nakties triukšmo problemą.

7. Dėl kalinimo režimo pareiškėjo buitinė veikla yra labai mažos apimties ir daugiausiai priklauso nuo elektros prietaisų naudojimo. Pareiškėjas kameroje yra laikomas vienas, todėl jokia kita veikla užsiimti negali. 22 val. (o prieš nedarbo dienas 23 val.) gyvenamosios kameros dieninis apšvietimas yra perjungiamas į blausų naktinį apšvietimą, todėl patalpoje tampa niūru. Negalėdamas naudoti elektros prietaisų ir dėl to negalėdamas užsiimti jokia veikla, būdamas prietemoje pareiškėjas praleidžia po 3–4 valandas iki kol atsiranda poreikis miegoti. Iš prigimties pareiškėjas miega trumpai, t. y. iki 5 val. per parą, ir ilgiau miegoti tiesiog negali, nes nubunda, todėl yra priverstas kentėti nakties stagnacines kalinimo sąlygas. Tokiose kankinančiose kalinimo sąlygose, negalėdamas ir neturėdamas kuo užsiimti, prietemoje, pareiškėjas patiria emocinę depresiją ir sunkius dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus, turi prerogatyvą pats nuspręsti, kiek nakties metu jam miegoti, todėl Dienotvarkėje neteisėtai nustatyta prievolė nakties metu 8 valandas nepertraukiamai miegoti žemina jo orumą. Toks teisingumą ir pareiškėjo orumą akivaizdžiai neigiantis požiūris bei veiksmai žemina pareiškėją. Nuo 2012 m. kovo 30 d., kai Departamento direktorius Apraše įtvirtino draudimą elektros prietaisus naudoti nakties metu, iki 2015 m. birželio 18 d. (skundo teismui padavimo dienos), t. y. iš viso 1 181 naktį, pareiškėjui buvo apribota galimybė naudoti elektros prietaisus, todėl dėl to prašoma priteisti 1 000 Eur suma laikytina simbolinio dydžio.

8. Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo žinoti apie Aprašo ir Dienotvarkės nuostatų neteisėtumą tuo momentu, kai jis buvo su jais buvo supažindintas, todėl į atsakovės Lietuvos valstybės atstovus kreipėsi tik su 2015 m. gegužės 5 d. skundu, kai iš šių teisės aktų kylantys rezultatai tapo psichologiškai nebepakeliami. Departamento 2015 m. gegužės 26 d. atsakymo Nr. 2S-2284 tvirtinimas, kad jei tik pareiškėjas turėtų galimybę nakties metu naudoti elektros prietaisus, tai tikrai juos naudotų taip, kad trukdytų kitiems nuteistiesiems, šmeižia jo asmenybę, nes jokių nuteistiesiems leidžiamų turėti elektros prietaisų įprastas naudojimas neturi net teorinio potencialo trikdyti kitose gyvenamosiose kamerose laikomų nuteistųjų nakties ramybės. Nepagrįstai neigiamas pareiškėjo asmenybės įvertinimas ne tik įžeidė ir pažemino, padarė žalą pareiškėjo įvaizdžiui, bet ir sukėlė platesnes neigiamas pasekmes, nes Departamentas yra autoritetą Lukiškių TI-K turintis subjektas, todėl išreikštas išankstinis neigiamas požiūris į pareiškėją paveikė pavaldžią instituciją – Lukiškių TI-K, kurio direktorius atsakyme pareiškėjui pakartojo identišką teiginį apie pareiškėjo asmenybę. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pareiškėjo iniciatyvą savo teises ginti teisme traktavo kaip „eilinį nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita“, nors pareiškėjas pirmą kartą savo gyvenime prašo atlyginti neturtinę žalą ir tai daro esant objektyviems teisiniams pagrindams. Departamento ir Lukiškių TI-K padarytą žalą pareiškėjas vertina po 800 Eur. 250 Eur neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl to, kad buvo priverstas kreiptis į pirmosios instancijos teismą, o dėl apeliacinio proceso pareiškėjas patyrė dar 285 Eur neturtinę žalą, nes buvo apsunkintas informacijos prieinamumas ir patyrė stresą dėl būtinumo skubėti parengti apeliacinį skundą.

9. Jeigu bendravimo galimybių sumažėjimą įstatymas laiko neturtinės žalos atsiradimo pagrindu, tai buities galimybių sumažėjimas taip pat laikytinas tokiu pagrindu. Aplinkybė, kad įstatymas reikalauja įvertinti žalą padariusio asmens kaltę, rodo, jog neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra ne tik kompensacija už patirtą žalą, bet kartu ir drausminė priemonė žalą padariusiam asmeniui. Departamentas ir Lukiškių TI-K šiuo atveju neteisėtai veikė ilgą laiką ir sąmoningai pažeisdami teisės aktų nuostatas, t. y. sutartinai nepaiso teisėtumo principo. Atsakomybės išvengimas šioje byloje tik paskatintų toliau taip elgtis, o tai būtų žalinga valstybei. Viešojo administravimo subjektai, turėdami siaurą interesą užkardyti tariamą (neegzistuojančią) nakties triukšmo problemą Lukiškių TI-K, sukėlė neadekvačias pasekmes pareiškėjo buičiai, visiškai ją užblokuodami nakties metu, t. y. šie subjektai elgėsi nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai bei motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo, kuris buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir išskirtinai palaikė tik atsakovų interesus. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi dalį pareiškėjo reikalavimų pagrįstai pripažino procesinio pobūdžio prašymais, nes jie yra susiję su norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimu, kuris reglamentuotas ABTĮ šešioliktajame skirsnyje. Šios teisenos bylų inicijavimas bei tyrimas priklauso nuo dviejų sąlygų: konkretus norminis administracinis aktas arba jo dalis turi būti taikomi nagrinėjamoje individualioje byloje ir teismui turi kilti pagrįstos abejonės dėl šio norminio administracinio akto arba jo dalies atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui abejonių dėl Aprašo ir Dienotvarkės nuostatų teisėtumo nekilo, todėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šių norminių teisės aktų teisėtumą nebuvo pagrindo.

2. Pirmosios instancijos teismas byloje kilusį individualų ginčą dėl elektros energijos nutraukimo nakties metu į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius elektros lizdus teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendė vadovaudamasis BVK, Taisyklių, Aprašo ir Dienotvarkės nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išimtys iš bendros tvarkos gali ir turi būti taikomos, jeigu toks elektros tiekimas būtinas asmeniui siekiant įgyvendinti, užtikrinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises, tačiau pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išimties tvarka sudaryti sąlygas tiekti elektros energiją į kištukinius lizdus ilgiau nei iki Dienotvarkėje nustatyto nepertraukiamo miego pradžios ar neribotai nesikreipė. Pripažinus elektros energijos tiekimo į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nakties metu ribojimą teisėtu (proporcingu ir pateisinamu), nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, o nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui D. K. dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nakties metu yra nutraukiamas elektros energijos tiekimas į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius elektros lizdus, kad Departamento ir Lukiškių TI-K raštai yra įžeidžiančio pobūdžio ir kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lukiškių TI-K veiksmais naktį nutraukti elektros energijos tiekimą į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius elektros lizdus, nes dėl to pareiškėjas nuo 22 iki 6 val. (o prieš nedarbo dienas nuo 23 iki 7 val.) negali naudoti kameroje turimų elektros prietaisų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė atlyginti dėl tokio apribojimo naktį naudoti elektros prietaisus, su tuo susijusių Departamento, Lukiškių TI-K raštų įžeidžiančio turinio ir būtinybės kreiptis į teismą patirtą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtu Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegoti skirtu laiku, Dienotvarkės 11 ir 12 punktus, kurie šioje įstaigoje laikomus asmenis įpareigoja nakties metu miegoti 8 valandas ir Lukiškių TI-K vykdomą elektros energijos tiekimo nakties metu nutraukimą į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius elektros lizdus.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatė neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, o dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais tam tikrus Aprašo ir Dienotvarkės punktus teismas pažymėjo, kad tai yra procesinio pobūdžio prašymai. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl šių nuostatų teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šių norminių teisės aktų teisėtumą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir prašo jo (pareiškėjo) skundą tenkinti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei pažeidė proceso teisės nuostatas.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas pagal teisinį statusą yra nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, ir jis yra kalinamas Lukiškių TI-K kameroje vienas. Ginčas administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Lukiškių TI-K vykdomo elektros energijos tiekimo nakties metu nutraukimo į pareiškėjo gyvenamosios kameros kištukinius elektros lizdus. Pareiškėjas atsakovės atstovų neteisėtus veiksmus sieja su Aprašo 19 punkte (draudžiama daiktais naudotis miegui skirtu laiku) ir Dienotvarkės 11–12 punktuose (nuo 22 iki 6 val. (prieš poilsio ir švenčių dienas nuo 23 iki 7 val.) yra nepertraukiamas miegas) įtvirtinto teisinio reglamentavimo neteisėtumu.

Vertinant kilusiam ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą visų pirma pabrėžtina, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai (BVK 1 str. 1 d.). BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka (BVK 113 str.). Pagal BVK 117 straipsnio 1 dalį nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuteistasis turi teisę, o ne pareigą miegoti, ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Dienotvarkės 11 ir 12 punktai įpareigoja nuteistuosius nakties metu miegoti 8 valandas. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis nepagrįstai yra verčiamas miegoti, teisėjų kolegija pažymi, jog nei Dienotvarkėje vartojami žodžiai „nepertraukiamas miegas“, nei jos privalomas pobūdis neįpareigoja nuteistųjų nakties metu miegoti 8 valandas, kaip teigia pareiškėjas. Nors pareiškėjas akcentuoja Dienotvarkėje vartojamo žodžio miegas reikšmę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Dienotvarkėje miegoti skirtas laikas reiškia, jog tuo paros metu nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos miegoti, užtikrinama ramybė, kad jie turėtų galimybę miegoti.

Pareiškėjo teigimu, naktį turėtų būti nustatytas poilsio, o ne miego laikas, nes poilsio sąvoka yra platesnė už miego sąvoką, t. y. miegas nėra vienintelė poilsio rūšis. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne miegas apibrėžiamas kaip poilsio būsena, kai visiškai ar iš dalies neveikia sąmonė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla: 1993 m., Vilnius. P. 396). Medicinos enciklopedijoje miegas apibūdinamas kaip periodiška elgesinės ramybės būsena, kurios metu centrinė nervų sistema, ribodama ryšius su aplinka, padeda organizmui atkurti savo jėgas (Medicinos enciklopedija (II tomas). Mokslo ir enciklopedijų leidykla: 1993 m., Vilnius. P. 18). Akcentuotina, kad BVK ir Taisyklėse yra nuostatų apie miegą (jo laiką): atvirose kolonijose nuteistieji nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje (BVK 91 str. 1 d. 2 p.); arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (BVK 173 str. 2 d.); nuteistieji, laikomi gyvenamosiose patalpose, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu gali būti rakinami nakčiai dienotvarkėje patvirtinto miego laiku tik tose gyvenamose patalpose, kurios įrengtos laikantis kamerų įrengimo reikalavimų (Taisyklių 731 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Dienotvarkė yra skirta visiems nuteistiesiems, t. y. ji nėra individualizuota. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Dienotvarkėje pagrįstai yra nustatytas laikas, skirtas būtent miegui, kuris yra neišvengiama organizmo būsena, ir dėl to turi būti užtikrintas ramybės metas naktį, kad nuteistieji turėtų galimybę miegoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015, nagrinėdamas labai panašią bylą, kurioje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K atsisakymo sudaryti sąlygas pareiškėjui nepertraukiamo miego metu nevaržomai naudotis elektra minėtoje kalinimo įstaigoje pagrįstumo, pabrėžė, jog teisės aktai elektros tiekimo į kameras konkrečiai ir detaliai nereguliuoja, todėl turi būti remiamasi bendraisiais teisės pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje sutiko su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kad tokiu elektros tiekimo apribojimu yra siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimą kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį; tokia priemonė bendrąja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti, tačiau išimtys iš bendros tvarkos gali ir turi būti taikomos, jeigu toks elektros tiekimas yra būtinas asmeniui siekiant įgyvendinti, užtikrinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises. Asmuo tokiais atvejais turi teisę kreiptis į įkalinimo įstaigą, nurodydamas aplinkybes dėl elektros tiekimo kameroje, kuris Dienotvarkėje numatytu metu yra traktuojamas kaip nepertraukiamam miegui skirtas laikas, o atsakovas, remdamasis jam suteikta inter alia diskrecijos teise, turi pareigą įvertinti tokį pateiktą prašymą.

Iš esmės tokios pačios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą, kuris nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu išimties tvarka sudaryti sąlygas tiekti jam elektros energiją į kištukinius lizdus ilgiau nei iki Dienotvarkėje nustatytos nepertraukiamo miego pradžios ar neribotai nesikreipė. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija ir apeliaciniame skunde teigia, kad kreipimasis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu jam vienam netaikyti elektros energijos atjungimo nakties metu praktikos galiojant Apraše nustatytam draudimui nakties metu naudoti elektros prietaisus yra nerealistiškas. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015 turinio matyti, kad šioje byloje asmuo buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K su tokiu prašymu, kuris buvo išnagrinėtas ir kurio pagrįstumas bei teisėtumas buvo ginčijamas teisme. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K direktoriaus rašte yra pripažinta, jog yra techninės galimybės individualiai tiekti elektrą visą parą atskiroms kameroms, todėl sprendė, kad esant būtinumui, toks elektros tiekimas yra galimas ir toks elektros tiekimo reikalingumas turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytu teisiniu reglamentavimu ir įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015 pateiktus išaiškinimus, kurie yra aktualūs nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti neteisėtu elektros energijos tiekimo nutraukimą į nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus naktį miegoti skirtu laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai, jog elektros energijos atjungimas naktį užkerta jam galimybę patenkinti būtinuosius poreikius, turėtų būti vertinami individualiai, jeigu pareiškėjas kreiptųsi į Lukiškių TI-K dėl elektros energijos tiekimo į kamerą, kurioje jis yra laikomas, naktį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K būtent su prašymu įvertinti jo individualią situaciją ir leisti naktį naudotis elektros prietaisais.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl negalėjimo naktį naudotis elektros prietaisais, Departamento ir Lukiškių TI-K atsakymų turinio ir poreikio kreiptis į teismą, teisėjų kolegija, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų šio reikalavimo atmetimo motyvų, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas naujas neturtinės žalos atsiradimo pagrindas (apeliacinio skundo rengimas) nekeičia situacijos teisinio vertinimo. Nors pareiškėjas teigia, kad jis, kalėdamas Lukiškių TI-K, patyrė neturtinę žalą, tačiau esant tokiai situacijai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

Nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai du skundo reikalavimus pripažino procesinio pobūdžio prašymais, todėl Aprašo ir Dienotvarkės nuostatų teisėtumas turėtų būti patikrintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija pažymi, jog nors asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą ir formuluodamas skundo dalyką (savo reikalavimus), turi teisę pasirinkti savo galbūt pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, tačiau tai turi būti daroma laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Aprašas ir Dienotvarkė yra norminiai teisės aktai. Norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 str. 13 d.). Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kad Aprašas ir Dienotvarkė yra ne norminiai, o individualūs teisės aktai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai pripažinti neteisėtais norminius aktus nėra savarankiški materialiojo pobūdžio reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos prašymus vertino pagal ABTĮ šešioliktajame skirsnyje įtvirtintas taisykles, kurios reglamentuoja norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą. Dėl to atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino ginčo apimtį ir nepagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimus be jo sutikimo perkvalifikavo į procesinius prašymus, taip pažeisdamas ABTĮ 6 straipsnio nuostatas dėl proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui.

ABTĮ 111 straipsniu suteikta teisė bylos dalyviams teikti prašymą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, tačiau administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Taigi kreipimasis į administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) atitikimo aukštesnės galios teisės aktams yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-346-552/2016). Norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-303/2012).

Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažymėjo, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Aprašo 19 punkto bei Dienotvarkės 11 ir 12 punktų teisėtumą, nes jam nekilo abejonių dėl šių nuostatų teisėtumo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo Dienotvarkės 11 ir 12 punktus pripažinti prieštaraujančiais BVK 117 straipsnio 1 daliai. Kaip jau minėta, dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu (BVK 117 str. 2 d.). Įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, Lukiškių TI-K direktorius patvirtino Dienotvarkę, kurios 11–12 punktuose nustatytas 8 valandų trukmės nepertraukiamas miegas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Lukiškių TI-K direktorius Dienotvarkėje nustatė miegoti skirtą laiką ir taip reglamentavo nuteistųjų elgesį naktį, nesudaro pagrindo teigti, jog tai prieštarauja BVK 117 straipsnio 1 daliai, kuri kaip tik ir nustato būtinybę griežtai reglamentuoti nuteistųjų elgesį visą parą ir numatyti tam tikroms veikloms skirtą laiką.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegoti skirtu laiku pripažinti prieštaraujančiu Taisyklių 174 punktui, nes pagal BVK 96 straipsnio 2 dalį teisę nustatyti elektros prietaisų naudojimo sąlygas turi išskirtinai tik teisingumo ministras, o ne Departamento direktorius, t. y. pareiškėjas Aprašo 19 punkto neteisėtumą sieja su draudimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims elektros prietaisais naudotis miegoti skirtu laiku įtvirtinusio subjekto (Departamento direktoriaus) veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus). Akcentuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar Aprašo 19 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Taisyklių 174 punktui, negali būti tyrimo pagal ABTĮ šešioliktajame skirsnyje įtvirtintas taisykles dalykas, nes iš ABTĮ 110–113 ir 115 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, jog pagal ABTĮ šešioliktajame skirsnyje įtvirtintas taisykles gali būti tiriama, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį aktą, bet ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministro aktą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neleidžiantis nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais naktį norminis teisės aktas yra priimtas kompetentingo subjekto – Departamento (BVK 96 str., Taisyklių 174 p.), o elektros energijos tiekimo atjungimas į kištukinius lizdus nakties metu yra Lukiškių TI-K administracijos pasirinktas būdas užtikrinti Aprašo 19 punkte nustatytą draudimą. Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Departamento direktorius (BVK 96 str. 2 d.).

Iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusioje BVK 96 straipsnio 2 dalyje buvo nuostata, kad BVK 96 straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Taisyklės. Taisyklių 173 punkte (iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) buvo įtvirtintas sąrašas įsigytų ar perduotų daiktų, kuriais nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis. Taisyklių 174 punkte (iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad Departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat šių Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į BVK 1 priede pateiktą sąrašą. Nuo 2016 m. balandžio 1 d. Taisyklių 173–174 punktai neteko galios.

Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-124 nurodyta, kad Aprašas tvirtinamas vadovaujantis, be kita ko, Taisyklių 174 punktu. Aprašo 1 punkte įtvirtinta, kad Aprašas nustato tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buities elektros prietaisai, muzikos instrumentai. Aprašo 19 punktas yra Aprašo III skyriuje „Daiktų laikymo sąlygos“. Taigi Departamento direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 174 punktu jam suteiktais įgaliojimais, Aprašo 19 punkte nustatė daiktų laikymo sąlygas, įskaitant draudimą daiktais naudotis miegoti skirtu laiku. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad BVK nustato tik du konkrečius atvejus, kai neteistieji netenka galimybės naudotis turimais elektros prietaisais, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad BVK 96 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuoti elektros prietaisų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistųjų atvejai, tačiau šiuo atveju ginčas kilo ne dėl jų paėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė savo abejonių, kad Departamento direktorius, Aprašo 19 punkte įtvirtindamas draudimą daiktais naudotis miegoti skirtu laiku, viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines ir teisines aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį (dėl neturtinės žalos atlyginimo), pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo pradėti norminių aktų teisėtumo tyrimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą ištirti Aprašo 19 punkto bei Dienotvarkės 11 ir 12 punktų nuostatų atitikimą BVK, o jų atitikimas Taisyklėms iš viso negali būti tyrimo dalykas.

2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo papildomas prašymas, kuris išdėstytas apeliacinio skundo papildyme ir patikslintame apeliaciniame skunde, pripažinti neteisėtomis Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 27.1 ir 30 punktų tam tikras nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ankstesnio laikotarpio, o apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi nuo 2016 metų galiojančio teisinio reglamentavimo tyrimas nėra tiesiogiai susijęs su šioje byloje kilusiu ginču.

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovams tenka prievolė įrodyti, jog elektros energijos tiekimo ribojimas į nuteistųjų kameras naktį yra reikalinga priemonė, prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš Lukiškių TI-K ir Departamento įrodymus, kad iki nuteistųjų gyvenamųjų kamerų elektros energijos atjungimo nakties metu praktikos egzistavo nakties meto triukšmo problema, kylanti iš nuteistųjų per garsiai naudojamų elektros prietaisų, taip pat įrodymus, kad kitos bausmių vykdymo įstatyme numatytos nuteistiesiems taikytinos drausminės priemonės nebuvo efektyvios sprendžiant nakties triukšmo problemą. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo išreikalauti naujus įrodymus tenkinimas neturėtų įtakos vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, nes, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, bei nėra pagrindo kreiptis dėl norminių teisės aktų teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaaiškina, kuo šie duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti naujus įrodymus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, o tai vertinama prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Taigi minėtoje ABTĮ normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas Dory prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas Helmers prieš Švediją).

Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas, prašydamas užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė