Legislator Case Law & Legislation
61fe24e6-7e2b-49cc-9f57-3da70fd59e9d AI generated

61fe24e6-7e2b-49cc-9f57-3da70fd59e9d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 61fe24e6-7e2b-49cc-9f57-3da70fd59e9d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai T. T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kime prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad:

Legislator headnote

AI generated

61fe24e6-7e2b-49cc-9f57-3da70fd59e9d · Vilniaus apygardos teismas: S. tėvui A. Z. buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Pagal 1919-01-09 priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę § 1 nuostatas 3, Z. J. S. laikytina Lietuvos Respublikos piliete. A. D. (D.) gimė, gyveno Lietuvos Respublikoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu XX a. 3-ajame deÅ¡imtmetyje, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog A. D. (D.) laikytinas Lietuvos Respublikos piliečiu pagal 1919-01-09 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę § 1 nuostatas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-409-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02833-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7931-1080/2019 pagal pareiÅ¡kėjų T.

T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai T. T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kime prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad:

i) Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė; ii) A. D. (taip pat žinomo kaip A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis. PareiÅ¡kimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais: 1.1. PareiÅ¡kėjai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė praÅ¡ymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

Pareiškėjai prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grindė tuo, jog pareiškėjos T. T. seneliai Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) ir A. D. (D.), gim. (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Minėti asmenys (Z. J. S. ir A. D.) pareiškėjams D. J. T. ir S. J. T. yra proseneliai. Migracijos departamentas 2018-12-14 sprendimu Nr. (15/3-4)10K-49439 konstatavo, jog pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos T.

T. seneliai (pareiÅ¡kėjų D. J. T. ir S. J. T. proseneliai) iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėjai neturi kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo pagrindo buvimÄ . 1.2. PareiÅ¡kėja T. T. yra Z. J. S. ir A. D. vaikaitė. PareiÅ¡kėjai D. J. T. ir S. J. T. yra Z. J. S. ir A. D. provaikaičiai. B. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai – Z. J. S. ir A. D. yra B. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. T. T. (merg. D.) yra B. D. duktė. T. T. ir D.

J. T. yra sutuoktiniai. S. J. T. ir D. J. T. yra pareiÅ¡kėjos T. T. sÅ«nus. Aplinkybę, jog T. T. yra Z. J. S. ir A. D. vaikaitė, o pareiÅ¡kėjai S. J. T. ir D. J. T. yra Z. J. S. ir A. D. provaikaičiai priimdamas SprendimÄ pripažino ir Migracijos departamentas.

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo reikalavimams, kadangi pareiÅ¡kėjų pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 2.1. PareiÅ¡kėjai, norėdami atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi įrodyti, kad yra asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonys.

Pareiškėjų pateikti dokumentai tiesiogiai nepatvirtina, kad Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjos seneliai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) išduoti dokumentai negali būti laikomi įrodymais, kad pareiškėjos seneliai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai nepateikė Lietuvos Respublikoje išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad A.

Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tėvai. Tai, kad Lietuvos centrinio archyvo pažymoje nurodyta, jog A. Z. 1920-04-12 gavo vidaus pasÄ , nepatvirtina, kad A. Z. iÅ¡duotas pasas, kuris yra galimai Z. J. S. tėvas. IÅ¡ pažymoje nurodytų duomenų negalima identifikuoti asmens. Vidaus pasas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojui A. Z., o Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, jog A. Z. ir G. D. S. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone. IÅ¡ pateikto 1922 m. valdybos narių sÄ raÅ¡o negalima konstatuoti, kad ties Nr. 45 yra įraÅ¡ytas bÅ«tent A.

D. 2.2. 2018-05-29 raÅ¡te nurodyta, jog A. D. į Pietų Afrikos RespublikÄ atvyko 1920 m. 1919 m. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, Z. J. S. turėjo bÅ«ti sukakę 22 metai, A. D. – 36 metai, todėl, jei jie bÅ«tų turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jiems turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti pasai. Duomenų apie tai, kad jie bÅ«tų kreipęsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir jiems buvo iÅ¡duoti pasai – nėra. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta nurodyta Rusija (Rusijos Federacija), todėl preziumuotina, jog Z.

J. S. ir A. D. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos su carinės Rusijos iÅ¡duotais pasais. PareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų, kad Z. J. S. ir A. D. įsiregistravo pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje ir gavo Lietuvos pasÄ ar įgijo Lietuvos pilietybę. PareiÅ¡kėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgiję Pietų Afrikos Respublikos pilietybę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-04 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino:

i) nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė; ii) nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. D. (taip pat žinomas kaip A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis. 3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

PareiÅ¡kėja T. T. yra Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S.) ir A. D. (D.) vaikaitė, o pareiÅ¡kėjai S. J. T. ir D. J. T. – Z. J. S. ir A. D. provaikaičiai. AptartÄ aplinkybę patvirtina: Pietų Afrikos Respublikos (toliau – PAR) Vidaus reikalų departamento iÅ¡duotas B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, jog B. D. tėvai Z. J. S. ir A. D.; PAR Vidaus reikalų departamento iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjos T. T. (mergautinė pavardė D.) gimimo liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, jog T.

D. yra B. D. duktė; PAR Vidaus reikalų departamento išduotas pareiškėjos T. T. ir D. J. T. santuokos liudijimas; PAR Vidaus reikalų departamento išduotas pareiškėjo S. J. T. ir D. J. T. gimimo liudijimai, patvirtinantys, jog pareiškėjai yra pareiškėjos sūnūs. Aptartų aplinkybių neginčijo ir Migracijos departamentas. 3.2. Apylinkės teismas konstatavo, kad aplinkybes, jog Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S.) (T. T. senelė ir D. J. T. bei S. J. T. prosenelė) gimė ir iki 1940-06-15 gyveno Lietuvos Respublikoje patvirtina:

PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018-05-29 pažyma, kurioje nurodoma, kad Z. J. S. (pavardė Lietuvoje – Z. G. Z., taip pat žinoma kaip A. Z. G. S.) gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvos Respublikoje; Z. J. S. su savo tėvais A. (A.) Z. (Z.) ir G. D. (G. D.) Z. (merg. pavardė – S.) gyveno Lietuvos Respublikoje; Z. J. S. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete XX amžiaus 3-čiajame deÅ¡imtmetyje; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018-04-03 pažyma apie Z.

J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S.) tėvų – A. Z. ir G. D. S. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2018-03-23 pažyma, kurioje nurodoma, jog A. Z., 1920-04-12 gavo vidaus pasÄ ; 1897 m. metrikos knygos iÅ¡raÅ¡o vertimas, iÅ¡ kurio matyti, jog Z. G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), o jos tėvai yra A. Z. ir G. D. Z.. 3.3. Apylinkės teismas konstatavo, kad aplinkybes, jog A. D. (taip pat žinomo kaip A. D.) (T. T. senelis ir D.

J. T. bei S. J. T. prosenelis) gimė ir iki 1940-06-15 gyveno Lietuvos Respublikoje patvirtina: PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 pažyma, kurioje nurodoma, jog A. D. gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje; PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018-05-29 pažyma, kurioje nurodoma, jog A. D. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje; Lietuvos centriniame valstybės archyve iÅ¡likęs Kauno apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde „Draugijos aukÅ¡tiesiems mokslams žydų tarpe skleisti Lietuvoje“ byloje esantis 1922 m. valdybos narių sÄ raÅ¡as, kuriame 45 numeriu įraÅ¡ytas A.

D. 3.4. Apylinkės teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos centrinis valstybės archyvas 2018-03-22 raÅ¡te nurodė, kad žinių apie A. Z. G. Z. (Z.), A. ir G. D. dukters, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje, dokumentų, patvirtinančių jos turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų pasui gauti, vidaus ar užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940-06-15 neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018-03-22 raÅ¡te informavo, kad žinių apie G. D. S. (S.) Z. (Z.), M. dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) miestelyje, gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje, dokumentų, patvirtinančių jos turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940-06-15 neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo raÅ¡te Nr. (P1-3415) P2-5473 nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Obelių žydų bendruomenės 1896–1898 m. metrikų knygų saugoti negavo, todėl iÅ¡duoti archyvo pažymos apie Z. G. gimimÄ negali. 3.5. Apylinkės teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjų T. T. senelė (pareiÅ¡kėjų D. J. T. ir S. J. T. prosenelė) gimė, gyveno Lietuvos Respublikoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete, kad jos Å¡eima nuo seno gyveno Lietuvos Respublikoje, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir pareiÅ¡kėjų protėvis A.

D. (D.) gimė, gyveno Lietuvoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu. 3.6. Apylinkės teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas, reikÅ¡damas abejones dėl pareiÅ¡kėjų pateiktų įrodymų turinio, nepateikė ir nenurodė kitokio teisės turinio, nei įrodinėja pareiÅ¡kėjai, neargumentavo, kodėl pareiÅ¡kėjų įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Apylinkės teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjų pateikti užsienio valstybės raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtinti pažyma (Appostille) pagal 1961 m.

Hagos konvencijÄ dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Konvencija). Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka legalizuojami oficialieji dokumentai, PAR valstybinių institucijų ir pareigÅ«nų iÅ¡duoti dokumentai, patvirtinti pažyma (Appostille), laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019-01 raÅ¡to Nr. (P1-8262)R10-(1.8)-20 matyti, kad Lietuvos archyvuose neiÅ¡saugota visa informacija apie Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. gyvenusius asmenis, informuojant, jog iki 1940 m.

Lietuvos Respublikoje gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos ir mirties faktai buvo registruojami įvairių religinių konfesijų bažnyčiose, cerkvėse, kirkėse, sinagogose, maldos namuose ar bendruomenėse. PareiÅ¡kėjai pateikė PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duotus dokumentus, kuriuose nurodyta, jog Z. J. S. ir A. D. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«dami Lietuvos Respublikos piliečiais XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje. Apylinkės teismas konstatavo, kad aptarti dokumentai gali bÅ«ti laikomi tinkamu pilietybės patvirtinimu.

PareiÅ¡kėjai, siekdami surinkti įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjų protėvių iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos pilietybę, kreipėsi į kompetentingas institucijas, tačiau dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjų protėvių turėtÄ pilietybę, nėra. Apylinkės teismas sutiko su pareiÅ¡kėjais, kad Lietuvos Respublikos archyvuose informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenusius asmenis, iÅ¡duotus pasus, neiÅ¡sami, tačiau nepaneigia fakto, jog pareiÅ¡kėjų pateikti netiesioginiai įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjų protėviai gimė, gyveno Lietuvos Respublikoje ir buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

Apylinkės teismas nesutiko su Migracijos departamento teiginiais, kad atsižvelgiant į tai, jog B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta nurodyta Rusija, dėl ko laikytina, jog Z. J. S. ir A. D. išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos su carinės Rusijos išduotais pasais. Lietuva Carinės Rusijos imperijos sudėtyje buvo nuo 1795–1915 m., o nuo 1915 m. iki 1918 m. buvo okupuota Vokietijos. Pareiškėjų protėvių gimimo metu Lietuvos Respublika buvo Carinės Rusijos sudėtyje, kas leidžia manyti, jog nors B.

D. gimimo liudijime jo tėvų Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta nurodyta Rusija, tačiau, kaip Z. J. S. gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno gubernijoje, o A. D. – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo netenkinti. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 4.1.

Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina, kad Z. J. S. ir A. D. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, todėl Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017 ir 2018 m. išduoti dokumentai negali būti laikomi įrodymais, kad Z. J. S. ir A. D. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai nori atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakydami turimos Pietų Afrikos Respublikos pilietybės. Niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. 4.2.

Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940-06-15 turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo neįgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje aiÅ¡kiai įvardinti dokumentai, patvirtinantys turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15.

Nei dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje, nei 5 dalyje pareiÅ¡kėjai nepateikė. Dokumentų, patvirtinančių Laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kada asmenys buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, pareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė. Tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisę konstatuoti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940-06-15, o ne užsienio institucijos. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikcijÄ tik žydų bendruomenės gyvenime.

Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra religine santvarka paremta institucija, todėl neturi oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, o juo labiau faktÄ dėl Lietuvos Respublikos iki 1940-06-15. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad pažyma (Apostille) yra vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad bÅ«tų patvirtintas paraÅ¡o tikrumas, dokumentÄ pasiraÅ¡iusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas. Teismas gali savarankiÅ¡kai įvertinti dokumentus, kurių pagrindų užsienio institucijos konstatuoja atitinkamas iÅ¡vadas. 4.3.

PareiÅ¡kėjai nepateikė Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotų dokumentų, patvirtinančių, kad A. Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tėvai. PareiÅ¡kėjai šį faktÄ Ä¯rodinėja Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. iÅ¡duotu raÅ¡tu, tačiau nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu yra padarytas Å¡is konstatavimas. Lietuvos centrinio archyvo pažyma, kurioje nurodyta, kad A. Z. 1920-04-12 gavo vidaus pasÄ , nepatvirtina, kad tai bÅ«tent tam A. Z. iÅ¡duotas pasas, kuris galimai yra Z.

J. S. tėvas, kadangi iš pažymoje nurodytų duomenų negalima identifikuoti asmens. Pažymoje nurodyta, kad 1920-04-12 buvo išduotas vidaus pasas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojui A. Z., o Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad A. Z. ir G. D. S. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone. 4.4. 1919 m., įsigaliojus Laikinajam įstatymui, Z. J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., turėjo būti (duomenys neskelbtini) m., o A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., – (duomenys neskelbtini) m.

Vadovaujantis 1919-12-23 priimtais Pasų įstatų 2 straipsniu, kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietė per 17 metų amžiaus privalo turėti pasÄ , tai, jeigu Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, jiems turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti pasai. Lietuvos valstybės archyvai duomenų apie tai, kad jie bÅ«tų kreipęsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kad jiems bÅ«tų iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos pasai neturi. PareiÅ¡kėjai nepateikė ir netiesiogiai Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15 patvirtinančių dokumentų (apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15).

PareiÅ¡kėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių Z. J. S. ir A. D. gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje iki 1940-06-15. 4.5. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta yra nurodyta Rusija. Kadangi duomenų apie Z. J. S. ir A. D. iÅ¡duotus Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasus nėra, galima preziumuoti, kad Z. J. S. ir A. D. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos su carinės Rusijos iÅ¡duotais pasais. PareiÅ¡kėjai nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jie iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo – 1918-02-16.

Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) nėra institucija, kuri gali patvirtinti oficialiÄ Z. J. S. ir A. D. atvykimo į Pietų Afrikos RespublikÄ datÄ . PareiÅ¡kėjai nepateikė dokumentų, kurių pagrindu Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . 4.6. Net ir tuo atveju, jeigu Z. J. S. ir A. D. galėjo bÅ«ti Lietuvos piliečiais pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafÄ , jie, iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1920 m., vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 paragrafu, privalėjo per 6 mėnesius nuo Laikinojo įstatymo paskelbimo dienos, t. y. nuo 1922-06-22 įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje, ir pristatę savo pilietybės įrodymus, iÅ¡siimti Lietuvos pasÄ , o to nepadarius per nurodytÄ laikotarpį, jie galėtų atgauti Lietuvos pilietybę tik pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 3 ir 4 paragrafus (t. y. kaip svetimÅ¡aliai).

Dokumentų, patvirtinančių, kad Z. J. S. ir A. D. įsiregistravo pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje ir gavo Lietuvos pasÄ ar įgijo Lietuvos pilietybę pagal Laikinojo įstatymo 3 ir 4 paragrafus, pareiÅ¡kėjai nepateikė. Lietuvos archyvuose nėra ir pareiÅ¡kėjai neturi dokumentų, patvirtinančių, kad Z. J. S. ir A. D., prieÅ¡ iÅ¡vykdami į Pietų Afrikos RespublikÄ , tapo Lietuvos Respublikos piliečiais, t. y. gavo Lietuvos piliečių pasus. Nėra duomenų, kad tie asmenys 1919-1940 m. gyveno Lietuvos Respublikoje. 4.7.

PareiÅ¡kėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgiję Pietų Afrikos Respublikos pilietybę. Kadangi Z. J. S. ir A. D. atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ 1920 m., nuo 1922-06-22 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę papildymo paskelbimo per 6 mėnesius neįsiregistravo pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje, negavo Lietuvos paso bei neįgijo Lietuvos pilietybės, duomenų apie jiems iÅ¡duotus Lietuvos vidaus ir užsienio pasus Lietuvos valstybės archyvuose nėra, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog Z.

J. S. ir A. D. pragyveno Pietų Afrikos Respublikoje daugiau negu 2 metus (nuo 1920 m. iki 1940-06-15) be pertraukos, galima pagrįstai teigti, jog jeigu Z. J. S. ir A. D. būtų įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, Z. J. S. ir A. D. galėtų būti prilyginti asmenims, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. PareiÅ¡kėjai T. T., D. J. T. ir S. J. T. atsiliepime į Migracijos departamento apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 5.1. PareiÅ¡kėjai pateikė įrodymus, kad Lietuvos archyvuose esanti informacija apie Lietuvoje gyvenusius asmenis, iÅ¡duotus pasus, neiÅ¡sami. Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjai negalėjo gauti tiesioginių praÅ¡omų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų įrodymų iÅ¡ Lietuvos archyvų.

Nors PareiÅ¡kėjai neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių jų protėvių Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, tai neeliminuoja galimybės teismo tvarka šį faktÄ Ä¯rodyti kitais įrodymais. PareiÅ¡kėjai rėmėsi Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 ir 2018-05-29 iÅ¡duotomis pažymomis apie jų protėvius, taip pat ir kitais netiesioginiais įrodymais. Lietuvos centrinis valstybės archyvas patvirtino, kad Z.

J. S. tėvui A. Z. buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Pagal 1919-01-09 priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę § 1 nuostatas 3, Z. J. S. laikytina Lietuvos Respublikos piliete. A. D. (D.) gimė, gyveno Lietuvos Respublikoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu XX a. 3-ajame deÅ¡imtmetyje, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog A. D. (D.) laikytinas Lietuvos Respublikos piliečiu pagal 1919-01-09 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę § 1 nuostatas.

Nors tiesioginių turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės įrodymų nėra, tačiau į bylÄ pateikti Lietuvos archyvų iÅ¡duoti dokumentai apie Z. J. S. (jos tėvų bei senelio) ir A. D. gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje, kurie laikytini netiesioginiais turėtos pilietybės įrodymais. Nors Migracijos departamentas kvestionuoja Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tų įrodomÄ jÄ galiÄ , tačiau Å¡iuose dokumentuose nurodytÄ informacijÄ patvirtina ir visuma kitų byloje esančių įrodymų.

Migracijos departamentas neginčija, kad byloje nėra pareiÅ¡kėjų į bylÄ pateiktus duomenis apie Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę paneigiančių ar prieÅ¡taringų įrodymų. Nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjų pateiktų įrodymų patikimumu vien dėl to, kad Lietuvos archyvai negali pateikti aktualios archyvinės informacijos. 5.2. Migracijos departamentas kvestionuoja Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duotų pažymų įrodomÄ jÄ galiÄ , tačiau pareiÅ¡kėjų pateikti įrodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė.

PareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai apie jų protėvių gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje bei turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kad yra iÅ¡duoti užsienio valstybės institucijų, yra leistina įrodinėjimo priemonė. Užsienio valstybės institucijų iÅ¡duoti dokumentai gali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais iki 1940-06-15 turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ . ReikÅ¡damas abejones dėl pateiktų įrodymų turinio Migracijos departamentas nepateikė ir nenurodė kitokio teisės turinio nei įrodinėja pareiÅ¡kėjai.

Tai, kad Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra žydų konfesinė institucija tik patvirtina, kad Å¡i institucija disponuoja įvairia archyvine informacija. Pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , tarptautiniu mastu pripažįstamas Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) priklauso Ortodoksų sinagogų sÄ jungai, kuri yra didžiausia Žydų organizacija Pietų Afrikoje, ir teikia specializuotas paslaugas žydų religiniame gyvenime. Johanesburgo Beth-Din informacinės pažymos apie pareiÅ¡kėjų Å¡eimÄ yra iÅ¡duotos Johanesburgo Beth-Din kompetencijos ribose.

Teismas rėmėsi ne vien tik Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) nurodyta informacija kaip vieninteliu įrodymu, bet vertino visumÄ byloje esančių įrodymų, jų tarpusavio ryšį, atsižvelgė į tai, kad visi įrodymai yra neprieÅ¡taringi ir patvirtina tas pačias aplinkybes apie pareiÅ¡kėjų protėvių iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę. 5.3. Pažyma Apostille dokumentas tvirtinamas taikant Hagos konvencijÄ . Hagos konvencija yra tarptautinė sutartis, kuriÄ Lietuvos Respublika ratifikavo ir kuri Lietuvai įsigaliojo nuo 1997-07-19.

Pietų Afrikos Respublika patenka į sÄ raÅ¡Ä valstybių, kurių teritorijoje galioja Konvencija. Konvencija taikoma tik oficialiesiems dokumentams, tarp jų – valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigÅ«nų iÅ¡duodamiems dokumentams (Hagos konvencijos 1 straipsnis). PareiÅ¡kėjų pateikti Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duoti dokumentai, patvirtinti pažyma Apostille, yra laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais. 5.4. PareiÅ¡kėjai, siekdami surinkti Lietuvos archyvuose iÅ¡likusiÄ informacijÄ apie Z.

J. S., kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ dėl gimimo akto įraÅ¡o paieÅ¡kos. Gautas Lietuvos valstybės istorijos archyvo atsakymas, jog archyvas pažymos apie minėto asmens gimimÄ iÅ¡duoti negali, kadangi (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1896–1898 m. metrikų knygų saugoti negavo. Ä®raÅ¡as apie Z. J. gimimÄ iÅ¡likęs Maskvos miesto Centriniame valstybiniame istorijos archyve, kuriame yra saugoma dalis archyvinių duomenų apie Lietuvos teritorijoje registruotus asmenų gimimo faktus, įskaitant (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės metrikų knygÄ .

Ä® bylÄ pateikti minėtame archyve saugomi dokumentai, kurie patvirtina, jog Z. G. Z. gimė (duomenys neskelbtini), o jos tėvai – A. Z. ir G. D. Z. Å iuos faktus patvirtina ir Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duota 2018-05-29 pažyma. 5.5. A. Z. ir G. D. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Z. J. S. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai – A. Z. ir G. D. Z.. Z. J. S. su tėvais A. (A.) Z. (Z.) ir G. D. (G. D.) Z. (merg. S.) gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. Z. Lietuvos Respublikos vidaus pasas buvo iÅ¡duotas 1920-04-12 (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sidėstę toje pačioje Lietuvos geografinėje dalyje (Å¡iaurės rytų), kuri priklausė Kauno gubernijai.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodytas tik vienas asmuo, vardu A. Z., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Informacijos apie kitus asmenis tokiu pačiu vardu bei pavarde, gyvenusius (duomenys neskelbtini), nėra. 5.6. Dokumentai, galintys tiesiogiai patvirtinti pareiÅ¡kėjų protėvių turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, archyvuose neiÅ¡likę. Nors Lietuvos archyvai neturi informacijos, tiesiogiai patvirtinančios pareiÅ¡kėjų protėvių turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pareiÅ¡kėjų protėviai gimė, gyveno Lietuvoje bei buvo Lietuvos Respublikos piliečiais.

Lietuvos archyvuose neiÅ¡saugota visa informacija apie Lietuvoje iki 1940 m. gyvenusius asmenis. Didelė dalis archyvinių duomenų apie iki 1940 m. registruotus asmenų gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos ir mirties faktus neiÅ¡likusi. PareiÅ¡kėjai teikė įrodymus apie atvejus, kai Lietuvos centrinis valstybės archyvas negalėjo pateikti informacijos apie asmens gyvenimÄ Lietuvoje, turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, nors tokio asmens palikuonys turėjo iÅ¡saugoję tiesioginius įrodymus: tarpukario Lietuvoje iÅ¡duotus pasus ar kitus dokumentus, liudijančius apie asmens gyvenimÄ Lietuvoje, turėtÄ pilietybę.

Nurodyti pavyzdžiai patvirtina, jog Lietuvos archyvuose informacija apie Lietuvoje gyvenusius asmenis, Lietuvos Respublikos piliečiams iÅ¡duotus pasus neiÅ¡sami. Egzistuoja objektyvios priežastys bei paaiÅ¡kinimas, kodėl pareiÅ¡kėjai neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų apie jų protėvių Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę. 5.7. Lietuva Carinės Rusijos imperijos sudėtyje buvo 1795-1915 m., o nuo 1915 iki 1918 m. Lietuva buvo okupuota Vokietijos. Lietuvos valstybė buvo atkurta 1918-02-16.

PareiÅ¡kėjų protėvių Z. J. S. ir A. D. gimimo metu Lietuva buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Tai paaiÅ¡kina aplinkybę, kodėl B. D. gimimo liudijime jo tėvų Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta įvardinta kaip Rusija. Byloje pateikti įrodymai apie tiksliÄ Z. J. S. gimimo vietÄ ((duomenys neskelbtini), Kauno gubernija), taip pat ir apie A. D. ((duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika). Migracijos departamentas teigia, jog Z. J. S. ir A. D. galėjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos neįgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, t. y. galėjo iÅ¡vykti kaip Carinės Rusijos piliečiai, tačiau nepateikė nurodytÄ prielaidÄ patvirtinančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjai pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų protėviai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Labiau tikėtina, jog pareiÅ¡kėjų protėviai iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vyko po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo. Lietuvoje gyvenantys asmenys po Lietuvos valstybės atkÅ«rimo negalėjo bÅ«ti traktuojami kaip Carinės Rusijos piliečiai (nuo 1915 m. Lietuva nebebuvo Carinės Rusijos sudėtyje, o 1917 m. Carinės Rusijos imperija jau buvo žlugusi). 5.8.

Migracijos departamentas netinkamai aiÅ¡kina 1922-06-22 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę papildymo nuostatas. Aptartu įstatymu buvo siekiama nustatyti „galutinę tvarkÄ , kad bÅ«tų užsieniuose žinoma, kas yra Lietuvos pilietis, kas ne“. Nurodyto įstatymo reikalavimas įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje buvo taikomas asmenims, kurie pagal aptarto įstatymo § 1 ar Taikos sutartį su Rusija buvo laikomi Lietuvos piliečiais, tačiau gyveno trečiosios valstybės teritorijoje ir nebuvo oficialiai įgiję Lietuvos pilietybės (gavę pasų).

Tokie asmenys Lietuvos pilietybę įgydavo registracijos tvarka. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki iÅ¡vykimo į užsienį, iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos jau bÅ«dami Lietuvos piliečiais. Esamoje situacijoje Z. J. S. ir A. D., kaip aiÅ¡kiai buvusiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir iÅ¡vykusiems po 1920 m., aptariama teisės norma netaikytina. Lietuvos pilietybei netekti nepakakdavo vien konstatuoti, jog yra atsiradęs įstatymo nustatytas pagrindas. Asmuo buvo laikomas netekusiu Lietuvos pilietybės tik tuomet, kai sprendimÄ dėl Lietuvos pilietybės netekimo priimdavo Ministrų Taryba.

Tokį faktÄ patvirtinančių įrodymų nėra. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino pareiÅ¡kėjų T. T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t. y. nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad:

i) Z. J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietė; ii) A. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkÄ nustato įstatymas. Pilietybė bendrÄ ja prasme – tai nuolatinis asmens politinis, teisinis ryÅ¡ys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iÅ¡ jų iÅ¡plaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, iÅ¡tikimybe bei gynyba; pilietybės santykiai visada teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, nutarties 15–17 punktai).

10. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reguliuoja Pilietybės įstatymas (Pilietybės įstatymo 1 straipsnis). Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (Pilietybės įstatymo 10 dalis). Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940-06-15 Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 7 dalis).

11. Asmenys, iki 1940-06-15 turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duodami Å¡iÄ teisę patvirtinantys dokumentai. PraÅ¡ymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo pateikimo tvarkÄ reguliuoja Pilietybės įstatymo 38 straipsnis.

12. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis (Pilietybės įstatymo 387 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikiami norint patvirtinti, kad asmuo iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos pilietybę:

1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940-06-15;

2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940-06-15;

3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje;

4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;

5) asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940-06-15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940-06-15. J. P. įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940-06-15 turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalis). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Å¡iuo atveju – Migracijos departamentas (žr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-11-29 nutarimu Nr. 988 patvirtintu nutarimu „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1.1 papunktį)) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

13. Migracijos departamento 2018-12-14 raÅ¡te (sprendime) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nepatvirtina T. T. senelių ir D. J. T. ir S. J. T. prosenelių Z. J. S. ir A. D. (D.) iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę (t. 1, b. l. 8). Aptariama aplinkybė sudaro galimybę pasinaudoti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyta teise kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto (kad Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai) nustatymo.

14. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

15. Pagal bendrÄ taisyklę, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, nutarties 26 punktÄ ).

Visgi, tam tikrų kategorijų bylos, kaip antai bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo, turi įrodinėjimo naštos ypatumų.

16. CPK 445 straipsnyje nurodyta, jog teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi CPK 445 reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, nutarties 20 punktÄ ).

Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kadangi jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kreipiantis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, nutarties 26 punktas). Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ pažymi, jog nagrinėjamu atveju įrodinėjimo procesas turi tam tikrų ypatumų: pirma, netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Tai svarbu darant iÅ¡vadÄ , ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba jÄ paneigti. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas, todėl svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, nutarties 74 punktas); antra, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę.

Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, nutarties 22 punktÄ ).

17. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėja T. T. yra Z. J. S. ir A. D. (D.) vaikaitė, o Z. J. S. ir A. D. yra pareiškėjos T. T. seneliai. Pareiškėjai S. J. T. ir D. J. T. – Z. J. S. ir A. D. provaikaičiai, o Z. J. S. ir A. D. yra pareiškėjų S. J. T. ir D. J. T. proseneliai. Pareiškėjai S. J. T. ir D. J. T. yra pareiškėjos T. T. sūnus, o pareiškėja T. T. – pareiškėjų S. J. T. ir D. J. T. motina (mama).

18. Migracijos departamentas teigia, kad nėra pakankamai duomenų apie tai, jog Z. J. S. ir A. D. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ribojama galimybė surinkti tiesioginių įrodymų, atsižvelgiant į laiko aplinkybę bei istorinį Å¡alies kontekstÄ (okupacijos ir pan.), apie tai, jog Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos piliečiais. Taigi įstatymas numato galimybę nustatyti juridinį faktÄ pagal civilinio proceso reguliuojamÄ procedÅ«rÄ teisme.

19. Migracijos departamentas teigia, kad kuomet Lietuvos Respublikos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog Z. J. S. ir A. D. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) išduotos pažymos negali būti laikomos įrodymais, kad Z. J. S. bei A. D. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas pažymi, jog: pirma, tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisę konstatuoti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940-06-15, o ne užsienio institucijos; antra – Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra religine santvarka paremta institucija ir neturi oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų.

20. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai į bylÄ pateikė Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymas (el. b. t. 1, b. l. 33, 40), kuriose nurodoma, kad:

i) Z. J. S. (pavardė Lietuvoje – Z. G. Z., taip pat žinoma kaip A. Z. G. S.) gimė (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje. Z. J. S. su tėvais A. (A.) Z. (Z.) ir G. D. (G. D.) Z. (merg. pavardė – S.) gyveno Lietuvoje; Z. J. S. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje; ii) A. D. gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pilietybės įgijimas ar atkÅ«rimas yra nacionalinis Lietuvos Respublikos institutas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, nutarties 17 punktÄ ) ir tik Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali konstatuoti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimÄ . Visgi, tokia aplinkybė nepaneigia pareiÅ¡kėjų teisės teikti įrodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų patvirtinti ginčo aplinkybę (tai, kad Z.

J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymos gali būti laikomos įrodymais (kad ir netiesioginiais). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, apylinkės teismas Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymų nelaikė prejudiciniais faktais (CPK 183 straipsnis), o aptartus įrodymus vertino kitų įrodymų kontekste, t. y. tikrino, ar Johensburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymose nurodytos aplinkybės neprieštaringos, ar juose nurodytos aplinkybės tiesiogiai ar netiesiogiai sutampa (patvirtinamos) su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjai teismui pateikė A. D. mirties liudijimÄ (el. b. t. 4, b. l. 24), kuriame nurodyta, kad:

i) A. D. mirė (duomenys neskelbtini); ii) mirusiojo gimimo vieta – Lietuva; iii) mirusiojo amžius – 72 metai ir 11 mėnesių; iv) pergyvenęs sutuoktinis – A. Z. G. D.;

v) velionio vaikai – M. D. ir B. D.. A. D. mirties liudijime užfiksuoti duomenys sutampa su Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 pažymoje nurodytais duomenimis apie tai, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini) m. Taip pat mirties liudijime ir Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 pažymoje sutampa nurodyta gimimo vieta – Lietuva. A. D. mirties liudijime nurodyta, kad tiksli gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 pažymoje nurodyta, kad A. D. gimė (duomenys neskelbtini) m., kas beveik sutampa su mirties liudijime nurodytos mirties datos ((duomenys neskelbtini)) ir gyvenimo trukmės ((duomenys neskelbtini)) skirtumu ((duomenys neskelbtini) m.) (pareiškėjai nurodė, kad A.

D. galėjo gimti tarp (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog Migracijos departamentas nepaneigė Johanesburgo Beth-Din 2017-03-14 ir 2018-05-29 pažymose nurodytos informacijos ir nepateikė konkrečių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima suabejoti aptariamomis pažymomis. Pripažintina, kad Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymose nenurodyta, kokių dokumentų pagrindu nurodomos vienos ar kitos faktinės aplinkybės. Visgi, Å¡ios bylos aplinkybės rodo, kad netiesioginiais įrodymais didžiÄ jÄ dalį teiginių, nurodytų Beth-Din 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymose galima patikrinti susiejant su kitais byloje esančiais įrodymais (pavyzdžiui, kad Z.

J. S. buvo kitaip žinoma kaip A. Z. G., o B. D. yra A. D. sūnus taip pat matyti iš A. D. mirties liudijimo; iš Rusijos Federacijos Respublikos Maskvos miesto Centrinio valstybinio istorijos archyvo Metrikų knygos (1897 m.) taip pat matyti, jog Z. J. S. (Z. G.) gimė (duomenys neskelbtini), o Z. J. S. tėvai – A. Z. ir G. D.), tarp kurių nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismas prieštaravimų nenustatė. Darytina išvada, jog Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) surašytos pažymos, nepaisant pačios institucijos reikšmės PAR, gali būti laikomos netiesioginiais įrodymais apie Z.

J. S. ir A. D. gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje ir galimai turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę.

21. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad PAR valstybinių institucijų ir pareigÅ«nų iÅ¡duoti dokumentai, patvirtinti pažyma (Apostille), laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodė, jog Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) nors ir yra patvirtinti pažyma (Apostille), tačiau Apostille nepatvirtina dokumento turinio tikrumo, todėl teismas gali savarankiÅ¡kai įvertinti dokumentus, kurių pagrindų užsienio institucijos konstatuoja atitinkamas iÅ¡vadas (Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940-06-15 turėjimo faktÄ ).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog Apostille žyma nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-219/ 2018, nutarties 47 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog Apostille žyma buvo patvirtintos ne Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymos, o PAR viešojo notaro Autentiškumo sertifikatas, kuriuo notaras patvirtino, jog Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymos (laiškai) yra tikros originalų kopijos.

Visgi, aptartos aplinkybės nereiÅ¡kia, kad Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymos negali bÅ«ti laikomos (paprastais) raÅ¡ytiniais įrodymais, neturinčiais didesnės įrodomosios galios. Kita vertus, apylinkės teismas, nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus (apie Z. J. S. ir A. D. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę), rėmėsi įrodymų visuma, o ne iÅ¡skirtinai Johanesburgo Bet-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymomis.

22. Migracijos departamentas teigė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų apie tai, kad A. Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tėvai. Pažymėtina, kad netiesiogiai tai patvirtina Rusijos Federacijos Respublikos Maskvos miesto Centrinio valstybinio istorijos archyvo Metrikų knygos (1897 m.) (el. b. t. 4, b. l. 18–22), Jahanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018-05-29 pažyma (el. b. t 1, b. l. 33). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti įrodymai sudaro pagrindÄ spręsti, jog labiau tikėtina, kad A.

Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tėvai. Duomenų, kurių pagrindų bÅ«tų galima suabejoti tokia iÅ¡vada apeliantas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Sutiktina su apeliantu, jog kategoriÅ¡kos iÅ¡vados daryti dėl to, kad A. Z., kuris 1920-04-12 buvo gavęs vidaus pasÄ yra tas A. Z., kuris yra Z. J. S. tėvas, padaryti negalima, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia iÅ¡vada yra labiau tikėtina. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta aplinkybe, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodytas tik vienas asmuo, vardu A.

Z., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), o informacijos apie kitus asmenis tokiu pačiu vardu bei pavarde, gyvenusius (duomenys neskelbtini), nėra, taip pat tokių duomenų nepateikė ir Migracijos departamentas. Vertinant į bylÄ pateiktÄ Å¾emėlapį (el. b. t. 4, b. l. 64), pritartina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausė tai pačiai Kauno Gubernijai ir geografiÅ¡kai nebuvo tolimi miestai (miesteliai), todėl dėl to, kad vieni juridiniai faktai (pvz., santuoka) įvyko viename mieste (miestelyje), o kiti juridiniai faktai (pvz., asmens gimimas) įvyko kitame mieste (miestelyje), kurie geografiÅ¡kai nėra nutolę, teisinės reikÅ¡mės neturi.

23. Apeliantas teigia, kad 1919 m. įsigaliojus Laikinajam įstatymui (el. b. t. 3, b. l. 175, 178–180) Z. J. S. turėjo bÅ«ti sukakę (duomenys neskelbtini) metai, o A. D. – (duomenys neskelbtini) metai, taigi jeigu Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, tai Z. J. S. ir A. D. turėjo bÅ«ti iÅ¡duoti pasai, tačiau tokių duomenų nėra, o pareiÅ¡kėja taip pat nepateikė ir netiesiogiai Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15 patvirtinančių dokumentų (apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įrodinėjamas aplinkybes dėl seniai įvykusių aplinkybių, į Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. sausio mėn. pažymÄ (el. b. t. 4, b. l. 40), patvirtinančiÄ , jog Lietuvos archyvuose neiÅ¡saugota visa informacija apie Lietuvoje iki 1940 m. gyvenusius asmenis, o didelė dalis archyvinių duomenų apie iki 1940 m. registruotus asmenų gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos ir mirties faktus neiÅ¡likusi, sprendžia, kad egzistuoja objektyvus paaiÅ¡kinimas, kodėl pareiÅ¡kėjai neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų apie jų protėvių Z.

J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 Lietuvos Respublikos pilietybę. TÄ patvirtina ir tai, kad dalis dokumentų, kuriais įrodinėjamos aplinkybės Å¡ioje byloje, yra gauti ir iÅ¡ Rusijos Federacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos piliečiais iki 1940-06-15, kadangi byloje yra netiesioginių duomenų apie tai, kad Z. J. S. ir A. D. protėviai buvo lietuviai (el. b. t. 1, b. l. 60; t. 4, b. l. 18–22, 27).

24. Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjos T. T. tėvo B. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta yra nurodyta Rusija. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento gimimo liudijime apie B. D. (Z. J. S. ir A. D. sūnų) nurodyta, kad Z. J. S. bei A. D. gimimo vieta – Rusija (el. b. t. 1, b. l. 15). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apylinkės teismo motyvams, kad Lietuva Carinės Rusijos imperijos sudėtyje buvo nuo 1795–1915 metais, o nuo 1915 iki 1918 m. buvo okupuota Vokietijos. Pareiškėjų protėvių gimimo metu Lietuva buvo Carinės Rusijos sudėtyje, todėl B. D. gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta galėjo būti nurodyta Rusija. Visgi, tai nepaneigia aplinkybės, jog Z. J. S. gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno gubernijoje, o A. D. – (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Tai, kad A. D. gimęs Lietuvoje nurodyta ir PAR 1957-10-09 išduotame mirties liudijime.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Z. J. S. ir A. D. iÅ¡vykę iÅ¡ Lietuvos privalėjo per 6 mėnesius nuo 1922-06-22 įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje, ir pristatę savo pilietybės įrodymus, iÅ¡siimti Lietuvos pasÄ , o to nepadarius per nurodytÄ laikotarpį, jie galėtų atgauti Lietuvos pilietybę tik pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 3 ir 4 paragrafus, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys, jog Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15 buvo ne vienÄ kartÄ keistas ir pildytas (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-11-13 nutarimÄ konstitucinės justicijos byloje Nr. 45/03-36/04). Dėl Å¡ios priežasties sudėtinga teisiÅ¡kai tiksliai atsakyti į klausimÄ , bÅ«tent kokios redakcijos Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę redakcija turėtų bÅ«ti taikyta. Kita vertus, apylinkės teismas iÅ¡ esmės pritaria apylinkės teismo motyvams, jog aptarto įstatymo taikymas Å¡ioje byloje neaktualus, kadangi Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos piliečiais dar iki iÅ¡vykimo į PAR.

Vertinama ir tai, kad teismų praktikoje laikytasi pozicijos, jog Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečiais buvo laikomi asmenys, nebÅ«tinai oficialiai gavę Lietuvos Respublikos pilietybę (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1649-560/2019, nutarties 18 punktÄ ). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog labiau tikėtina, kad Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos piliečiais ipso iure (liet. pagal įstatymÄ ).

IÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų negalima bÅ«tų padaryti labiau tikėtinos iÅ¡vados apie tai, kad Z. J. S. ir A. D. negalėjo bÅ«ti Lietuvos Respublikos piliečiais. Juolab, kad A. D. mirties liudijime taip pat nenurodyta, kad A. D. bÅ«tų buvęs kitos valstybės piliečiu. Pažymėtina, jog apeliantas be pareiÅ¡kėjų pateiktų dokumentų kritikos ir subjektyvaus įstatymų interpretavimo, dokumentų ar kokių nors kitų objektyvių faktų, kurie neleistų padaryti labiau tikėtinos iÅ¡vados apie Z.

J. S. ir A. D. Lietuvos pilietybę nepateikė.

26. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

27. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o suinteresuoto asmens Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Irmantas Å ulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus