2023-06-21 Nr. AB-12360-3-64-3-02051-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-807-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02051-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą administracinėje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams J. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Raseinių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. D.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3 „Dėl A. M. raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus“ (toliau – ir matininko sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, toliau – ir NŽT) Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 11-SK-926-(14.11.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir NŽT Raseinių skyriaus sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. ASR-3074 (toliau – ir Dovanojimo sutartis), pagrindu ji įgijo nuosavybės teisę į 16,8 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjos žemės sklypas). 2018 m. gruodžio 18 d. patikslintų nekilnojamojo daikto duomenų pagrindu notarė patvirtino Dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutartis 2019 m. sausio 17 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Iš 2021 m. spalio 11 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašo ir Dovanojimo sutarties matyti, kad žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus. Pareiškėja 2021 m. liepos 22 d. iš matininko J. S. gavo pranešimą, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo atliekami greta esančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ženklinimo darbai. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja gali pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Pareiškėja nesutikdama su atliktais kadastriniais matavimais pateikė pranešimą su pastabomis, kur detaliai nurodė, kad gretimybėje paženklinto žemės sklypo ribos pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teisę, būtent neatitinka posūkio taškų ir žemės sklypo ribų, kurios įregistruotos viešame nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja reikalavo, kad riboje sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas taip, kad sklypo ribos atitiktų esančius posūkio taškus, kurie šiuo metu nurodyti pagal viešus nekilnojamojo turto kadastro duomenis, Dovanojimo sutartį, laikiną žemės sklypo planą.

3. Pareiškėja paaiškino, kad matininko perkeltos žemės sklypo ribos, posūkio taškas (duomenys neskelbtini), turi būti (duomenys neskelbtini), o taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat paaiškino, kad užfiksuotų posūkio taškų keitimą šiuo konkrečiu atveju laiko antikonstituciniu veiksmu, siekiant užvaldyti jai priklausančios geresnės žemės dalį, kurioje yra padarytos investicijos ir atlikti gerinimo darbai, paliekant pareiškėjai nepriklausančios blogesnės žemės dalį. Pareiškėja reikalavo nedelsiant pašalinti savavališkai sukaltus riboženklius.

4. Matininkas 2021 m. rugsėjo 12 d. ginčijamu sprendimu nusprendė netiksinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje, kadangi pareiškėjos nuosavybės teise valdomam sklypui kadastriniai matavimai atlikti, o NŽT Raseinių skyriaus sprendimas parengtas, tik neužregistruotas kadastro tvarkytojo VĮ Registrų centro informacinėje sistemoje. Matininkas prie ginčijamo sprendimo pridėjo NŽT sprendimą, 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 61, 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo planą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad NŽT 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimas ir 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo planas nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka, jie nebuvo žinomi nei pareiškėjai, nei notarei, tvirtinant Dovanojimo sutartį ir prašant jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos įsitikinimu, matininkas privalo vadovautis duomenimis, įrašytais į viešą registrą, ir susilaikyti nuo sprendimų, jeigu duomenys nėra pakeisti Nekilnojamojo turto registre. Matininkas, priimdamas ginčijamą sprendimą, viršijo įgaliojimus ir savo veiksmais, tikėtina, pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

5. Pareiškėja tvirtino, kad NŽT sprendimu žemės sklypo kadastrinių matavimų paslaugos teikimas nebuvo užbaigtas, todėl jis nėra galutinis administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes žemės sklypo savininkui. Šio sprendimo laiku neregistravus į Nekilnojamojo turto registrą, matininkui juo remtis nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Matininkas privalo vadovautis duomenimis, įrašytais į viešą registrą, šiuos duomenis keisti jis neturi įgaliojimų. Ankstesnis dabartinio pareiškėjos žemės sklypo savininkas A. D. pardavė žemės sklypą be kadastrinių matavimų, o naujasis savininkas padovanojo žemės sklypą pareiškėjai taip pat be kadastrinių matavimų, todėl matininkui vadovautis duomenimis, kurių nėra viešame nekilnojamojo turto registre, nėra teisinio pagrindo.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad notaras, tvirtindamas 2018 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutartį, vadovavosi VĮ Registrų centre esančiais duomenimis, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad įgijo nuosavybės teises į sutartyje numatytą žemės sklypą. Gretimo sklypo savininkai darydavo invaziją į pareiškėjos sklypą, todėl ji būdavo priversta atstatyti savo žemės sklypo ribas pagal vienintelius šiuo metu galiojančius duomenis. Nurodė, kad sklypo ribos nebuvo nusistovėjusios, o G. D., atliekant 2015 metų kadastrinius matavimus pareiškėjos sklype, su jais nesutiko. Abu besiribojantys sklypai yra suformuoti pagal preliminarius matavimus, todėl suteikti vienam iš sklypų pirmenybę nėra pagrindo. Dėl pažangių technologijų sklypo ribos taškus kiekvienas asmuo gali nustatyti naudodamas mobilųjį telefoną. Pareiškėja pateikė rašytines pastabas, nurodydama ir paaiškindama, kodėl nesutinka su žemės sklypo ribų paženklinimo aktu, tačiau matininkas neatsižvelgė į jas, o priimdamas sprendimą vadovavosi duomenimis, kurie buvo informacinėje sistemoje „Geomatininkas“, nurodydamas, kad pareiškėjos sklypui kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 metais nors ir neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Manytina, kad teisines pasekmes sukelia registre, o ne informacinėje sistemoje „Geomatininkas“ esantys duomenys.

7. Atsakovas matininkas J. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Matininkas paaiškino, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ženklinimo darbai. Žemės sklypo savininkė nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus dėl suniokotų matuojamojo sklypo nuomininko pasėlių. Ruošiantis ženklinimo darbams pastebėta, kad gretimam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matavimai atlikti. Kadastro tvarkytojo VĮ Registrų centro geoinformacinėje sistemoje „Geomatininkas“ uždėta matavimų zona, dėl ko, pasigilinus paaiškėjo, kad kadastriniai matavimai atlikti, NŽT Raseinių skyriaus sprendimas apie teisingai atliktus kadastrinius matavimus priimtas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, atsakovas nusprendė vadovautis jau priimtu sprendimu, nepaisant to, kad registravimo terminai praėję. Bendra ginčytina riba atitinka ir matuojamo žemės sklypo plano ribų išdėstymą, ir pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo laikino plano ribų išdėstymą, ir pareiškėjos sklypui atliktų kadastrinių matavimų, bet neįregistruotų ribų, išdėstymą. Žemės sklypo ženklinimo dieną pareiškėja ženklinimo darbuose nedalyvavo, atsiuntė atsakingą asmenį, įgaliojimo nepateikė.

Apie susidariusią situaciją atsakingas asmuo buvo informuotas, pranešta apie jau atliktus pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus, kurie nėra įregistruoti. Atsakingas asmuo išreiškė nesutikimą su ženklinama riba. Nutarta, kad bus atsiųstas pakartotinis laiškas ir per 30 dienų bus pareikštos pareiškėjos pastabos. Paruošus matuojamojo žemės sklypo planą, buvo išsiųstas pakartotinis laiškas, dėl kurio gautas pareiškėjos skundas dėl nesutikimo su bendra matuojamo sklypo ir pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo riba.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Nuostatai), atsakovas paruošė sprendimą, kuriame dar kartą išdėstė aplinkybes ir nusprendė papildomai žemės sklypo ribų netikslinti. Išsiuntus matininko sprendimą registruotu laišku, matuojamo žemės sklypo kadastro duomenų byla bendra tvarka pateikta NŽT tikrinimui. Byla atmesta surašant patikrinimo aktą, bylos trūkumai nebuvo susiję su ginčytina riba.

NŽT informavo apie kreipimąsi į teismą, dėl ko buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti kadastrinių matavimų bylos teikimą pakartotiniam tikrinimui.

9. Matininkas pažymėjo, kad pareiškėja, neturėdama atitinkamos kvalifikacijos, nurodinėja, kur kokios koordinatės turi būti, tačiau neįvertino to, kad kadastro tvarkytojo žemės sklypo registro duomenų banko išrašuose aiškiai būna nurodyta, kokiu būdu atlikti žemės sklypo matavimai: žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus arba žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjos sklypui atlikti preliminarūs matavimai iki kol nebus įregistruoti atlikti kadastriniai matavimai, tad ir kadastro tvarkytojo geoinformacinėje sistemoje pateikti duomenys yra preliminarūs, t. y. įbrėžti preliminariai, kurie paprastai niekada neatitinka nuosavybės teise valdomo, preliminariai pamatuoto, žemės sklypo ribų, įbraižytų žemės sklypo plane. Atsakovo vertinimu, fizinis asmuo, neturintis matininko kvalifikacijos, neturi prieigos prie geoinformacinės sistemos „Geomatininkas“ ir negali indentifikuoti, kuriems sklypams kadastriniai matavimai atlikti, todėl turi vadovautis turimais dokumentais, t. y. žemės sklypo planu, VĮ Registrų centro duomenų banko išrašu bei nusistovėjusiomis žemės sklypo naudojimosi ribomis iki tol, kol neatlikti kadastriniai matavimai. Tik tada, kai sklypui jau yra atlikti kadastriniai matavimai, būtina ir privaloma vadovautis žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje pateiktomis koordinatėmis. Žemės sklypų savininkai yra įpareigoti saugoti žemės sklypų riboženklius. 2016 metų ortofotografiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypais buvo naudojamasi pagal natūroje esančius riboženklius, kurių koordinatės atitinka pareiškėjos sklypui atliktų kadastrinių matavimų ribos posūkio taškų koordinates. Be to, pareiškėja turėjo būti susipažinusi su žemės sklypo ribomis, nes dovanojimo metu ginčijamos ribos jau buvo nusistovėjusios pagal atliktus kadastrinius matavimus.

10. Atsakovas matininkas J. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad į jį kreipėsi G. D., kuri paprašė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas išsiuntė kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams apie būsimus kadastrinius matavimus. Atliekant kadastrinius matavimus pastebėta, kad pareiškėjos žemės sklypui yra atlikti veiksmai, t. y. atlikti kadastriniai matavimai, tačiau neįregistruoti. Dėl šios priežasties matininkas kvietė pareiškėją dalyvauti kadastriniuose matavimuose, kad galėtų supažindinti su žemės sklypo ribomis. Gavęs dokumentus iš žemėtvarkos ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, pradėjo darbus. Pareiškėja į žemės sklypo ribų ženklinimą neatvyko, atvyko atstovė, kuriai nurodė, kad atsiųs paaiškinimą apie gretimo sklypo savininko teises. Atlikęs matavimus, išsiuntė pareiškėjai laišką ir gavo skundą. Pažymėjo, kad, vadovaudamasis neįregistruotais kadastriniais matavimais, atliko visas įmanomas informavimo procedūras ir tik analizuodamas kadastrinius matavimus priėmė ginčijamą sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad atlikti kadastriniai matavimai išlaiko preliminaraus žemės sklypo konfigūraciją ir nėra jokių esminių nukrypimų. Be to, kadastrinių matavimų šioje situacijoje kitaip atlikti negalėjo. Atsakovas paaiškino, kad neturėjo pagrindo abejoti NŽT priimtais sprendimais, nepaisant to, jog jie yra neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Atsakovas NŽT Raseinių skyrius atsiliepime į apreiškėjos skundą prašė jį atmesti.

12. NŽT paaiškino, kad NŽT Raseinių skyriaus vedėjas 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 11SK-926-(14.11.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Sprendimas buvo priimtas todėl, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu buvo pakeistos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo, sąlygos. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai. Atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos. Priėmus sprendimą, jis kartu su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla per įstatyme nustatytą terminą nebuvo pateiktas kadastro tvarkytojui, kad šis įrašytų į nekilnojamojo turto kadastrą pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, todėl liko galioti šio sklypo preliminarūs matavimai, t. y. matavimai, kuriais remiantis žemės sklypas buvo suformuotas 1995 metais, parengus šiuos žemės sklypo suformavimo dokumentus: žemės sklypo abrisą, 1995 m. gegužės 25 d. žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktą, 1995 m. birželio 30 d. laikinąjį žemės sklypo planą. 1996 m. vasario 28 d. įregistruotas žemės sklypas valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 72/7803-4.

13. Pareiškėjos prašymas panaikinti NŽT Raseinių skyriaus sprendimą yra nepagrįstas, nes jis nepažeidžia pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų, jis per nustatytą terminą nebuvo pateiktas kadastro tvarkytojui įrašyti pasikeitusių žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, todėl nekilnojamojo turto kadastre ir registre liko įrašyti ir įregistruoti žemės sklypo duomenys, kurie buvo iki jo kadastrinių matavimų atlikimo. Pareiškėja šiuo metu gali atilikti naujus jai priklausančio nurodyto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėjos prašymas panaikinti matininko sprendimą taip pat nepagrįstas, nes, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis, surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekto būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami, vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

14. Atsakovas NŽT Raseinių skyrius pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkte yra išvardinta, kokią medžiagą matininkai naudoja, atlikdami žemės sklypų kadastrinius matavimus. Matininkas J. S. kadastrinių matavimų metu, nustatydamas bendrą ribą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad nepateikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 metų kadastrinių matavimų nebuvo pažeistos šios žemės sklypo ribos, jos atitiko šio žemės sklypo suformavimo 1995 metų dokumentuose nustatytas ribas. Matininkas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, atlikdamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustatydamas bendrą ribą su pareiškėjos žemės sklypu, pagrįstai vadovavosi šio žemės sklypo ir su juo besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), preliminariais matavimais, šių žemės sklypų suformavimo dokumentais, preliminarių matavimų metu nustatytomis žemės sklypų ribomis ir kaip papildoma medžiaga pasinaudojo 2015 metais atliktais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais ir jų pagrindu priimtu sprendimu. Nors pareiškėja skunde teigė, kad bendra riba tarp šių žemės sklypų buvo nustatyta neteisingai, tačiau nenurodė, kuo remiantis, kokių dokumentų ar kitų duomenų pagrindu ji grindžia savo teiginį, t. y. pareiškėja nepateikė įrodymų, kad matininkas J. S. bendrą ribą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė (atstatė) neteisingai.

15. Atsakovo NŽT Raseinių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2015 metais atlikus kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų byla buvo pateikta NŽT Raseinių skyriui patikrai, kurią patikrinus buvo priimtas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos tikrinimo aktas. Pagal šį aktą, NŽT Raseinių skyrius nustatė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai ir šių duomenų pagrindu priėmė sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, nes buvo keičiamos žemės sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kadastriniai matavimai atlikti, o sprendimas priimtas tuo metu, kuomet žemės sklypas pareiškėjai nepriklausė, tačiau buvęs žemės sklypo savininkas sprendimo nepateikė įregistruoti, todėl šiuo metu sprendimas yra netekęs galios ir negali būti pateiktas VĮ Registrų centrui įregistruoti. Nekilnojamojo turto registre liko įrašyti ir įregistruoti duomenys, kurie buvo iki kadastrinių matavimų atlikimo. Pareiškėja dovanojimo sandorio pagrindu, prie kurio buvo pateiktas preliminarus žemės sklypo planas, įgydama žemės sklypą, neginčijo ir sutiko su žemės sklypo ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas negali būti pateiktas kadastro tvarkytojui, jis negali sukelti pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl prašymas jį panaikinti neturi jokios teisinės prasmės. Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, turėjo vadovautis ir vadovavosi pirminiais žemės sklypų duomenimis, ir žemės sklypų ribą atstatė pagal pirminius žemės sklypų suformavimo dokumentus. Taigi, 2015 metais atliktais kadastriniais matavimais matininkas vadovavosi kaip papildoma medžiaga, todėl jo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1997 metais tėvai gavo laikiną žemės sklypą, 2008 metais motina žemės sklypą padovanojo jai. 2014 m. spalio 6 d. gavo kvietimą dėl kaimyninio sklypo geodezinių matavimų, į matavimus nuvyko. Matininkas A. atmatavo ir sukalė riboženklius į ginčijamą kampą. 2021 m. pavasarį G. D. vyras su anūku buvo sodyboje ir matė, kaip M. pats matavosi sklypo ribas, kalė kuoliukus. Kitą dieną nuėję pamatė, kad kuoliukai perkelti į kitą vietą, į šoną perkelta sklypo riba bei pasėtas rapsas. G. D. kreipėsi į policiją, buvo patarta atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į matininką J. S., kuris atlikto kadastrinius matavimus. Mano, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, be to, matininko J. S. atlikti matavimai atitinka 2014 metais atliktus matininko A. kadastrinius matavimus.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

18. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

18.1. 2018 m. gruodžio 21 d. Dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėja A. M. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

18.2. Matininkas J. S. 2021 m. gegužės 24 d. pareiškėjai A. M. išsiuntė kvietimą Nr. 1173-2786, kuriuo pareiškėja pakviesta 2021 m. birželio 23 d. dalyvauti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinime. 2021 m. birželio 23 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1173 nurodyta, kad pareiškėja A. M. žemės sklypo ribų paženklinime nedalyvavo. Matininkas J. S. 2021 m. liepos 19 d. pareiškėjai išsiuntė raštą „Dėl sklypo ženklinimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėja gali pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu nurodė, kad su siūlomu žemės sklypo ribų paženklinimu nesutinka ir reikalauja atlikti žemės sklypo ribų paženklinimą taip, kad sklypo ribos atitiktų esančius posūkio taškus, t. y. sklypo ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre: sklypo ribos posūkio taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini), o taškas (duomenys neskelbtini)turi būti (duomenys neskelbtini).

18.3. Matininkas J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų vietovėje, kadangi pareiškėjos nuosavybės teise valdomam sklypui kadastriniai matavimai atlikti. NŽT Raseinių skyriaus sprendimas parengtas, tik neužregistruotas kadastro tvarkytojo VĮ Registrų centro informacinėje sistemoje.

18.4. NŽT Raseinių skyrius sprendimu patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geodezijos linija“ matininko M. A. 2015 m. kovo 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

19. Vertindamas matininko sprendimo teisėtumą, teismas vadovavosi Nuostatais (32.1.1.3–32.1.15 papunkčiais) ir Taisyklėmis.

20. Teismo vertinimu, nebuvo byloje ginčo, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pareiškėjai, ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis G. D., suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Ginčo šalys taip pat neginčijo to, jog 2015 m. kovo 26 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geodezijos linija“ matininkas M. A. parengė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurie nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Buvo pripažinta, kad pareiškėja, teikdama rašytines pastabas, nurodė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos posūkio taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini), o taškas (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini), tačiau, teismo vertinimu, nei 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešime, nei pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nepateikė duomenų, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodyti posūkio taškai yra teisingi. Dėl teismui posėdžio metu pateiktų dokumentų (laikino žemės sklypo plano, žemės sklypo plano, kuris pareiškėjai buvo pateiktas sudarant dovanojimo sutartį), teismas nurodė, kad minėtame žemės sklypo plane nurodyta, jog jis galioja iki geodezinių matavimų sudarymo, nurodytas žemės sklypo plotas, tačiau koordinatės nepažymėtos. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ji prašė matininko atlikti žemės sklypo ribų paženklinimą taip, kad sklypo ribos atitiktų esančius posūkio taškus, kurie yra nurodyti pagal viešus nekilnojamojo turto kadastro duomenis, teismas pastebėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sklypo koordinatės nenurodytos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji pagrįstai prašo nustatyti jos nurodytus posūkio taškus, nepateikė.

22. Vadovaudamasis Taisyklių 6 punktu, kuriame nustatyta, kokiais duomenimis remiantis (pagal kokius teritorijų planavimo dokumentus) atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, teismas atkreipė dėmesį, jog 2015 m. kovo 26 d. UAB „Geodezijos linija“ matininko M. A. parengti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tai nepaneigė fakto, jog tokie matavimai buvo atlikti, ribos nustatytos, o matavimų duomenys likę informacinėje sistemoje. Buvo padaryta išvada, kad matininkas J. S., atlikdamas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo kadastrinius matavimus, galėjo naudotis pareiškėjos sklypui atliktais kadastriniais matavimais kaip papildoma medžiaga kartu su Taisyklių 6 punkte nurodytais teritorijų planavimo dokumentais. Pažymėta, kad pareiškėja nepateikė argumentų, duomenų ar įrodymų, jog vertinant tik preliminariuosius žemės sklypų planus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų ribos būtų kitokios nei tos, kurios yra nustatytos dabar. Teismas vertino, jog pareiškėja nepateikė duomenų ar kitų dokumentų, kurie leistų teigti, jog J. S. bendrą ribą tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė neteisingai.

23. Apžvelgęs ginčijamo matininko sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad jame nėra įvardinta, jog matininkas įvertino ir kitus Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus, tačiau pripažino, jog toks sprendimo turinio trūkumas yra formalus, nesukliudęs pareiškėjai suprasti sprendimo, kuriuo atsisakoma tikslinti žemės sklypo ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, motyvus. Teismo vertinimu, pareiškėja neginčijo, jog matininkas netinkamai įvertino kitus Taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus ir savo skundą grindė tik aplinkybe, jog atsakovas negalėjo vadovautis 2015 metais atliktais kadastriniais matavimais bei NŽT Raseinių skyriaus sprendimu dėl to, kad jie nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad matininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nebuvo pagrindo.

25. Vertindamas NŽT Raseinių skyriaus sprendimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nuostatais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusio galios įstatymu, darė išvadą, kad prašymas dėl NŽT Raseinių sprendimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pateiktas iki 2016 m. lapkričio 1 d. Neįregistravus aukščiau nurodyto sprendimo, galioja Nekilnojamojo turto registre iki sprendimo priėmimo įrašyti duomenys.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, o besikreipiantis į teismą asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti teisės saugomą teisę ar interesą. Teismo vertinimu, teisines pasekmes pareiškėjai, o kartu ir trečiajam suinteresuotam asmeniui galėtų sukelti pačios pareiškėjos A. M. veiksmai, t. y. atlikti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir jų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas pareiškėjos reikalavimą panaikinti NŽT Raseinių skyriaus sprendimą atmetė.

27. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino jos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 28. Pareiškėja A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

29. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pabrėžia, kad jeigu žemės sklypo pakeisti kadastriniai matavimai su žemės sklypo planu, aktu, patvirtinti NŽT Raseinių skyriaus sprendimu, buvo neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai matininkui nebuvo pagrindo jais vadovautis.

30. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame teismas nepaisė pareiškėjos turto duomenų, registruotų ir išviešintų Nekilnojamojo turto registre, sukuria precedentą, kad registre įregistruoti ir išviešinti turto duomenys nereikšmingi, nesukuriantys teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nepaisė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, nepaisė teismų praktikos. Kadangi NŽT Raseinių skyriaus sprendimas ir kadastrinių matavimų byla neįregistruota teisės aktuose nustatytu terminu Nekilnojamojo turto registre, jie neturi jokios teisinės galios.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendime paneigė pareiškėjos teisėtą lūkestį, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, bei nukrypo nuo bylos esmės, nepaisė skundu apibrėžtų ginčo ribų, ignoravo Lietuvos Respublikos įstatymus, pripažino senatį, bet ja nesirėmė ir nepanaikino matininko sprendimo, kuris buvo sukurtas negaliojančio dokumento pagrindu.

32. Teismas pripažino, kad pareiškėjos žemės sklypas ir gretimas žemės sklypas suformuoti atliekant preliminarius matavimus, tačiau teismas šių aplinkybių nelaikė esminėmis.

33. Pareiškėja pabrėžia, kad ji suvokė situaciją pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir jais vadovavosi tuomet, kai jai buvo dovanojamas žemės sklypas. Dovanotojas, pareiškėjos tėvas, pirko iš ankstesnio žemės sklypo savininko žemės sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Taigi pareiškėja, būdama žemės sklypo savininke, pateikė atsakovui matininkui 2021 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą, kuriame nurodė konkrečius žemės sklypo ribų posūkio taškų pažeidimus, tačiau atsakovas matininkas J. S. nederino rengiamo žemės sklypo plano su gretimo sklypo savininke, į pranešime nurodytus pareiškėjos nuosavybės teisių pažeidimus dėl konkrečių posūkio taškų neatsakė ir neatsižvelgė, vienašališkai priėmė sprendimą. Atsakovas, suradęs ankstesnio savininko pareiškėjai nežinomą bylą, kuri laiku įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešame registre ir buvo negaliojanti, rėmėsi ja kaip savo sprendimo pagrindu.

34. Pastebima, kad matininkas, atsakydamas į pareiškėjos atstovės klausimą, ar būtų sprendimas kitoks, jei kadastrinių matavimų, kurie buvo neįregistruoti, nebūtų buvę, atsakė: „Taip pasikeis. Ar jisai būtų kažkoks kitoks metras į vieną ar į kitą pusę, aš manau natūroje, tikrai taip. Bet tai yra visiškai normali situacija, kad jisai galėtų būti šiek tiek, truputėlį kitoks. Tikrai ne tiek, kiek dabar yra ginčytina teritorija“. Būtent dėl šių atsakovo vadinamų metrų į vieną ar į kitą pusę ir kilo ginčas. Matininko pareiga buvo suderinti gretimų žemės sklypų savininkų interesus, o ne vienašališkai, vadovaujantis negaliojančiais kadastriniais matavimais, nustatyti matuojamo sklypo ribas. Aplinkybę, kad matininko sprendimas priimtas remiantis negaliojančiu dokumentu, teismas nuvertino. Pareiškėja pastebi, kad su 2014–2015 metais atliktais kadastriniais matavimas trečiasis suinteresuotas asmuo G. D., kiti savininkai nesutiko. Šis dokumentas nepaisant to, kad laiku nebuvo įregistruotas, jis nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo savininkais ir negalėjo būti įregistruotas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad matininkas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypo ribos galėtų keistis, jeigu jis būtų vadovavęsis pareiškėjos žemės sklypo preliminariais matavimais.

35. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas nevertino ginčo šalių teiginių, kad NŽT Raseinių skyriaus sprendimas, kuris neįregistruotas, pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, kad matininkas pripažino, jog pareiškėjos žemės sklypo ribos būtų kitokios, jeigu matininkas nebūtų vadovavęsis negaliojančiais 2015 metų kadastriniais matavimais. Tačiau būtent NŽT Raseinių skyriaus sprendimas sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi juo remiantis buvo patvirtinti kadastriniai matavimai, o ginčijamame sprendime matininkas ignoravęs pareiškėjos pastabas dėl ginčytinos teritorijos, susijusias su ribos posūkio taškais, dėl jų ginčijamame sprendime nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylos esmės į šalutinį klausimą ir pradėjo nagrinėti posūkio taškų koordinates.

36. Pareiškėjos įsitikinimu, abu žemės sklypai suformuoti atlikus preliminarius matavimus, matininko pareiga buvo suderinti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip gretimų žemės sklypų savininkų, interesus ginčytinoje teritorijoje, gauti šalių sutikimus, parašus. Nors pagal Taisyklių 6 punktą matininkas gali vadovautis visais dokumentais ir įstatymais, bet kaip specialistas privalo patikrinti, ar dokumentai ir įstatymai yra galiojantys. Šiuo atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis dokumentai, kuriais vadovavosi matininkas, buvo negaliojantys. Taisyklių 6.1 papunktyje nustatyta, kad vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro išrašu iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, o tik po to visais kitais papildomais duomenų šaltiniais. Taigi pirmosios instancijos teismas nepaisė, kad matininkas rengdamas kadastrinius matavimus pirmiausia turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro išrašu iš centrinio duomenų banko, kuriame pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti atliekant preliminarius matavimus.

37. Kadangi NŽT Raseinių skyriaus sprendimas, kuriuo patvirtinta 2015 m. kovo 26 d. kadastrinių matavimų byla, apimanti 2014 m. spalio 17 d. UAB „Geodezijos linija“ matininko M. A. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, aktą ir kitus dokumentus, nebuvo registruotas ir nesukuria teisinių pasekmių pareiškėjai ir kitiems suinteresuotiems asmenims, todėl jis turėtų būti panaikintas. Šis sprendimas negali daryti įtakos kitų asmenų teisėms (gretimų sklypų savininkai su 2014 m. spalio 17 d. žemės sklypo planu nesutiko, o asmuo, tuo metu organizavęs kadastrinius matavimus, sumanymo neįgyvendino, jis jau savo intereso yra atsisakęs).

38. Atsakovas NŽT Raseinių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Dėl pareiškėjos argumentų, kad matininkas neatsižvelgė į žemės sklypų preliminarius matavimus, į pareiškėjos pareikštas pastabas, atsakovas NŽT Raseinių skyrius nurodo, jog teismas įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai pripažino, kad matininko sprendimas teisėtas. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad matininkas atlikdamas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir nustatydamas bendrą ribą tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Taisyklių 6 punktu, naudojo šiame Taisyklių punkte nurodytus dokumentus ir tik kaip papildoma medžiaga pasinaudojo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 metais atliktais kadastriniais matavimais. Todėl, atliekant žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos negalėjo būti pažeistos. Apeliantės argumentas, kad bendra nurodytų žemės sklypų riba buvo nustatyta pagal preliminarius matavimus ir teismas į tai neatsižvelgė, yra nepagrįstas. Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė argumentų, duomenų ar įrodymų, jog vertinant tik preliminarius žemės sklypų planus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų ribos būtų kitokios nei tos, kurios yra nustatytos dabar, tai yra, kad žemės sklypų ribos neatitiktų preliminariais matavimais nustatytų ribų.

40. NŽT Raseinių skyrius pabrėžia, kad nors pareiškėjai priklausančio sklypo 2015 metais atlikti kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti, tačiau jie teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti tikrinimui, o juos patikrinus NŽT Raseinių skyrius patvirtino, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir žemės valdos projektus. Atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos nebuvo pakeistos, jos atitiko žemės sklypo preliminarius matavimus. Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingą išvadą, jog matininkas, kaip papildoma medžiaga, galėjo naudotis minėtais duomenimis, o pareiškėja nepateikė duomenų ar kitų dokumentų, kurie leistų teigti, jog J. S. bendrą ribą tarp trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo ir pareiškėjos žemės sklypo nustatė neteisingai.

41. Pareiškėja neįrodė, kad jos teisės buvo pažeistos, nustatant bendrą ribą tarp nurodytų žemės sklypų, kad ši riba buvo nustatyta neteisingai, kitaip nei nurodyta pirminiuose žemės sklypų suformavimo dokumentuose, atliekant preliminarius matavimus. NŽT Raseinių skyrius sutinka su teismo išvadomis dėl NŽT Raseinių skyrius sprendimo įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir nurodo, kad pagrįstai skundo reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl matininko J. S. 2021 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 3 „Dėl A. M. raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus“, kuriuo nuspręsta netikslinti žemės sklypo ribų pagal pateiktas pareiškėjos pastabas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti NŽT Raseinių skyriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 11-SK-926-(14.11.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

43. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjos prašomas panaikinti matininko sprendimas yra teisėtas – matininkas J. S., atlikdamas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo kadastrinius matavimus, galėjo naudotis ir pareiškėjos sklypui 2015 metais atliktais kadastriniais matavimais, kaip papildoma medžiaga, kartu su Taisyklių 6 punkte nurodytais teritorijų planavimo dokumentais. Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti NŽT Raseinių skyriaus sprendimą, kadangi jis, teismo vertinimu, nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių.

44. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė, jog matininkas rengdamas gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus pirmiausia turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro išrašu iš centrinio duomenų banko, kuriame pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypai suformuoti ir įregistruoti atliekant preliminarius matavimus, duomenimis, tačiau nebuvo jokio pagrindo vadovautis 2015 metais pareiškėjos žemės sklypo kadastriniais matavimais, atliktais buvusio savininko iniciatyva, ir NŽT Raseinių skyriaus sprendimu, kurie nebuvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad esmines ir bylai reikšmingas faktines aplinkybes nustatė bei kilusiam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą savo sprendime išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nuostatai ir Taisyklės. Pastebėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtų teisės aktų reikalavimus.

47. Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

48. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko; žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos; žemės valdos projektų kopijos; žemės sklypų abrisų, kopijos; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai, topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai; Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija; Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai; gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos; Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys; erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų.

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje ginčo nėra dėl aplinkybės, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir gretimas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis G. D., suformuoti atliekant preliminarius matavimus.

50. Pareiškėja savo nesutikimą su matininko sprendimu, t. y. kad bendra riba tarp jos sklypo ir trečiojo suinteresuoto asmens sklypo, yra nustatyta neteisingai, grindžia išimtinai aplinkybe, kad matininkas, be Taisyklių 6 punkte nurodytų dokumentų, vadovavosi 2015 metais pareiškėjos žemės sklypo atliktais kadastriniais matavimais, kurie teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau iš šio registro duomenų matyti, kad, kaip buvo nustatyta, abu žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus, Nekilnojamojo turto registro duomenyse sklypo koordinatės nenurodytos. Savo pobūdžiu žemės sklypo preliminarūs matavimai yra netikslūs, t. y. žemės sklypo ribos gali būti tikslinamos pagal kadastrinius matavimus.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėja nepagrindė, kad jos pastabose nurodytos posūkio taškų koordinatės yra teisingos. Šiai pareiškėjos pozicijai pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat ir atsakovai teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos pageidaujamos matuojamo sklypo ribos yra nustatytos teisingai, o pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypų ribos neatitinka preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypų ribų ginčytinoje dalyje.

52. Nors pareiškėja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ginčija argumentu, kad teismas nepaisė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau kaip jau buvo nustatyta, Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie pareiškėjos sklypo ribas, nustatytas atliekant kadastrinius matavimus. Vertinant pareiškėjos žemės sklypui 2015 metais atliktų, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų kadastrinių matavimų reikšmę, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad NŽT Raseinių skyrius, kaip kompetentingas subjektas, patikrino pareiškėjos žemės sklypui 2015 metais atliktus kadastrinius matavimus ir nustatė, kad jie atlikti teisingai. Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas matininkas J. S. galėjo šiais duomenimis vadovautis, kaip papildoma medžiaga. Juo labiau, pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kad atsakovas matininkas, atlikdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė Nuostatus ir / ar nesilaikė Taisyklių 6 punkto reikalavimų.

53. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą, kad turėjo būti panaikintas NŽT Raseinių skyriaus sprendimas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog NŽT Raseinių skyrius 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 11SK-926-(14.11.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geodezijos linija“ matininko M. A. 2015 m. kovo 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

54. Byloje, vadovaujantis Nuostatais, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nekilnojamojo turto registro įstatymu, buvo padaryta išvada, jog minėtas sprendimas teisės aktų nustatytu terminu nebuvo pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro / registro tvarkytojui, žemės sklypo kadastro duomenys nebuvo pakeisti, todėl nekilnojamojo turto registre liko duomenys, kurie buvo įrašyti iki 2015 metų kadastrinių matavimų atlikimo.

55. Įvertinus byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, pripažintina pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos reikalaujamas panaikinti NŽT Raseinių skyriaus sprendimas, kuris buvo neįgyvendintas, nedaro įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, t. y. pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Šios išvados nepaneigia pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, kad minėtas sprendimas daro įtaką jos ir kitų asmenų teisėms. Kaip buvo pažymėta, byloje nebuvo pripažinta, jog pareiškėjos ginčijami besiribojančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir žemės sklypo ribos nustatytos nesilaikant teisės aktų (Nuostatų ir Taisyklių) reikalavimų.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėja. Kokia apimtimi pareiškėjos teisėms ir interesams turi įtakos skundžiamas aktas ar institucijos atliekami veiksmai, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmenų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas pagal formuojamą administracinių teismų praktiką yra atmestinas (žr., pvz., 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015; 2022 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-6-492/2022 ir kt.).

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino, kokių materialiųjų teisinių pasekmių siekia pareiškėja, ir, nepaneigdamas pareiškėjos teisės į teisminę gynybą, pareiškėjos skundo reikalavimą dėl NŽT Raseinių skyriaus sprendimo pagrįstai atmetė.

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas jame nurodytų argumentų pagrindu netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė