Legislator Case Law & Legislation
61ee4b01-5a84-4e22-8e86-893f2d6451ec AI generated

61ee4b01-5a84-4e22-8e86-893f2d6451ec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 61ee4b01-5a84-4e22-8e86-893f2d6451ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7064-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-01665-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M.

Legislator headnote

AI generated

61ee4b01-5a84-4e22-8e86-893f2d6451ec · Vilniaus apygardos administracinis teismas: matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninėje nuo 2014-12-12 iki 2015-01-20 Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (plotas 21,25 kv. m., 7 lovos) (toliau – kamera Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7064-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-01665-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M.

K. skundu, kurį patikslino (b. l. 10–11) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio iki 2015 m. sausio mėnesio ir nuo 2016-04-19 iki 2016-04-26 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Ligoninė) kameroje Nr. 27, kurioje buvo nuo 5 iki 7 asmenų, kameroje Nr. 24, kurioje buvo laikoma nuo 4 iki 5 asmenų ir kameroje Nr. 29, kurioje buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų.

Ligoninės patalpose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, trÅ«ko oro, vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose, nebuvo radijo taÅ¡ko. Kameroje Nr. 29 nebuvo lango, tualetas buvo užkimÅ¡tas. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, jaučia baimę, apatijÄ , agresijÄ . Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepimu į skundÄ (b. l. 59–62) prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-12-12 iki 2015-01-20 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m., joje įrengtos 7 lovos, ir nuo 2016-04-19 iki 2016-04-26 Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 kv. m., joje įrengtos 3 lovos.

Kiek palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų, Ligoninė informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nevedama. Teigė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – HN 76:2010) nenustato ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, minimalus gyvenamųjų patalpų plotas asmenims, laikomiems Ligoninėje, yra 5,1 kv. m. Nurodė, kad Ligoninė neturi galimybės įtakoti besigydančiųjų skaičiaus, juos privalo laikyti pagal pacientų izoliavimo reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo taisyklės) nenustato, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje.

Ligoninėje palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal Įrengimo taisyklių reikalavimus. Remontas atliekamas pagal poreikį, kaip numatyta HN 76:2010. Langai kamerose pritaikyti vėdinimui, yra ventiliacinės šachtos. Visose palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. Ligoninėje nustatyta tvarka įrengti radijo taškai, kurie įjungiami ir išjungiami centralizuotai.

Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ , tai įrodo, kad Ligoninė atitinka veiklai nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ su įvairaus pobÅ«džio skundais nesikreipė. Mano, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais. Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sÄ lygų Ligoninėje.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.).

Tačiau svarbu pažymėti, kad Å¡i įrodinėjimo taisyklė nėra besÄ lyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sÄ lygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiÅ¡kėjas nepakankamai konkrečiai apibÅ«dina galbÅ«t padarytÄ pažeidimÄ (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobÅ«džio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).IÅ¡ atsakovo atsiliepime į skundÄ pateiktų duomenų (b. l.

59) matyti, kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje nuo 2014-12-12 iki 2015-01-20 Chirurgijos skyriaus 27 kamerų tipo palatoje (plotas 21,25 kv. m., 7 lovos) (toliau – kamera Nr.

27) ir nuo 2016-04-19 iki 2016-04-26 Vidaus ligų skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (plotas 15,45 kv. m., 3 lovos) (toliau – kamera Nr. 29). Atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų, kiek asmenų buvo gydoma Å¡iose palatose kartu su pareiÅ¡kėju, pateikti negali. Kameroje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m., yra trys vienaukÅ¡tės ir dvi dviaukÅ¡tės lovos, t. y. septynios gulimos vietos (b. l. 65). Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos kameros Nr. 27 nuotraukos (b. l. 66–70). PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡ioje kameroje buvo laikoma nuo 5 iki 7 asmenų.

Atsakovo atstovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė, todėl teismas laiko įrodytu, kad pareiÅ¡kėjo buvimo kameroje Nr. 27 laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2015-01-20 kartu buvo gydoma nuo 5 iki 7 asmenų, todėl vienam asmeniui Å¡ioje palatoje teko nuo 3,04 iki 4,25 kv. m. ploto. Kameroje Nr. 29, kurios plotas 15,45 kv. m., yra keturios dviaukÅ¡tės lovos, t. y. aÅ¡tuonios gulimos vietos (b. l. 65). Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos kameros Nr. 29 nuotraukos (b. l. 76–79). PareiÅ¡kėjas teigė (b. l. 106), kad jam atvykus į minėtÄ kamerÄ buvo 4 asmenys.

Atsakovo atstovas šių aplinkybių nepaneigė. Todėl teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 29 laikotarpiu nuo 2016-04-19 iki 2016-04-26 kartu buvo gydoma 4 asmenys, todėl vienam asmeniui šioje palatoje teko 3,86 kv. m. ploto. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 111.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjo buvimo Ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant šį reikalavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam teko mažas plotas, laikytini pagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Ligoninės patalpose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, kameroje Nr. 29 nebuvo lango. HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad kamerų temperatÅ«ra Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18–28 °C, Å¡altuoju 18-22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti – 35–65 proc., Å¡altuoju – 35–65 proc.

HN 76:2010 24 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. Nr. V-908, įsigaliojusios nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015), taikomos ir Ligoninei, 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. IÅ¡ pateiktų į bylÄ kamerų (palatų) nuotraukų (b. l. 68–70, 74–78) matyti, kad kamerose Nr. 27 ir 29 yra langai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-23 patikrinimo aktu (b. l. 66–67) kameroje Nr. 27 HN 76:2010 pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau minėtame akte nenurodyta, kad buvo tikrinta temperatÅ«ros atitiktis nustatytiems rodikliams. IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-29 patikrinimo akto (b. l. 71–73) matyti, kad kameroje Nr. 29 yra langas, patalpos vėdinamos natÅ«raliai per langÄ ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, tačiau patikrinimo metu kameroje taip pat nebuvo matuota temperatÅ«ra.

Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Ligoninės administracijÄ su įvairaus pobÅ«džio skundais nesikreipė (b. l. 61). Todėl Å¡iuo metu Ligoninei tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl per žemos temperatÅ«ros pareiÅ¡kėjo laikymo Ligoninėje metu. PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės ir lango nebuvimo kameroje Nr. 29 atmestini kaip neįrodyti, nes juos paneigia aukščiau minėti įrodymai.PareiÅ¡kėjas teigė, kad Ligoninės kamerose (palatose) buvo tamsu.

HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, 41 punktas nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigų palatų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Teismas nustatė, kad Ligoninės kamerose (palatose), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo įrengti langai (b. l. 69, 71, 74, 77, 78), todėl konstatuotina, kad natūralus apšvietimas kamerose (palatose) pareiškėjui buvo užtikrintas. 2016-03-29 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 29 dirbtinis dieninis apšvietimas buvo 350 lx (t. 1, b. l. 109–111) ir atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad kamerose (palatose) buvo tamsu, atmestini kaip neįrodyti.Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės kamerose (palatose) nebuvo radijo taško.

Ä®rengimo taisyklių 16.11 punktas numato, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Vidaus tvarkos taisyklių 176 punktas (redakcija, galiojusi iki 2016-04-01) numatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų ir poilsio kambariuose, kalėjimų, karcerių, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir palatose, bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, taip pat pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros uždarosiose įstaigose, taip pat, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taÅ¡kai, kurie įjungiami ir iÅ¡jungiami centralizuotai; radijo klausymosi tvarkÄ nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skunde teigė, kad vadovaujasi Å¡ia nuostata, tačiau į bylÄ nepateikė įrodymų apie tai, kad Ligoninės kamerose radijo taÅ¡kas buvo įrengtas. Todėl tai laikytina Ä®rengimo taisyklių ir Vidaus tvarkos taisyklių 176 punkto (redakcijos, galiojusios iki 2016-04-01) pažeidimu. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad kameroje Nr. 29 tualetas buvo užkimÅ¡tas. IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-29 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 29 patikrinimo metu santechniniai įrenginiai buvo techniÅ¡kai tvarkingi.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2016-04-19 iki 2016-04-26. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl užkimÅ¡to tualeto minėtoje kameroje bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ . Todėl atsakovo atstovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo teiginius.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Ligoninėje metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kameros (palatos) plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai, sanitarinis mazgas.

PareiÅ¡kėjas laikymo Ligoninėje laikotarpį (48 paras) turėjo praleisti perpildytose kamerų tipo palatose. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas neužtikrinant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Tačiau pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu radijo taÅ¡ko neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ ar pažeidė jo teises.

Atsižvelgiant į protingumo principÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo pakankamai neilgÄ laikÄ (nuo 2014-12-12 iki 2015-01-20 ir nuo 2016-04-19 iki 2016-04-26) nėra pagrindo pripažinti, kad dėl radijo taÅ¡ko neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobÅ«džio, į Ligoninės veiklos pobÅ«dį bei tai, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas dėl sveikatos sutrikimų.

Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Ligoninės elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 2 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 130 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytoje Ligoninės palatoje 13 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 500 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Marius Bajoras