61fa35f2-1cdb-4887-b2e2-8ce3284365e7 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-611-557/2014Teisėja N. Šimkienė                     Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00042-2013-7                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                     1.2.25.4.5;2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.4.7                                                                                   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 21 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio,   sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, nuteistajam J.

L.,gynėjams J. K., D. R.,nukentėjusiojo A. S. įgaliotajam atstovui adv. V. K.,civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui adv. R. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo               J. L. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį vienerius metus neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 68 str., uždrausta nuteistajam J. L. vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nuosprendžiu nukentėjusiojo A. S. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies, priteista iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Lt neturtinės žalos, iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ 17 264 Lt (5000 EUR) neturtinės žalos atlyginimo.

Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Priteista iÅ¡ nuteistojo J. L. 5000 Lt nukentėjusiajam A. S. atstovavimo iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:J. L. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 28 p., kuriame nurodoma, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, Kelių eismo taisyklių 132 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, bei Kelių eismo taisyklių 134 p., kuriame nurodoma, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra 2013-01-16, apie 08.00 val., Å ilutės r. kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 186 km jis, vairuodamas kelių eismo transporto priemonę – automobilį‚ „Volvo FH42T“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SMITCH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė priekyje jo ta pačia eismo juosta važiuojantį dviratį, vairuojamÄ V. S.. Dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų V. S. mirė. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 balandžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nuteisimo laisvės atėmimu 4 metams bei dėl BK 75 str. 2 d., 68 str. nuostatų taikymo ir uždraudimo jam vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

PraÅ¡o atmesti praÅ¡ymÄ dėl priteisimo iÅ¡ jo 5000 Lt nukentėjusiajam A. S. atstovavimo iÅ¡laidų bei atmesti civilinį ieÅ¡kinį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. S. naudai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuosprendžio dalį, kuria priteistas 17 264 Lt (5000 EUR) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. S. iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“, praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jam keliami kaltinimai pažeidus Kelių eismo taisyklių 28 p., 132 p. ir 134 p. Kelių eismo taisyklių 28 p. numatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

Jis, važiuodamas tiesiu keliu, 25–30 m atstumu iÅ¡ paskos kito krovininio automobilio, neatliko jokių manevro veiksmų, t. y. nesudarė kliūčių ir nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Jis, važiuodamas 25–30 m atstumu nuo priekyje važiuojančio krovininio automobilio, kurio veiksmus nuolat sekė, Å¡io punkto dalies nepažeidė.

Tai pat nepažeidė ir tarpo iš šono dalies, nes metro atstumu jie nekliudomai turėjo prasilenkti su dviratininku. Kodėl dviratininkas nugriuvo, jam nežinoma. Kelių eismo taisyklių 134 p. numatyta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo juostoje, kuria jis važiavo, priekyje už 25–30 m buvo kitas krovininis automobilis, kuris važiavo panašiu greičiu, tarp jų jokio eismo dalyvio nebuvo, t. y. kliūties nebuvo.

Pravažiavo dviratininkÄ , važiuojantį kelkraščiu. Jis dviratininkÄ matė nepilnas dvi sekundes. Dviratininkas buvo ne mažiau kaip metro atstumu nuo jo automobilio, jokių dviratininko įtartinų veiksmų, galinčių situacijÄ paversti avarine, nepastebėjo, todėl neatliko jokių manevro veiksmų. IÅ¡eitų, kad vos pamačius dviratininkÄ , važiuojantį kelkraščiu, kurį pamatė vos prieÅ¡ 30–35 m ir kuris nekėlė jokio pavojaus, jis turėjo spausti stabdžius, nes iÅ¡ priekio važiuoja automobiliai.

Šitokio veiksmo pasekmė – 40 t sveriantis jo vairuojamas automobilis slidžiame kelyje sumėtomas, galbūt apverčiamas, kelias uždaromas, neišvengiamai susiduriama su iš priekio važiuojančiais automobiliais, galbūt atsitrenkia iš paskos važiuojantis automobilis, o kadangi atstumas trumpas, vos 30 m, tai nepaliekamas ir dviratininkas. Tokiu atveju jo veiksmas atitiktų Kelių eismo taisyklių 134 p. Jis sustojo pasidomėti, kas atsitiko nugriuvus dviratininkui 2013-01-16, apie 8 val., kelyje Kaunas–Mikytai–Klaipėda ties Šilute.

Nuvažiavo tik įsitikinęs, kad nieko neįvyko. Tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas R. V.. Siekiant netrukdyti, o padėti teisėsaugai, vos gavęs signalÄ , 2013 m. vasario mėn. pats kreipėsi į Tauragės policijos komisariatÄ ir 2013-02-11 atvyko į Å ilutės PK pas tyrėjÄ I. J.. Suprasdamas situacijÄ , iÅ¡kilusiÄ problemÄ , taip pat dviratininko    V. S. tėvo A. S. bÅ«senÄ netekus sÅ«naus, paskatintas Å ilutės policijos komisariato tyrėjos I. J., dalyvaujant advokatui R.

J., kurie aiÅ¡kino, jog panaÅ¡iais atvejais teisminė praktika – Å¡alių susitarimas, reikia pasiraÅ¡yti sutikimÄ dėl keliamų kaltinimų, nukentėjusysis A. S. gauna draudimo iÅ¡mokÄ ir užbaigiamas tolesnis tyrimas. Jis tyrėjai dar kartÄ aiÅ¡kiai papasakojo realiÄ situacijÄ ir tai, kad jo kaltės nėra. Tyrėja I. J. pasakė: „bet dviratininkas ties tavo maÅ¡ina nugriuvo. Tai ir reikia pasiraÅ¡yti“. Jis patvirtino, kad dviratininkas nugriuvo, bet priekine automobilio dalimi dviratininko jis nekliudė ir priežasties, kodėl nugriuvo dviratininkas, jis nežino.

Taip 2013-02-11, paskatintas tyrėjos I. J., dalyvaujant advokatui  R. J., sutikdamas su tuo faktu, kad dviratininkas nugriuvo pravažiuojant jo vairuojamam automobiliui „Volvo FH42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko su kaltinimais. Pasirodo, Å¡ie jo veiksmai yra pagrindinis kaltės įrodymas. Teisminėje praktikoje pasitaiko, jog kaltinamasis dėl tam tikrų priežasčių prisiima kaltę. Nagrinėjant bylÄ , įvertinant visus liudininkų parodymus, ekspertų iÅ¡vadas, daiktinius įrodymus, situacijos vertinimus, visa tai sugretinus, paaiÅ¡kėja, kad kaltės įrodymas nesutampa su kaltinamojo prisipažinimu.

Tokiu atveju teismas priima kitokiÄ nutartį. Darytina iÅ¡vada, kad 2013 m. vasario 11 d. Å ilutės policijos komisariate pirmos apklausos metu tyrėja          I. J. ir advokatas R. J. neteisinga informacija darė poveikį jam siekdami iÅ¡gauti paraÅ¡Ä pripažįstant savo kaltę. Todėl Å¡is paraÅ¡as neturėtų bÅ«ti pagrindiniu įrodymu baudžiamojoje byloje įrodant jo kaltę. Dviratininkas kelyje taip pat eismo dalyvis ir privalo laikytis Kelių eismo taisyklių. Teismo nutartyje suprasta ir aiÅ¡kiai užraÅ¡yta 2013 01 16 ryte apie 8 val. jo stebėta situacija kelyje Kaunas– Mikytai–Šilutė–Klaipėda Klaipėdos kryptimi ties Å ilute.

Tačiau keistai aiÅ¡kinama, jog dviratininkas V. S. važiavo ta pačia eismo juosta, kaip ir automobiliai, judantys Klaipėdos kryptimi. Tai visiÅ¡kai nerealus situacijos aiÅ¡kinimas. Tiek jo vairuojamas automobilis „VOLVO FH42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 25–30 m priekyje važiuojantis krovininis automobilis judėjo ne mažesniu kaip 70 km/val. greičiu. Apie 8 val. ryto kelyje buvo padidėjęs eismo srautas abiem kryptimis. IÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ nebuvo galimybių dėl iÅ¡ priekio važiuojančių automobilių.

Kaip liudijo iš paskos važiavęs lengvojo automobilio „Škoda“ vairuotojas R. V., jokio manevro jis nedarė, važiavo tiesiai tiesiu keliu, nes kliūties nebuvo. Teiginys, kad tarp jo automobilio ir priekyje važiuojančio krovininio automobilio važiavo dviratininkas V. S., pažeisdamas KET 65 p. (Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 p. numatytus atvejus.

Važiuodamas kelkraščiu, dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems), yra nelogiÅ¡kas, nes tokiu atveju dviratininkas turėjo važiuoti 70 km/val. greičiu. Jis dviratininkÄ pamatė tik pravažiavus priekyje jo važiuojančiam krovininiam automobiliui, kuris neatliko jokių lenkimo manevro veiksmų, nes nereikėjo, t. y. važiavo tiesiai tiesiu keliu. Jeigu bÅ«tų buvusi kliÅ«tis, bÅ«tų priverstas stabdyti, nes iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ reiÅ¡kė neiÅ¡vengiamÄ susidÅ«rimÄ su prieÅ¡ais judančiais automobiliais.

Atitinkamai ir jis bÅ«tų priverstas stabdyti. Kadangi kliÅ«ties nebuvo, tai ir jis važiavo tiesiai, tiesiu keliu, nesiblaÅ¡kydamas. 2013 01 16 liudytoja R. S. tyrėjai I. J. paliudijo, jog 2013 01 16 7.55 val. V. S. skambino į R. S. telefonÄ . 2013 12 09 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. S. ir liudytoja R. S. patvirtino, kad dviratininkas V. S. skambino į R. S. telefonÄ . Darytina iÅ¡vada, kad dviratininkas V. S. 2013 01 16 7.55 val tikrai buvo kelio Kaunas–Jurbarkas–Mikytai–Klaipėda ties Å ilute kelkraÅ¡tyje.

Tuo metu kelyje jau intensyvėjo automobilių eismas, nes buvo piko valanda. Suprantama, tokiu metu dviratininkui įvažiuoti į automobilių važiuojamÄ jÄ eismo juostÄ , nepažeidžiant KET 66 p. (Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitÄ kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamÄ jÄ dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliÅ«ties kitoms transporto priemonėms), problematiÅ¡ka. Kaip eismo dalyvis, dviratininkas V. S. privalėjo laikytis KET 106 p. (PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams).

Taip pat, kaip eismo dalyvis, dviratininkas V. S. privalėjo laikytis KET 109 p. (Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi).Nesupranta, kodėl bandoma įrodyti, kad dviratininkas V. S., kaip eismo dalyvis, neprivalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, o jis, vairuodamas 40 t sveriantį 17 m ilgio krovininį sÄ statÄ tiesiame kelyje, nesant jokios kliÅ«ties, turėjo atlikti pavojingus veiksmus, kurie iÅ¡ karto užprogramuoti garantuota avarija.

Liudytojų parodymai nepatvirtina jam keliamų kaltinimų. 2014 01 27 teismo posėdžio metu liudytojas R. V. patvirtino, kad 2013 01 16, apie 8 val., važiuodamas iÅ¡ paskos krovininio automobilio, Å ilutės aplinkkelyje nuo Macikų kaimo link Grabupių kaimo ties Å ilute matė griÅ«vantį dviratininkÄ ir jam atrodė, kad krovininis automobilis galiniais ratais nutrenkė dviratininkÄ . Liudytojas, atsakydamas į advokato R. J. klausimÄ , negalėjo patvirtinti, kad dviratininkas V. S. griuvo bÅ«tent nuo kontakto su priekyje važiuojančiu krovininiu automobiliu VOLVO FH 42T, valst Nr. (duomenys neskelbtini) tai galėjo bÅ«ti ir savaiminis griuvimas.

Liudytojo R. V. liudijimu, dviratininkui nugriuvus, J. L. nuvažiavo toliau. Taip, jis pro deÅ¡inįjį veidrodį pastebėjęs griÅ«vantį dviratininkÄ , nedarė staigaus stabdymo, nes priekyje nebuvo jokios kliÅ«ties ir kad nesudarytų avarinės situacijos ar net avarijos su neaiÅ¡kiomis pasekmėmis, jis nuosekliai stabdė 40 t sveriantį 17 m ilgio krovininį automobilį VOLVO FH 42T. Suprantama, sustabdė tik pravažiavęs maždaug 100–150 m. 2014 01 27 teismo posėdžio metu liudytojas R.

V. patvirtino, kad porÄ kartų mirksėjo Å¡viesomis, todėl liudijimai, užraÅ¡yti nuosprendyje, jog Å¡viesų signalais stabdė sunkvežimio vairuotojÄ , netikslÅ«s. Jis stabdė automobilį nematydamas mirksėjimų, jeigu jie ir buvo. Jau sustojęs jis pastebėjo iÅ¡ paskos sustojusio automobilio mirktelėjimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad liudytojo R. V. liudijimai: „atrodė, kad nutrenkė galiniu ratu“, – ir galimas savaiminis griuvimas nepatvirtina jam teikiamo kaltinimo, jog dviratininkas V.

S. buvo partrenktas krovininio automobilio VOLVO FH42T priekine dalimi. Liudytojas B. A. 2013 01 17 duodamas parodymus tyrėjai I. J. įvykio datÄ nurodo 2013 01 14, neaiÅ¡ku apie kokį įvykį raÅ¡oma apklausos protokole. 2013 01 14 jis buvo toli nuo Lietuvos ir dalyvauti liudijamoje situacijoje negalėjo. IÅ¡siaiÅ¡kinti, kÄ liudijo liudininkas, buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti patį liudininkÄ B. A., tačiau teismas Å¡ios galimybės nesuteikė. Teismo nuosprendyje nepaaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu 2013 01 14 įvykiai priskiriami   2013 01 16 įvykiams.

„2013.01.16 apie 08 val. Å ilutės aplinkelyje, nugriuvus dviratininkui, mes su lengvojo automobilio „Škoda" vairuotoju R. V. sustoję ir nuėję pasidomėti kas įvyko, dviratininkÄ sutikome vedinÄ dviratį jau važiuojamojoje kelio dalyje. Nei aÅ¡, nei lengvojo automobilio vairuotojas R. V. jokių kÅ«no sužalojimų, nei dviračio sugadinimo požymių nepastebėjome. Dviratininkas pasakė, kad jam viskas gerai, atsisakė medicininės pagalbos ir atsisakė kviesti policijÄ . Dar kartÄ dviratininkui užtikrinus, kad viskas gerai, mes iÅ¡siskirstėme.

Mes sėdome į savo automobilius, o dviratininkas vedėsi dviratį važiojamojoje dalyje“. Å iÄ situacijÄ 2014.01.27 teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas lengvojo automobilio „Škoda“ vairuotojas R. V.. Liudytojo B. A. parodymais, kad dviratininkas pasakė, jog jį partrenkė automobilis, kuris iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Paprastai automobilis liaudyje yra vadinamas mažesnių gabaritų automobilis, o didelių gabaritų automobilis vadinamas „fÅ«ra“ arba paprasčiausiai „didelė maÅ¡ina“, ir tas momentas, kad „mes nepabėgome iÅ¡ situacijos vietos, o sustojome pasidomėti, kas atsitiko ir tik įsitikinę, kad viskas tvarkoje, iÅ¡siskirstėme“.

Tai rodo, kad dviratininkas kalbėjo apie kitÄ situacijÄ , t. y. apie autoįvykį, kurio jis nežino. E. G. parodymai visiÅ¡kai neturi esminio įrodymo, kadangi neatitinka važiavimo laikas. Per 10–20 minučių situacija kelyje gali kardinaliai pasikeisti, todėl teiginys, jog dviratininkas važiavo provėža, yra teisingas E. G. ir dviratininko V. S. prasikeitimo metu ir visiÅ¡kai netikslus po 10 minučių, kai situacija kelyje kardinaliai pasikeitusi. Darytina iÅ¡vada, kad nors ir važiavo liudininkas R.

V. iÅ¡ paskos, tačiau        2014 01 27 teismo posėdžio metu nepatvirtino krovininio automobilio VOLVO FH42T kontakto su dviratininku V. S. 2013 01 16, apie 8 val. Todėl nėra nė vieno liudininko, galinčio patvirtinti krovininio automobilio VOLVO FH42T kontaktÄ su dviratininku V. S. 2013-01-16, apie 8 val., Å ilutės aplinkkelyje. Pažeidžiant Konstitucijos 31 str. jam nebuvo leista apsiginti. Jau 2013 04 18 paaiÅ¡kėjo, kad situacija 2013 01 16, apie 8 val., kelyje Kaunas–Mikytai–Šilutė–Klaipėda yra iÅ¡kraipoma, jis eilinio apsilankymo metu pas tyrėjÄ I.

J., bandė pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ . Tyrėja paaiÅ¡kino, kad paaiÅ¡kinimÄ jis galės pateikti prokurorui arba tiesiog teismui posėdžio metu. 2013 09 23 paaiÅ¡kinimÄ bandė įteikti prokurorui. Prokuroras paaiÅ¡kino, jog jis galės paaiÅ¡kinimÄ pateikti teismui ir jam įteikė kaltinamÄ jį aktÄ . 2013 10 28 ir 2013 12 09 paaiÅ¡kinimus bandė paduoti teismo posėdžių metu. Deja, paaiÅ¡kinimų nepriėmė. Darytina iÅ¡vada, kad Å ilutės PK tyrėja, Å ilutės prokuratÅ«ros prokuroras ir Å ilutės rajono apylinkės teismas, atsisakydami priimti jo raÅ¡tiÅ¡kÄ situacijos paaiÅ¡kinimÄ , pažeidė Konstitucijos 31 str.

LTEC specialisto D. Jociaus iÅ¡vados klaidingos, kadangi jis gavo aiÅ¡kiai klaidinančiÄ pirminę informacijÄ . Tyrimo eigoje ir kaltinamajame akte yra aiÅ¡kinama situacija, neatitinkanti realiosios, jam žinomos. Kaltinamajame akte nurodoma eismo įvykio vieta neatitinka vietos, kurioje realiai jis buvo sustojęs. Nufotografuota įvykio vieta prie kelio ženklų „Ribotas greitis 70 km“ ir „Pėstieji“. Jis buvo sustojęs 150–200 m iki Å¡ių ženklų. Tuomet dviratininkas nugriuvo 250–300 m iki Å¡ių ženklų Tyrimo medžiagoje, pateiktoje ekspertui, nurodomos dvi skirtingos vietos – 182 km ir 186 km, įvykio vietos apžiÅ«ros duomenys fiksuoti 2013 01 13 ir 2013 01 16. 2013 m. rugsėjo 18 d. jam įteiktas kaltinamasis aktas.

Nesupranta, kodėl ikiteisminio tyrimo byloje eismo įvykio vieta nurodoma 182 km, kitÄ kartÄ â€“ 186 km. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros duomenys fiksuoti 2013-01-13 (kai jis dar buvo toli nuo Lietuvos) ir 2013-01-16 (LTEC specialisto iÅ¡vados 2–9 puslapis). Negali sutikti, kad tai techninės klaidos, nes iÅ¡vadose fiksuojama pirminė informacija visiÅ¡kai neatitinka realios situacijos, tai kardinaliai keičia jo, kaip eismo dalyvio, situacijÄ , dėl to priimamos klaidingos eksperto iÅ¡vados. Nesuprantama, kodėl LTEC specialistas D.

J. pirmÄ kartÄ 2013 01 31 daiktų apžiÅ«ros protokole raÅ¡o: „....ant dviračio nematyti jokių pėdsakų ar sugadinimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi smÅ«giniam sÄ lyčiui su kita judančia transporto priemone“. Tačiau, tas pats LTEC specialistas D. J., gavęs užsakymÄ pakartotinai atlikti ekspertizę, jau konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam krovininiam automobiliui VOLVO FH 42T, valst. Nr (duomenys neskelbtini), matydamas, kad pirminiai nustatytos galimos eismo įvykio vietos duomenys – 182 km ir 186 km – ir pateikiamos fiksuotos eismo įvykio net dvi datos (2013 01 13, kai jis buvo toli užsienyje, ir 2013 01 16), nesiima priemonių patikslinti, sukonkretinti.

Turint klaidingÄ pirminę informacijÄ , suprantama, ir iÅ¡vados yra klaidingos. Teismo nuosprendyje bandoma aiÅ¡kinti, jog jis keitė parodymus, nors jis parodymų niekados nekeitė. Žino, kad dviratininko nepartrenkė. Jo iÅ¡dėstytos galimos įvykio versijos, kas galėjo atsitikti. Tai ne gynybos forma, kaip bandoma įteigti, o noras iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas iÅ¡ tikro atsitiko, ir noras padėti teisėsaugai. O versijų yra ne viena: prasilenkiant galėjo atsitikti nelaimingas atsitikimas dėl streso, dėl mažiausio grumstelio, paveikus oro srautui ir t. t.; prasilenkiant, pažeisdamas KET 66, 71, 106 ar 109 p., dviratininkas galėjo atlikti neatsakingÄ judesį, o pasekmė –griuvimas.

Dviratininkas kelyje taip pat eismo dalyvis ir nepakanka vien tik neÅ¡ioti atÅ¡viečiamÄ liemenę, bÅ«tina laikytis E. K. žmogus apsnigtame kelyje dviračiu važiuoja keliu, esant dideliam automobilių srautui, neatsargu. Medicininės ekspertizės iÅ¡vadose raÅ¡oma: „Netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio kelio ir kairės blauzdos srityse yra besirezorbuojančios, padarytos maždaug prieÅ¡ savaitę laiko iki mirties“. Tai rodo, kad dviratininkas V. S. nebuvo atsargus žmogus. Atitinkamai ir veiksmai kelyje neatsargÅ«s. Važiuojant tamsiu paros metu jis, pravažiuodamas dviratininkÄ , susilyginus negalėjo matyti, kokius judesius atliko dviratininkas, dėl kurių, kaip 2014 01 27 teismo posėdžio metu liudijo iÅ¡ paskos važiavęs lengvojo automobilio „Škoda“ vairuotojas R.

V., „atrodė, kad dviratininkas buvo nutrenktas paskutiniu krovininio automobilio ratu“. Liudytojas nematė paties kontakto ir sutinka, kad dviratininkas galėjo nugriūti be kontakto su krovininiu automobiliu. LTEC specialistas D. J., remdamasis klaidinga pirmine informacija, teigia, kad dviratininkas V. S. buvo nutrenktas automobilio priekine dalimi. Jis gerai žino, kad jo vairuojamas krovininis automobilis VOLVO FH 42T, valst. Nr (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi dviratininko, važiuojančio kelkraščiu, nelietė.

Važiavo tiesiai, tiesiu keliu, nekeldamas jokių pavojų kitiems. Todėl natÅ«raliai kyla klausimas, kas nutrenkė dviratininkÄ . Jeigu atsisakoma nelaimingo atsitikimo versijos, tai lieka vienintelė versija, kad nuvažiavus jo krovininiam automobiliui „Volvo FH 42T“ ir liudininko R. V. lengvajam automobiliui „Škoda“, ant kelio likęs dviratininkas V. S., vedinas dviračiu, buvo nutrenktas pravažiuojančio automobilio, nebÅ«tinai lengvojo, nes kelyje buvo įvairių. Tai galėjo atsitikti vos jam ir lengvajam automobiliui nuvažiavus.

Suprantama, nei jis, nei liudytojas R. V. to matyti negalėjo, nes jau buvo nuvažiavę. Laiko atžvilgiu tai įmanoma. Tokiu atveju į iÅ¡vadas bÅ«tų atsakyta. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2014.04.23 nuosprendyje nustatė: „Kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ , kad jis nejuto, jog kliudė dviratininkÄ , ir nėra jokių įrodymų, kad jis dviratininkÄ kliudė, paneigia Lietuvos teismo ekspertizės 2013-06-28 specialisto iÅ¡vadoje nurodyti faktai, be to, ir įvertinus, jog buvo didelis smÅ«gis į dviratininkÄ â€œ.

Tačiau jau minėta, jog LTEC specialistas D. J. gavo klaidingÄ pirminę informacijÄ , todėl Å¡io specialisto iÅ¡vados nėra tikslios ir vadovautis jomis priimant nutartį yra neatsakinga. Neprofesionalus didelio smÅ«gio vertinimas, kuriuo turėjo atsitrenkti dviratininkas, kartu sulankstyti metalinį dviratį, nepaliekant plastmasinėse detalėse jokių įbrėžimų, įtrÅ«kimų. Vairuotojai gerai žino, jog kelyje pasitaikančios kliÅ«tys – guminiai, plastmasiniai kelio ženklai – palieka ne tik įbrėžimus, bet ir iÅ¡laužas.

Sugretinus liudytojo R. V. ir LTEC specialisto D. J. iÅ¡vadas paaiÅ¡kėjo: liudytojo R. V., tai lengvojo automobilio „Škoda“ vairuotojas, kuris 2013 01 16 apie 8 val. važiavo iÅ¡ paskos jo vairuojamo krovininio automobilio VOLVO FH42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (domenys neskelbtini), ir jam atrodė, kad dviratininkas nuvirto nutrenktas krovininio automobilio galinio rato. Tuo tarpu specialistas D. J. 2013-01-31 padaro eksperto iÅ¡vadÄ : „Ant dviračio nematyti jokių pėdsakų ar sugadinimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi smÅ«giniam sÄ lyčiui su kita transporto priemone“ ir 2013 06 28, jau žinodamas konkretų automobilį ir tai, kad krovininis automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis aiÅ¡kiai netikslia pirmine informacija, daro visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

Tai rodo, kad padarytos iÅ¡vados buvo ne profesionaliai įvertinta situacija, o pritaikyta konkrečiam automobiliui. Jis pro deÅ¡inįjį veidrodį matė griÅ«vantį dviratininkÄ krovininio automobilio gale. Liudytojas R. V. iÅ¡ 50 m atstumo matė griÅ«vantį dviratininkÄ ties krovininio sÄ stato galiniais ratais. Tuo tarpu ekspertas, iÅ¡vis nematęs situacijos, daro iÅ¡vadÄ , jog dviratininkas nublokÅ¡tas krovininio automobilio, kurio ilgis 17 m, priekine dalimi. Vairuotojams gerai žinoma situacija, kai netikėtai kelyje pasitaikiusi kliÅ«tis – plastmasiniai arba guminiai kelio ženklai – palieka ne tik ryÅ¡kius įbrėžimus, bet ir iÅ¡laužas. 2013-01-16 perduodant automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaÅ¾Ä nieko panaÅ¡aus nebuvo pastebėta, nes pažeidimų nebuvo.

Jis turi gintis ir įrodinėti, kad važiavo tiesiai, tiesiu keliu, nedarydamas jokių manevrų, t y. nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jis yra pensininkas, neįgalus, atlikta operacija (prostatos vėžys), jo pensija 751,29 Lt, nuolat vartoja brangius vaistus, todėl neturi noro ir materialinių galimybių dalyvauti užsuktuose teisminiuose žaidimuose. Tikisi teisingo, sÄ Å¾iningo, neÅ¡aliÅ¡ko teisėsaugos darbo. Jis su advokatu R. J. dar 2013 02 11 (pirmas apsilankymas) pas tyrėjÄ I. J. iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ pasikalbėti su nukentėjusiuoju A.

S.. Norėjo susitikti, pareikÅ¡ti užuojautÄ , papasakoti tai, kas jam yra žinoma. Jam, kaip tėvui, tokioje situacijoje, netekus sÅ«naus, bÅ«tų labai svarbu iÅ¡girsti informacijÄ iÅ¡ galbÅ«t pirmų lÅ«pų. Tačiau iÅ¡girdo neigiamÄ atsakymÄ , su juo kalbėtis atsisakė. PanaÅ¡i A. S. reakcija buvo ir  2013 04 18 į pasiÅ«lymÄ susitikti, iÅ¡girdo neigiamÄ atsakymÄ . 2013 10 28 turėjo įvykti teismo posėdis. Jis pabandė nukentėjusiam A. S. iÅ¡reikÅ¡ti užuojautÄ netekus sÅ«naus, tikėjosi nuoÅ¡irdaus pokalbio, tačiau nespėjo iÅ¡reikÅ¡ti pageidavimo pasikalbėti, kai apstojo advokatas ir kiti A.

S. artimieji ir pradėjo iÅ¡ jo reikalauti pinigų: „kiek siÅ«lai, kiek duodi“. Advokatas V. K. teismo posėdžiuose ne kartÄ akcentavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti 100 000 Lt moralinei žalai kompensuoti. Suprato, kad čia visiÅ¡kai nesvarbu, kas įvyko, kokioms aplinkybėms esant žuvo sÅ«nus V. S., o tik rÅ«pi pinigai ir kuo daugiau. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teigtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai aiÅ¡kino KET 28 p., 132 p. 134 p. ir netinkamai pritaikė BK 281 str. 5 d.

Kaltinimai pažeidus KET 28 p. neturi pagrindo, nėra įrodymų. Jis KET 28 p. nepažeidė. Kaltinimai pažeidus KET 132 p. neturi pagrindo, nėra įrodymų, jis KET 132 p. nepažeidė. Kaltinimai pažeidus (duomenys neskelbtini) p. neturi pagrindo, nėra įrodymų, jis (duomenys neskelbtini) p. nepažeidė. LTEC specialistui buvo pateikta klaidinga pirminė informacija, dėl to padarytos visiškai nerealios išvados. Tokios eksperto išvados atmestinos ir negali būti pagrindiniu kaltės įrodymu.

Liudytojo R. V. parodymai 2014 01 27 teismo posėdyje nepatvirtino, kad jo vairuojamas automobilis kliudė dviratininkÄ , liudininkui tik pasirodė, kad kliudė galiniu ratu, ir net sutiko, kad dviratininkas galėjo griÅ«ti be kontakto su krovininiu automobiliu, todėl Å¡ie liudijimai negali bÅ«ti pagrindiniu kaltės įrodymu. Liudytojos R. S. ir nukentėjusiojo A. S. liudijimai patvirtina faktÄ , kad dviratininkas V. S. situacijos metu buvo kelkraÅ¡tyje. D. V. S. nebuvo atsargus žmogus. D. V. S., esant dideliam automobilių srautui, apsnigtame kelyje turėjo laikytis bent KET 65 p., 66 p., 71 p., 106 p. ir 109 p. Nesilaikymas bent vieno iÅ¡ jų pasibaigė skaudžia nelaime.

Pažeidžiant Konstitucijos 31 str., jam nebuvo leista apsiginti. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendį. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė proceso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . Teismas civilinį ieÅ¡kinį gali atmesti tik priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiÅ¡kia apeliacinį skundÄ dėl 2014-04-23 nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu.

Dėl BK 281 str. 5 d. taikymo ir įrodymų vertinimo. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 5 d. gali būti traukiamas tik tiesiogiai kelių eismo saugumo taisykles pažeidęs asmuo, jeigu tarp jo padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių (žmonių žūties) yra priežastinis ryšys ir kai be abejonių nustatoma jo kaltė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas abejonių dėl J. L. kaltės nepašalino, o nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog būtent                     J.

L. padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su                     V. S. mirtimi. Dėl liudytojo R. V. duotų parodymų ir jų vertinimo. Liudytojas R. V.. Skundžiamajame nuosprendyje teismas nurodo, kad pastarasis „<...> važiavo iÅ¡ paskos ir viskÄ matė, jog tik pravažiavus sunkvežimiui pro dviratininko Å¡alį, dviratininkas nugriuvo, jam atrodė, kad automobilis kliudė galiniu ratu <...>“. Vertinant teisiamojo posėdžio metu Å¡io liudytojo iÅ¡sakytus parodymus bei tik jo manymÄ , kad jam atrodė, jog automobilis kliudė dviratininkÄ galiniu ratu, bÅ«tina pažymėti, kad Å¡is liudytojo manymas yra paneigiamas atlikta 2013-06-28 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-96(13), kurioje nurodoma „pirminis susidÅ«rimo (partrenkimo) kontaktas įvyko     V.

S. kaire kÅ«no puse kontaktuojant su vilkiko priekinės dalies deÅ¡iniuoju kampu <...>“. Å is liudytojas tik patvirtino dviratininko nuvirtimo faktÄ , bet ne buvusį kontaktÄ (nuvirtimo faktÄ patvirtina ir J. L.). Vertindamas Å¡io liudytojo parodymus, teismas skundžiamajame nuosprendyje neaptarė, kad pastarasis nematė kokių nors vizualinių sužalojimų dviratininko (Å¡lubavimo, dejavimo ar pan.) ir paties dviračio sugadinimo faktų (iÅ¡ bylos medžiagos: „dviračio galinio rato apsauga buvo sulankstyta ir ratas nebegalėjo suktis“, tad tokia aplinkybė bÅ«tų užfiksuota tiek paties liudytojo, tiek ir J.

L.). Taip pat Å¡is liudytojas patvirtino faktÄ , kad jam bei J. L. bendraujant su V. S., pastarasis atsakė, kad „nieko neatsitiko, jeigu pats iÅ¡lipau iÅ¡ griovio, pats atsistojau“, nebuvo užsiminta apie fizinio kontakto galimybę ar pan. Taigi, vertinant Å¡io liudytojo duotus parodymus, nepaneigiama J. L. versija, kad dviratininkas nuvirto ne nuo fizinio kontakto, o nuo kitų aplinkybių (vėjo gÅ«sio, grumsto, slidžios dangos ar pan.). Juo labiau, kelia abejonių įvykių seka, kad po tokio smÅ«gio (J.

L. vairuojamo vilkiko ir dviratininko fizinis kontaktas), V. S. galėjo laisvai judėti ir juo labiau pasakyti, kad jam viskas gerai. Kito liudytojo B. A. teismas neapklausė teisiamojo posėdžio metu pripažindamas, kad pastarasis nedalyvauja dėl svarbių priežasčių – ligos (BPK 276 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas tris kartus kvietė šį liudytojÄ , tačiau pastarasis taip nė karto ir neatvyko bei nepateikė dokumentų, pateisinančių jo neatvykimÄ (nebuvo pateikta nustatyta forma 094/a).

Tokiu būdu teismas suvaržė ne tik civilinio atsakovo teisę užduoti klausimus liudytojui, bet ir kaltinamojo bei gynybos paruoštus klausimus, kurie susiję su tiesioginiu bendravimu su            V. S. ir pastarojo užfiksuotais faktais. Vertinant B. A. parodymus, svarbu atkreipti dėmesį į jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad „vyriškis pasakė, kad jį partrenkė kažkokia mašina, kuri iš įvykio vietos pasišalino“ (2013-01-16 liudytojo apklausos protokolas), „sakė, kad jį nutrenkė automobilis“ (2013-01-17 papildoma liudytojo apklausos protokolas).

Vertinant Å¡iuos parodymus bendruoju kontekstu, B. A. tik patvirtino nukentėjusiojo iÅ¡sakytÄ aplinkybę, kad jis kontaktavo su transporto priemone, tačiau jokių sÄ sajų su J. L. nėra. PrieÅ¡ingai, vertinant iÅ¡sakytus žodžius lingvistiniu požiÅ«riu, abejonių kelia tai, kad sunkvežimį galėtų apibÅ«dinti kaip „maÅ¡inÄ â€œ, „automobilį“, (J. L. vairuojamas automobilis – vilkikas) bei tai, kad pasakyta frazė „iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino“, galėtų bÅ«ti vertinama kaip J.

L. atvejis (J. L. ne tik buvo sustojęs, bet kartu ir su R. V. kalbėjo su dviratininku). Å ios aplinkybės ne tik nepatvirtina ir neturi jokių sÄ sajų su J. L., bet ir kelia abejonių dėl kito įvykio buvimo. Liudytojas E. G. nagrinėjamo įvykio kontekste tik nurodė, kad važiuodamas į darbÄ kelyje matė važiuojantį dviratininkÄ su Å¡viesÄ atspindinčia liemene. Å is liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieÅ¡ apklausÄ jis pasižiÅ«rėjo savo tachografo duomenis ir pagal pristabdymo laikÄ nurodė apytikslį laikÄ , kada prasilenkė su dviratininku, tai 7.40 val.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis matė sustojusiÄ â€žfurÄ â€˜â€˜, tačiau iÅ¡sižadėjo ant priekabos Å¡ono užraÅ¡yto logotipo „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vertinant tai, kad liudytojas savo parodymuose (užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-22) nurodė tikslesnes aplinkybes, nei parodymai, užfiksuoti teismo posėdžio metu (beveik po metų), Å¡i aplinkybė formuluoja abejonę, kad galėjo bÅ«ti ir kitas automobilis, kuris buvo sustojęs prie dviratininko.

Teismas skundžiamajame nuosprendyje šios aplinkybės neaptarė. Dėl atliktų specialisto išvadų ir kitų duomenų vertinimo. 2013-01-13 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo eismo įvykio vietos plane yra pažymėti tik kelio ženklai, nėra pažymėti jokie išlikę pėdsakai, apie kuriuos kalba liudytojas A. S. (žuvusiojo tėvas), neužfiksuoti griovyje esantys išsivoliojimai, kurių turėjo būti bent jau du (nuvirtimas pravažiuojant J. L. vilkikui, B. A. rastas pagalbos besišaukiantis V.

S. ir jo dviratis), nėra užfiksuoti atstumai tarp griovyje paliktų pėdsakų ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kas leistų atkurti įvykio/įvykių schemÄ bei nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Taip pat tiek teismas, tiek ekspertas neįvertino aplinkybės, kad kelio plotis vienoje eismo pusėje yra 4,60 m, o vilkiko – 2,50 m, tad krovininis automobilis turėjo technines galimybes apvažiuoti dviratininkÄ saugiu atstumu ir neatlikdamas lenkimo manevro. 2013-02-06 specialisto iÅ¡vada Nr. M59/13(03), kurioje yra nurodoma, kad                     „V.

S. mirė nuo stipraus liemens kairės pusės sumuÅ¡imo pasekoje padaryto blužnies sužalojimo - daugybiniai blužnies plyÅ¡imai, kas sukėlė Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ â€œ. Å i aplinkybė atskleidžia, kad įvykio metu buvo fizinis kontaktas su transporto priemone ir Å¡is smÅ«gis buvo stiprus. Tačiau įvertinus bylos duomenis, kurie besÄ lygiÅ¡kai susietų J. L. vairuoto vilkiko „Volvo FH42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fizinį kontaktÄ su dviratininku ir/ar dviračiu, nėra.

Å iÄ aplinkybę patvirtina 2013-06-28 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-96(13), kurioje yra konstatuojama: „Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai ir kategoriÅ¡kai identifikuoti automobilio „Volvo FH42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktÄ su V. S. ar dviračiu, kuriuo jis važiavo.“ Å iuo atveju yra tik teoriniai iÅ¡vestiniai duomenys dėl fizinio kontakto buvimo, kurio nepatvirtina jokie bylos objektyvÅ«s duomenys.Taip pat bÅ«tina paminėti ir kitus byloje esančius duomenis, t. y.: 2013-01-31 daiktų apžiÅ«ros protokolas (dviračio), 2013-04-16 daiktų apžiÅ«ros protokolas (vilkiko „Volvo FH42T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SMITCH“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)),       2013-01-16 daiktų apžiÅ«ros protokolas (žuvusiojo rÅ«bų), iÅ¡ kurių matyti, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad vilkikas „Volvo FH42T“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų turėjęs fizinį kontaktÄ su             V. S. ir/ar jo dviračiu. PrieÅ¡ingai, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , neatsižvelgė į                 J. L. atvejį, t. y. įvertinus tai, kad vilkikas važiavo apie 70 km/val. greičiu (J. L. parodymai), o dviratininkas apie 20 km/val. greičiu (greitis teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjamas, tad pateikiamas preliminarus greitis neprofesionalaus dviratininko bei tai, kad buvo važiuota žiemos keliu), susidaro 50 km/val. greičio skirtumas.

Taigi atsižvelgiant į tokio greičio skirtumÄ , dviračio apgadinimus, vilkiko apgadinimus (kurių nėra), akivaizdu, kad nustatyti faktai – dviračio apgadinimas (tik apsauginio galinio rato apsaugos sulankstymas) – yra nelogiÅ¡ki esant susidÅ«rimui su vilkiku.Teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, neįvertino to, kad J. L. vairuojamas vilkikas yra niekuo neiÅ¡siskiriantis iÅ¡ Lietuvoje važinėjančių kitų vilkikų. Taip pat teismas neįvertino to, kad specialistams nurodant įvykio detales ir formuojant užduotį, buvo pateikta hipotetinė situacija su neva įvykyje dalyvavusiu vilkiku „Volvo FH42T“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pastariesiems nepateikiant jokių duomenų apie vilkiko ir dviratininko ar jo dviračio fizinį kontaktÄ .Teismas neįvertino ir 2013-06-26 specialisto iÅ¡vados Nr. pM15/13(03), kurioje yra konstatuojama: „Po stipraus liemens sumuÅ¡imo pasekoje padaryto blužnies plyÅ¡imo sukėlusio Å«mų kraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę V. S. neprarado sÄ monės, jis galėjo atlikti sÄ moningus veiksmus (galėjo judėti, kalbėti, orientuotis aplinkoje) <...>“; tačiau iÅ¡sakoma ir aplinkybė, kad „<...> neprieÅ¡taraujama, kad V.

S. po autoįvykio metu patirtų sužalojimų nebegalėjo paeiti, atsigulė Å¡alikelėje, prarado orientacijÄ laikotarpyje nuo 2013-01-16 apie 08 val. iki 2013-01-16 08.14 val.“. Å i aplinkybė, kad V. S. nebegalėjo paeiti dėl sumuÅ¡imo, yra neaptarta teismo ir prieÅ¡tarauja J. L. ir R. V. bendravimo aplinkybėms (kad pats iÅ¡lipo iÅ¡ griovio, kad kalbėjosi, kad niekur neskaudėjo), tai sÄ lygoja galimybę, jog po Å¡io įvykio galbÅ«t buvo dar vienas nenustatytas įvykis, po kurio V. S. nebepaėjo.Analizuojant įvykio laiko tarpÄ nustatyta, kad į Greitosios medicinos pagalbos centrÄ buvo paskambinta 2013-01-16 8.14 val.

Liudytojas E. G. nurodė, kad pagal savo automobilio tachografo duomenis (kurių byloje nėra), pastarasis dviratininkÄ aplenkė apie 7.40 val., tad esant Å¡iems duomenims susidaro 34 min. laiko tarpas, per kurį galėjo įvykti ne vienas įvykis. Å ios aplinkybės teismas neįvertino. Dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo. BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir Å¡io straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių.

Priežastinio ryÅ¡io tarp kaltininko padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo buvimas negali bÅ«ti preziumuojamas, bet turi bÅ«ti nustatytas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Neteisingo priežastinio ryÅ¡io nustatymo pasekmė – netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. J. L. nuteistas už tai, kad jis pažeidė tris KET reikalavimus, t. y. KET 28 p., kuriame nurodoma, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui;

KET 132 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas atsižvelgdamas į greitį privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus; (duomenys neskelbtini) p., kuriame nurodoma, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvo įvykęs fizinis kontaktas tarp vilkiko ir dviratininko ir/ar dviračio, todėl 2013-06-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-149(13) modeliuojama ir iÅ¡sakoma situacija dėl priežastinio ryÅ¡io – „<...> buvo partrenktas (kliudytas) iÅ¡ paskos važiavusio vilkiko <...>, tuomet vilkiko <...> vairuotojo J. L. veiksmai, - savalaikiai nestabdė vairuojamo sÄ stato ir apvažiuodamas priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu dviračiu važiavusį V.

S. nepaliko saugų eismÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo sÄ stato Å¡ono užtikrinančio tarpo,– techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo įvykio kilimu“; „<...> buvo partrenktas (kliudytas) iÅ¡ paskos važiavusio vilkiko <...>, tuomet vilkiko <...> vairuotojo J. L. veiksmai, – savalaikiai nestabdė vairuojamo sÄ stato ir apvažiuodamas priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu dviračiu važiavusį V. S. nepaliko saugų eismÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo sÄ stato Å¡ono užtikrinančio tarpo, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo įvykio kilimu“, yra klaidinanti ir neteisinga.

Esant Å¡iai situacijai, nenustačius tikslių faktinių eismo įvykio aplinkybių, negalima atskleisti ir priežastinio ryÅ¡io buvimo.Skundžiamame nuosprendyje teismas neįsigilino į visÄ Ä¯rodomÄ jÄ bylos medžiagÄ , įrodymus vertino atsiedami juos vienÄ nuo kito, o dalies įrodymų, galėjusių iÅ¡ esmės paveikti teismo iÅ¡vadas, iÅ¡ viso nevertino, dėl to netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių.Apibendrinant įrodymų vertinimÄ BK 281 straipsnio dispozicijos kontekste, bÅ«tina pažymėti, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas abejonių dėl J. L. kaltės nepaÅ¡alino, o nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog bÅ«tent J.

L. padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su V. S. mirtimi ir tai, kad J. L. vairuojamas vilkikas turėjo fizinį kontaktÄ su dviratininku V. S. ir/ar jo dviračiu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės įrodinėjimo dėl nekaltumo naÅ¡tÄ perkėlė J. L. ir jį nepagrįstai nuteisė, nesant tvirtų ir patikimų jo kaltės įrodymų. J. L. pateiktų kaltinimų kontekste taip ir liko nepaneigta kaltinimui pagal BK 281 straipsnio 5 dalį reikÅ¡minga aplinkybė – ar J.

L. vairuojamas vilkikas turėjo fizinį kontaktÄ su dviratininku ir/ar dviračiu bei tai, ar pastarojo padaryti KET pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiÅ¡kinimÄ teismams apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo                     A. S. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ nuteistojo priteisiant 40 000 Lt, o iÅ¡ draudimo bendrovės – 17 246 Lt (5 000 eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) taikymas Å¡ioje byloje atitinka ES teisės reglamentavimÄ .

Kadangi nacionalinis teismas pagal egzistuojančiÄ ESTT praktikÄ ir remdamasis Direktyvos Nr. 2009/103/EB nuostatomis gali atsakyti į byloje iÅ¡keltus direktyvos taikymo klausimus, tai nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Å iuo atveju teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl direktyvų aiÅ¡kinimo ir jų taikymo. Pagal ETT praktikoje suformuotÄ E. S. teisę atitinkančio aiÅ¡kinimo principÄ valstybės narės, t. y. visos jų institucijos, įskaitant teismus, yra įpareigotos pasiekti konkrečioje direktyvoje numatytÄ rezultatÄ taikydamos visas reikiamas priemones, kad įvykdytų Å¡iÄ pareigÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę teisę, turi pareigÄ aiÅ¡kinti Å¡iÄ teisę kiek įmanoma atsižvelgdamas į direktyvos nuostatas ir tikslus, jog bÅ«tų pasiektas joje numatytas rezultatas, ir taip laikomasi jos reikalavimų. Å is principas suponuoja asmenų teisę prireikus remtis direktyvų nuostatomis, siekiant E. S. teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiÅ¡kinimo valstybių narių teismuose, taip pat atsižvelgiant į Å¡ių direktyvų nuostatas ir ETT praktikÄ dėl jų aiÅ¡kinimo.ETT yra paskelbęs prejudicinius sprendimus bylose C-22/12, C-277/12, C-371/12, kuriose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su valstybių narių (kurios pateikė prejudicinius klausimus) reglamentuotais norminiais teisės aktais, kuriuose nustatoma motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žalos apimtis ir sÄ voka.

Å iose bylose ETT konstatavo, kad direktyvÄ reikia aiÅ¡kinti taip, kad motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinę žalÄ ir kad valstybės narės turi užtikrinti, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus privalomasis draudimas apimtų kompensacijÄ už nematerialinę žalÄ , kuriÄ patyrė nukentėjusiųjų per eismo įvykius asmenų artimieji, ir kad Å¡i kompensacija bÅ«tų ne mažesnė kaip Antrosios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios sumos, t. y. 1 000 000 EUR.Apibendrinant ETT suformuotÄ jurisprudencijÄ , pagal kuriÄ jau yra pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai (prejudiciniai sprendimai) dėl 2005 m. gegužės 11 d.

E. P. ir Tarybos direktyvos Nr. 2005/14/EB, kuri iÅ¡ dalies keičia Tarybos direktyvas Nr. 72/166/EEB, Nr. 84/5/EEB, Nr. 88/357/EEB, Nr. 90/232/EEB bei Nr. 2000/26/EEB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bÅ«tina iÅ¡skirti Å¡iuos ETT teiginius:su motorinių transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusiose direktyvose 72/166/EEB, 84/5/EEB vartojama sÄ voka „žala sveikatai“ apima ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ ;draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias maksimali draudiko mokėtina draudimo iÅ¡moka už neturtinę žalÄ yra mažesnė už direktyvoje 84/5/EEB nurodytÄ draudimo sumÄ Å¾alai asmeniui;nėra draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis reglamentuojamas neturtinės žalos dydis ir jo nustatymo kriterijai, tačiau Å¡ie kriterijai privalo bÅ«ti taikomi visoms žalos rÅ«Å¡ims, o ne tik toms, kurioms taikoma apsauga pagal minėtas direktyvas.Pažymėtina, kad prejudicinis sprendimas turi poveikį ne tik nacionaliniam teismui, kuris iÅ¡kilus klausimui jo nagrinėjamoje byloje kreipėsi į ETT, bet ir kitiems nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems tokiÄ bylÄ .

Å iuo nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neatsižvelgė į ETT formuojamÄ jurisprudencijÄ , kurioje nurodytas nacionalinio akto prieÅ¡taravimas ES teisei. Sutarties dėl E. S. veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnyje yra numatyta, kad ETT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimÄ dėl „SÄ jungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo“, Å¡iuo atveju dėl 2005 m. gegužės 11 d. E. P. ir Tarybos direktyvos Nr. 2005/14/EB, kuri iÅ¡ dalies keičia Tarybos direktyvas Nr. 72/166/EEB, Nr. 84/5/EEB, Nr. 88/357/EEB, Nr. 90/232/EEB bei Nr. 2000/26/EEB, kai kokiam klausimui iÅ¡kilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo Å¡iuo klausimu, gali praÅ¡yti TeismÄ priimti dėl jo prejudicinį sprendimÄ .

Taigi, esant naujiems ETT iÅ¡aiÅ¡kinimams ir formuojamai ETT jurisprudencijai, LAT teismo suformuota praktika (Nr. 2K-239/2011) tapo nebeaktuali ir prieÅ¡taraujanti ES teisei bei ETT formuojamai praktikai, todėl esant Å¡iai situacijai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas privalėjo kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Teismas nesikreipęs prejudicinio sprendimo, peržengė ES teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo jurisprudencijos formavimÄ bei tokiu bÅ«du netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ (netinkamai aiÅ¡kino TPVCAPDÄ® 11 str. nuostatas, dėl to netinkamai nustatė civilinį atsakovÄ neturtinei žalai atlyginti).

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja, civilinio atsakovo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini.Dėl J. L. kaltės Siekiant iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei motyvuotai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausti liudytojas B.

A., teismo medicinos ekspertas G. P., eismo įvykio ekspertas D. J.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ .

Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad J. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog 2013-01-16 apie 8 val. Å ilutės r., kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė – Klaipėda 186 km dviračiu važiavęs V. S. patyrė sužalojimus, nuo kurių Å ilutės ligoninės reanimacijos skyriuje mirė. Remiantis byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2013-01-17 specialisto iÅ¡vada Nr. M 59/13(03) nustatyta, kad V.

S. padaryti Å¡ie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvios kraujosruvos liemens kairės pusės minkÅ¡tuosiuose audiniuose, daugybiniai blužnies plyÅ¡imai, sukėlę Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ , dvi viena žemiau kitos iÅ¡sidėsčiusios iÅ¡ilginių juostų formos poodinės kraujosruvos kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje ir kt. Liemens, blužnies ir kairės Å¡launies sužalojimai yra Å¡vieži, padaryti kelios valandų bėgyje iki mirties, anksčiau kaip 2013-01-16 08.14 val., jie gavosi autoįvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieÅ¡tarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms.

Sprendžiant iÅ¡ sužalojimų iÅ¡sidėstymo, V. S. smÅ«gis buvo suduotas iÅ¡ nugaros ir kairės pusės kÅ«no atžvilgiu. Stipraus liemens kairės pusės sumuÅ¡imo pasekoje padarytas blužnies sužalojimas – daugybinis blužnies plyÅ¡imas, sukėlęs Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ , remiantis 2013-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iuo atveju baigęsis mirtimi.

V. S. mirė nuo stipraus (sumuÅ¡us liemens kairę pusę) sumuÅ¡imo pasekoje padaryto blužnies sužalojimo – daugybinių blužnies plyÅ¡imų, kas sukėlė Å«mų nukraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį Å¡okÄ (t. 1, b. l. 16–18). Taigi iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, jog V. S. sužalojimai patirti autoįvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas paneigia nuteistojo versijÄ , kad dviratininkas galėjo pats nukristi nuo oro srauto ar dėl grumstelio nesuvaldyti dviračio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. J. patvirtino, jog dviratininkas, patyręs kontaktÄ iÅ¡ nugaros kairės pusės, buvo nublokÅ¡tas į iÅ¡orę ir į priekį. Atsižvelgiant į tokius duomenis, nekyla abejonių, jog V. S. sužalojimus patyrė autoįvykio metu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis neigia, jog bÅ«tent jo vairuojama transporto priemonė kliudė dviračiu važiuojantį V. S., tačiau byloje nustatytos aplinkybės paneigia tokiÄ versijÄ . IÅ¡ liudytojo R.

V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2013-01-16 apie 8 val. jis savo automobiliu „Škoda“ apie 80 km/val. greičiu važiavo Å ilutės aplinkkeliu nuo Macikų kaimo link Grabupių kaimo. Priekyje jo apie 50 metrų atstumu važiavo sunkvežimis. Pravažiavęs tolokai už Å yÅ¡os tilto pamatė, kaip į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį nuvirto dviratininkas su dviračiu, o sunkvežimis nesustojęs važiavo toliau. Pravažiuodamas matė, kaip dviratininkas keliasi, Å¡viesų signalais stabdė sunkvežimio vairuotojÄ .

Sunkvežimis sustojo ties sankryža į Ramučius. Jo vairuotojas iÅ¡lipo ir ėjo link jo automobilio, kai jis priėjo, pasakė, kad jis partrenkė dviratininkÄ , kÄ atsakė sunkvežimio vairuotojas, nepamena. Matė, kaip dviratininkas virto į griovį, suprato, jog bÅ«tent Å¡is automobilis kliudė dviratininkÄ , tuo metu atrodė, kad kliudė su galiniais ratais. Matė, jog pravažiavus sunkvežimiui griuvo dviratininkas, kitos maÅ¡inos nekliudė, bÅ«tent tik tas sunkvežimis kliudė. Abu su sunkvežimio vairuotoju ėjo link dviratininko, kuris mÅ«vėjo liemenę su atÅ¡vaitais. Dviratininkas tuo metu jau buvo atsikėlęs ir varėsi dviratį link jų, ant veido nesimatė jokių sužalojimų, pasakė, kad jam viskas gerai, ir medikų atsisakė.

Kadangi neatrodė, kad dviratininkas yra sužalotas, nesimatė iÅ¡virÅ¡inių sužalojimų, su sunkvežimio vairuotoju nuėjo link savo automobilių (t. 1, b. l. 132). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad važiavo paskui krovininį automobilį, matė, kaip nugriuvo dviratininkas. Ėjo dulksna, nematė, kad jis kliudė dviratininkÄ . Dviratininkas virto į griovį. Jis sumirksėjo sunkvežimio vairuotojui, Å¡is sustojo, jis pasakė sunkvežimio vairuotojui, kad Å¡is kliudė žmogų.

Tuo metu jam atrodė, kad gal galiniais ratais kliudė dviratininkÄ . Nuvirtimas buvo prasilenkiant su krovininiu automobiliu (t. 2, b. l. 121). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas kompleksinis teismo medicininis-autotechninis tyrimas, kurio metu buvo praÅ¡oma atsakyti, ar J. L. vairuotas automobilis „Volvo FH42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SMITCH techniniu požiÅ«riu yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su dviratininko V. S. veiksmais ir eismo įvykio kilimu bei į kt. klausimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-06-28 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-96 (13) nurodyta, kad atsižvelgiant į tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumÄ , tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu važiuodamas dviračiu V.

S. buvo partrenktas ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos didesniu greičiu važiavusio vilkiko „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirminis susidÅ«rimas (partrenkimo kontaktas) įvyko V. S. kaire kÅ«no puse kontaktuojant su vilkiko „Volvo FH 42T“ priekinės dalies deÅ¡iniuoju kampu, dėl ko V. S. su dviračiu buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir į deÅ¡inę prieÅ¡ įvykį buvusios judėjimo krypties atžvilgiu ir V. S. dar sėdint ant dviračio balnelio, dviratis galinio rato purvasargiu, tikėtina, slystamai kontaktavo su vilkiko „Volvo FH 42T“ deÅ¡iniojo Å¡ono priekine dalimi, įsirėmė į padangÄ bei besideformuodamas prasisuko rato riedėjimo kryptimi.

Tikėtina, kad V. S. liemens apatinės dalies kairės pusės sužalojimai buvo padaryti vilkiko „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabinos (priekinio paviršiaus) dešine puse (kampu). Tikėtina, kad V. S. kairės šlaunies sužalojimai buvo padaryti vilkiko „Volvo FH 42T“ priekiniame dešiniajame kampe esančiu posūkio (gabaritinių šviesų) žibintu,      V. S. sėdint ant dviračio balnelio, kairės kojos šlauniai esant ant paminos, artimoje horizontaliai padėtyje (t. 1, b. l. 71–75).Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-06-28 specialisto išvadoje Nr. 11K-149 (13) nurodyta, kad techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje vilkiko „Volvo FH 42T“ vairuotojas J.

L. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, atsižvelgdamas į greitį, privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, kaip pats nurodo, matydamas priekyje mažesniu greičiu važiuojantį dviratininkÄ bei prieÅ¡prieÅ¡ai parvažiuojančius automobilius, privalėjo savalaikiai mažinti vairuojamo sÄ stato važiavimo greitį (stabdyti) ir priekyje važiuojantį dviratininkÄ apvažiuoti (pralenkti) nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, įsitikinus, kad tai daryti saugu bei paliekant saugų eismÄ užtikrinantį tarpÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo sÄ stato Å¡ono (1 t., b. l. 76–84).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas D.

J. paaiÅ¡kino, jog kontakto mechanizmas yra nustatytas. Atsižvelgiant į sunkvežimio konstrukcijÄ , iÅ¡vadoje paminėta, kad V. S. liemens apatinės dalies kairės pusės sužalojimai padaryti bÅ«tent patyrus smÅ«gį iÅ¡ nugaros ir kairės kÅ«no pusės buku ne mažesniu kaip 18x8 cm dydžio liemens atžvilgiu vertikaliai orientuotu objektu. ApžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad dviračio balnelis yra 0,98 cm aukÅ¡tyje nuo pagrindo, todėl eismo įvykio metu tokius sužalojimus galėjo padaryti automobilio konstrukcija.

Buvo nustatyta, kokiomis kÅ«no dalimis V. S. kontaktavo su pateiktu objektu. Tikėtina, kad iÅ¡ paskos dideliu greičiu važiuojantis vilkikas kliudė dviračiu važiavusį asmenį priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡ine puse ties kampu. Tas kampas yra užapvalintas virÅ¡ apatinių radiatoriaus grotelių. Liemens apatinė dalis kontaktavo su kabinos deÅ¡iniu kampu. Atlikus medicininį tyrimÄ buvo nustatyta objekto konfigÅ«racija, ir koks objektas tai galėjo padaryti. Automobilio kampas yra užapvalintas ir orientuotas vertikaliai, dėl to tas fragmentas, kuriuo kontaktavo kÅ«nas, paliko kontakto pėdsakÄ to automobilio ant paties kÅ«no. Buvo nustatyti dviračio sugadinimai, buvo apžiÅ«rėtas automobilis ir automobilio deÅ¡inio Å¡ono priekinėje dalyje buvo aptikti slystamo kontakto pėdsakai ir tuo pagrindu buvo pažymėta akte.

Atlikus apžiÅ«ras, individualių požymių neaptiko. Purvasargis buvo paveiktas kryptimi nuo dviračio galo link priekio, kad įsiremtų į ratÄ . Dviračiu važiavo asmuo ir buvo apkrova ant dviračio, turėjo didesnę inercinę jėgÄ ir prisilietus purvasargis buvo įtrauktas, įveltas ir buvo deformuotas. Ant purvasargio buvo nustatyti nubrozdinimai arba slystamo kontakto pėdsakai. Slystamo kontakto pėdsakai panaÅ¡iame aukÅ¡tyje aptikti ir vilkiko deÅ¡inio Å¡ono priekinėje dalyje. Buvo aptikti sužalojimai nukentėjusiajam ant kairės kojos.

Å launies padėtis atitinka esant horizontalioje padėtyje ant vilkiko esantį atsikiÅ¡antį lyg deÅ¡inio posÅ«kio žibintÄ , taigi buvo daroma iÅ¡vada, kad kontakto metu dviratininkas važiavo dviračiu ir kojos aukÅ¡tis, esantis ant paminos, ir minant virÅ¡utinėje padėtyje, kai Å¡launis yra artimoje horizontalioje padėtyje, atsiranda tokie sužalojimai. Tyrimui buvo pateiktas apžiÅ«rėti pats vilkikas. ApžiÅ«rėtas dviratis, buvo atliktas mirusiojo kÅ«no tyrimas ir visi Å¡ie duomenys buvo vertinami kaip visuma.

Atsižvelgiant į pateiktos medžiagos visumÄ , tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu važiuodamas dviračiu, V. S. buvo partrenktas ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos didesniu greičiu važiavusio vilkiko „Volvo“. Pirminio susidÅ«rimo (partrenkimo) kontaktas įvyko V. S. kaire puse kontaktuojant su vilkiko „Volvo“ priekinės dalies deÅ¡iniuoju kampu, dėl to V. S. su dviračiu buvo nublokÅ¡tas į priekį ir į deÅ¡inę prieÅ¡ įvykį buvusios judėjimo krypties atžvilgiu.

Patyrus smÅ«ginį kontaktÄ , jisai su visu dviračiu buvo bloÅ¡kiamas į priekį ir deÅ¡iniau ir tuo pačiu gavosi dviračio sukimasis, pasisuko dviratis apie vertikaliÄ ašį. Pasisukus dviračiui apie ašį, galinis ratas, galinis purvasargis sukasi link automobilio, kliudžiusio V. S.. Remiantis tuo, V. S. esant ant dviračio balnelio, dviratis galinio rato purvasargiu, tikėtina, slystamai kontaktavo su vilkiko deÅ¡inio Å¡ono priekine dalimi. Tikėtina iÅ¡vada duodama remiantis dviračio sugadinimais ir esančiais pėdsakais bei esančiais slystančio kontakto dažų pažeidimo pėdsakais ant sunkvežimio deÅ¡iniajame Å¡one.

Dėl to purvasargio galiniam apatiniam kraÅ¡tui prisispaudus, dėl sukimosi dviratis prisilietė, įsirėmė ta vieta prie sunkvežimio Å¡ono. Dviratis pats važiuoja ir yra žmogus, ir dėl to prisilietus, įvykus kontaktui purvasargis įsirėmė į padangÄ bei besiformuodamas prasisuko rato judėjimo kryptimi (t.

3. b. l. 68–69). Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vada, jog J. L. neatsargiu vairavimu sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas dviratininkas V. S.. IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų matyti, jog buvo įvertintas J. L. vairuotos transporto priemonės aukÅ¡tis, gabaritai bei apgadinimai ir V. S. padaryti sužalojimai. Nustatyta, jog V. S. padaryti sužalojimai atitinka automobilio konstrukcijÄ . Taip pat nustatyta, kad ant automobilio yra slystančio kontakto dažų pažeidimai, kurie iÅ¡ esmės atitinka pažeidimus pagal dviračio konstrukcijÄ ir sugadinimÄ .

IÅ¡ liudytojo R. V. parodymų matyti, jog bÅ«tent J. L. pravažiavus pro dviratininkÄ , pastarasis nuvirto į griovį ir nors liudytojas negalėjo konkrečiai įvardyti, kuria vieta automobilis kliudė dviratininkÄ ar gal pastarasis nuvirto nuo vėjo gÅ«sio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau anksčiau minėta, dviratininkui padaryti sužalojimai atitinka sužalojimus, patyrus smÅ«gį iÅ¡ nugaros ir kairės kÅ«no pusės buku daiktu, nekyla abejonių, jog dviratininkas parvirto nuo kontakto su pravažiuojančiu automobiliu.

Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. V. parodė, jog jokia kita transporto priemonė pro dviratininkÄ daugiau nepravažiavo, pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent      J. L. vairuota transporto priemonė kliudė dviratininkÄ . Taigi nuteistasis nepasirinko tokio atstumo, kad saugiai apvažiuotų dviratininkÄ , dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu partrenkė dviratininkÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiÅ¡kai nepagrįstai keliama versija, jog dviratininkas galėjo bÅ«ti partrenktas vėliau, t. y. po to, kai iÅ¡lipo iÅ¡ griovio.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. pravažiavus pro dviratininkÄ , pastarasis parvirto. R. V., važiuodamas iÅ¡ paskos J. L., pamirksėjo, kad Å¡is sustotų. J. L. su R. V. priėjo prie iÅ¡ griovio iÅ¡lipusio V. S.. V. S. pasakė, kad jaučiasi gerai, ir medikų atsisakė.                 J. L. ir R. V. nuvažiavo. Tuo pačiu keliu važiavęs B. A. apie 8.05 val. pamatė partrenktÄ dviratininkÄ . Liudytojas B. A. parodė, jog sustojo ir klausė, kas yra dviratininkui, Å¡is pasakė, kad partrenkė automobilis.

Dviratis buvo toje vietoje, kur dviratininkas iÅ¡lipo iÅ¡ griovio, matėsi stÅ«mimo vėžė, nes galinis ratas buvo užspaustas ir važiuoti negalėjo (t. 3, b. l. 68). Atsižvelgiant į tokius liudytojo parodymus, į anksčiau paminėtas specialistų iÅ¡vadas dėl dviračio apgadinimo bei kontakto schemÄ , dviračio apžiÅ«ros protokolo duomenis matyti, kad dviratininkas dėl dviračio apgadinimo negalėjo toliau juo važiuoti, todėl ir negalėjo bÅ«ti partrenktas kitos transporto priemonės, nes, kaip minėta, pagal patirtus sužalojimus jie buvo padaryti dviratininkui sėdint ant dviračio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2013-07-11 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pM 16/13(03) nurodyta, kad iki kol po stipraus liemens sumuÅ¡imo metu padaryto blužnies plyÅ¡imo, sukėlusio Å«mų kraujavimÄ Ä¯ pilvo ertmę, V. S. neprarado sÄ monės, jis galėjo atlikti sÄ moningus veiksmus - galėjo judėti, t. y. vaikščioti, kalbėtis su R. V. ir J. L. ir varyti dviratį (t. 1, b. l. 87). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad po patirtų sužalojimų V.

S. pakankamai ilgÄ laikÄ galėjo iÅ¡likti fiziÅ¡kai aktyvus, tame tarpe galėjo ir pakankamai didelį atstumÄ eiti keliu, varydamasis dviratį.Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes pažymėtina, jog nuteistasis J. L. neneigia, kad dviratininkas nugriuvo tuo metu, kai jo vairuojamas vilkikas lenkė dviratininkÄ , Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojas R. V.. Vienok J. L. neigia kliudęs dviratininkÄ priekine vilkiko kabinos dalimi, tvirtina, kad dviratininkas galėjo nugriÅ«ti netgi be tiesioginio kontakto su vilkiku, nuo oro srovės ar užvažiavęs ant grumsto, ir kelia versijÄ , kad dviratininkas jau vėliau galėjo bÅ«ti sužalotas kito automobilio, kadangi po jau minėto nugriuvimo jokiais sužalojimais dviratininkas nesiskundė.

Kaip jau minėta, byloje surinkti įrodymai paneigia nuteistojo versijÄ apie galimÄ kitokį dviratininko nugriuvimo mechanizmÄ . Ekspertų iÅ¡vados ir ekspertų teisme duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog įvertinus dviratininko sužalojimus, dviračio sugadinimus ir vilkiko iÅ¡orinius požymius galima daryti iÅ¡vadÄ , jog dviratininkas buvo partrenktas kontakto su vilkiko kabinos Å¡onine priekine dalimi metu. Ekspertai taip pat patvirtino, jog dviratininkas buvo sužalotas tuo metu, kai sėdėjo ant dviračio balnelio ir mynė pedalus (tai apsprendžia sužalojimo Å¡launyje lokalizacija), ir kad po kontakto su vilkiku dviračio galinis ratas nesisuko, nes buvo užstabdytas deformuoto purvasargio.

Taipogi eksperto nustatyta, jog po patirto sužalojimo dviratininkas pakankamai ilgÄ laikÄ galėjo atlikti aktyvius veiksmus. Akivaizdu, jog dėl patirto Å¡oko dviratininkas iÅ¡ pradžių galėjo manyti nepatyręs rimtesnių sužalojimų ir tai nurodyti priėjusiems J. L. bei R. V., tuo tarpu per drabužius sužalojimai vizualiai ir nebuvo matomi. J. L. bei R. V. patvirtino, kad atsikėlęs dviratininkas toliau varėsi dviratį, kas visiÅ¡kai atitinka raÅ¡ytinius bylos duomenis apie dviračio sugadinimus bei eksperto paaiÅ¡kinimÄ , kad po susidÅ«rimo su vilkiku dviračio galinis ratas buvo užblokuotas ir nesisuko, taigi juo nebebuvo galima važiuoti.

Liudytojas B. A. taipogi patvirtino, kad sustojęs prie nugriuvusio šalikelėje vyro, jis pastebėjo, kad dviračio galinis ratas nesisuko ir buvo užblokuotas, o kelio pakraštyje ant sniego iš toli matėsi dviračio stūmimo žymės, esant užblokuotam ratui. Kaip jau minėta, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad dviratininkas patyrė sužalojimus, važiuodamas dviračiu (sėdėdamas ant balnelio). Taip pat nustatyta, kad po kontakto su J. L. vairuojamu vilkiku dviratis buvo sugadintas, juo toliau važiuoti nebebuvo galima.

Å ios aplinkybės visiÅ¡kai paneigia nuteistojo versijÄ , neva dviratininkas buvo sužalotas kito automobilio, kuomet pakele stÅ«mėsi dviratį jau po kontakto su vilkiku. Ä®vykio aplinkybės leidžia teigti, jog staiga pablogėjus sveikatai dėl vykstančio vidinio kraujavimo po patirtų sužalojimų, besivarantis pakele dviratį V. S. antrÄ kartÄ nugriuvo pats, be jokio paÅ¡alinio kontakto. Tuo bÅ«du bylos duomenimis nustatyta, jog V. S. mirė nuo sužalojimų, kurios jis patyrė dėl J. L. sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo partrenktas dviratininkas V.

S.. Todėl nėra abejonių, kad J. L. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Byloje nenustatyta, kad dviračiu važiavęs V. S. bÅ«tų pažeidęs kokius nors KET reikalavimus. Kad dviratininkas prieÅ¡ įvykį bÅ«tų daręs kokį nors manevrÄ , nenurodo ir J. L., akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu dviračio ir vilkiko susidÅ«rimas bÅ«tų iÅ¡Å¡auktas netikėto dviračio manevro, susidÅ«rimo mechanizmas, o tuo pačiu ir dviratininko sužalojimai bei dviračio sugadinimai bÅ«tų buvę ženkliai skirtingi nuo užfiksuotų byloje.

IÅ¡ apklaustų asmenų, tame tarpe ir paties J. L. parodymų matyti, kad prieÅ¡ įvykį dviratininkas važiavo deÅ¡iniu važiuojamosios dalies pakraščiu, nesudarydamas jokių kliūčių kitoms ta pačia kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms jį saugiai apvažiuoti. J. L. nurodoma aplinkybė, kad slidžiame kelyje jis važiavo galimai per arti priekyje važiavusio kito vilkiko, kad galėtų iÅ¡ tolimesnio atstumo pastebėti dviratininkÄ , ir galimai per greitai, kad galėtų stabdyti, prireikus saugiai apvažiuoti dviratininkÄ , kaip tik ir patvirtina, kad bÅ«tent J.

L. sukėlė autoįvykį, padarydamas jam inkriminuotus KET pažeidimus.Akivaizdu ir tai, jog įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 5-9) padarytas aiÅ¡kus raÅ¡ymo apsirikimas, nurodant apžiÅ«ros datÄ 2013-01-13, kadangi iÅ¡ visos bylos dokumentų chronologijos aiÅ¡kiai matyti, kad įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta 2013-01-16, pareigÅ«nams atvykus prie pakelėje nugriuvusio dviratininko. Atitinkamai Å¡i aplinkybė nepaneigia kitų protokole užfiksuotų duomenų. IÅ¡ bylos medžiagos, apklaustų asmenų parodymų taip pat matyti, kad proceso metu nebuvo identifikuota ir apžiÅ«rėta tiksli vieta, kurioje įvyko J.

L. vairuojamo vilkiko ir dviratininko susidūrimo vieta, kuri, J. L. teigimu, galimai yra iki 300 metrų atstumu nutolusi nuo tos vietos, kurioje fotonuotraukoje prie byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo yra matomi kelio ženklai. Vienok byloje nenustatyta, to nenurodo ir apeliantai, kad dviratininko partrenkimo vietoje kelias, jo aplinka ar ženklinimas turėtų kokių nors reikšmingų bylai ypatumų, todėl šis ikiteisminio tyrimo trūkumas – nepakankamai tikslus dviratininko partrenkimo vietos nustatymas – neturi esminės įtakos J.

L. veiksmų vertinimui, kadangi dviratininko partrenkimo vieta kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda bent apytiksliai yra nustatyta.Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog J. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai neduoda pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadomis nuteistojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimais, o taip pat ir su teismo iÅ¡vadomis dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ir atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ J.

L. priteisimo, kadangi Å¡ių sprendimų ginčijimas nuteistojo apeliaciniame skunde siejamas tik su kaltės klausimo sprendimu.Dėl civilinio ieÅ¡kinioKaip matyti iÅ¡ civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo, apeliantė neginčija nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau teigia, jog teismas netinkamai nustatė civilinį atsakovÄ neturtinei žalai atlyginti, t. y. teigia, jog teismas, nesikreipęs prejudicinio sprendimo, peržengė ES teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo jurisprudencijos formavimÄ bei tokiu bÅ«du netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Taip pat nurodo, kad esant naujiems ETT iÅ¡aiÅ¡kinimams ir formuojamai ETT jurisprudencijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (nutartis byloje Nr. 2K-239/2011) tapo nebeaktuali ir prieÅ¡taraujanti ES teisei bei ETT formuojamai praktikai, todėl esant Å¡iai situacijai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas privalėjo kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartyje Nr. 2K-317/2014 buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas klausimas dėl 72/166/EEB Tarybos direktyvos 3 straipsnio ir Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB 1 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo priėmus ETT sprendimus bylose C-277/12, C-22/12 ir poreikio kreiptis prejudicinio sprendimo į ETT.

Kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-317/2014 padarytos iÅ¡vados dėl kreipimosi į ETT prejudicinio sprendimo. Teismas iÅ¡ esmės patvirtino ankstesnę savo praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011). Todėl civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentai, jog esant naujiems ETT iÅ¡aiÅ¡kinimams ir formuojamai ETT jurisprudencijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (nutartis byloje Nr. 2K-239/2011) tapo nebeaktuali ir prieÅ¡taraujanti ES teisei, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡ioje byloje apeliantė praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo grindžia analogiÅ¡kais argumentais, kaip ir minėtoje byloje. Paminėta teismų praktika toliau nuosekliai buvo formuojama ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-389/2014. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginių, kad byloje teismas netinkamai nustatė civilinį atsakovÄ pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini)straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Tuo tarpu (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalyje yra paaiÅ¡kinta, kas gali bÅ«ti civiliniu atsakovu, t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Materialiai atsakingais asmenimis Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisingai pripažinti darbdavys, kuris atlygina žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas ir valdančio didesnio pavojaus Å¡altinį, kaltės, t. y.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat draudimo įmonė, kuri atlygina žalÄ esant draudžiamajam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, Å¡iuo atveju AAS „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ dalį atlygina jÄ padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra             5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ eismo įvykio metu galiojusios sutarties pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalÄ , nevirÅ¡ijančiÄ 5 000 eurų (17 264 Lt) sumos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus.

Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiÅ¡kai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ atlygina žalÄ padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

Suinteresuoti asmenys, siekiantys, kad draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlygintų didesnę jų padarytÄ Å¾alÄ , inter alia neturtinę, nei įstatyme numatyta privalomojo draudimo suma, gali savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo papildomai apdrausti savanoriÅ¡kuoju draudimu. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ kyla iÅ¡ įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytÄ Å¾alÄ nereiÅ¡kia, kad visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ; draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma.

Atsižvelgiant į tokį įstatymo aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ AAS „(duomenys neskelbtini)“ priteisdamas sumas ta apimtimi, kiek tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o likusiÄ dalį priteisdamas iÅ¡ atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)straipsnio bei 111 straipsnio 1 dalies nepažeidė. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir dėl materialiai atsakingų už nuteistojo veiksmus asmenų, todėl naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d., iÅ¡ nuteistojo J.

L. nukentėjusiajam A. S. iÅ¡ieÅ¡kotina 1300 litų atstovavimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinio proceso metu (t. 3, b. l. 48), kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo J. L. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo J. L. nukentėjusiajam A. S. 1300 litų iÅ¡laidų, turėtų advokato, kuris apeliaciniame procese dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Regina Bertašienė                                                                                            Dalius Jocys