61fe24e6-7e2b-49cc-9f57-3da70fd59e9d · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedT., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo biudžetinÄ Ä¯staiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjai T. T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kime praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad:
Legislator headnote
AI generated61fe24e6-7e2b-49cc-9f57-3da70fd59e9d · Vilniaus apygardos teismas: S. tÄvui A. Z. buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Pagal 1919-01-09 priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ Â§ 1 nuostatas 3, Z. J. S. laikytina Lietuvos Respublikos piliete. A. D. (D.) gimÄ, gyveno Lietuvos Respublikoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos pilieÄiu XX a. 3-ajame deÅ¡imtmetyje, todÄl yra pagrindas konstatuoti, jog A. D. (D.) laikytinas Lietuvos Respublikos pilieÄiu pagal 1919-01-09 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ Â§ 1 nuostatas.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-409-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02833-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Liudos UckienÄs ir Tomo Venckaus, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuoto asmens biudžetinÄs įstaigos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2YT-7931-1080/2019 pagal pareiÅ¡kÄjų T.
T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo biudžetinÄ Ä¯staiga Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjai T. T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kime praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad:
i) Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietÄ; ii) A. D. (taip pat žinomo kaip A. D., gim. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis. PareiÅ¡kimÄ grindÄ Å¾emiau nurodytomis aplinkybÄmis bei argumentais: 1.1. PareiÅ¡kÄjai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau â Migracijos departamentas) pateikÄ praÅ¡ymus dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo.
PareiÅ¡kÄjai praÅ¡ymus dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs grindÄ tuo, jog pareiÅ¡kÄjos T. T. seneliai Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) ir A. D. (D.), gim. (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. MinÄti asmenys (Z. J. S. ir A. D.) pareiÅ¡kÄjams D. J. T. ir S. J. T. yra proseneliai. Migracijos departamentas 2018-12-14 sprendimu Nr. (15/3-4)10K-49439 konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kÄjos T.
T. seneliai (pareiÅ¡kÄjų D. J. T. ir S. J. T. proseneliai) iki 1940-06-15 turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. PareiÅ¡kÄjai neturi kitos galimybÄs įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo pagrindo buvimÄ . 1.2. PareiÅ¡kÄja T. T. yra Z. J. S. ir A. D. vaikaitÄ. PareiÅ¡kÄjai D. J. T. ir S. J. T. yra Z. J. S. ir A. D. provaikaiÄiai. B. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) tÄvai â Z. J. S. ir A. D. yra B. D., gim. (duomenys neskelbtini), tÄvai. T. T. (merg. D.) yra B. D. duktÄ. T. T. ir D.
J. T. yra sutuoktiniai. S. J. T. ir D. J. T. yra pareiÅ¡kÄjos T. T. sÅ«nus. AplinkybÄ, jog T. T. yra Z. J. S. ir A. D. vaikaitÄ, o pareiÅ¡kÄjai S. J. T. ir D. J. T. yra Z. J. S. ir A. D. provaikaiÄiai priimdamas SprendimÄ pripažino ir Migracijos departamentas.
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodÄ, kad prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo reikalavimams, kadangi pareiÅ¡kÄjų pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiai. AtsiliepimÄ grindÄ Å¾emiau nurodytomis aplinkybÄmis: 2.1. PareiÅ¡kÄjai, norÄdami atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, turi įrodyti, kad yra asmens, iki 1940-06-15 turÄjusio Lietuvos Respublikos pilietybÄ, palikuonys.
PareiÅ¡kÄjų pateikti dokumentai tiesiogiai nepatvirtina, kad Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. Lietuvos archyvų iÅ¡duoti dokumentai nepatvirtina, jog pareiÅ¡kÄjos seneliai turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duoti dokumentai negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kad pareiÅ¡kÄjos seneliai turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotų dokumentų, patvirtinanÄių, kad A.
Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tÄvai. Tai, kad Lietuvos centrinio archyvo pažymoje nurodyta, jog A. Z. 1920-04-12 gavo vidaus pasÄ , nepatvirtina, kad A. Z. iÅ¡duotas pasas, kuris yra galimai Z. J. S. tÄvas. IÅ¡ pažymoje nurodytų duomenų negalima identifikuoti asmens. Vidaus pasas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojui A. Z., o Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo pažymoje nurodyta, jog A. Z. ir G. D. S. (duomenys neskelbtini) susituokÄ (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone. IÅ¡ pateikto 1922 m. valdybos narių sÄ raÅ¡o negalima konstatuoti, kad ties Nr. 45 yra įraÅ¡ytas bÅ«tent A.
D. 2.2. 2018-05-29 raÅ¡te nurodyta, jog A. D. į Pietų Afrikos RespublikÄ atvyko 1920 m. 1919 m. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, Z. J. S. turÄjo bÅ«ti sukakÄ 22 metai, A. D. â 36 metai, todÄl, jei jie bÅ«tų turÄjÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, jiems turÄjo bÅ«ti iÅ¡duoti pasai. Duomenų apie tai, kad jie bÅ«tų kreipÄsi dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs ir jiems buvo iÅ¡duoti pasai â nÄra. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta nurodyta Rusija (Rusijos Federacija), todÄl preziumuotina, jog Z.
J. S. ir A. D. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos su carinÄs Rusijos iÅ¡duotais pasais. PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ duomenų, kad Z. J. S. ir A. D. įsiregistravo pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje ir gavo Lietuvos pasÄ ar įgijo Lietuvos pilietybÄ. PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ dokumentų, patvirtinanÄių ar paneigianÄių, kad Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgijÄ Pietų Afrikos Respublikos pilietybÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019-07-04 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino:
i) nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietÄ; ii) nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad A. D. (taip pat žinomas kaip A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis. 3.1. ApylinkÄs teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjai siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ.
PareiÅ¡kÄja T. T. yra Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S.) ir A. D. (D.) vaikaitÄ, o pareiÅ¡kÄjai S. J. T. ir D. J. T. â Z. J. S. ir A. D. provaikaiÄiai. AptartÄ aplinkybÄ patvirtina: Pietų Afrikos Respublikos (toliau â PAR) Vidaus reikalų departamento iÅ¡duotas B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, jog B. D. tÄvai Z. J. S. ir A. D.; PAR Vidaus reikalų departamento iÅ¡duotas pareiÅ¡kÄjos T. T. (mergautinÄ pavardÄ D.) gimimo liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, jog T.
D. yra B. D. duktÄ; PAR Vidaus reikalų departamento iÅ¡duotas pareiÅ¡kÄjos T. T. ir D. J. T. santuokos liudijimas; PAR Vidaus reikalų departamento iÅ¡duotas pareiÅ¡kÄjo S. J. T. ir D. J. T. gimimo liudijimai, patvirtinantys, jog pareiÅ¡kÄjai yra pareiÅ¡kÄjos sÅ«nÅ«s. Aptartų aplinkybių neginÄijo ir Migracijos departamentas. 3.2. ApylinkÄs teismas konstatavo, kad aplinkybes, jog Z. J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S.) (T. T. senelÄ ir D. J. T. bei S. J. T. prosenelÄ) gimÄ ir iki 1940-06-15 gyveno Lietuvos Respublikoje patvirtina:
PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018-05-29 pažyma, kurioje nurodoma, kad Z. J. S. (pavardÄ Lietuvoje â Z. G. Z., taip pat žinoma kaip A. Z. G. S.) gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvos Respublikoje; Z. J. S. su savo tÄvais A. (A.) Z. (Z.) ir G. D. (G. D.) Z. (merg. pavardÄ â S.) gyveno Lietuvos Respublikoje; Z. J. S. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete XX amžiaus 3-Äiajame deÅ¡imtmetyje; Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo 2018-04-03 pažyma apie Z.
J. S. (taip pat žinoma kaip Z. G. Z. ir A. Z. G. S.) tÄvų â A. Z. ir G. D. S. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo 2018-03-23 pažyma, kurioje nurodoma, jog A. Z., 1920-04-12 gavo vidaus pasÄ ; 1897 m. metrikos knygos iÅ¡raÅ¡o vertimas, iÅ¡ kurio matyti, jog Z. G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), o jos tÄvai yra A. Z. ir G. D. Z.. 3.3. ApylinkÄs teismas konstatavo, kad aplinkybes, jog A. D. (taip pat žinomo kaip A. D.) (T. T. senelis ir D.
J. T. bei S. J. T. prosenelis) gimÄ ir iki 1940-06-15 gyveno Lietuvos Respublikoje patvirtina: PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 pažyma, kurioje nurodoma, jog A. D. gimÄ (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje; PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018-05-29 pažyma, kurioje nurodoma, jog A. D. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos pilieÄiu XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje; Lietuvos centriniame valstybÄs archyve iÅ¡likÄs Kauno apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde âDraugijos aukÅ¡tiesiems mokslams žydų tarpe skleisti Lietuvojeâ byloje esantis 1922 m. valdybos narių sÄ raÅ¡as, kuriame 45 numeriu įraÅ¡ytas A.
D. 3.4. ApylinkÄs teismas nustatÄ, kad Lietuvos Respublikos centrinis valstybÄs archyvas 2018-03-22 raÅ¡te nurodÄ, kad žinių apie A. Z. G. Z. (Z.), A. ir G. D. dukters, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje, dokumentų, patvirtinanÄių jos turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, asmens dokumentų pasui gauti, vidaus ar užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinanÄių, kad ji iki 1940-06-15 neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybÄs, archyve saugomuose fonduose nerasta.
Lietuvos centrinis valstybÄs archyvas 2018-03-22 raÅ¡te informavo, kad žinių apie G. D. S. (S.) Z. (Z.), M. dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) miestelyje, gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje, dokumentų, patvirtinanÄių jos turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, asmens dokumentų pasui gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinanÄių, kad ji iki 1940-06-15 neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybÄs, archyve saugomuose fonduose nerasta.
Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo raÅ¡te Nr. (P1-3415) P2-5473 nurodoma, kad Lietuvos valstybÄs istorijos archyvas Obelių žydų bendruomenÄs 1896â1898 m. metrikų knygų saugoti negavo, todÄl iÅ¡duoti archyvo pažymos apie Z. G. gimimÄ negali. 3.5. ApylinkÄs teismas sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjų pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjų T. T. senelÄ (pareiÅ¡kÄjų D. J. T. ir S. J. T. prosenelÄ) gimÄ, gyveno Lietuvos Respublikoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete, kad jos Å¡eima nuo seno gyveno Lietuvos Respublikoje, turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ ir pareiÅ¡kÄjų protÄvis A.
D. (D.) gimÄ, gyveno Lietuvoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos pilieÄiu. 3.6. ApylinkÄs teismas nurodÄ, kad suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas, reikÅ¡damas abejones dÄl pareiÅ¡kÄjų pateiktų įrodymų turinio, nepateikÄ ir nenurodÄ kitokio teisÄs turinio, nei įrodinÄja pareiÅ¡kÄjai, neargumentavo, kodÄl pareiÅ¡kÄjų įrodymai neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. ApylinkÄs teismas pažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjų pateikti užsienio valstybÄs raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtinti pažyma (Appostille) pagal 1961 m.
Hagos konvencijÄ dÄl užsienio valstybÄse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau â Konvencija). Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinÄs sutarties nustatyta tvarka legalizuojami oficialieji dokumentai, PAR valstybinių institucijų ir pareigÅ«nų iÅ¡duoti dokumentai, patvirtinti pažyma (Appostille), laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo 2019-01 raÅ¡to Nr. (P1-8262)R10-(1.8)-20 matyti, kad Lietuvos archyvuose neiÅ¡saugota visa informacija apie Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. gyvenusius asmenis, informuojant, jog iki 1940 m.
Lietuvos Respublikoje gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos ir mirties faktai buvo registruojami įvairių religinių konfesijų bažnyÄiose, cerkvÄse, kirkÄse, sinagogose, maldos namuose ar bendruomenÄse. PareiÅ¡kÄjai pateikÄ PAR Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duotus dokumentus, kuriuose nurodyta, jog Z. J. S. ir A. D. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«dami Lietuvos Respublikos pilieÄiais XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje. ApylinkÄs teismas konstatavo, kad aptarti dokumentai gali bÅ«ti laikomi tinkamu pilietybÄs patvirtinimu.
PareiÅ¡kÄjai, siekdami surinkti įrodymus, patvirtinanÄius pareiÅ¡kÄjų protÄvių iki 1940-06-15 turÄtÄ Lietuvos pilietybÄ, kreipÄsi į kompetentingas institucijas, taÄiau dokumentų, tiesiogiai patvirtinanÄių apie pareiÅ¡kÄjų protÄvių turÄtÄ pilietybÄ, nÄra. ApylinkÄs teismas sutiko su pareiÅ¡kÄjais, kad Lietuvos Respublikos archyvuose informacija apie Lietuvos Respublikoje gyvenusius asmenis, iÅ¡duotus pasus, neiÅ¡sami, taÄiau nepaneigia fakto, jog pareiÅ¡kÄjų pateikti netiesioginiai įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kÄjų protÄviai gimÄ, gyveno Lietuvos Respublikoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiai.
ApylinkÄs teismas nesutiko su Migracijos departamento teiginiais, kad atsižvelgiant į tai, jog B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta nurodyta Rusija, dÄl ko laikytina, jog Z. J. S. ir A. D. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos su carinÄs Rusijos iÅ¡duotais pasais. Lietuva CarinÄs Rusijos imperijos sudÄtyje buvo nuo 1795â1915 m., o nuo 1915 m. iki 1918 m. buvo okupuota Vokietijos. PareiÅ¡kÄjų protÄvių gimimo metu Lietuvos Respublika buvo CarinÄs Rusijos sudÄtyje, kas leidžia manyti, jog nors B.
D. gimimo liudijime jo tÄvų Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta nurodyta Rusija, taÄiau, kaip Z. J. S. gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno gubernijoje, o A. D. â (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas apeliaciniame skunde praÅ¡Ä panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-07-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjų pareiÅ¡kimo netenkinti. Apeliacinį skundÄ grindÄ Å¾emiau nurodytomis aplinkybÄmis: 4.1.
Lietuvos archyvų iÅ¡duoti dokumentai nepatvirtina, kad Z. J. S. ir A. D. turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ iki 1940-06-15, todÄl Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017 ir 2018 m. iÅ¡duoti dokumentai negali bÅ«ti laikomi įrodymais, kad Z. J. S. ir A. D. turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. PareiÅ¡kÄjai nori atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ neatsisakydami turimos Pietų Afrikos Respublikos pilietybÄs. Niekas negali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybÄs pilietis, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. 4.2.
PilietybÄs įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940-06-15 turÄjÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, ir jų palikuonys, kurie iki PilietybÄs įstatymo įsigaliojimo neįgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs, turi neterminuotÄ teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybÄje â Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybÄje â jie nuolat gyvena. PilietybÄs įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje aiÅ¡kiai įvardinti dokumentai, patvirtinantys turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ iki 1940-06-15.
Nei dokumentų, nurodytų PilietybÄs įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje, nei 5 dalyje pareiÅ¡kÄjai nepateikÄ. Dokumentų, patvirtinanÄių Laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kada asmenys buvo laikomi Lietuvos Respublikos pilieÄiais, pareiÅ¡kÄjai taip pat nepateikÄ. Tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisÄ konstatuoti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs iki 1940-06-15, o ne užsienio institucijos. Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikcijÄ tik žydų bendruomenÄs gyvenime.
Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra religine santvarka paremta institucija, todÄl neturi oficialių įgaliojimų nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus, o juo labiau faktÄ dÄl Lietuvos Respublikos iki 1940-06-15. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad pažyma (Apostille) yra vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad bÅ«tų patvirtintas paraÅ¡o tikrumas, dokumentÄ pasiraÅ¡iusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esanÄio antspaudo arba ženklo tapatumas. Teismas gali savarankiÅ¡kai įvertinti dokumentus, kurių pagrindų užsienio institucijos konstatuoja atitinkamas iÅ¡vadas. 4.3.
PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotų dokumentų, patvirtinanÄių, kad A. Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tÄvai. PareiÅ¡kÄjai šį faktÄ Ä¯rodinÄja Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018 m. iÅ¡duotu raÅ¡tu, taÄiau nepateikÄ dokumentų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu yra padarytas Å¡is konstatavimas. Lietuvos centrinio archyvo pažyma, kurioje nurodyta, kad A. Z. 1920-04-12 gavo vidaus pasÄ , nepatvirtina, kad tai bÅ«tent tam A. Z. iÅ¡duotas pasas, kuris galimai yra Z.
J. S. tÄvas, kadangi iÅ¡ pažymoje nurodytų duomenų negalima identifikuoti asmens. Pažymoje nurodyta, kad 1920-04-12 buvo iÅ¡duotas vidaus pasas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojui A. Z., o Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad A. Z. ir G. D. S. (duomenys neskelbtini) susituokÄ (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone. 4.4. 1919 m., įsigaliojus Laikinajam įstatymui, Z. J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., turÄjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) m., o A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., â (duomenys neskelbtini) m.
Vadovaujantis 1919-12-23 priimtais Pasų įstatų 2 straipsniu, kiekvienas Lietuvos pilietis ar pilietÄ per 17 metų amžiaus privalo turÄti pasÄ , tai, jeigu Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, jiems turÄjo bÅ«ti iÅ¡duoti pasai. Lietuvos valstybÄs archyvai duomenų apie tai, kad jie bÅ«tų kreipÄsi dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs, kad jiems bÅ«tų iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos pasai neturi. PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ ir netiesiogiai Lietuvos Respublikos pilietybÄ iki 1940-06-15 patvirtinanÄių dokumentų (apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15).
PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ dokumentų, patvirtinanÄių Z. J. S. ir A. D. gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje iki 1940-06-15. 4.5. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta yra nurodyta Rusija. Kadangi duomenų apie Z. J. S. ir A. D. iÅ¡duotus Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasus nÄra, galima preziumuoti, kad Z. J. S. ir A. D. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos su carinÄs Rusijos iÅ¡duotais pasais. PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ dokumentų, kurie patvirtintų, kad jie iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko po Lietuvos Respublikos nepriklausomybÄs paskelbimo â 1918-02-16.
Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) nÄra institucija, kuri gali patvirtinti oficialiÄ Z. J. S. ir A. D. atvykimo į Pietų Afrikos RespublikÄ datÄ . PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ dokumentų, kurių pagrindu Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) padarÄ Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . 4.6. Net ir tuo atveju, jeigu Z. J. S. ir A. D. galÄjo bÅ«ti Lietuvos pilieÄiais pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ 1 paragrafÄ , jie, iÅ¡vykÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1920 m., vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 paragrafu, privalÄjo per 6 mÄnesius nuo Laikinojo įstatymo paskelbimo dienos, t. y. nuo 1922-06-22 įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje, ir pristatÄ savo pilietybÄs įrodymus, iÅ¡siimti Lietuvos pasÄ , o to nepadarius per nurodytÄ laikotarpį, jie galÄtų atgauti Lietuvos pilietybÄ tik pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ 3 ir 4 paragrafus (t. y. kaip svetimÅ¡aliai).
Dokumentų, patvirtinanÄių, kad Z. J. S. ir A. D. įsiregistravo pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje ir gavo Lietuvos pasÄ ar įgijo Lietuvos pilietybÄ pagal Laikinojo įstatymo 3 ir 4 paragrafus, pareiÅ¡kÄjai nepateikÄ. Lietuvos archyvuose nÄra ir pareiÅ¡kÄjai neturi dokumentų, patvirtinanÄių, kad Z. J. S. ir A. D., prieÅ¡ iÅ¡vykdami į Pietų Afrikos RespublikÄ , tapo Lietuvos Respublikos pilieÄiais, t. y. gavo Lietuvos pilieÄių pasus. NÄra duomenų, kad tie asmenys 1919-1940 m. gyveno Lietuvos Respublikoje. 4.7.
PareiÅ¡kÄjai nepateikÄ dokumentų, patvirtinanÄių ar paneigianÄių, kad Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgijÄ Pietų Afrikos Respublikos pilietybÄ. Kadangi Z. J. S. ir A. D. atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ 1920 m., nuo 1922-06-22 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ papildymo paskelbimo per 6 mÄnesius neįsiregistravo pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje, negavo Lietuvos paso bei neįgijo Lietuvos pilietybÄs, duomenų apie jiems iÅ¡duotus Lietuvos vidaus ir užsienio pasus Lietuvos valstybÄs archyvuose nÄra, taip pat atsižvelgiant į aplinkybÄ, jog Z.
J. S. ir A. D. pragyveno Pietų Afrikos Respublikoje daugiau negu 2 metus (nuo 1920 m. iki 1940-06-15) be pertraukos, galima pagrįstai teigti, jog jeigu Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, Z. J. S. ir A. D. galÄtų bÅ«ti prilyginti asmenims, netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybÄs.
5. PareiÅ¡kÄjai T. T., D. J. T. ir S. J. T. atsiliepime į Migracijos departamento apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019-07-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindÄ Å¾emiau nurodytomis aplinkybÄmis: 5.1. PareiÅ¡kÄjai pateikÄ Ä¯rodymus, kad Lietuvos archyvuose esanti informacija apie Lietuvoje gyvenusius asmenis, iÅ¡duotus pasus, neiÅ¡sami. DÄl nurodytų priežasÄių pareiÅ¡kÄjai negalÄjo gauti tiesioginių praÅ¡omų nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų įrodymų iÅ¡ Lietuvos archyvų.
Nors PareiÅ¡kÄjai neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų, tiesiogiai patvirtinanÄių jų protÄvių Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, tai neeliminuoja galimybÄs teismo tvarka šį faktÄ Ä¯rodyti kitais įrodymais. PareiÅ¡kÄjai rÄmÄsi Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 ir 2018-05-29 iÅ¡duotomis pažymomis apie jų protÄvius, taip pat ir kitais netiesioginiais įrodymais. Lietuvos centrinis valstybÄs archyvas patvirtino, kad Z.
J. S. tÄvui A. Z. buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Pagal 1919-01-09 priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ Â§ 1 nuostatas 3, Z. J. S. laikytina Lietuvos Respublikos piliete. A. D. (D.) gimÄ, gyveno Lietuvos Respublikoje, atvyko į Pietų Afrikos RespublikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos pilieÄiu XX a. 3-ajame deÅ¡imtmetyje, todÄl yra pagrindas konstatuoti, jog A. D. (D.) laikytinas Lietuvos Respublikos pilieÄiu pagal 1919-01-09 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ Â§ 1 nuostatas.
Nors tiesioginių turÄtos Lietuvos Respublikos pilietybÄs įrodymų nÄra, taÄiau į bylÄ pateikti Lietuvos archyvų iÅ¡duoti dokumentai apie Z. J. S. (jos tÄvų bei senelio) ir A. D. gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje, kurie laikytini netiesioginiais turÄtos pilietybÄs įrodymais. Nors Migracijos departamentas kvestionuoja Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tų įrodomÄ jÄ galiÄ , taÄiau Å¡iuose dokumentuose nurodytÄ informacijÄ patvirtina ir visuma kitų byloje esanÄių įrodymų.
Migracijos departamentas neginÄija, kad byloje nÄra pareiÅ¡kÄjų į bylÄ pateiktus duomenis apie Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ paneigianÄių ar prieÅ¡taringų įrodymų. NÄra pagrindo abejoti pareiÅ¡kÄjų pateiktų įrodymų patikimumu vien dÄl to, kad Lietuvos archyvai negali pateikti aktualios archyvinÄs informacijos. 5.2. Migracijos departamentas kvestionuoja Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duotų pažymų įrodomÄ jÄ galiÄ , taÄiau pareiÅ¡kÄjų pateikti įrodymai yra tinkama įrodinÄjimo priemonÄ.
PareiÅ¡kÄjų pateikti dokumentai apie jų protÄvių gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje bei turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, nepriklausomai nuo to, kad yra iÅ¡duoti užsienio valstybÄs institucijų, yra leistina įrodinÄjimo priemonÄ. Užsienio valstybÄs institucijų iÅ¡duoti dokumentai gali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais iki 1940-06-15 turÄtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti pagal PilietybÄs įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ . ReikÅ¡damas abejones dÄl pateiktų įrodymų turinio Migracijos departamentas nepateikÄ ir nenurodÄ kitokio teisÄs turinio nei įrodinÄja pareiÅ¡kÄjai.
Tai, kad Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra žydų konfesinÄ institucija tik patvirtina, kad Å¡i institucija disponuoja įvairia archyvine informacija. Pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , tarptautiniu mastu pripažįstamas Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) priklauso Ortodoksų sinagogų sÄ jungai, kuri yra didžiausia Žydų organizacija Pietų Afrikoje, ir teikia specializuotas paslaugas žydų religiniame gyvenime. Johanesburgo Beth-Din informacinÄs pažymos apie pareiÅ¡kÄjų Å¡eimÄ yra iÅ¡duotos Johanesburgo Beth-Din kompetencijos ribose.
Teismas rÄmÄsi ne vien tik Pietų Afrikos Respublikos Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) nurodyta informacija kaip vieninteliu įrodymu, bet vertino visumÄ byloje esanÄių įrodymų, jų tarpusavio ryšį, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad visi įrodymai yra neprieÅ¡taringi ir patvirtina tas paÄias aplinkybes apie pareiÅ¡kÄjų protÄvių iki 1940-06-15 turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ. 5.3. Pažyma Apostille dokumentas tvirtinamas taikant Hagos konvencijÄ . Hagos konvencija yra tarptautinÄ sutartis, kuriÄ Lietuvos Respublika ratifikavo ir kuri Lietuvai įsigaliojo nuo 1997-07-19.
Pietų Afrikos Respublika patenka į sÄ raÅ¡Ä valstybių, kurių teritorijoje galioja Konvencija. Konvencija taikoma tik oficialiesiems dokumentams, tarp jų â valstybÄs jurisdikcijai priklausanÄių valstybinių institucijų arba pareigÅ«nų iÅ¡duodamiems dokumentams (Hagos konvencijos 1 straipsnis). PareiÅ¡kÄjų pateikti Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duoti dokumentai, patvirtinti pažyma Apostille, yra laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais. 5.4. PareiÅ¡kÄjai, siekdami surinkti Lietuvos archyvuose iÅ¡likusiÄ informacijÄ apie Z.
J. S., kreipÄsi į Lietuvos valstybÄs istorijos archyvÄ dÄl gimimo akto įraÅ¡o paieÅ¡kos. Gautas Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo atsakymas, jog archyvas pažymos apie minÄto asmens gimimÄ iÅ¡duoti negali, kadangi (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenÄs 1896â1898 m. metrikų knygų saugoti negavo. Ä®raÅ¡as apie Z. J. gimimÄ iÅ¡likÄs Maskvos miesto Centriniame valstybiniame istorijos archyve, kuriame yra saugoma dalis archyvinių duomenų apie Lietuvos teritorijoje registruotus asmenų gimimo faktus, įskaitant (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenÄs metrikų knygÄ .
Ä® bylÄ pateikti minÄtame archyve saugomi dokumentai, kurie patvirtina, jog Z. G. Z. gimÄ (duomenys neskelbtini), o jos tÄvai â A. Z. ir G. D. Z. Å iuos faktus patvirtina ir Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duota 2018-05-29 pažyma. 5.5. A. Z. ir G. D. S. susituokÄ (duomenys neskelbtini). Z. J. S. gimÄ (duomenys neskelbtini), jos tÄvai â A. Z. ir G. D. Z.. Z. J. S. su tÄvais A. (A.) Z. (Z.) ir G. D. (G. D.) Z. (merg. S.) gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. Z. Lietuvos Respublikos vidaus pasas buvo iÅ¡duotas 1920-04-12 (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡sidÄstÄ toje paÄioje Lietuvos geografinÄje dalyje (Å¡iaurÄs rytų), kuri priklausÄ Kauno gubernijai.
Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo pažymoje nurodytas tik vienas asmuo, vardu A. Z., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Informacijos apie kitus asmenis tokiu paÄiu vardu bei pavarde, gyvenusius (duomenys neskelbtini), nÄra. 5.6. Dokumentai, galintys tiesiogiai patvirtinti pareiÅ¡kÄjų protÄvių turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, archyvuose neiÅ¡likÄ. Nors Lietuvos archyvai neturi informacijos, tiesiogiai patvirtinanÄios pareiÅ¡kÄjų protÄvių turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, taÄiau tai nepaneigia fakto, jog pareiÅ¡kÄjų protÄviai gimÄ, gyveno Lietuvoje bei buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiais.
Lietuvos archyvuose neiÅ¡saugota visa informacija apie Lietuvoje iki 1940 m. gyvenusius asmenis. DidelÄ dalis archyvinių duomenų apie iki 1940 m. registruotus asmenų gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos ir mirties faktus neiÅ¡likusi. PareiÅ¡kÄjai teikÄ Ä¯rodymus apie atvejus, kai Lietuvos centrinis valstybÄs archyvas negalÄjo pateikti informacijos apie asmens gyvenimÄ Lietuvoje, turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, nors tokio asmens palikuonys turÄjo iÅ¡saugojÄ tiesioginius įrodymus: tarpukario Lietuvoje iÅ¡duotus pasus ar kitus dokumentus, liudijanÄius apie asmens gyvenimÄ Lietuvoje, turÄtÄ pilietybÄ.
Nurodyti pavyzdžiai patvirtina, jog Lietuvos archyvuose informacija apie Lietuvoje gyvenusius asmenis, Lietuvos Respublikos pilieÄiams iÅ¡duotus pasus neiÅ¡sami. Egzistuoja objektyvios priežastys bei paaiÅ¡kinimas, kodÄl pareiÅ¡kÄjai neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų apie jų protÄvių Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ. 5.7. Lietuva CarinÄs Rusijos imperijos sudÄtyje buvo 1795-1915 m., o nuo 1915 iki 1918 m. Lietuva buvo okupuota Vokietijos. Lietuvos valstybÄ buvo atkurta 1918-02-16.
PareiÅ¡kÄjų protÄvių Z. J. S. ir A. D. gimimo metu Lietuva buvo CarinÄs Rusijos imperijos sudÄtyje. Tai paaiÅ¡kina aplinkybÄ, kodÄl B. D. gimimo liudijime jo tÄvų Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta įvardinta kaip Rusija. Byloje pateikti įrodymai apie tiksliÄ Z. J. S. gimimo vietÄ ((duomenys neskelbtini), Kauno gubernija), taip pat ir apie A. D. ((duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika). Migracijos departamentas teigia, jog Z. J. S. ir A. D. galÄjo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos neįgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs, t. y. galÄjo iÅ¡vykti kaip CarinÄs Rusijos pilieÄiai, taÄiau nepateikÄ nurodytÄ prielaidÄ patvirtinanÄių įrodymų.
PareiÅ¡kÄjai pateikÄ pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjų protÄviai turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. Labiau tikÄtina, jog pareiÅ¡kÄjų protÄviai iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vyko po Lietuvos Respublikos nepriklausomybÄs paskelbimo. Lietuvoje gyvenantys asmenys po Lietuvos valstybÄs atkÅ«rimo negalÄjo bÅ«ti traktuojami kaip CarinÄs Rusijos pilieÄiai (nuo 1915 m. Lietuva nebebuvo CarinÄs Rusijos sudÄtyje, o 1917 m. CarinÄs Rusijos imperija jau buvo žlugusi). 5.8.
Migracijos departamentas netinkamai aiÅ¡kina 1922-06-22 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ papildymo nuostatas. Aptartu įstatymu buvo siekiama nustatyti âgalutinÄ tvarkÄ , kad bÅ«tų užsieniuose žinoma, kas yra Lietuvos pilietis, kas neâ. Nurodyto įstatymo reikalavimas įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje buvo taikomas asmenims, kurie pagal aptarto įstatymo § 1 ar Taikos sutartį su Rusija buvo laikomi Lietuvos pilieÄiais, taÄiau gyveno treÄiosios valstybÄs teritorijoje ir nebuvo oficialiai įgijÄ Lietuvos pilietybÄs (gavÄ pasų).
Tokie asmenys Lietuvos pilietybÄ Ä¯gydavo registracijos tvarka. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiai iki iÅ¡vykimo į užsienį, iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos jau bÅ«dami Lietuvos pilieÄiais. Esamoje situacijoje Z. J. S. ir A. D., kaip aiÅ¡kiai buvusiems Lietuvos Respublikos pilieÄiams ir iÅ¡vykusiems po 1920 m., aptariama teisÄs norma netaikytina. Lietuvos pilietybei netekti nepakakdavo vien konstatuoti, jog yra atsiradÄs įstatymo nustatytas pagrindas. Asmuo buvo laikomas netekusiu Lietuvos pilietybÄs tik tuomet, kai sprendimÄ dÄl Lietuvos pilietybÄs netekimo priimdavo Ministrų Taryba.
Tokį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų nÄra. ApeliacinÄs instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai.
7. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apeliacinį skundÄ , absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1â7 punktuose, nenustatÄ, taip pat nenustatÄ ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dÄl apylinkÄs teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino pareiÅ¡kÄjų T. T., D. J. T. ir S. J. T. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, t. y. nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad:
i) Z. J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietÄ; ii) A. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikoje) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybÄ Ä¯gyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. PilietybÄs įgijimo ir netekimo tvarkÄ nustato įstatymas. PilietybÄ bendrÄ ja prasme â tai nuolatinis asmens politinis, teisinis ryÅ¡ys su konkreÄia valstybe, grindžiamas abipusÄmis teisÄmis bei pareigomis ir iÅ¡ jų iÅ¡plaukianÄiu savitarpio pasitikÄjimu, iÅ¡tikimybe bei gynyba; pilietybÄs santykiai visada teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, nutarties 15â17 punktai).
10. Lietuvos Respublikos pilietybÄs principus, Lietuvos Respublikos pilietybÄs įgijimo ir netekimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybÄs santykius reguliuoja PilietybÄs įstatymas (PilietybÄs įstatymo 1 straipsnis). Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimas â tai teisÄs atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ Ä¯gyvendinimas PilietybÄs įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (PilietybÄs įstatymo 10 dalis). TeisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ â tai iki 1940-06-15 turÄjusio Lietuvos Respublikos pilietybÄ asmens ir jo palikuonių teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ PilietybÄs įstatymo nustatyta tvarka (PilietybÄs įstatymo 17 dalis). Lietuvos Respublikos pilieÄio palikuonis â tai iki 1940-06-15 Lietuvos Respublikos pilietybÄ turÄjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (PilietybÄs įstatymo 7 dalis).
11. Asmenys, iki 1940-06-15 turÄjÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, ir jų palikuonys, kurie iki PilietybÄs įstatymo įsigaliojimo nÄra įgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs, turi neterminuotÄ teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybÄje â Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybÄje â jie nuolat gyvena (PilietybÄs įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). PilietybÄs įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, jų praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka iÅ¡duodami Å¡iÄ teisÄ patvirtinantys dokumentai. PraÅ¡ymų dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo pateikimo tvarkÄ reguliuoja PilietybÄs įstatymo 38 straipsnis.
12. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatyta tvarka nÄra iÅ¡duotas teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ patvirtinantis dokumentas, prie praÅ¡ymo dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo, be kita ko, prideda dokumentus, patvirtinanÄius, kad asmuo iki 1940-06-15 turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ arba yra asmens, iki 1940-06-15 turÄjusio Lietuvos pilietybÄ, palikuonis (PilietybÄs įstatymo 387 straipsnio 2 dalies 2 punktas). PilietybÄs įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, kurie turi bÅ«ti pateikiami norint patvirtinti, kad asmuo iki 1940-06-15 turÄjo Lietuvos pilietybÄ:
1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940-06-15;
2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940-06-15;
3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenÄje ar darbÄ valstybÄs tarnyboje;
4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turÄta Lietuvos Respublikos pilietybÄ;
5) asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940-06-15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940-06-15. J. P. įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nÄra, asmens iki 1940-06-15 turÄtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15, taip pat užsienio valstybÄs pasas ir kiti dokumentai (PilietybÄs įstatymo 38 straipsnio 5 dalis). Jeigu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs įgaliota institucija (Å¡iuo atveju â Migracijos departamentas (žr.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2017-11-29 nutarimu Nr. 988 patvirtintu nutarimu âDÄl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos pilietybÄs dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ 1.1 papunktį)) konstatuoja, kad nÄra pakankamai dokumentų, patvirtinanÄių, kad asmuo iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinanÄių, kad asmuo gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybÄs pilietis, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti nustatomi teismo tvarka (PilietybÄs įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
13. Migracijos departamento 2018-12-14 raÅ¡te (sprendime) nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjų pateikti dokumentai nepatvirtina T. T. senelių ir D. J. T. ir S. J. T. prosenelių Z. J. S. ir A. D. (D.) iki 1940-06-15 turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ (t. 1, b. l. 8). Aptariama aplinkybÄ sudaro galimybÄ pasinaudoti PilietybÄs įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatyta teise kreiptis į teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto (kad Z. J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiai) nustatymo.
14. Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 442 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinÄja bylas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinÄja bylas dÄl kitokių juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
15. Pagal bendrÄ taisyklÄ, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-06-15 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, nutarties 26 punktÄ ).
Visgi, tam tikrų kategorijų bylos, kaip antai bylos dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo, turi įrodinÄjimo naÅ¡tos ypatumų.
16. CPK 445 straipsnyje nurodyta, jog teismas nustato juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi CPK 445 reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nÄra jį patvirtinanÄių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinÄs teisÄs (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-06-15 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, nutarties 20 punktÄ ).
Bylose dÄl faktų, turinÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ, nustatymo įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kadangi jeigu pareiÅ¡kÄjas turÄtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kreipiantis į teismÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016-02-12 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, nutarties 26 punktas). TeisÄjų kolegija, apibendrindama aukÅ¡Äiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ pažymi, jog nagrinÄjamu atveju įrodinÄjimo procesas turi tam tikrų ypatumų: pirma, netiesioginiai įrodymai turi silpnesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ .
Tai svarbu darant iÅ¡vadÄ , ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba jÄ paneigti. Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas, todÄl svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų patvirtinta byloje esanÄiais įrodymais ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ yra mažesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, nutarties 74 punktas); antra, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dÄl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likÄ.
Bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todÄl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017-06-15 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, nutarties 22 punktÄ ).
17. ApylinkÄs teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja T. T. yra Z. J. S. ir A. D. (D.) vaikaitÄ, o Z. J. S. ir A. D. yra pareiÅ¡kÄjos T. T. seneliai. PareiÅ¡kÄjai S. J. T. ir D. J. T. â Z. J. S. ir A. D. provaikaiÄiai, o Z. J. S. ir A. D. yra pareiÅ¡kÄjų S. J. T. ir D. J. T. proseneliai. PareiÅ¡kÄjai S. J. T. ir D. J. T. yra pareiÅ¡kÄjos T. T. sÅ«nus, o pareiÅ¡kÄja T. T. â pareiÅ¡kÄjų S. J. T. ir D. J. T. motina (mama).
18. Migracijos departamentas teigia, kad nÄra pakankamai duomenų apie tai, jog Z. J. S. ir A. D. turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad ribojama galimybÄ surinkti tiesioginių įrodymų, atsižvelgiant į laiko aplinkybÄ bei istorinį Å¡alies kontekstÄ (okupacijos ir pan.), apie tai, jog Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiais. Taigi įstatymas numato galimybÄ nustatyti juridinį faktÄ pagal civilinio proceso reguliuojamÄ procedÅ«rÄ teisme.
19. Migracijos departamentas teigia, kad kuomet Lietuvos Respublikos archyvų iÅ¡duoti dokumentai nepatvirtina aplinkybÄs, jog Z. J. S. ir A. D. turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ iki 1940-06-15, Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) iÅ¡duotos pažymos negali bÅ«ti laikomos įrodymais, kad Z. J. S. bei A. D. turÄjo Lietuvos Respublikos pilietybÄ. Migracijos departamentas pažymi, jog: pirma, tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisÄ konstatuoti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs iki 1940-06-15, o ne užsienio institucijos; antra â Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinis teismas) yra religine santvarka paremta institucija ir neturi oficialių įgaliojimų nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų.
20. ApylinkÄs teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjai į bylÄ pateikÄ Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymas (el. b. t. 1, b. l. 33, 40), kuriose nurodoma, kad:
i) Z. J. S. (pavardÄ Lietuvoje â Z. G. Z., taip pat žinoma kaip A. Z. G. S.) gimÄ (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje. Z. J. S. su tÄvais A. (A.) Z. (Z.) ir G. D. (G. D.) Z. (merg. pavardÄ â S.) gyveno Lietuvoje; Z. J. S. atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje; ii) A. D. gimÄ (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, atvyko į Pietų AfrikÄ bÅ«damas Lietuvos Respublikos pilieÄiu XX amžiaus 3-iajame deÅ¡imtmetyje.
ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka, kad pilietybÄs įgijimas ar atkÅ«rimas yra nacionalinis Lietuvos Respublikos institutas (žr. ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, nutarties 17 punktÄ ) ir tik Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos gali konstatuoti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ â Lietuvos Respublikos pilietybÄs turÄjimÄ . Visgi, tokia aplinkybÄ nepaneigia pareiÅ¡kÄjų teisÄs teikti įrodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galÄtų patvirtinti ginÄo aplinkybÄ (tai, kad Z.
J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiai). TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymos gali bÅ«ti laikomos įrodymais (kad ir netiesioginiais). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, apylinkÄs teismas Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymų nelaikÄ prejudiciniais faktais (CPK 183 straipsnis), o aptartus įrodymus vertino kitų įrodymų kontekste, t. y. tikrino, ar Johensburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymose nurodytos aplinkybÄs neprieÅ¡taringos, ar juose nurodytos aplinkybÄs tiesiogiai ar netiesiogiai sutampa (patvirtinamos) su kitais byloje esanÄiais įrodymais.
ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog pareiÅ¡kÄjai teismui pateikÄ A. D. mirties liudijimÄ (el. b. t. 4, b. l. 24), kuriame nurodyta, kad:
i) A. D. mirÄ (duomenys neskelbtini); ii) mirusiojo gimimo vieta â Lietuva; iii) mirusiojo amžius â 72 metai ir 11 mÄnesių; iv) pergyvenÄs sutuoktinis â A. Z. G. D.;
v) velionio vaikai â M. D. ir B. D.. A. D. mirties liudijime užfiksuoti duomenys sutampa su Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 pažymoje nurodytais duomenimis apie tai, kad A. D. mirÄ (duomenys neskelbtini) m. Taip pat mirties liudijime ir Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 pažymoje sutampa nurodyta gimimo vieta â Lietuva. A. D. mirties liudijime nurodyta, kad tiksli gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 pažymoje nurodyta, kad A. D. gimÄ (duomenys neskelbtini) m., kas beveik sutampa su mirties liudijime nurodytos mirties datos ((duomenys neskelbtini)) ir gyvenimo trukmÄs ((duomenys neskelbtini)) skirtumu ((duomenys neskelbtini) m.) (pareiÅ¡kÄjai nurodÄ, kad A.
D. galÄjo gimti tarp (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.). TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebÄjimu, jog Migracijos departamentas nepaneigÄ Johanesburgo Beth-Din 2017-03-14 ir 2018-05-29 pažymose nurodytos informacijos ir nepateikÄ konkreÄių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima suabejoti aptariamomis pažymomis. Pripažintina, kad Johanesburgo Beth-Din 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymose nenurodyta, kokių dokumentų pagrindu nurodomos vienos ar kitos faktinÄs aplinkybÄs. Visgi, Å¡ios bylos aplinkybÄs rodo, kad netiesioginiais įrodymais didžiÄ jÄ dalį teiginių, nurodytų Beth-Din 2017-03-24 ir 2018-05-29 pažymose galima patikrinti susiejant su kitais byloje esanÄiais įrodymais (pavyzdžiui, kad Z.
J. S. buvo kitaip žinoma kaip A. Z. G., o B. D. yra A. D. sÅ«nus taip pat matyti iÅ¡ A. D. mirties liudijimo; iÅ¡ Rusijos Federacijos Respublikos Maskvos miesto Centrinio valstybinio istorijos archyvo Metrikų knygos (1897 m.) taip pat matyti, jog Z. J. S. (Z. G.) gimÄ (duomenys neskelbtini), o Z. J. S. tÄvai â A. Z. ir G. D.), tarp kurių nei apylinkÄs, nei apeliacinÄs instancijos teismas prieÅ¡taravimų nenustatÄ. Darytina iÅ¡vada, jog Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) suraÅ¡ytos pažymos, nepaisant paÄios institucijos reikÅ¡mÄs PAR, gali bÅ«ti laikomos netiesioginiais įrodymais apie Z.
J. S. ir A. D. gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje ir galimai turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ.
21. ApylinkÄs teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad PAR valstybinių institucijų ir pareigÅ«nų iÅ¡duoti dokumentai, patvirtinti pažyma (Apostille), laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodÄ, jog Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) nors ir yra patvirtinti pažyma (Apostille), taÄiau Apostille nepatvirtina dokumento turinio tikrumo, todÄl teismas gali savarankiÅ¡kai įvertinti dokumentus, kurių pagrindų užsienio institucijos konstatuoja atitinkamas iÅ¡vadas (Lietuvos Respublikos pilietybÄs iki 1940-06-15 turÄjimo faktÄ ).
TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantu, jog Apostille žyma nÄra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-358-219/ 2018, nutarties 47 punktas). TeisÄjų kolegija pažymi, jog Apostille žyma buvo patvirtintos ne Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymos, o PAR vieÅ¡ojo notaro AutentiÅ¡kumo sertifikatas, kuriuo notaras patvirtino, jog Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymos (laiÅ¡kai) yra tikros originalų kopijos.
Visgi, aptartos aplinkybÄs nereiÅ¡kia, kad Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymos negali bÅ«ti laikomos (paprastais) raÅ¡ytiniais įrodymais, neturinÄiais didesnÄs įrodomosios galios. Kita vertus, apylinkÄs teismas, nustatydamas juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus (apie Z. J. S. ir A. D. turÄtÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ), rÄmÄsi įrodymų visuma, o ne iÅ¡skirtinai Johanesburgo Bet-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymomis.
22. Migracijos departamentas teigÄ, kad pareiÅ¡kÄjai nepateikÄ duomenų apie tai, kad A. Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tÄvai. PažymÄtina, kad netiesiogiai tai patvirtina Rusijos Federacijos Respublikos Maskvos miesto Centrinio valstybinio istorijos archyvo Metrikų knygos (1897 m.) (el. b. t. 4, b. l. 18â22), Jahanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) 2018-05-29 pažyma (el. b. t 1, b. l. 33). ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, aptarti įrodymai sudaro pagrindÄ sprÄsti, jog labiau tikÄtina, kad A.
Z. ir G. D. Z. yra Z. J. S. tÄvai. Duomenų, kurių pagrindų bÅ«tų galima suabejoti tokia iÅ¡vada apeliantas nepateikÄ, tokių nenustatÄ ir apeliacinÄs instancijos teismas. Sutiktina su apeliantu, jog kategoriÅ¡kos iÅ¡vados daryti dÄl to, kad A. Z., kuris 1920-04-12 buvo gavÄs vidaus pasÄ yra tas A. Z., kuris yra Z. J. S. tÄvas, padaryti negalima, taÄiau, teisÄjų kolegijos vertinimu, tokia iÅ¡vada yra labiau tikÄtina. TeisÄjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta aplinkybe, jog Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo pažymoje nurodytas tik vienas asmuo, vardu A.
Z., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), o informacijos apie kitus asmenis tokiu paÄiu vardu bei pavarde, gyvenusius (duomenys neskelbtini), nÄra, taip pat tokių duomenų nepateikÄ ir Migracijos departamentas. Vertinant į bylÄ pateiktÄ Å¾emÄlapį (el. b. t. 4, b. l. 64), pritartina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausÄ tai paÄiai Kauno Gubernijai ir geografiÅ¡kai nebuvo tolimi miestai (miesteliai), todÄl dÄl to, kad vieni juridiniai faktai (pvz., santuoka) įvyko viename mieste (miestelyje), o kiti juridiniai faktai (pvz., asmens gimimas) įvyko kitame mieste (miestelyje), kurie geografiÅ¡kai nÄra nutolÄ, teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi.
23. Apeliantas teigia, kad 1919 m. įsigaliojus Laikinajam įstatymui (el. b. t. 3, b. l. 175, 178â180) Z. J. S. turÄjo bÅ«ti sukakÄ (duomenys neskelbtini) metai, o A. D. â (duomenys neskelbtini) metai, taigi jeigu Z. J. S. ir A. D. bÅ«tų įgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, tai Z. J. S. ir A. D. turÄjo bÅ«ti iÅ¡duoti pasai, taÄiau tokių duomenų nÄra, o pareiÅ¡kÄja taip pat nepateikÄ ir netiesiogiai Lietuvos Respublikos pilietybÄ iki 1940-06-15 patvirtinanÄių dokumentų (apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15).
TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į įrodinÄjamas aplinkybes dÄl seniai įvykusių aplinkybių, į Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo 2019 m. sausio mÄn. pažymÄ (el. b. t. 4, b. l. 40), patvirtinanÄiÄ , jog Lietuvos archyvuose neiÅ¡saugota visa informacija apie Lietuvoje iki 1940 m. gyvenusius asmenis, o didelÄ dalis archyvinių duomenų apie iki 1940 m. registruotus asmenų gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos ir mirties faktus neiÅ¡likusi, sprendžia, kad egzistuoja objektyvus paaiÅ¡kinimas, kodÄl pareiÅ¡kÄjai neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų apie jų protÄvių Z.
J. S. ir A. D. iki 1940-06-15 Lietuvos Respublikos pilietybÄ. TÄ patvirtina ir tai, kad dalis dokumentų, kuriais įrodinÄjamos aplinkybÄs Å¡ioje byloje, yra gauti ir iÅ¡ Rusijos Federacijos. TeisÄjų kolegijos vertinimu, labiau tikÄtina, kad Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiais iki 1940-06-15, kadangi byloje yra netiesioginių duomenų apie tai, kad Z. J. S. ir A. D. protÄviai buvo lietuviai (el. b. t. 1, b. l. 60; t. 4, b. l. 18â22, 27).
24. Migracijos departamentas nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjos T. T. tÄvo B. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta yra nurodyta Rusija. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento gimimo liudijime apie B. D. (Z. J. S. ir A. D. sÅ«nų) nurodyta, kad Z. J. S. bei A. D. gimimo vieta â Rusija (el. b. t. 1, b. l. 15). TeisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs pritaria apylinkÄs teismo motyvams, kad Lietuva CarinÄs Rusijos imperijos sudÄtyje buvo nuo 1795â1915 metais, o nuo 1915 iki 1918 m. buvo okupuota Vokietijos. PareiÅ¡kÄjų protÄvių gimimo metu Lietuva buvo CarinÄs Rusijos sudÄtyje, todÄl B. D. gimimo liudijime Z. J. S. ir A. D. gimimo vieta galÄjo bÅ«ti nurodyta Rusija. Visgi, tai nepaneigia aplinkybÄs, jog Z. J. S. gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno gubernijoje, o A. D. â (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Tai, kad A. D. gimÄs Lietuvoje nurodyta ir PAR 1957-10-09 iÅ¡duotame mirties liudijime.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Z. J. S. ir A. D. iÅ¡vykÄ iÅ¡ Lietuvos privalÄjo per 6 mÄnesius nuo 1922-06-22 įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje, ir pristatÄ savo pilietybÄs įrodymus, iÅ¡siimti Lietuvos pasÄ , o to nepadarius per nurodytÄ laikotarpį, jie galÄtų atgauti Lietuvos pilietybÄ tik pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ 3 ir 4 paragrafus, taÄiau tokių dokumentų nepateikÄ. Viena vertus, atkreiptinas dÄmesys, jog Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybÄ iki 1940-06-15 buvo ne vienÄ kartÄ keistas ir pildytas (žr.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-11-13 nutarimÄ konstitucinÄs justicijos byloje Nr. 45/03-36/04). DÄl Å¡ios priežasties sudÄtinga teisiÅ¡kai tiksliai atsakyti į klausimÄ , bÅ«tent kokios redakcijos Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ redakcija turÄtų bÅ«ti taikyta. Kita vertus, apylinkÄs teismas iÅ¡ esmÄs pritaria apylinkÄs teismo motyvams, jog aptarto įstatymo taikymas Å¡ioje byloje neaktualus, kadangi Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos Respublikos pilieÄiais dar iki iÅ¡vykimo į PAR.
Vertinama ir tai, kad teismų praktikoje laikytasi pozicijos, jog Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybÄ, Lietuvos Respublikos pilieÄiais buvo laikomi asmenys, nebÅ«tinai oficialiai gavÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-12 nutartį civilinÄje byloje Nr. e2A-1649-560/2019, nutarties 18 punktÄ ). TeisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs pritaria apylinkÄs teismo iÅ¡vadai, jog labiau tikÄtina, kad Z. J. S. ir A. D. buvo Lietuvos pilieÄiais ipso iure (liet. pagal įstatymÄ ).
IÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų negalima bÅ«tų padaryti labiau tikÄtinos iÅ¡vados apie tai, kad Z. J. S. ir A. D. negalÄjo bÅ«ti Lietuvos Respublikos pilieÄiais. Juolab, kad A. D. mirties liudijime taip pat nenurodyta, kad A. D. bÅ«tų buvÄs kitos valstybÄs pilieÄiu. PažymÄtina, jog apeliantas be pareiÅ¡kÄjų pateiktų dokumentų kritikos ir subjektyvaus įstatymų interpretavimo, dokumentų ar kokių nors kitų objektyvių faktų, kurie neleistų padaryti labiau tikÄtinos iÅ¡vados apie Z.
J. S. ir A. D. Lietuvos pilietybÄ nepateikÄ.
26. Kiti (likÄ) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje apylinkÄs teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrÄžÄs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodÄs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, taÄiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
27. Apibendrinant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ darytina iÅ¡vada, jog apylinkÄs teismas priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nÄra. DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o suinteresuoto asmens Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Irmantas Å ulcas Liuda UckienÄ Tomas Venckus