Legislator Case Law & Legislation
61fd262c-e3e0-43a1-9b62-36ffdeb13a43 AI generated

61fd262c-e3e0-43a1-9b62-36ffdeb13a43 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 61fd262c-e3e0-43a1-9b62-36ffdeb13a43
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-5906-596/2014Bylos proceso Nr. 3-61-3-00491-2014-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 63.2; 73. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo D. S. skundo atsakovei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimÄ ir n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

61fd262c-e3e0-43a1-9b62-36ffdeb13a43 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ , priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų. Viena iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas Å¡iam teismui, prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjas tokios teisės neturi.Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kilusius vieÅ¡ojo administravimo srityje (ABTÄ® 3 str. 1 d.), taip pat tarnybinius ginčus, kai viena ginčo Å¡alis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus (ABTÄ® 15 str. 1 d. 5 p.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-5906-596/2014Bylos proceso Nr. 3-61-3-00491-2014-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 63.2; 73. VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo D. S. skundo atsakovei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimÄ ir n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo D. S. skundas, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ .SkundÄ atsisakytina priimti.Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTÄ® 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji turi bÅ«ti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos.

Asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ , priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų. Viena iÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas Å¡iam teismui, prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjas tokios teisės neturi.Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kilusius vieÅ¡ojo administravimo srityje (ABTÄ® 3 str. 1 d.), taip pat tarnybinius ginčus, kai viena ginčo Å¡alis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus (ABTÄ® 15 str. 1 d. 5 p.).

Tuo tarpu darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 d.). Asmuo, nesutinkantis su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu, Darbo kodekso 296 str. nustatyta tvarka turi teisę dėl priimto sprendimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , kuriuo buvo iÅ¡nagrinėtas procesinis darbo bylos atnaujinimo klausimas pagal pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , tačiau tai nėra administracinis aktas, sukuriantis pareiÅ¡kėjui teises ir pareigas, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas gali bÅ«ti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Kaip minėta, Darbo ginčų komisija yra organas, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjantis ginčus tarp individualių subjektų, neturinčių vieÅ¡ojo administravimo subjektų požymių, todėl Darbo ginčų komisijos priimti sprendimai turi bÅ«ti ginčijami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka Bendrosios kompetencijos teisme.Atsižvelgiant į nurodytÄ , pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Darbo ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti (ABTÄ® 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 3 dalimi, 105-106 straipsniais, n u t a r ė : Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.Nutarčiai įsiteisėjus, skundÄ su priedais grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui.Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                Jolita Rasiukevičienė