Legislator Case Law & Legislation
61ef6d53-0fb8-4e7f-a49c-56eb75865e38 AI generated

61ef6d53-0fb8-4e7f-a49c-56eb75865e38 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 61ef6d53-0fb8-4e7f-a49c-56eb75865e38
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01512-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2, 1.1.8.1.2, 1.2.23.2.2.2, 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

61ef6d53-0fb8-4e7f-a49c-56eb75865e38 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nuteistojo manymu, Å¡is nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis buvo preziumuojamas, remiantis vien Ž. Ž. (ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialiuoju liudytoju dėl narkotinės medžiagos platinimo) nenuosekliais, nelogiÅ¡kais parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Ž. Ž. parodymais vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau iÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad iÅ¡ esmės teismas Ž.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01512-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2, 1.1.8.1.2, 1.2.23.2.2.2, 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, nuteistajam R.

S. ir jo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 15 d. (dvi paros).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas bendrÄ tikslÄ , dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitÄ dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 14 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė ne mažiau kaip – 35,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 6,9 proc. iki 17,8 proc., 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio bendra masė 2,387 g ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendra masė 24,59 g.

Dalį psichotropinių medžiagų, o bÅ«tent: 2,457 g psichotropinės medžiagos – MDMA jis (R. S.) laikė su savimi iki 2021 m. sausio 14 d. 16.05 val., kai jį važiuojantį automobiliu ,,Å koda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigÅ«nai, kurie jo asmens apžiÅ«ros metu rado ir paėmė minėtÄ kiekį psichotropinės medžiagos. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o bÅ«tent: 35,606 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,742 g, gabeno minėtu automobiliu ,,Å koda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 14 d. 16.24 val., kai (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nai minėto automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų medžiagų.

Dalį narkotinių medžiagų, o bÅ«tent: 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. sausio 14 d. 22.00 val., kai atliktos kratos, minėtame bute, metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtÄ kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Dalį psichotropinių medžiagų, o bÅ«tent: labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 1,645 g ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendra masė 22,133 g laikė savo darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. sausio 15 d. 00.20 val. kai atliktos kratos minėtose patalpose metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų psichotropinių medžiagų.

LikusiÄ dalį narkotinių medžiagų tai yra nedidelį kiekį narkotinės – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,350 g ir 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino laikė sodo pastate, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. sausio 15 d. 02.30 val. kai atliktos kratos minėtame sodo name metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų narkotinių medžiagų. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, jog R.

S. turėjo bendrÄ tikslÄ dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti; pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; sumažinti paskirtÄ bausmę arba skirti kitÄ bausmės rūšį. 2.1. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 2.2. Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. punktÄ , kuriame nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Anot apelianto, apygardos teismas jo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, preziumavo, tokiu bÅ«du nepagrįstai iÅ¡plėtė nusikalstamų veikų apimtį ir jo baudžiamosios atsakomybės ribas. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nėra numatyta savarankiÅ¡ka veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė – tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia ne tikslas, o vien tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, tačiau tikslo platinti konstatavimas leidžia nusikaltimÄ vertinti kaip labiau pavojingÄ , o tai turi reikÅ¡mę sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ , todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti neabejotinai nustatyta ir įrodyta. 2.3.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nuo pat pirmos apklausos prisipažino dėl visų pas jį rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurios buvo skirtos asmeniniam naudojimui, laikymo, ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nuteistasis teigia, jog iÅ¡ teismo iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad aplinkybė, jog jis turėjo tikslÄ dalį laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinti, nebuvo nustatyta. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 259 ir 260 straipsnių dispozicijose nurodytos alternatyvios veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų turi turėti savarankiÅ¡kÄ procesinį įrodinėjimÄ , o ne preziumuojamos „iÅ¡vedamos“ iÅ¡ kitų veikų.

Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymÄ , turi nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų, t. y. mažesnių ar didesnių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobÅ«dis, intensyvumas, bÅ«das, pastangos juos padarant, Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), taip pat ar kaltininkas anksčiau yra jas platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36/2009, Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-350/2009, Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-119-2011, Nr. 2K-159/2011, Nr. 2K-664/2011, Nr. 2K-2/2011, Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-75/2012, Nr. 2K-87/2012, Nr. 2K-473/2012, Nr. 2K-574/2013, Nr. 2K-117/2014).

Nustatant, kad narkotinės/psichotropinės medžiagos įsigytos ne asmeniniams poreikiams, o platinimo tikslu, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokias aplinkybes, jog medžiagų kiekis akivaizdžiai viršija narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančio žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2009), turima nevienkartinė policijos informacija, kad asmuo platina narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-482/2011). 2.4.

Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jis disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslÄ jas platinti, todėl nusikalstamos veikos požymis – tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas – negali bÅ«ti laikomas patikimai įrodytu. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog R. S. anksčiau bÅ«tu platinęs narkotines ir/ar psichotropines medžiagas. Taip pat nėra kriminalinės žvalgybos duomenų apie tai, kad R. S. bÅ«tų žinomas teisėsaugos pareigÅ«nams kaip asmuo, susijęs su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų platinimu.

Nuteistojo manymu, šis nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis buvo preziumuojamas, remiantis vien Ž. Ž. (ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialiuoju liudytoju dėl narkotinės medžiagos platinimo) nenuosekliais, nelogiškais parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Ž. Ž. parodymais vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad iš esmės teismas Ž.

Ž. parodymus vertino kaip patikimus, o kitus įrodymus, kurie paneigia Ž. Ž. parodymus, sumenkino. Teismas kritiškai vertino liudytojos D. A. parodymus, nurodydamas, kad ši liudytoja gynybos iniciatyva buvo apklausta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas teigia, kad šis teismo argumentas yra nepagrįstas, nes liudytojo parodymų patikimumas vertinamas ne pagal tai, kurio proceso dalyvio prašymu liudytojas buvo apklaustas procese. Nuteistasis nurodo, kad priešingai nei Ž. Ž., liudytoja D. A. neturi jokio suinteresuotumo byloje, ji nei su Ž.

Ž., nei su nuteistuoju R. S. nėra konfliktiniuose santykiuose. Liudytoja D. A. paneigė iÅ¡ esmės visas Ž. Ž. nurodytas aplinkybes apie neva R. S. anksčiau vykdytÄ narkotinių medžiagų platinimÄ ir jo elgesį, kuris Ž. Ž. vertinimu, buvo įtartinas. D. A. parodė, kad kartu su Ž. Ž. UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo apie metus laiko, visi darbuotojai dirbo vienoje patalpoje. Å i liudytoja patvirtino, jog nebuvo atvejų, kad bendrovės direktorius R. S. atėjus klientams ar bet kuriems kitiems asmenims, praÅ¡ydavo iÅ¡eiti, palikti įmonės patalpas.

Liudytojos D. A. parodymus patvirtino ir liudytoja S. B., kuri parodė, jog jai nėra žinomos situacijos, kad R. S. praÅ¡ytų darbuotojų pasiÅ¡alinti iÅ¡ bendrovės biuro patalpų. Taigi Ž. Ž. parodymai apie R. S. elgesį, iÅ¡ kurio Ž. Ž. darė prielaidÄ , kad R. S. anksčiau galimai platino narkotines medžiagas, buvo paneigti kitų UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojų – ne tik paties R. S., bet ir liudytojų D. A. ir S. B. parodymais. Apeliantas tvirtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma paneigia versijÄ , jog jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslÄ dalį Å¡ių medžiagų platinti.

Nuteistasis nurodo, kad jo ir Ž. Ž. santykiai tapo konfliktiÅ¡ki po to, kai jis (R. S.) Ž. Ž. įvardijo kaip asmenį, iÅ¡ kurio buvo gavęs morfino. Ž. Ž. net grasino apeliantui susidorojimu. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Ž. Ž. darbas UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo tinkamas, todėl jų santykiai nebuvo geri ir iki nagrinėjamų įvykių. Ž. Ž. atleidimas iÅ¡ darbo nebuvo draugiÅ¡kas ir Ž. Ž. turėjo nusistatymÄ prieÅ¡ R. S.. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. B., kuri nurodė, jog Ž.

Ž. iÅ¡einant iÅ¡ darbo tarp jų susiklostė konfliktiÅ¡ki santykiai. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad Ž. Ž. apklausiamas teismo posėdyje pakeitė parodymus, vis tik vadovavosi nepatikimais Å¡io liudytojo parodymais. Teismas nurodė, kad Ž. Ž. parodymus apie tai, kad „jis matydavo kaip pas R. S. ateidavo kažkokie žmonės, kurie paskui kažkÄ iÅ¡sineÅ¡davo maiÅ¡eliuose; R. S. kai kada jo papraÅ¡ydavo iÅ¡eiti iÅ¡ ofiso, todėl įtarė, kad su tais žmonėmis bendrauja ne darbo reikalais“, patvirtina aplinkybė, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos R.

S. darbovietėje ir tai, kad R. S. Å¡ias medžiagas pakavo į maiÅ¡elius. Apeliantas teigia, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ių savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų teiginių apklausiamas teisiamojo posėdžio metu Ž. Ž. nepatvirtino. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje Ž. Ž. nurodė: „aÅ¡ net nematydavau tų žmonių, tik vienÄ kartų esu girdėjęs kaip Å¡nabždėjosi <...> Galimai ir dėl verslo reikalų galėjo iÅ¡praÅ¡yti <...> Gal ir galėjo bÅ«ti tie žmonės klientai <...>“.

Apeliantas nurodo, kad Ž. Ž. parodymų melagingumÄ patvirtina ir kiti bylos duomenys. PrieÅ¡ingai nei nurodė Ž. Ž., atleidus iÅ¡ darbo su juo buvo visiÅ¡kai atsikaityta. Ž. Ž. nurodytos rožinės spalvos tabletės, kurias jis matė pas R. S., tai vaistai „Ibuprofen“, be to, kratos metu rastos psichotropinės medžiagos spalva buvo kitokia. Taip pat kratos metu buvo rasta medžiaga, kuriÄ Å½. Ž. įvardino kaip psichotropinę, tačiau nustatyta, kad tai medicininis preparatas. Nuteistojo ir liudytojos D.

A. parodymais paneigta ir Ž. Ž. nurodyta aplinkybė, esÄ nuteistasis narkotines medžiagas platino tik tokiuose maiÅ¡eliuose, į kuriuos bendrovės produkcija nebuvo pakuojama. Be to, teisiamajame posėdyje įspėto dėl baudžiamosios atsakomybės ir prisiekusio Ž. Ž. parodymų turinys iÅ¡ esmės pasikeitė, jis nurodė, kad narkotinių/psichotropinių medžiagų nematė, taip pat nežino, ar R. S. bendraudamas su juo apie narkotines medžiagas kalbėjo rimtai, ar juokavo. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R.

S. sakė Ž. Ž., jog platindamas narkotines/psichotropines medžiagas uždirba po 600 eurų per mėnesį, tačiau duodamas parodymus apeliantas patikslino, jog sakęs Ž. Ž., kad iÅ¡leidžia po 600 eurų, o ne uždirba. Apeliantas pažymi ir tai, kad bendrovės darbuotojas Ž. Ž. matė bendrovės parduodamÄ produkcijÄ â€“ UAB „duomenys neskelbtini“ užsiima etikečių bei maiÅ¡elių prekyba. Ž. Ž. pripažino, kad nematė maiÅ¡elių turinio, kuriuos klientai iÅ¡sineÅ¡davo iÅ¡ bendrovės patalpų, todėl nėra pagrindo teigti, kad juose galimai buvo narkotinės/psichotropinės medžiagos.

Apelianto manymu, nėra realu, kad tariamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijėjas maiÅ¡elius su neva narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis iÅ¡sineÅ¡tų vieÅ¡ai juos demonstruodamas UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojams. 2.5. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad jo tikslÄ platinti dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų patvirtina pas jį surasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, rūšys bei jų laikymo aplinkybės. Nuteistasis pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad įsigijo narkotines medžiagas tik vienu tikslu – asmeniniam vartojimui.

Tokius jo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys – sulaikymo su narkotinėmis medžiagomis metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tai, kad jis turi priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų patvirtina medicinos centro „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie gydymÄ si ir kartu su skundu pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie tai, kad dar 2019 m. jis buvo kreipęsis į gydytojÄ psichiatrÄ . Aplinkybę, kad apeliantas vartoja narkotines medžiagas, pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Nuteistasis teigia, kad jis paaiÅ¡kino priežastis kodėl įsigijo didesnį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. dėl Å¡alyje įvestų ribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija. Dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo surastos ne jo namuose vien dėl to, kad jis stengėsi mažinti suvartojamų medžiagų kiekį, be to, tokių medžiagų vartojimÄ slėpė nuo savo sugyventinės, todėl nelaikė jų namuose. Taip pat apeliantas teigia, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo paskirstytos dozėmis, nebuvo supakuotos, t. y. paruoÅ¡tos platinti, todėl teismo iÅ¡vada apie paruoÅ¡tų dozių skaičių neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

Apeliantas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas, ar, kad šiuo metu būtų susijęs su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. Nėra ir duomenų, kad prieš įsigydamas ar po to, kai įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas jis būtų susitaręs su potencialiais pirkėjais dėl šių medžiagų platinimo. Nuteistasis pažymi, kad pas jį rasti popieriniai maišeliai nebuvo skirti narkotinių medžiagų dozavimui.

Å ie maiÅ¡eliai, tai jo vadovaujamos bendrovės produkcija, todėl jų radimo pas apeliantÄ faktas neįrodo tikslo platinti narkotinę medžiagÄ . Be to, pas apeliantÄ rasti įrankiai, skirti vartoti narkotinę medžiagÄ , tik patvirtina jo parodymus, kad jis pats vartojo kanapes. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo paneigti jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad visas narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo asmeniniam vartojimui. 2.6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad nors pas jį surastas delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra laikomas labai dideliu, tačiau pagal radimo metu apelianto vartotus narkotinės medžiagos kiekius, Å¡is kiekis nėra toks didelis.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ankstesnėje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ redakcijoje buvo nurodyta, kad tetrahidrokanabinolio didelis kiekis – nuo 5 gramų, o labai didelis – nuo 25 gramų. Taigi, pagal ankstesnę redakcijÄ , pas apeliantÄ surastas tetrahidrokanabinolio kiekis nebÅ«tų pripažintas net dideliu kiekiu. 2.7.

Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistasis teigia, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o tai rodo jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui nepagrįstai inkriminuotas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, o dėl kitų kaltinimo aplinkybių jis visiÅ¡kai prisipažino ir gailėjosi, Å¡i jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta nepagrįstai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prisipažinimas nereiÅ¡kia, kad kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi bÅ«ti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiÅ¡kai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Apeliaciniame skunde cituojamos kasacinės instancijos teismo nutartys, kuriose nurodoma, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-511-693/2015).

Kadangi apeliantas nuo pat pirmos apklausos prisipažino dėl visų pas jį rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, šias medžiagas laikė asmeniniam vartojimui, dėl šių veiksmų jis viso proceso metu nuoširdžiai gailėjosi, pripažintina, kad šioje byloje egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. S. ir jo gynėja nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 14 d. įgijo ir laikė ne mažiau kaip – 35,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 6,9 proc. iki 17,8 proc., 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio bendra masė 2,387 g, ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendra masė 24,59 g, iš kurių 2,457 g psichotropinės medžiagos – MDMA jis laikė su savimi; 35,606 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,742 g, gabeno automobiliu ,,Škoda Yeti“; 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė bute adresu (duomenys neskelbtini); labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 1,645 g ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendra masė 22,133 g laikė savo darbo vietoje – UAB „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), o nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,350 g ir 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino laikė sodo pastate, adresu (duomenys neskelbtini).

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus konstatuodamas, kad jis turėjo tikslÄ platinti dalį pas jį rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Å ioje dalyje nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo Ž. Ž. parodymais, kadangi jie ne tik nenuoseklÅ«s, nelogiÅ¡ki, bet ir prieÅ¡tarauja kitų byloje apklaustų liudytojų D. A., S. B. nurodytoms aplinkybėms.

Byloje nebuvo paneigti jo paties (apelianto) parodymai, kad pas jį rastas psichotropines medžiagas jis įgijo tik asmeniniam vartojimui. Be to, apelianto teigimu, pas jį rastas delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis nepagrįstai pripažintas labai dideliu, kadangi vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis laikomas nedideliu.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Byloje surinktų įrodymų visuma – iš dalies paties nuteistojo R. S. (t. 3, b. l. 167–170), liudytojų Ž. Ž. (t. 3, b. l. 93–95), R. Ž. (t. 3, b. l. 96), S. B. (t. 3, b. l. 96–98) parodymai, automobilio „Škoda Yeti“ (t. 1, b. l. 24–35), R. S. asmens apžiūros (t. 1, b. l. 69–78), kratų protokoluose (t. 1, b. l. 83–93, 104–113, 131–139), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadose Nr. IBPS-V-553701-21, Nr. IBPS-V-692667-21, Nr. IBPS-V-924432-21 (t. 1, b. l. 174–183, 201–202; t. 2, 11–12), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 52/2021(01) (t. 2, b. l. 125) užfiksuoti duomenys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R.

S. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslÄ dalį Å¡ių draudžiamų medžiagų parduoti ar kitaip platinti ir taip padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje.

8. BK 260 straipsnio 3 dalis užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neturi. Tačiau Å¡io tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo – požymis, todėl jis turi bÅ«ti įrodytas.

9. Apklaustas teismo posėdyje nuteistasis R. S. pripažino įgijęs, laikęs bei gabenęs labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tačiau nuteistojo teigimu, visas šias draudžiamas medžiagas jis įgijo išimtinai asmeniniam vartojimui. Apklaustas teisme nuteistasis teigė, kad dėl šeiminių rūpesčių, sveikatos problemų jam sutriko miegas, todėl jis vakarais pradėjo vartoti „žolę“ bei „sausainius“, kurių sudedamoji medžiaga yra tetrahidrokanabinolis.

Kadangi priaugo daug svorio, jis savaitgaliais pradėjo vartoti ir MDMA, nes nuo jų nesinori valgyti. Tuo tarpu kokainÄ jis buvo vartojęs tik per Naujuosius metus. Pas jį rastÄ â€žÅ¾olę“ ir „sausainius“ jis įsigijo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ taksisto, o MDMA ir kokainÄ pirko iÅ¡ nepažįstamų asmenų (duomenys neskelbtini). Nuteistasis teigė, kad didelius draudžiamų medžiagų kiekius jis įsigijo todėl, kad prasidėjo karantinas, be to, įsigijimo procedÅ«ra nėra maloni, nesi tikras dėl medžiagų kokybės, pirkėjo patikimumo.

Jis neprisimena, iÅ¡ kur gavo morfino, tačiau Å¡iuos nuskausminamuosius jis įsigijo dėl tėvui prasidėjusių skausmų. Pastarojo sveikatai pagerėjus morfinas taip ir liko jo namuose. Visas Å¡ias medžiagas jis laikė savo namuose, supakuotas į maiÅ¡elius, tačiau nusprendęs mažinti vartojimÄ , norėjo jas iÅ¡vežti į kaimÄ . Namuose liko tik kokainas (t. 3, b. l. 167–170). Nors analizuojant visus byloje esančius nuteistojo parodymus matyti, kad jis nebuvo nuoseklus nurodydamas aplinkybes, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimu, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu R.

S. neigė turėjęs tikslÄ Å¡ias draudžiamas medžiagas platinti (t. 2, b. l. 139–142, 155–156).

10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius R. S. parodymus, o bÅ«tent, kad jis neturėjo tikslo įgytų psichotropinių medžiagų platinti, vertino kaip jo pasirinktÄ gynybinę taktikÄ siekiant suÅ¡velninti jam gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų duomenų visuma patvirtina, kad R. S. jam inkriminuotas narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo ne tik savo poreikiams, tačiau ir turėdamas tikslÄ dalį Å¡ių medžiagų iÅ¡platinti.

11. IÅ¡ tiesų, byloje esantys duomenys – paties nuteistojo R. S., liudytojų Ž. Ž., R. Ž., S. B. parodymai, taip pat specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 52/2021(01), nuteistojo pateikti medicinos įstaigų duomenys, jo namuose rasti draudžiamų medžiagų rÅ«kymo prietaisai patvirtina apelianto teiginius, kad jis turi priklausomybę psichikÄ veikiančioms medžiagoms. Tačiau vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiÅ¡kia, kad jis neturi tikslo Å¡ias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K-293-697/2015).

Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslÄ platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobÅ«dis, intensyvumas, bÅ«das, pastangos juos padarant, Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), taip pat ar kaltininkas anksčiau yra jas platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-473/2012, Nr. 2K-574/2013, Nr. 2K-117/2014).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad R. S. dalį turimų psichotropinių medžiagų ketino išplatinti patvirtina nuteistojo turimų draudžiamų medžiagų kiekis, jų rūšys bei laikymo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad R. S. buvo sulaikytas važiuojantis automobiliu „Škoda Yeti“, šio automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta 35,606 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,742 g, be to, paties R.

S. apžiūros metu pas jį buvo rasta 13 tablečių, kurių sudėtyje 2,457 g psichotropinės medžiagos – MDMA (t. 1, b. l. 1–3, 23, 24–35, 69–78). Netrukus po R. S. sulaikymo buvo atliktos kratos jo namuose, darbo vietoje bei jam nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate ir visose šiose vietose buvo rasta narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino, UAB „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta dviejų rūšių draudžiamų medžiagų: psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 1,645 g, bei psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio bendra masė 22,133 g, sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo rasta taip pat dviejų rūšių narkotinės medžiagos: kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,350 g, ir 0,230 morfino (t. 1, b. l. 83–93, 104–113, 131–139, 174–183).

Taigi, įvykio metu R. S. disponavo iÅ¡ viso penkių rūšių psichikÄ veikiančiomis medžiagomis: 35,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 6,9 proc. iki 17,8 proc., 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino, psichotropine medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinoliu, kurio bendra masė 2,387 g ir psichotropine medžiaga – MDMA, kurios bendra masė 24,59 g. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje tinkamai nustatyti ir pas nuteistÄ jį rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai.

Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 tik 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino laikytinas nedideliu kiekiu, 35,956 g kanapių (antžeminių dalių), 2,353 g kokaino, MDMA, kurios bendra masė 24,59 g atitinka rekomendacijose nurodytÄ didelį Å¡ių medžiagų kiekį, tuo tarpu rastos psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio bendra masė 2,387 g, kiekis net kelis kartus virÅ¡ija rekomendacijose nustatytÄ labai didelio kiekio ribÄ (0,6 g).

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks didelis net penkių skirtingų rūšių narkotinių medžiagų kiekis, be to, laikomas skirtingose vietose negali būti paaiškinamas tik asmeniniais nuteistojo vartojimo įpročiais.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad apygardos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pas R. S. rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paruoÅ¡tos dozėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pas nuteistÄ jį kratų bei apžiÅ«rų metu iÅ¡ viso buvo rasta 128 tabletės su MDMA, 3 plastikiniai maiÅ¡eliai su kokainu, kuriuose kokaino miltelių masė beveik identiÅ¡ka – apie 0,900 g, didelis kiekis supresuotų „sausainių“, kurių sudėtyje – ? 9-tetrahidrokanabinolis, 15 identiÅ¡kų popierinių paketų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) bei 23 vnt. ampulių su morfinu (t. 1, b. l. 174–180).

Apklaustas teisme nuteistasis tvirtino, kad įsigijęs didesnius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius jis narkotinę medžiagÄ kanapes savo namuose susipakavo į maiÅ¡elius ir vežė juos į sodÄ , tuo tarpu kitos pas jį rastos draudžiamos medžiagos buvo supakuotos taip, kaip jis buvo jas įsigijęs. Tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, kaip R. S. supakavo gabentas kanapes (antžemines dalis). Kaip jau minėta, automobilyje buvo rasta 15 vienetų popierinių pakuočių su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), iÅ¡ kurių 12 buvo sudėtos į vienÄ plastikinę dėžutę ir kiekviename pakete Å¡ios augalinės kilmės narkotinių medžiagų svoris buvo apie 1,700 g, o kitoje plastikinėje dėžutėje buvo laikomos dar 3 pakuotės, iÅ¡ kurių kiekvienoje buvo apytiksliai po 4,700 g Å¡ios narkotinės medžiagos.

Argumentų, kodėl turimas narkotines medžiagas pakavo į dviejų skirtingo svorio atskiras pakuotes, nuteistasis R. S. nepateikė. Apelianto teiginius, kad psichikÄ veikiančias medžiagas jis įsigijo tik savo vartojimui, paneigia ir tai, kad pas jį buvo rastos ir draudžiamų medžiagų svėrimui bei pakavimui reikalingos priemonės – svarstyklės, metaliniai smulkintuvai, pakavimui skirti maiÅ¡eliai. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad vienos svarstyklės bei metalinis smulkintuvas buvo rasti nuteistojo gyvenamojoje vietoje, kur anot jo, jis pakavo didesnius kiekius įgytos narkotinės medžiagos, o kitos svarstyklės ir smulkintuvas – jo sodo namelyje (t. 1, b. l. 92–92, 131–134).

Ant visų šių priemonių paviršių buvo rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (t. 1, b. l. 174–180). Taigi, šių aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paruoštos dozėmis tikslingai jas siekiant išplatinti.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip patikimus įvertino liudytojo Ž. Ž. parodymus, tuo tarpu Å¡io liudytojo nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus be pagrindo sumenkino. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. Ž. parodė, kad jis dirbo R. S. vadovaujamoje įmonėje. Anot liudytojo, bÅ«davo situacijų, kai atėjus į biurÄ Å¾monėms, nuteistasis praÅ¡ydavo jo iÅ¡eiti.

Jis įtarė, kad nuteistasis su jais bendraudavo ne darbo reikalais. Paskui Å¡ie žmonės kažkÄ iÅ¡sineÅ¡davo įvairaus dydžio maiÅ¡eliuose, tačiau, kas tiksliai juose buvo, nematė. KartÄ girdėjo, kaip R. S. su vienu iÅ¡ tokių žmonių paÅ¡nibždomis diskutavo apie kokybę, sakė „veža, neveža“, kalbėjo apie spalvas, stiprumÄ â€žÄia stipresni, čia silpnesni“. IÅ¡ tokio pokalbio jis suprato, kad jie kalbėjo apie narkotines medžiagas. Be to, R. S. dažnai telefonu kalbėdavo užšifruotai.

R. S. jam pokalbio metu yra minėjęs, kad „nuo tokių dalykų“ jis uždirba apie 600 Eur per mėnesį (t. 3, b. l. 92–95). Sutiktina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju Ž. Ž. parodė kiek kitokias aplinkybes, susijusias su R. S. veiksmais platinant draudžiamas medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, kad R. S. neslėpė nuo jo užsiimantis narkotinių medžiagų prekyba, liudytojas tvirtino matęs, kaip nuteistasis atėjusiems į biurÄ asmenims parduodavo maiÅ¡elius su tabletėmis, „žole“, kartais ir buteliukus su kažkokiu skysčiu.

Nurodė ir tai, kad R. S. jam sakydavo, kad važiuoja į kitÄ miestÄ pasiimti narkotikų (t. 2, b. l. 44–45). Nors apklaustas teisme Ž. Ž. Å¡ių aplinkybių teisme nepatvirtino, nurodė tiksliai nematęs, kas buvo R. S. perduotuose maiÅ¡eliuose, apie tai, kad nuteistasis užsiima draudžiamų medžiagų prekyba tik įtarė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nėra pagrindas jo parodymus atmesti kaip nepatikimus ir jais apskritai nesivadovauti. Visų pirmiausia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytojas nuosekliai nurodė, koks nuteistojo elgesys jam leido spręsti, kad R.

S. darbo vietoje užsiima nelegalia draudžiamų medžiagų prekyba, o bÅ«tent tai, kad į biurÄ ateidavo paÅ¡aliniai asmenys, kurie su nuteistuoju bendraudavo paÅ¡nibždomis, o po to Å¡ie asmenys kažkÄ iÅ¡sineÅ¡davo plastikiniuose maiÅ¡eliuose; kartais R. S. papraÅ¡ydavo jo iÅ¡eiti tuo metu iÅ¡ biuro; girdėjo R. S. pokalbį su vienu iÅ¡ tokių žmonių apie tai, kas „veža“, „neveža“, „stiprumÄ â€œ, spalvas; R. S. pripažino jam „iÅ¡ tokių dalykų“ per mėnesį uždirbantis apie 600 Eur.

Nors apklaustas teisme liudytojas ir nebuvo toks kategoriškas dėl jam žinomos neteisėtos R. S. veiklos, tačiau jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad nuteistasis platino narkotines ir psichotropines medžiagas ir darbo vietoje patvirtina tai, kad didelė dalis R. S. turimų draudžiamų medžiagų: 115 tablečių MDMA bei stiklainis su „sausainiais“, kurių sudėtyje buvo ? 9-tetrahidrokanabinolio (bendra masė 1,645 g), buvo rasti nuteistojo darbo vietoje – jo darbo stalo apatiniame stalčiuje bei spintos apatinėje lentynoje (t. 1, b. l. 106).

Å i aplinkybė neabejotinai paneigia ir nuteistojo teiginius, kad draudžiamas medžiagas jis laikydavo tik namuose, o bÅ«damas darbe psichikÄ veikiančių medžiagų jis nevartodavo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei vienoje savo apklausoje nuteistasis R. S. taip ir nepateikė jokios aiÅ¡kios priežasties, kokiu tikslu tokį didelį kiekį draudžiamų medžiagų jis laikė darbe lengvai prieinamose vietose. Tik apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, neva savo darbovietėje psichotropines medžiagas laikė norėdamas jas nuslėpti nuo sugyventinės S. B..

14. Anot apelianto, liudytojo Ž. Ž. nurodytas aplinkybes apie jo (R. S.) elgesį pardavinėjant draudžiamas medžiagas darbovietėje paneigia liudytojų buvusių UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojų D. A. ir S. B. parodymai. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos ir Ž. Ž. atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybės bei siekis atkerÅ¡yti už R. S. už pastarojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie morfijaus įsigijimÄ iÅ¡ Ž. Ž.. Apklaustos teisme D. A. ir S. B. teigė, kad į biurÄ dažnai ateidavo klientai, kartais juos aptarnaudavo ir nuteistasis, nėra buvę atvejų, jog R.

S. prašydavo jų išeiti iš įmonės patalpų, anot jų, nuteistojo elgesys nei dėl apsvaigimo, nei dėl bendravimo su klientais jokių įtarimų joms nėra sukėlęs. Anot liudytojos S. B., tarp Ž. Ž. ir R. S. buvo kilęs konfliktas dėl netinkamo pareigų vykdymo (t. 3, b. l. 96–98, 166–167). Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie liudytojų parodymai nėra pagrindas iš esmės nesiremti liudytojo Ž. Ž. nurodytomis aplinkybėmis. Kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, liudytojos D.

A. santykiai su tuomečiu savo darbdaviu buvo iÅ¡imtinai darbiniai, tuo tarpu iÅ¡ nuteistojo R. S. ir liudytojo Ž. Ž. parodymų matyti, kad juos siejo artimesnis ryÅ¡ys – Ž. Ž. yra buvęs nuteistojo sodyboje, R. S. dalyvavo Ž. Ž. vestuvėse, kartais kartu leisdavo laisvalaikį, R. S. žinojo apie Ž. Ž. sutuoktinės tėvo ligÄ , o nuteistasis liudytojui yra pasiguodęs dėl priklausomybės narkotikams. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina liudytojo parodymus, kad nuteistasis juo pasitikėjo, todėl galėjo jam ir užsiminti apie neteisėtÄ savo veiklÄ .

Liudytojas Ž. Ž. apklaustas teisme neneigė, kad jis išėjo iÅ¡ darbo tarp R. S. kaip įmonės vadovo ir jo kilus nesutarimų, tačiau liudytojas nurodė visai kitas išėjimo iÅ¡ darbo aplinkybes, nei nurodė nuteistasis. Tuo tarpu liudytoja S. B. yra nuteistojo sugyventinė, todėl akivaizdu, jog ji suinteresuota duoti nuteistajam palankius parodymus. Tai, kad liudytoja S. B. nebuvo pakankamai atvira apklausiama teisme leidžia spręsti ir tai, kad S. B. neigė žinojusi apie R. S. priklausomybę psichikÄ veikiančioms medžiagoms, anot jos, apie piktnaudžiavimÄ draudžiamomis medžiagomis ji sužinojo tik po nagrinėjamų įvykių.

Tačiau tokie jos teiginiai neįtikinami ir nelogiÅ¡ki. Pats nuteistasis pripažino, kad narkotines medžiagas jis vartodavo kiekvienÄ vakarÄ , jis buvo apsvaigęs net ir sulaikymo metu kai kartu su liudytoja važiavo automobiliu, be to, S. B. ir R. S. namuose, spintoje, atvirai padėti buvo rasti įvairÅ«s psichikÄ veikiančių medžiagų rÅ«kymui skirti prietaisai, svarstyklės, kas leidžia spręsti, kad R. S. nesistengė slėpti savo priklausomybės nuo sugyventinės.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Ž. byloje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju tik po to, kai įtariamojo apklausos metu R. S. nurodė, kad jis morfijaus ampules įsigijo iÅ¡ Ž. Ž.. Tačiau tiek Ž. Ž., tiek jo sutuoktinei R. Ž. nurodžius, kad R. S. negalėjo įgyti morfijaus iÅ¡ Ž. Ž., Å¡ias aplinkybes paneigė ir pats apeliantas, nurodydamas, kad liudytojÄ apkalbėjo dėl to, kad buvo ant jo supykęs dėl netinkamo elgesio su klientais. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tokiu bÅ«du – apkalbėdamas R.

S. – Ž. Ž. siekia jam atkeršyti. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Specialiuoju liudytoju Ž. Ž. byloje buvo apklaustas 2021 m. balandžio 6 d. (t. 2, b. l. 44–45), t. y. po to kai nuteistojo darbovietėje buvo atlikta krata ir jos metu spintoje bei nuteistojo stalo spintelės stalčiuje buvo rastos draudžiamos medžiagos. Apklausos metu Ž. Ž. šių aplinkybių akivaizdu negalėjo žinoti, tačiau jo parodymai atitiko byloje jau nustatytas aplinkybes, o būtent tai, kad R.

S. darbo vietoje laikė psichikÄ veikiančias medžiagas, kurios buvo dozuotos ir tinkamos realizavimui. Be to, Å¡ios apklausos metu Ž. Ž. nurodė ir tai, kad R. S. jam pasisakydavo, jog iÅ¡vyksta į kitÄ miestÄ pasiimti narkotikų. Å i aplinkybė atitinka paties nuteistojo parodymus, kad narkotines medžiagas kelis kartus pirko (duomenys neskelbtini).

16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Ž. Ž. iÅ¡kviestas liudyti į teismo posėdį vis dar turėjo specialiojo liudytojo statusÄ , todėl manydamas, kad jam gali bÅ«ti pareikÅ¡ti įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo, jis turėjo gintis nuo Å¡io įtarimo. Tačiau ir Å¡ie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Apelianto minimų Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinimo“ 17 punkte nurodyta, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ ar bylos medžiagÄ perdavus teismui, kai byloje asmuo turėjo specialiojo liudytojo statusÄ , prokuroras apie tai raÅ¡tu praneÅ¡a tokiam asmeniui ir jo įgaliotam atstovui.

IÅ¡ 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio, kuriame buvo apklausiamas liudytojas Ž. Ž., protokolo matyti, kad liudytojui nebuvo praneÅ¡ta, kad specialiojo liudytojo statusas jam yra panaikintas ir jam nebus pareikÅ¡ti įtarimai, tačiau apie tai jis buvo informuotas teismo posėdžio metu, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiu atveju jis turi pareigÄ duoti parodymus. To pasėkoje Ž. Ž. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (t. 3, b. l. 92–93). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir apygardos teismas, formalus minėtų Generalinio prokuroro rekomendacijų pažeidimas nėra pagrindas teigti, kad liudytojo parodymai neatitinka leistinumo reikalavimų pagal BPK 20 straipsnį ir jais negalima vadovautis.

Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendžiant dėl nuteistojo R. S. tikslo platinti disponuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas liudytojo Ž. Ž. parodymais turi būti remiamasis ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. S. anksčiau bÅ«tų platinęs draudžiamas medžiagas arba bÅ«tų susitaręs su potencialiais klientais dėl Å¡ių medžiagų perdavimo. IÅ¡ tiesų byloje nėra objektyvių duomenų apie ankstesnę jo tokio pobÅ«džio neteisėtÄ veiklÄ , byloje nebuvo nustatytas ir nei vienas konkretus atvejis, kuomet R. S. bÅ«tų iÅ¡platinęs psichikÄ veikiančias medžiagas. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio „Škoda Yeti“, kuriame įvykio metu važiavo nuteistasis bei kuriame buvo rastos draudžiamos medžiagos, sulaikymo aplinkybes.

IÅ¡ byloje esančio 2021 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdymo mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio S. S. (S. S.) tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad informacijÄ , jog reikia sustabdyti automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie gavo iÅ¡ Vilniaus AVPK 5 policijos komisariato pareigÅ«nų, taip pat jiems buvo nurodyta vykti iÅ¡ pradžių į (duomenys neskelbtini), o vėliau nuo (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajono pusę (t. 1, b. l. 23).

Be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojos S. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai gana kryptingai atliko automobilyje buvusių daiktų apžiÅ«rÄ (t. 2, b. l. 113–114). Bylos duomenys patvirtina, kad jokie kiti procesiniai veiksmai su R. S. atliekami nebuvo, taigi, galima spręsti, kad teisėsaugos institucijos visgi turėjo informacijos apie R. S. neteisėtai vykdomÄ psichikÄ veikiančių medžiagų platinimÄ . Be to, visų jau aptartų byloje esančių įrodymų kontekste vidiniam įsitikinimui patvirtinti reikÅ¡minga aplinkybe pripažintina ir tai, kad automobilio „Škoda Yeti“ apžiÅ«ros metu buvo rastas R.

S. naudojamas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „iPhone XS“, tačiau atlikus Å¡io įrenginio apžiÅ«rÄ nuskaityti jame esančių duomenų nebuvo galima, kadangi mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo apsaugotas saugos kodu, kiti nuskaitymo bÅ«dai jam atrakinti netiko (t. 1, b. l. 43–44). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. patvirtino, kad jis naudojasi Å¡iuo mobiliojo ryÅ¡io telefonu, tačiau teigė, kad atrakinimo kodo neprisimena (t. 2, b. l. 155–156). Toks R. S. atsisakymas nurodyti prisijungimo prie jo paties kasdien naudojamo įrenginio duomenis leidžia spręsti, kad jis sÄ moningai siekė nuslėpti mobiliojo ryÅ¡io telefone galimai esančiÄ informacijÄ tiek apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų tiekėjus, tiek ir Å¡ių medžiagų pirkėjus.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes tai, kad R. S. įgijo, laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų turėdamas tikslÄ dalį Å¡ių draudžiamų medžiagų parduoti ar kitaip platinti. Å ie apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

19. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis prisipažinimo padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atitinkamai sumažinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę arba paskirti kitos rūšies bausmę. Tačiau ir Å¡ie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad Å¡is praÅ¡ymas siejamas su ankstesniu praÅ¡ymu paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, jog apeliantas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdė turėdamas tikslÄ dalį disponuojamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinti. Tačiau teisėjų kolegija jau anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais konstatavo, kad Å¡is apelianto praÅ¡ymas neturi pagrindo.

21. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė nurodydamas, kad nuteistasis nors ir pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dėl to gailėjosi, tačiau nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis turėjo tikslÄ dalį Å¡ių medžiagų platinti.

22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.).

23. R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje pripažino įgijęs, laikęs bei gabenęs labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir dėl to gailėjosi, tačiau viso proceso metu jis neigė turėjęs tikslÄ dalį Å¡ių medžiagų platinti. Kaip jau minėta anksčiau, tikslas platinti draudžiamas medžiagas nėra bÅ«tinas BK 260 straipsnio 3 dalies subjektyviosios pusės požymis ir kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, pagal kuriÄ prisipažinimas nereiÅ¡kia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi bÅ«ti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiÅ¡kai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020), tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslas platinti draudžiamas medžiagas yra esminė įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, kadangi ji neabejotinai atskleidžia tiek didesnį pačios nusikalstamos veikos, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .

Tokiu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nepripažindamas tikslo platinti draudžiamas medžiagas R. S. nebuvo nuoÅ¡irdus, siekė sumenkinti savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jos pavojingumÄ visuomenei. Kita vertus, analizuojant jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus nurodydamas skirtingas pas jį rastų psichikÄ veikiančių medžiagų įsigijimo aplinkybes, netgi melagingai apkaltino su nusikalstama veika niekuo nesusijusį asmenį (t. 2, b. l. 139–140).

Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų prisipažino tuomet, kai buvo sulaikytas gabenantis draudžiamas medžiagas, o jo namuose, darbe bei sodo pastate jau buvo atliktos kratos ir taip pat rasti dideli narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai. Taigi, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nors apeliantas ir pripažino disponavimÄ dideliu draudžiamų medžiagų kiekiu, tačiau neigė esmine laikytinÄ aplinkybę – tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas turėjimÄ , todėl nėra pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

24. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės suÅ¡velninimo iÅ¡ esmės susiję su praÅ¡ymu pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau Å¡is apelianto praÅ¡ymas atmetamas, remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais.

25. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų. Apygardos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, R. S. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes dėl bausmės skyrimo (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes), mano, kad apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, kurios dydis net penkis kartus mažesnis nei sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius R. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dar labiau Å¡velninti už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirtÄ itin Å¡velniÄ bausmę nebÅ«tų pagrindo, todėl sprendžia, kad R. S. apygardos teismo skirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, yra tinkamai individualizuota, todėl keisti jÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R.

S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Nerijus Meilutis Regina Pocienė