61fbcd7c-9ce4-4f45-9efc-9c6775c3faa2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1608-803/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14987-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.2.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kos statybos pastato atsakovams A.

M. (A. M.), A. M. (A. M.), G. M. (G. M.) ir G. M., tretieji asmenys antstolis V. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis praÅ¡oma uždrausti asmenims, nesantiems proceso dalyviais, apsigyventi savavaliÅ¡kai pastatytuose statiniuose, pagrįstumo. 2. IeÅ¡kovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡keldinti atsakovus A.

M., A. M., G. M. ir G. M. su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ savavaliÅ¡kos statybos objekto – medinio karkaso, ruberoido danga padengto stogu 9,40 m ilgio, 4,20 m pločio, iki 5 m aukščio statinio, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).  3. IeÅ¡kinyje prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti savavaliÅ¡kos statybos objekte – medinio karkaso, ruberoido danga padengtu stogu 9,40 m ilgio, 4,20 m pločio, iki 5 m aukščio statinyje, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), apsigyventi naujiems asmenims.

Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiti asmenys galėtų įsikelti į savavaliÅ¡kos statybos objektus, dėl ko civilinė byla tęstųsi neribotÄ laikÄ . Mano, jog į savavaliÅ¡kos statybos objektus įsikėlus naujiems asmenims į bylÄ turėtų bÅ«ti įtraukti vis nauji statiniuose apsigyvenę asmenys. Pažymėjo, jog įsikėlus naujiems asmenims į savavaliÅ¡kos statybos objektus, teismo sprendimo dėl iÅ¡keldinimo ir savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas pagal jau įsiteisėjusį sprendimÄ taptų apsunkintas, kadangi ieÅ¡kovas negalėtų vykdyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo veiksmų, griaunant statinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovo laikinųjų apsaugos priemonių prašymo netenkino.

5. Teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, konstatavo, jog gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su nagrinėjamoje byloje reiškiamais reikalavimais. Mano, jog nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas susijęs su hipotetinių galimų kitų asmenų apsigyvenimu savavališkai pastatytuose statiniuose.

6. IeÅ¡kovo argumentus dėl civilinės bylos nagrinėjimo neribotÄ laikÄ atmetė kaip neturinčius teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, nurodydamas, jog teisminiai ginčai tarp Å¡alių nedaro įtakos bÅ«simo teismo sprendimo vykdymo galimybėms. 7. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalykÄ nustatė, jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka siekiamo tikslo. Nurodė, jog ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu siekia ne paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, dėl ko jau priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o iÅ¡keldinti savavaliÅ¡kuose statiniuose gyvenančius atsakovus ir pažymėjo, kad egzistuoja alternatyvi tikimybė, jog patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas įvykdys savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo veiksmus. III.

Atskirojo skundo argumentai 8. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas (apeliantas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti tokie esminiai argumentai: 8.1. pirmosios instancijos teismas neįvertino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų ne tik įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo vykdymÄ , bet ir galimai padarytų jį neįmanomÄ Ä¯vykdyti, kadangi į griautinÄ statinį be jokių kliūčių galėtų įsikelti nauji asmenys; 8.2. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas ne tik su bÅ«simo teismo sprendimo vykdymu, bet ir su jau įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo visiÅ¡ku įvykdymu.

Minėtai aplinkybei pagrįsti nurodo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1352-619/2015;8.3. teismas nepagrįstai konstatavo, jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su byloje pareikÅ¡tais reikalavimais, kadangi praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė tiesiogiai siejasi su ieÅ¡kinio reikalavimais, kuriais siekiama įvykdyti sprendimÄ be to, nesuteikia nei vienai Å¡aliai perdėto pranaÅ¡umo ir nesuvaržo nei vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti; 8.4. teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas prarastų prasmę – nebÅ«tų pasiektas tikslas, dėl kurio ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti asmenis iÅ¡ savavaliÅ¡kai pastatyto statinio, kadangi iÅ¡keldinus pagal teismo sprendimÄ vienus asmenis, statinyje galėtų gyventi naujai įsikėlę asmenys;8.5. praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka civiliniame procese įtvirtintus ekonomiÅ¡kumo, teisingumo bei proporcingumo principus ir neapriboja asmenų teisių daugiau, nei to reikia siekiamam tikslui – teismo sprendimo įvykdymui, pasiekti; 8.6. atkreipia dėmesį į tai, kad analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose teismai taiko laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodo teismo priimtas nutartis:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-20558-864/2015, Palangos miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-623-588/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18304-535/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18406-861/2016.9. Atsiliepimai į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 335 straipsnio 2 dalį nepateikti.

Teismas k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo netenkinto ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimo apsigyventi kitiems asmenis savavaliÅ¡kos statybos objekte – mediniame karkase, ruberoido danga padengtu stogu 9,40 m ilgio, 4,20 m. pločio, iki 5 m aukščio statinyje, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones įrodinėja grėsme įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, kadangi kitiems asmenims neribojama galimybė įsikelti į savavaliÅ¡kos statybos objektÄ . 11.

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra Å¡ios sÄ lygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ Å¡ios teisinės nuostatos darytina iÅ¡vada, kad įstatyme įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Antra bÅ«tina sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.12. Nagrinėjamu atveju pirmosios iÅ¡ sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvimas neįrodinėjamas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nepasisako. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, nuspręsdamas iÅ¡keldinti atsakovus A. M. ir A. M., G. M. ir G.

M., atstovaujamus laikinos globėjos L. M., su visu jiems priklausančiu turtu iÅ¡ savavaliÅ¡kos statybos objekto, teismo sprendimo už akių dalies vykdymÄ atidedant 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos.13. Antra sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdymui, iÅ¡aiÅ¡kinant, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti.

Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (žiÅ«rėti pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). 14. Ä®rodinėdamas realiÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui apeliantas nurodo, jog nenustačius apribojimų kitiems asmenims įsikelti į griautinÄ savavaliÅ¡kos statybos objektÄ bÅ«tų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

Pažymėtina, jog pagal 13 punkte nurodytÄ praktikÄ ieÅ¡kovas neturi pateikti įrodymų, jog ateityje neabejotinai kils sunkumų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , o pakanka tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybės, kuriÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas argumentuotai nurodė praÅ¡ydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-39607-595/2014 tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir atsakovas A. M. įpareigotas per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytÄ medinio karkaso, ruberoido danga padengtu stogu statinį: 9,40 m. ilgio, 4,20 m. pločio, kurio aukÅ¡tis iki 5 m. bei sutvarkyti statybvietę.

Taip pat nustatyta, jog atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo pradėtas priverstinio sprendimo vykdymo procesas, kurio metu nustatyta, jog griautiname statinyje gyvena ne tik įpareigotas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius atsakovas A. M., bet ir kiti nagrinėjamoje byloje sprendžiant iÅ¡keldinimo klausimÄ nurodyti atsakovai. Taigi konstatuotina, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstiniai vykdymo veiksmai iÅ¡ esmės neatlikti dėl grautiname statinyje gyvenančių atsakovų, dėl kurių iÅ¡keldinimo buvo kreiptasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , ir akivaizdu, jog galėtų bÅ«ti neatlikti dėl kitų asmenų, jeigu pastarieji apsigyventų savavaliÅ¡kos statybos statinyje. 16.

Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis yra privalomas visiems asmenims, o įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus kitiems asmenims įsikelti į savavaliÅ¡kos statybos statinį, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-39607-595/2014 priverstine tvarka ieÅ¡kovas turėtų pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl atitinkamų asmenų iÅ¡keldinimo tuo atveju, jeigu savavaliÅ¡kos statybos statinyje apsigyventų nagrinėjamoje byloje atsakovais nenurodyti asmenys.

Taigi sutiktina su apelianto argumentu, jog tokia situacija galėtų kartotis neapibrėžtÄ skaičių, todėl konstatuotina, jog laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina taikyti siekiant užtikrinti ir proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuojamas ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų ir praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sÄ sajumo nebuvimas. Pažymėtina, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas dėl atsakovų iÅ¡keldinimo yra neatsiejamai susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39607-595/2014 vykdymu, kurio įvykdymÄ apsunkina gyvenantys atsakovai.

Taigi vertintina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantas siekia užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymas siejamas su galimai ateityje kilsiančiu ginču tarp ieÅ¡kovo ir kitų asmenų, kurie nėra bylos Å¡alimis. 18. Konstatuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo, taip pat nevaržo atsakovų teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei bÅ«tina tikslui pasiekti, kadangi atsakovams nėra taikomi turtiniai suvaržymai ar kitos nepagrįstai didelių suvaržymų sukeliančios laikinosios apsaugos priemonės.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

20. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino grėsmės teismo sprendimo vykdymui, todėl nepagrįstai konstatavęs, jog laikinosios pasaugos priemonės nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, netaikė ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama, klausimÄ iÅ¡sprendžiant iÅ¡ esmės – taikant apelianto praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,    n u t a r i a : apelianto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirÄ jį skundÄ patenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį.Uždrausti savavaliÅ¡kos statybos objekte – medinio karkaso, ruberoido danga padengtu stogu 9,40 m ilgio, 4,20 m pločio, iki 5 m aukščio medžio karkaso pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyventi naujiems asmenims.

Nutartį iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                         RÅ«ta Petkuvienė .            Â