61f60336-a21b-41bf-96df-e6fd3d98ce77 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-461-934/2023 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00161-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.2; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ ieÅ¡kinį atsakovams Å akių rajono Grinaičių žemės Å«kio bendrovei, A.

K., H. K. ir A. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir/arba žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karpis“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-10999) negaliojančia nuo jos sudarymo momento (lot. ab initio) ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra arba piniginiu ekvivalentu priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Å akių rajono Grinaičių žemės Å«kio bendrovės 375 000 Eur sumÄ bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (375 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.2. priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės Å akių rajono Grinaičių žemės Å«kio bendrovės visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; arba (alternatyvus ieÅ¡kinio reikalavimas): 1.3. priteisti ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų A.

K., H. K. ir A. M. 375 000 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (375 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.4. priteisti ieÅ¡kovės UAB „Karpis“ naudai solidariai iÅ¡ atsakovų A. K., H. K. ir A. M. lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė prašė atidėti dalies žyminio mokesčio (2 788 Eur) sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad už ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus mokėtinas 3 788 Eur žyminis mokestis. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, sumokėjo dalį (1 000 Eur) žyminį mokestį, o likusiÄ mokėtino žyminio mokesčio dalį praÅ¡o atidėti iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nors jos banko sÄ skaitoje yra Å¡iek tiek piniginių lėšų, tačiau minimalus rezervas yra bÅ«tinas ir kitiems ieÅ¡kovės einamiesiems mokėjimams atlikti. IeÅ¡kovė bÅ«simo teismo sprendimo priėmimo dienÄ neabejotinai turės galimybę sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį, kadangi:

1) turi reikalavimo teisę 726 135,92 Eur sumai skolininkės UAB „Marijampolės pieno konservai“ atžvilgiu;

2) tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra sudaryta ir Å¡iuo metu vykdoma 2015 m. lapkričio 4 d. neginkluotos objektų apsaugos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovei už teikiamas apsaugos paslaugas UAB „Marijampolės pieno konservai“ kas mėnesį sumoka 60 000 Eur mokestį, iÅ¡ kurio Å¡iuo metu dengiamos ieÅ¡kovės veikloje patiriamos sÄ naudos;

3) ieÅ¡kovė taip pat turi nekilnojamojo turto, kuriuo Å¡iuo metu dėl vykstančio teisminio ginčo ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-161-450/2021 laikinai negali disponuoti. IeÅ¡kovės vertinimu, netenkinus jos praÅ¡ymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ , bÅ«tų nepagrįstai apribota ieÅ¡kovės teisė į teisminę gynybÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ buvo atmestas; ieÅ¡kovei nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – sumokėti trÅ«kstamÄ 4 738 Eur žyminio mokesčio dalį.

4. Teismas sprendė, kad pagrindinis ieÅ¡kovės reikalavimas yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos natÅ«ra taikymo. Nekilnojamojo turto, kuris ginčijamu sandoriu buvo perleistas atsakovei Å akių rajono Grinaičių žemės Å«kio bendrovei, reali rinkos vertė turto pardavimo dienÄ buvo 635 000 Eur. Taigi, byloje už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį turėtų bÅ«ti mokamas 7 650 Eur dydžio žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo 635 000 Eur ieÅ¡kinio sumos (2 300 Eur + (535 000 Eur × 1 proc.)). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė naudodamasi elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 5 738 Eur.

5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad ji neiÅ¡gali sumokėti įstatymu nustatyto žyminio mokesčio ieÅ¡kinio pateikimo metu. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė kas mėnesį vien iÅ¡ UAB „Marijampolės pieno konservai“ gauna po 60 000 Eur pajamų, įmonėje Å¡iuo metu dirba 31 darbuotojas, kas leidžia teismui spręsti, kad įmonė aktyviai vykdo veiklÄ ir, tikėtina, pajamas gauna ne tik iÅ¡ vieno užsakovo.

Be to, teismas nustatė, kad 2020 m. ieÅ¡kovė uždirbo 170 875 Eur, o 2021 m. – 94 918 Eur grynojo pelno. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys neiÅ¡samÅ«s, jų nepakanka, kad jai bÅ«tų atidėta mokėtino žyminio mokesčio dalis. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai neleidžia teismui spręsti apie bÅ«tinybę Å¡iuo atveju taikyti žyminio mokesčio atidėjimo institutÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 84 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami alternatyvÅ«s ieÅ¡kinio reikalavimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos arba civilinės atsakomybės taikymo solidariai priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų H.

K., A. M., A. K. 375 000 Eur žalos atlyginimÄ . Abiem reikalavimais ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai 375 000 Eur vertės turto – restitucijos piniginiu ekvivalentu forma kaip skirtumÄ tarp nekilnojamojo turto vertės ir pardavimo kainos (skirtumas 375 000 Eur) arba kaip žalos atlyginimÄ , kurio dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp sandorio kainos ir turto vertės (375 000 Eur). Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, ieÅ¡kovė mano, kad tokiu atveju ieÅ¡kinio suma taip pat turėtų sudaryti 375 000 Eur.

Restitucijos taikymas natÅ«ra Å¡ioje byloje reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų grÄ Å¾intas nekilnojamasis turtas, kurio vertė yra 635 000 Eur, tačiau tuo pačiu ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota grÄ Å¾inti atsakovei Å akių rajono Grinaičių žemės Å«kio bendrovei 260 000 Eur, kuriuos ji sumokėjo už nekilnojamÄ jį turtÄ pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, jeigu restitucija bÅ«tų taikoma natÅ«ra, ieÅ¡kovės finansinė padėtis pagerėtų 375 000 Eur suma, todėl ir ieÅ¡kinio suma turėtų bÅ«ti apskaičiuojama nuo Å¡ios sumos.

PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas, kuomet apskaičiuojant ieÅ¡kinio sumÄ nebÅ«tų atsižvelgiama į faktinį ieÅ¡kovės turtinės padėties pagerėjimÄ , neatitiktų bendrųjų teisės principų. IeÅ¡kovės vertinimu, už ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus alternatyvius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis turėtų sudaryti 3 788 Eur žyminį mokestį, o ne 5 738 Eur. 6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡gali sumokėti įstatymu nustatyto žyminio mokesčio ieÅ¡kinio pateikimo metu.

Pirma, ieÅ¡kovės kartu su atskiruoju skundu pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-459/2021, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovei uždrausta priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio jo perleidimo. Taigi, ieÅ¡kovė net neturi teorinės galimybės realizuoti jokio turto, kuriuo Å¡iuo metu disponuoja. Antra, ieÅ¡kovė neslėpė nuo teismo, kad ieÅ¡kinio teikimo dienÄ banko sÄ skaitoje turėjo 2 424,77 Eur, tačiau praÅ¡ydama atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ , pažymėjo, kad tai yra minimalus rezervas, kuris yra bÅ«tinas ir kitiems ieÅ¡kovės einamiesiems mokėjimams atlikti.

Tuo pačiu buvo nurodoma, kad bÅ«simo teismo sprendimo priėmimo dienÄ , ieÅ¡kovė neabejotinai turės galimybę sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Trečia, atskirojo skundo teikimo dienÄ ieÅ¡kovės vienintelėje banko sÄ skaitoje yra 466,59 Eur. Taigi, ieÅ¡kovė Å¡iuo metu disponuoja dar mažesne pinigų suma nei disponavo ieÅ¡kinio teikimo dienÄ , tačiau vėl gi Å¡i suma yra bÅ«tina kaip minimalus rezervas, kuris gali bÅ«ti reikalingas kitiems ieÅ¡kovės einamiesiems poreikiams patenkinti.

Be to, net jeigu Å¡iuo metu turimÄ sumÄ (466,59 Eur) ieÅ¡kovė ir sumokėtų, jos vis tiek nepakaktų, kad žyminis mokestis bÅ«tų apmokėtas pilna apimtimi. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovės įmonėje dirba 31 darbuotojas, tačiau Å¡ie darbuotojai yra iÅ¡laikomi (darbo užmokestis sumokamas ir atsiskaitoma su valstybės biudžetu) iÅ¡ pajamų, kurias kas mėnesį ieÅ¡kovė gauna iÅ¡ savo kontrahento UAB „Marijampolės pieno konservai“.

Kaip minėta, ieÅ¡kovė kartÄ per mėnesį iÅ¡ kontrahento UAB „Marijampolės pieno konservai“ gauna po 60 000 Eur, tačiau Å¡iuo metu trÅ«kstamo dalies žyminio mokesčio sumokėti negali, nes tam neturi pakankamai piniginių lėšų. Piniginės lėšos, kurias ieÅ¡kovė gauna iÅ¡ UAB „Marijampolės pieno konservai“ (6 0 000 Eur per mėnesį), Å¡iuo metu yra vienintelis ieÅ¡kovės pajamų Å¡altinis, nes neskaitant administracijos darbuotojų ir darbuotojų, kurie atsakingi už ieÅ¡kovės turto priežiÅ«rÄ , visi likę darbuotojai teikia apsaugos paslaugas UAB „Marijampolės pieno konservai“.

Penkta, kontrahentas UAB „Marijampolės pieno konservai “ turi 726 135,92 Eur skolÄ ieÅ¡kovei, tačiau Å¡ios skolos geranoriÅ¡kai nemoka, dėl ko ieÅ¡kovė yra pradėjusi bylinėjimosi procesÄ prieÅ¡ UAB „Marijampolės pieno konservai“. Å eÅ¡ta, ieÅ¡kovė neneigia teismo pacituotų duomenų, kad 2020­-2021 metais ieÅ¡kovė dirbo pelningai, tačiau tai savaime neparodo, kad ieÅ¡kovė bÅ«tent Å¡iuo metu yra pajėgi sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Teismui pateikti įrodymai liudija, kad nei ieÅ¡kinio teikimo dienÄ , nei Å¡io atskirojo skundo teikimo dienÄ ieÅ¡kovė neturi finansinių galimybių, kurios leistų pilnai sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį.

IeÅ¡kovės vertinimu, netenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ , bÅ«tų nepagrįstai apribota ieÅ¡kovės teisė į teisminę gynybÄ , siekiant apginti ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo bei nustatytas terminas sumokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytu mokėtinu žyminio mokesčio dydžiu bei argumentais, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už ieÅ¡kinį, mokėjimÄ . Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarkÄ pareikÅ¡to reikalavimo ribose ir, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su galimybe atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme 10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-161-459/2021, kuria ieÅ¡kovei buvo uždrausta priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo bei 2023 m balandžio 11 d. UAB „Karpis“ vyr. buhalterės pažymÄ apie ieÅ¡kovės atsiskaitomojoje sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų likutį. Å iais procesiniais dokumentais apeliantė grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jos turtine padėtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo iÅ¡nagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apeliantės turtinę padėtį, visumÄ , apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su bylos medžiaga vertina naujai pateiktus duomenis (CPK 314 straipsnis). Dėl mokėtino žyminio mokesčio 12. Asmens teisė kreiptis į teismÄ , kaip viena pagrindinių civilinio proceso teisių, yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečiÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas.

13. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Å io mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių vieÅ¡ajam interesui: netiesiogiai užkirsti keliÄ nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sÄ lygas ir tvarkÄ , kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

14. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra arba piniginiu ekvivalentu priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Å akių rajono Grinaičių žemės Å«kio bendrovės 375 000 Eur sumÄ , arba priteisti ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovų A. K., H. K. ir A. M. 375 000 Eur žalos atlyginimÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindinis ieÅ¡kovės reikalavimas yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos natÅ«ra taikymo, todėl už šį reikalavimÄ turi bÅ«ti mokamas žyminis mokestis, skaičiuojamas pagal realiÄ rinkos vertę turto pardavimo dienÄ . Kadangi reali turto rinkos vertė jo pardavimo dienÄ buvo 635 000 Eur, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį turi mokėti 7 650 Eur dydžio žyminį mokestį.

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Apeliantės vertinimu, teismui pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikant restitucijÄ natÅ«ra, ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju taip pat turėtų sudaryti 375 000 Eur sumÄ , kadangi restitucijos taikymas Å¡iuo atveju reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kovei bus grÄ Å¾inamas turtas, kurio vertė 635 000 Eur, tačiau tuo pačiu ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota grÄ Å¾inti atsakovei Å akių rajono Grinaičių žemės Å«kio bendrovei 260 000 Eur, kuriuos ji sumokėjo už nekilnojamÄ jį turtÄ pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantės nuomone, tai reikÅ¡tų, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, jeigu restitucija bÅ«tų taikoma natÅ«ra, ieÅ¡kovės finansinė padėtis pagerėtų 375 000 Eur suma. Su Å¡iais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis ieÅ¡kovės reikalavimas yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo natÅ«ra. Minėtas reikalavimas laikytinas turtiniu ir apmokestinamas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ . CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieÅ¡kinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija.

CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto norma specialiai skirta ieÅ¡kinio sumai, nuo kurios apskaičiuojamas žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dydis, reglamentuoti. Å ioje normoje vartojama sÄ voka „ieÅ¡kinio suma“ aiÅ¡kintina kartu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta analogiÅ¡ka sÄ voka. IeÅ¡kinio sumos nustatymas siejamas su turtu ar pinigais, kuriuos atsakovė turės grÄ Å¾inti pripažinus sandorį negaliojančiu. Kitaip sakant, ieÅ¡kovė žyminį mokestį moka ir nuo grÄ Å¾intinos ieÅ¡kovui ar kitiems asmenims turto vertės ar pinigų sumos.

18. Teismų praktikoje nurodyta, kad minėta teisės norma taikytina ir tuomet, kai ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes bei materialinį teisinį reguliavimÄ , teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodo alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Tuo atveju, jeigu yra pareiÅ¡kiami keli alternatyvÅ«s reikalavimai, ieÅ¡kinys yra apmokestinamas vienu žyminiu mokesčiu, kadangi alternatyvių ieÅ¡kovės reikalavimų nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1582-186/2016).

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (kurio vienas iÅ¡ reikalavimų – pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra) suma turi bÅ«ti apskaičiuojama pagal grÄ Å¾intino turto (nagrinėjamu atveju – nekilnojamojo turto) rinkos vertę, kuri buvo fiksuota minėto turto pardavimo momentu, nes bÅ«tent tenkinus ieÅ¡kinio pagrindinį reikalavimÄ , tai yra pripažinus pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikius restitucijÄ natÅ«ra, bus grÄ Å¾intas perleistas nekilnojamasis turtas, kurio reali rinkos vertė pardavimo dienÄ siekė 635 000 Eur. Apeliantė neginčijo, kad ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė jo pardavimo dienÄ sudarė 635 000 Eur.

20. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas, kad nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 635 000 Eur ieÅ¡kinio sumos. Dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo 21. Nors viena iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei bÅ«tinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ Ä¯galino įstatymų leidėjÄ proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas.

Asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ ir pasinaudoti Å¡iomis lengvatomis, turi bÅ«ti aktyvus, pateikti teismui reikiamus duomenis, pagrindžiančius Å¡ios teisės tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (CPK 12, 13 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-943/2021).

22. Viena iÅ¡ žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų įtvirtinta CPK 84 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ .

23. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi tokios pozicijos, kad praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dienÄ jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-278-912/2023).

24. Juridinio asmens turtinę padėtį apibÅ«dina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iÅ¡ bankų, turtÄ registruojančių registrų. RealiÄ turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sÄ naudos (iÅ¡laidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

25. PraÅ¡ydama atidėti dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimÄ , apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė: UAB „Karpis“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us; pažymÄ apie UAB „Marijampolės pieno konservai“ skolÄ už paslaugas; UAB „Marijampolės pieno konservai“ atliekamų pavedimų ieÅ¡kovei kopijas; pažymÄ apie sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas ir kt.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir juose fiksuotus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Å¡ie duomenys nepagrindžia atsakovės praÅ¡ymo pagrįstumo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė kas mėnesį vien iÅ¡ UAB „Marijampolės pieno konservai“ gauna po 60 000 Eur pajamų, įmonėje dirba 31 darbuotojas, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įmonė aktyviai vykdo veiklÄ ir gauna pajamas. Taigi, byloje nustatytų įrodymų visuma nepatvirtina, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, kad Å¡i neiÅ¡gali sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio.

PrieÅ¡ingai, byloje nepateikta jokių patikimų duomenų, leidžiančių abejoti ieÅ¡kovės finansiniu stabilumu. Be to, galimybę teismui objektyviai įvertinti apeliantės gebėjimus sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį riboja ir tai, jog apeliantė nepateikė aktualaus laikotarpio finansinių duomenų. Vien tik informacija apie lėšas sÄ skaitoje ar skolÄ Ä¯monei, nesant iÅ¡samių duomenų apie visÄ ieÅ¡kovės valdomÄ turtÄ , neleidžia teismui visapusiÅ¡kai įvertinti atsakovės finansinės padėties ir tenkinti jos praÅ¡ymÄ .

Juolab kad iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad 2021 m. pardavimo pajamos siekė 732 165 Eur, grynasis pelnas 94 918 Eur, įstatinis kapitalas 40 809,09 Eur (https://rekvizitai.vz.lt/imone/karpis/). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, kad jos turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog yra nepajėgi sumokėti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

27. Be to, apeliantė neįrodė, kad sprendimo priėmimo dienÄ ji turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jeigu ieÅ¡kinys bus atmestas. Vien tai, kad ieÅ¡kovė yra pradėjusi bylinėjimosi procesÄ prieÅ¡ UAB „Marijampolės pieno konservai“, nepatvirtina, kad jos reikalavimas bent iÅ¡ dalies bus patenkintas ir kad sprendimo priėmimo dienÄ ieÅ¡kovės finansinė padėtis bus pagerėjusi ir ji bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį.

28. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumui paÅ¡alinti – sumokėti likusiÄ mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Dėl bylos procesinės baigties 29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartais duomenimis, sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ netenkintas pagrįstai; pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, teisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos aktualiu klausimu ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį nėra pasibaigęs, nes pirmosios instancijos teismas nustatė 7 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo terminÄ Å¾yminiam mokesčiui už ieÅ¡kinį sumokėti, todėl apeliacinės instancijos teismas naujo termino nenustato, tačiau iÅ¡aiÅ¡kina, kad apeliantė turi teisę per 7 dienas nuo Å¡ios nutarties priėmimo įvykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus pateikdama pirmosios instancijos teismui (CPK 339 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad apeliantė turi teisę per 7 dienas nuo Å¡ios nutarties priėmimo įvykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus pateikdama pirmosios instancijos teismui. Teisėjas Žilvinas Terebeiza