61ef683c-b856-4ac1-8106-e87f5822bea5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3922-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00413-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 10.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. M. (P. M.) skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 1V-460 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ dalį, kuria nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjo tėvas D. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o pareiÅ¡kėjo mama O. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietė. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu gyvena kartu su tėvais (duomenys neskelbtini), čia lanko Tarptautinę Amerikos mokyklÄ (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas yra (duomenys neskelbtini), o mama (duomenys neskelbtini) pilietė, pagal Å¡ių Å¡alių įstatymus pareiÅ¡kėjas gimdamas įgijo teisę tiek į (duomenys neskelbtini), tiek ir į (duomenys neskelbtini) pilietybę.

Nurodo, jog 2016 m. vasario 25 d. jis įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę pagal 2020 m. gegužės 31 d. Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės“ 14 straipsnio 6 dalies a punktÄ , remiantis motinos O. M. praÅ¡ymu. 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui gimimo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) pilietybė, o 2019 m. gruodžio 27 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) pasas.

Ginčijamas įsakymas buvo priimtas tuo pagrindu, jog įgijus kitos valstybės pilietybę, (duomenys neskelbtini) pilietybės netenkama. PareiÅ¡kėjo teigimu, kadangi jis (duomenys neskelbtini) pilietybę turėjo prieÅ¡ įgyjant (duomenys neskelbtini) pilietybę, vidaus reikalų ministras priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ negalėjo vadovautis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, pagal kurį (duomenys neskelbtini) pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Todėl įsakymo dalis, kuria nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės turėtų bÅ«ti naikintina.

Tuo pačiu pareiÅ¡kėjas pažymi, jog jo tėvai nebuvo informuoti apie inicijuotÄ tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pilietybės panaikinimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, prieÅ¡ priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo buvo sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų, pareiÅ¡kėjui ir jo tėvams nebuvo suteikta jokia galimybė pasisakyti, t.y. nesuteikta galimybė per protingÄ terminÄ nurodyti faktus, pateikti juos patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus sprendžiamu klausimu. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad yra nepilnametis, visiÅ¡kai priklausomas nuo tėvų, neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės ir jo buvimas (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gegužės 13 d. yra neteisėtas.

Å is sprendimas, akivaizdžiai paveikė pareiÅ¡kėjo padėtį, apribojo jo galimybes gauti valstybės teikiamas socialines paslaugas, teisę į mokslÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ ir kt. Nei pareiÅ¡kėjas, nei jo tėvai nebuvo informuoti apie vykstantį tyrimÄ , jiems nebuvo sudarytos sÄ lygos susipažinti su tyrimo medžiaga ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti. Tokiu bÅ«du buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam ir gero administravimo principas. Atsakovė Vidaus reikalų ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės teigimu, valstybių įstatymai dėl pilietybės yra skirtingi. Tai, kad pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas ir įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, nereiÅ¡kia, kad ir (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 2016 m. vasario 25 d. nurodo tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjo pilietybė įgyta ne gimimu, nes pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini).

Cituodama (duomenys neskelbtini) pilietybės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies a) punktÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjui (duomenys neskelbtini) buvo suteikta kaip užsienio piliečiui. Taigi, pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) tapo ne jam gimus, o dėl jo tėvų teisinio akto, t.y. vaiko motinos atitinkamo pareiÅ¡kimo ir vaiko tėvo sutikimo. (Duomenys neskelbtini) piliečiu pareiÅ¡kėjas tapo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo dienÄ , todėl (duomenys neskelbtini) pilietybė įgyta jau po Lietuvos pilietybės įgijimo gimimu.

Atsakovės nuomone, kadangi (duomenys neskelbtini) pilietybė įgyta ne gimimu, pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) piliečiu, bÅ«damas ir (duomenys neskelbtini) piliečiu, o kadangi pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) piliečiu, įgijo kitos valstybės pilietybę, jis neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog Departamente 2019 m. gruodžio 27 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo tėvo D. M. praneÅ¡imas apie jo ir pareiÅ¡kėjo įgytÄ (duomenys neskelbtini) pilietybę, kuriame nurodyta, kad jis ir pareiÅ¡kėjas neatitinka nė vienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio sÄ lygų. Nagrinėjant pateiktus dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę, buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę.

To pagrindu Vidaus reikalų ministerijos ministrui buvo pasiÅ«lyta priimti atitinkamÄ sprendimÄ dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės panaikinimo. Departamento nuomone, ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus pareiÅ¡kėjo individualias aplinkybes. Teigia, jog nagrinėjant pareiÅ¡kėjo dokumentus, nebuvo nustatyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytų sÄ lygų, kurioms esant pareiÅ¡kėjas, įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybę, galėtų bÅ«ti kartu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiu.

Departamentas pažymi, kad nors skunde teigiama, kad pareiškėjas tiek (duomenys neskelbtini) pilietybę, tiek (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas, tačiau paties pareiškėjo teismui pateiktoje 2019 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) ambasados pažymoje Ne. 119/c nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini) įstatymo 14 straipsnio 6 dalies ,,a“ punkto pagrindu – supaprastinta tvarka (ne gimimo pagrindu, numatytu minėto įstatymo 12 straipsnyje).

Cituodamas (duomenys neskelbtini) įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, Departamentas nurodo, jog vaikas gimimu įgyja (duomenys neskelbtini) pilietybę, jeigu jo gimimo dienÄ vienas iÅ¡ vaiko tėvų turi (duomenys neskelbtini) pilietybę o kitas yra užsienio Å¡alies pilietis, su sÄ lyga, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini) teritorijoje arba prieÅ¡ingu atveju jis gali tapti asmeniu be pilietybės. Kadangi pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas negalėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės įgyti gimimu.

Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui neatitinkant (duomenys neskelbtini) įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurioms esant jis gali iÅ¡laikyti (duomenys neskelbtini) pilietybę, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Departamento įsitikinimu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pagrįstai ginčijamu įsakymu nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pasisakydamas dėl tyrimo inicijavimo ir nepraneÅ¡imo apie jį pareiÅ¡kėjo tėvams, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiÅ¡kėjo tėvas D.

M. 2019 m. gruodžio 27 d. Departamentui pateikdamas praneÅ¡imÄ apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ (savo ir pareiÅ¡kėjo vardu) pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gavus sprendimÄ dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo, jis privalės grÄ Å¾inti savo ir pareiÅ¡kėjo pasÄ ir (ar) asmens tapatybės kortelę. Todėl, Departamento vertinimu, pareiÅ¡kėjo tėvas žinojo ir suprato minėto praneÅ¡imo pateikimo pasekmes. Departamento tvirtinimu, pareiÅ¡kėjo įstatyminiai atstovai, nurodydami argumentus, jog nebuvo iÅ¡klausyti prieÅ¡ atsakovei priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , Å¡ių argumentų nepagrindė aplinkybėmis, kuriomis remiantis turėtų bÅ«ti konstatuota, kad dėl to, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡klausytas, buvo priimtas neteisėtas įsakymas.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato apklausos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atveju. Departamento nuomone, Vidaus reikalų ministras priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Ä¯sakymÄ , tinkamai pritaikė ginčo teisės normas bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ä®sakymo dalies, kuria nuspręsta, jog pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje pateiktos 2019 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) ambasados pažymos Nr. 119/c matyti, jog pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 2016 m. vasario 25 d. pagal Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės“ 14 straipsnio 6 dalies a punktÄ , remiantis pareiÅ¡kėjo motinos pareiÅ¡kimu, o 2016 m. kovo 16 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjui 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius iÅ¡davė gimimo įraÅ¡Ä liudijantį iÅ¡raÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. gruodžio 27 d. iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo tėvas D. M. 2019 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentui pateikė praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ . Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiÅ¡kėjas neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytų sÄ lygų, kurioms esant pareiÅ¡kėjas, įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybę, galėtų bÅ«ti kartu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiu, ir vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu, 2020 m. balandžio 27 d. teikimu Nr. 13P-160 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ , siÅ«lydamas priimti sprendimÄ , kad pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2020 m. gegužės 12 d., vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2020 m. balandžio 27 d. teikimÄ , priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Pilietybės įstatymas.

Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkÄ nustato įstatymas (3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkÄ , įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali bÅ«ti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali bÅ«ti tik labai reti (atskiri), iÅ¡imtiniai, o ne paplitę.

Ginčijamo Vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimo pagrindas – Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytus atvejus. Ä®statymo 24 straipsnio 2 punktas aiÅ¡kintinas kartu su įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, iÅ¡skyrus asmenis, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Vadinasi, Įstatymo 24 straipsnio 2 punkto formuluotė „Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę” reiškia, jog Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, kai kitos valstybės pilietybė įgyjama vėliau nei Lietuvos Respublikos pilietybė. Atvejus, kuriems esant, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis reglamentuoja Pilietybės įstatymo 7 straipsnis:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d;

4) yra Å¡io straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuokÄ su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;

7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris iÅ¡saugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grÄ Å¾inta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusÄ Lietuvos Respublikoje. AiÅ¡kindamas Pilietybės įstatymo 7 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3067-492/2017 yra konstatavęs, kad įstatymo leidėjas dvigubÄ pilietybę sieja ne su bet kokiomis, bet iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis – tremtimi, persekiojimu ar kitomis iÅ¡imtinėmis, paprastai nuo asmens valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas siekia iÅ¡laikyti (duomenys neskelbtini) pilietybę tuo pagrindu, jog jo vienas iÅ¡ tėvų yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir, kad pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija, iš byloje pateiktų duomenų nustatė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo gimdamas, o (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo 2016 m. vasario 25 d. Iš byloje pateiktos 2019 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) ambasados pažymos Nr. 119/c nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini) įstatymo 14 straipsnio 6 dalies ,,a“ punkto pagrindu – supaprastinta tvarka (ne gimimo pagrindu).

Pažymėta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, „vaikas gimimu įgyja (duomenys neskelbtini) pilietybę, jeigu jo gimimo dienÄ vienas iÅ¡ vaiko tėvų turi (duomenys neskelbtini) pilietybę o kitas yra užsienio Å¡alies pilietis, su sÄ lyga, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini) teritorijoje arba prieÅ¡ingu atveju jis gali tapti asmeniu be pilietybės“. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis iÅ¡dėstytu reglamentavimu, jis negalėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės įgyti gimimu.

Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui neatitinkant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurioms esant jis gali iÅ¡laikyti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pagrįstai ginčijamu Ä®sakymu nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , nėra galimybės iÅ¡saugoti (duomenys neskelbtini) ir turėti (duomenys neskelbtini) pilietybę.

BÅ«damas (duomenys neskelbtini) ir įgydamas kitos valstybės pilietybę, pareiÅ¡kėjas tokiu bÅ«du neteko (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo skunde dėstomi argumentai, jog jam 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius iÅ¡davė gimimo įraÅ¡Ä , kuriame nurodoma, kad jo pilietybė (duomenys neskelbtini), o 2019 m. gruodžio 27 d. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) pasas nepagrindžia to fakto, jog pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo vėliau už (duomenys neskelbtini) pilietybę.

PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę nagrinėjamu atveju įgijo gimimu ir jos neteko 2016 m. vasario 25 d. įgijęs kitos valstybės pilietybę supaprastinta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį Lietuvos Respublikos pilietybės institutÄ , yra konstatavęs: pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryÅ¡ys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo mirÅ¡ta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryÅ¡ys su valstybe iÅ¡lieka, kad ir kur pilietis bÅ«tų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui iÅ¡vykus į kitÄ valstybę, jo teisinis ryÅ¡ys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrÅ«ksta; bÅ«tent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryÅ¡ys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingÄ teisinį ryšį nuo teisinio ryÅ¡io, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės iÅ¡vyksta iÅ¡ valstybės, jo teisinis ryÅ¡ys su valstybe nutrÅ«ksta.

Kai į kitÄ valstybę iÅ¡vyksta pilietis, jo teisinis ryÅ¡ys su valstybe, kurios pilietis jis yra, iÅ¡lieka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ ). Lietuvos Respublikos pilietybė iÅ¡reiÅ¡kia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryÅ¡ys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iÅ¡ pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams.

Konstitucijoje įtvirtintas pilietybės institutas neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės, nuo pilietinės tautos – valstybinės bendruomenės konstitucinės sampratos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimÄ ) Pažymėtina, jog pagal Lietuvos KonstitucijÄ negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiÅ¡kinimas, pagal kurį dviguba pilietybė bÅ«tų ne atskiros, ypač retos iÅ¡imtys, bet paplitęs reiÅ¡kinys (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimÄ , 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimÄ ).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pilietybė yra iÅ¡skirtinis ir glaudus ryÅ¡is tarp asmens ir valstybės. PareiÅ¡kėjas, užaugęs Lietuvos Respublikoje ir bÅ«damas jos piliečiu pilietybę įgijo savo laisva valia dėl gyvenimiÅ¡kų aplinkybių. Negana to, pareiÅ¡kėjo tėvas, suprato savo veiksmų galimus padarinius pateikdamas Departamentui praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad jis ir pareiÅ¡kėjas neatitinka Pilietybės įstatymo atitinkamų nuostatų, siekiant iÅ¡laikyti abiejų valstybių pilietybes.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas ir jo tėvai galėjo numanyti ir suprasti galimas (duomenys neskelbtini) pilietybės panaikinimo pasekmes. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pilietybės netekimo tyrimo inicijavimo ir nepraneÅ¡imo apie inicijuotÄ tyrimÄ pareiÅ¡kėjo tėvams, pažymi, jog pareiÅ¡kėjo tėvas 2019 m. gruodžio 27 d. Departamentui pateikdamas praneÅ¡imÄ apie kitos valstybės pilietybės įgijimÄ pasiraÅ¡ytinai patvirtino, jog jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gavus sprendimÄ dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo, jis privalės grÄ Å¾inti savo ir pareiÅ¡kėjo pasÄ ir (ar) asmens tapatybės kortelę.

Å i aplinkybė patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo tėvas žinojo ir suprato minėto praneÅ¡imo pateikimo pasekmes. PareiÅ¡kėjo skunde nurodomi argumentai, susiję su tuo, jog pareiÅ¡kėjas ir jo tėvai nebuvo iÅ¡klausyti prieÅ¡ atsakovei priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas skundo argumentų nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis bÅ«tų konstatuojama, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas neteisėtai prieÅ¡ tai neiÅ¡klausius suinteresuotų asmenų.

Taip pat nepateikė Å¡iuos argumentus pagrindžiančių įrodymų bei jokiais kitais bÅ«dais nepaneigė priimto Ä®sakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo Departamentas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatyta galimybė apklausti suinteresuotus asmenis (duomenys neskelbtini) pilietybės netekimo atveju, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ginčijamo Ä®sakymo dalis, kuria nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas neteko (duomenys neskelbtini) pilietybės, yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus surinktus įrodymus.

Å ios Ä®sakymo dalies naikinti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. M. (P. M.) skundÄ atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė